Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai: = Migration in Vilnius: 1915-1994
Gespeichert in:
| 1. Verfasser: | |
|---|---|
| Format: | Buch |
| Sprache: | Lithuanian |
| Veröffentlicht: |
Vilnius
Lietuvos istorijos institutas
2023
|
| Schlagworte: | |
| Online-Zugang: | Inhaltsverzeichnis Literaturverzeichnis Register // Personenregister Abstract |
| Beschreibung: | 178 Seiten Illustrationen, Porträts, Karten 24 cm |
| ISBN: | 9786098314274 |
Internformat
MARC
| LEADER | 00000nam a2200000 c 4500 | ||
|---|---|---|---|
| 001 | BV049375941 | ||
| 003 | DE-604 | ||
| 005 | 20240118 | ||
| 007 | t | ||
| 008 | 231020s2023 ac|| |||| 00||| lit d | ||
| 020 | |a 9786098314274 |9 978-609-8314-27-4 | ||
| 020 | |z 6098314276 |9 6098314276 | ||
| 035 | |a (OCoLC)1414559320 | ||
| 035 | |a (DE-599)BVBBV049375941 | ||
| 040 | |a DE-604 |b ger |e rda | ||
| 041 | 0 | |a lit | |
| 049 | |a DE-12 | ||
| 084 | |a OST |q DE-12 |2 fid | ||
| 100 | 1 | |a Stravinskienė, Vitalija |d 1972- |e Verfasser |0 (DE-588)1212524675 |4 aut | |
| 245 | 1 | 0 | |a Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai |b = Migration in Vilnius: 1915-1994 |c Vitalija Stravinskienė |
| 246 | 1 | 1 | |a Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| 264 | 1 | |a Vilnius |b Lietuvos istorijos institutas |c 2023 | |
| 300 | |a 178 Seiten |b Illustrationen, Porträts, Karten |c 24 cm | ||
| 336 | |b txt |2 rdacontent | ||
| 337 | |b n |2 rdamedia | ||
| 338 | |b nc |2 rdacarrier | ||
| 505 | 8 | |a Englische Zusammenfassung | |
| 648 | 7 | |a Geschichte 1915-1994 |2 gnd |9 rswk-swf | |
| 650 | 0 | 7 | |a Migration |0 (DE-588)4120730-0 |2 gnd |9 rswk-swf |
| 651 | 7 | |a Vilnius |0 (DE-588)5057560-0 |2 gnd |9 rswk-swf | |
| 689 | 0 | 0 | |a Vilnius |0 (DE-588)5057560-0 |D g |
| 689 | 0 | 1 | |a Migration |0 (DE-588)4120730-0 |D s |
| 689 | 0 | 2 | |a Geschichte 1915-1994 |A z |
| 689 | 0 | |5 DE-604 | |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Inhaltsverzeichnis |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Literaturverzeichnis |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Register // Personenregister |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Abstract |
| 940 | 1 | |n oe | |
| 940 | 1 | |q BSB_NED_20240118 | |
| 999 | |a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-034635800 | ||
| 942 | 1 | 1 | |c 306.09 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
| 942 | 1 | 1 | |c 307.09 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
Datensatz im Suchindex
| _version_ | 1804185925531467776 |
|---|---|
| adam_text | Turinys Įvadas | 9 L Pirmasis pasaulinis karas ir Vilniaus gyventojai. Didysis miesto ištuštėjimas: 1915-1917 m. I 13 II. Tarp Lietuvos ir Lenkijos: vilniečių lūkesčiai ir realybė 1918-1920 m. | 25 III. Migraciniai procesai 1918-1939 m. | 33 Repatriacinė akcija | 34 Lietuvos vykdoma repatriacija | 36 Lenkijos repatriacinė akcija ir Vilnius | 39 Kiti migraciniai procesai | 47 Ne tik gražioji imigracijos pusė: Vilniaus marginalai | 60 Bandymai suskaičiuoti vilniečius 1915-1942 m.: įvykę ir neįvykę gyventojų surašymai ir registracijos | 71 1915-1919 m. pastangos surašyti Vilniaus gyventojus | 71 Vilniaus gyventojų surašymų planai ir jų įgyvendinimas (1923, 1931, 1942 m.) | 75 „Popierinės“ vilniečių registracijos | 80 IV. Vilnius Antrojo pasaulinio karo metais | 85 Sovietinės valdžios 39 dienų valdymas (1939 m. rugsėjis-spalis) | 86 Lietuvos Respublikos sudėtyje | 88 Lenkijos karo pabėgėliai - laikinieji Vilniaus gyventojai | 88 Vilniaus integravimo į Lietuvos sudėtį statistinė išraiška | 90 Nuo birželio iki birželio: sovietinės valdžios politika Vilniaus gyventojų atžvilgiu | 94 Vokiečių okupacija ir miesto bendruomenės | 98 V. Ką Vilniaus gyvenime reiškė 1944 m. rugsėjo 22 d. sutartis? | 107 Vilniečių lenkų nuotaikos dėl evakuacijos | 111 Registracijos ir perkėlimo į Lenkiją akcijos rezultatai | 113
VI. Naujieji vilniečiai: migracija į miestą sovietmečiu | 119 Kiek buvo imigracinių ir emigracinių bangų ir bangelių? | 120 Keliai į Vilnių | 127 Vilniaus apgyvendinimo ir aprūpinimo darbo jėga akcija 1945-1946 m. | 127 Paskyrimų į darbą ir studijų sistema | 130 Sovietinė demobilizacija ir Vilnius | 135 Laikinieji sostinės gyventojai: karo dalyviai, nusikaltėliai, valkatos, belaisviai ir „verslininkai“ | 140 Migracijų atspindžiai gyventojų surašymuose ir registracijose: 1944-1989 m. | 144 VII. Nuo daugiautaučio iki... dar labiau daugiataučio miesto | 151 VIII. Emigracinė banga iš Vilniaus: 1990-1994 m. | 157 Pabaiga | 160 Šaltiniai ir literatūra | 162 Santrumpų sąrašas | 172 Asmenvardžių rodyklė | 173 Migration in Vilnius: 1915-1994. Summary [ 176
Šaltiniai ir literatūra Bieliauskas Pranas, Vilniaus dienoraštis: 1915.XII.26-1919.XI.2, Trakai, 2009. Dogelis Povilas, Kas pergyventa 1930-1949 metų dienoraštis, Vilnius, 2017. „Dziennik Tadeusza Hryniewicza od dnia 28 lipca 1915 r[oku] do dnia 9 wrzešnia 1915 r[oku] , Wilno i Wilenszczyzna w pamiętnikach z lat pierwszej wojny swiatowej, Kielce, 2014. Fedorowicz Zygmunt, Trzydziešci lat mėgo pobytu w Wilnie 1914-1944, Byd goszcz, 2010. Girdzijauskaitė Audronė, Aminties salos, Vilnius, 2008. Gedvilas Mečislovas, Lemiamas posūkis, Vilnius, 1975. Guobužaitė-Subatavičienė Regina, „Užtenka tikėti mažais stebuklais“, 2010 10 08, https://www.bernardinai.lt/2010-10-08-regina-guobuzaite-subataviciene-uztenka-tiketi-mazais-stebuklais/. Jackiewicz Mieczyslaw, Krętymi šciežkami... Wspomnienia, Olsztyn, 2012. Jakimavičienė Valentina, „Dešimtmečius ir žmones siejančios gijos“, Lietu vos žinios, 2014 05 01, https://www.vmkl.lt/2264-deproc.C5proc.Alimtmeproc. C4proc.8Dius-ir-proc.C5proc.BEmones-siejanproc.C4proc.8Dios-gijos.html. Juknevičius Antanas, Atsiminimai, Vilnius, 2016. Kašauskienė Vanda, Kelias: Radžiūnai - Vilnius. Atsiminimų takais, Vilnius, 2019. Kryszewska Julia, „Czy po takich przežyciach možna zapomnieč o Wilnie“, Znad Wilii, t. 58,2014. Los wilnianina w XX wieku, red. Michal Mackiewicz, Helena Ostrowska, Wil no, 2002. Lunevičiūtė Gabija, Vilniaus atminties punktyrai. Dvylika pasivaikščiojimų po XXamžiaus Vilnių - miestą, kokiojau nebėra, Vilnius, 2020. Martinaitis Marcelijus, „Vilniau, kaime mano...“, Literatūra ir menas, 2007 04 20. Matulaitis Jurgis, Užrašai, Vilnius,
1998. Merkys Vytautas, Atminties prošvaistės, Vilnius, 2009. Mykolaitis-Putinas Vincas, Dienoraštis 1938-194S, Vilnius, 2022. Nasvytytė Uundinė, Apie pulką ir mergelę, Vilnius, 2015. „Pamiętnik Stanislawa Aleksandrowicza 1914-1918“, Wilno i Wilenszczyzna w pamiętnikach z latpierwszej wojny šwiatowej, Kielce, 2014. Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 162
Paleckis Justas, „Džiugios dienos. Iš karo metų dienoraščio“, Švyturys, 1974, nr. 13. Razukas Vytautas, Skambėkite, Vilniaus varpai, Vilnius, 2014. Romer Eugeniusz, Dziennik. 7 97 4-/97 5, Warszawa, 1995. Römer Michal, Dzienniki, t. 6: 1939-1945, Warszawa, 2018. Szklennik Aleksandr, Dienoraštis 1915-1918. I knyga. 1915 m. gegužės 11 (24) d. - 1916m. rugsėjo 9 d., Vilnius, 2017. Szklennik Aleksandr, Dienoraštis 1915-1918 m. III knyga. 1917 m. rugpjūčio 27d. - 1918, m. spalio 31 d., Vilnius, 2020. Šaulys Jurgis, Mano dienynas, Vilnius, 2022. Vilnius 1915. Dienapo dienos, sudarė Norbertas Venckevičius, Vilnius, 2019. Suras Grigorijus, Užrašai. Vilniaus geto kronika 1941-1944, Vilnius, 2020. Wilnianie - bohaterami swego žydą, Wilno, 2017. Zarzycki Witold, Z Wilna do Wbrkuty. Wspomnienia komendantą garnizonu Okrįgu Wilenskiego AK, Warszawa, 2011. Žvirgždas Stanislovas, Sviesoraščiai. Išfotografo užrašų, Vilnius, 2021. Туронак Юры, За кардонам Бацъкаушчыны, Мінск, 2010. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans: Gedimi no laiškai, Vilnius, 2003. „Iš Lietuvos KP (b) CK Sekretoriaus drg. A. Sniečkaus kalbos respublikiniame komjaunimo aktyvo pasitarime“, Tiesa, 1945, kovo 20 d. Jėkabsons Eriks, „Latvijos konsulatas Vilniuje ir konsulo Felikso Donaso pra nešimai 1939 m. rudenį“, Lietuvos istorijos metraštis 2009-2, Vilnius, 2010. Lietuvos gyventojų genocidas, 1.1, Vilnius, 1999. ONiepodleglą i granice. Raporty Stražy Kresowej 1918-1920. Ziem pôlnocnotvschodnich opisanie, Warszawa-Pultusk, t. 7,2011. Pilsudski Jozef, Pisma zbiorowe, Warszawa, t. 5,1937.
Szkola Nauk Politycznych w Wilnieprzy Instytucie Naukowo-Badawczym Euro py Wschodniej. Plan wykladow. Dane za rok 1933/1934, Wilno, 1934, s. b.p. Uklad о repatriacji zawarty między Polską z jednej strony a Rosją i Ukrainą z drugiej strony w wykonaniu artykulu VII umowy o przedwstçpnych warunkach pako jų z dnia 12paždziernika 1920 roku, [Ryga, 1921]. 12 sierp. 1925 r. rozporządzenie Ministrwa Spraw Wewnçtrznych w porozumieniu z Ministrėm Skarbu, Dziennik Ustaw, 1928, nr 85, poz. 584. Visuotinis Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymas 1942 m. gegužės mėn. 27d. Instrukcija surašymo rajonų vedėjams, [Kaunas, 1942]. 163 Šaltiniai ir literatūra
Demografijos metraštis 1994, Vilnius, 1995. Drugi powszechny spis ludnošci z dn. 9. XII. 1931 r. Miasto Wilno, Warszawa, 1937. Lietuvos gyventojai. Statistikos rinkinys, Viltims, 1990. Lietuvos Respublikos gyventojų demografinė statistika (tautiniu aspektu), Vilnius, 1992. Lietuvos statistikos metraštis 1992, Vilnius, 1993. Rocznik statystyczny Wilna 1921 -1928, Wilno, 1930. Rocznik statystyczny Wilna 1931, Wilno, 1933. Rocznik statystyczny Wilna 1933, Wilno, 1935. Rocznik statystyczny Wilna 1936, Wilno, 1938. Rocznik statystyczny Wilna 1937, Wilno, 1939. 1959 metų visasąjunginio surašymo duomenys Lietuvos TSR, Vilnius, 1963. 1989 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys, 1.1,2, 3, Vilnius, 1991. Vilniaus miesto liaudies ūkis. Statistikos rinkinys, Vilnius, 1958. Vilnius skaičiais 1995, Vilnius, 1995. Vilnius skaičiais 1998-2000, Vilnius, 2002. Итоги всесоюзной переписи населения Литовской ССР 1970 года, Вильнюс, 1975. Итоги всесоюзной переписи населения 1979 года, т. X, Мовква, 1990. Памятная книжка Виленской губерніи на 1913 годъ, Вильна, 1913. Aleksander Zvi, „Jewish Emigration from the USSR in 1980“, Soviet Jewish Affairs, vol. 11,1981, no. 2. Andrzejewski Tadeusz, „Kobieta z duszą artysty...“, Tygodnik Wilenszczyzny, 29 grud. 2022-4 stycz. 2023, nr 1163, http://www.tygodnik.lt/202252/. Anykštėnų biografijų žinynas, https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm. php?id=637. Anusauskas Arvydas, Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais, Vilnius, 1996. „Apie Lietuvos gyventojų migraciją“, Lietuvos valstybinio statistikos komiteto darbai, 1990, nr. 1. Atamukas
Solomonas, Lietuvos žydų keliai, Vilnius, 2018. Balkelis Tomas, „Forging a „Morai Community“: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia“, Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century. Experiences, Identities and Legacies, ed. T. Balkelis, V. Davoliūtė, Leiden/Boston, 2016. Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 164
Balkelis Tomas, „Lietuvos vyriausybė ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių re patriacija į Lietuvą“, 1919-1924, Oikos, 2006, nr. 2. Balkelis Tomas, „Kaip Lietuvos valdžia sugrįžo į Vilnių 1920 metais“, https:// www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/kaip-lietuvos-valdzia-sugrizo-i-vilniu1920-metais-582-1677660 . Balkelis Tomas, „Lietuvių ir žydų migracija į Vakarus 1868-1914 m.: lygina moji perspektyva“, Migracija: sampratos ir patirtys, Vilnius, 2022. Baronas Pranas, „Obelių karantinas 1921 metais“, Istorija, t. 57, 2003. Bendžius Andrius, Bendrojo lavinimo ir aukštoji mokykla Tarybų Lietuvoje 1940-1970 m., Vilnius, 1973. Berger Jan, „Spisy ludnošci miasta Wilna 1915-1917“ , Lietuvos statistikos dar bai, 2003, nr. 40. Bez emocji. Polsko-litewski dialog o Jôzefie Pilsudskim, pod red. Danuty Jastrzçbskiej-Golonkowej, Alvydasa Nikžentaisisa, Wlodzimierza Šulei, Tadeusza Wolszy, Warszawa, 2020. Blažytė-Baužienė Danutė, Gimžauskas Edmundas, Laurinavičius Česlovas, Mačiulis Dangiras, Rudis Gediminas, Svarauskas Artūras, Vaičenonis Jonas, Lietuvos istorija, t. X, d. 1: Nepriklausomybė (1918-1940 m.), Vilnius, 2013. Borzęcki Jerzy, Pokôj ryški 1921 roku i kszaltowanie się miçdzywojennej Europy Wschodniej, Warszawa, 2012. Braslauskas Justinas, „Okupacinė darbo prievolių politika Lietuvoje 19411944 metais“, Lietuvos istorijos studijos, 1.15, 2005. Brensztejn Michal, Spisy ludnošci m. Wilna za okupacji niemieckiej od d. 1 listopada 191S r., Warszawa, 1919. Bubnys Arunas, „Eksterminacja Zydôw wilehskich i dzieje gerta wilehskiego (1941-1944)“, Pamięci Sprawiedliwosc, 2010, zeszcz.
9/2. Bubnys Arūnas, Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944),Vilnius, 1998. Buchowski Krzysztof, „Stosunki etniczne w spoleczehstwie miejskim Wilna 1939-1944“, Stosunki etniczne podczas wojny i okupacji: Bialystok i Wilno 19391941-1944/45, pod red. Edmundą Dmitrowa i Joachimą Taubera, Bialystok, 2011. Butkevičius Algirdas, „Martynas Yčas: politikas, publicistas, redaktorius, lei dėjas, pasiaukojęs tėvynės gerovei“, http://www.lzs.lt/lt/naujienos/zurnalistikos_istorija/archive/pl7/martynas_ycas_politikas_publicistas_redaktorius_leidejas_pa- siaukojes_tevynes_gerovei.html. Cohen Israel, Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija, Vilnius, 2022. 165 Šaltiniai ir literatūra
Čepulienė Marija, Krasnauskienė Gindra, „Lietuvos gyventojų surašymai“, Lie tuvos statistika XX amžiuje, Vilnius, 1999. Dalecka Teresa, „Dzialalnošc publicystyczna Witolda Hulewicza w okresie wilenskim“, Pasaže Witolda Hulewicza, red. Andrzej Hejmej, Irena Fedorowicz, Ka rolina Mytkowska, Krakow, 2017. Dçbicki Marcin, „Polacy i polskošc na Wilehszczyznie (1918-2018). Trwalosc i zmiennošc miejsca w swiadomosci rodakow“, Studia Migracyjne - Przęgląd Polonijny, 2022, nr 1. „Dėl žydų gabenimo“, Viltis, 1915 geg. 15(28). Dulak Dawid, „Handel ludžmi w II Rzeczypospolitej Polskiej, Poliarchia, t. 2 (7), 2016. Eidintas Alfonsas, Lietuva ir masinė išeivystė 1868-2020 metais, Vilnius, 2021. Engelgard Jan, „Litwa w polityce Komitetu Narodowego Polskiego w latach 1917-1919“, Niepodleglošc i Pamięc, 2010, nr 31. Fedorowicz Irena, „Czeslaw Jankowski kontra Witold Hulewicz, czyli о „tutejszych“ i „przybyszach“ (w latach 1925-1929)“, Pasaže Witolda Hulewicza, red. Andrzej Hejmej, Irena Fedorowicz, Karolina Mytkowska, Krakow, 2017. Garonas Aronas, Vilnietiškas žydų pasaulis, Vilnius, 2018. Gawrohska-Garstka Magdalena, Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie. Uczelnia ziem polnocno-wschodnich Drugiej Rzeczypospolitej (1919-1939) w swietle žrodel, Poznah, 2016. Gierowska-Kallaur Joanna, „Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich (19 lutego 1919 Г.-9 wrzesnia 1920)“, DziejeNajnowsze, R. 34,2002, z. 3. Gimžauskas Edmundas, „Vilniečių nuostatos ir Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1918 m. lapkričio-gruodžio men.“, Lietuvos istorijos metraštis. 2012 metai. 2, Vilnius, 2013. Griffante Andrea, „Making
the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithu anian Relief, 1914-1920“, Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century. Experiences, Identities and Legacies, ed. T. Balkelis, V. Davoliūtė, Leiden/ Boston, 2016. Grigaravičiūtė Sandra, „Imti į savo rankas tremtinių Lietuvon grąžinimą: Lie tuvos Tarybos ir Minsko lietuvių organizacijų veikla 1918 metais“, Parlamentarizmo studijos, 2018, nr. 24. Grigaravičiūtė Sandra, „Lietuvos Tarybos įgaliotinių Teresės Parapuolenytės ir Veronikos Janulaitytės-Alseikienės paskyrimas ir veikla“, Actą Historica Universitatis Klaipedensis, t. XLII, 2021. Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 166
Grybkauskas Saulius, Sovietinė nomenklatūra irpramonė Lietuvoje 1965-1985, Vilnius, 2011. Ivanovas Bernaras, „Chiune (Sempo) Sugiharos veiklos Kaune 1939-1940 m. probleminiai aspektai“, Genocidas ir rezistencija, 2001, nr. 1. Januszewska-Jurkiewicz Joanna, Stosunki narodowosciowe na Wilertszczyznie w latach 1920-1939, Katowice, 2010. Jokubauskas Vytautas, „Lietuvos kariuomenės išvedimas iš Klaipėdos krašto (1939 m.)“, Karo archyvas, 1.16,2016. Kairiūkštytė Nastazija, „Lietuvos gyventojų dinamika ir jos įtaka gyventojų skaičiui, tautiniam pasiskirstymui 5-6 dešimtmetyje“, Darbai, 1996, nr. 1. „Kogo wywiezli bolszewicy w czerwcu“, Goniec Codzienny, 3 grud. 1941. Kruszyhski Marcin, „Uchodžcyz krolewstwa Polskiego w Rosjipo 1915 roku zmory codziennošci i nie tylko“, Remembrance andJustice, t. 1, 2018. Kšanytė Raminta, „Okupacinė kariuomenė Lietuvoje, XXI amžius“, https:// www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030816/istving_01 .html. Kšanytė Raminta, „Sovietinės Lietuvos valdžios ir Pabaltijo karinės apygardos bei jos įgulų santykiai 1946-1962 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2005, nr. 2. Kumaniecki Jerzy, „Repatriacja Polakôw po wojnie polsko-radzieckiej w latach 1921-1924“, Przegląd Wschodni, 1.1,1991, z. 1. Kurenda Marek, „Polityka repatriacyjna Polski. Zarys ewoliucji rozwiuzah instytucjonalno-prawnych w latach 1918-1998“, Biuro Studiôw i Espertyz, czerwiec 1999, nr 188. Laukaitytė Regina, Lietuvos bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941-1944), Vilnius, 2010. Laukaitytė Regina, „Paskutiniai vokiečių okupacijos mėnesiai Lietuvoje: gy ventojų bėgimas į reichą ir politiniai
lūkesčiai 1944 metais“, Lietuvos istorijos metraš tis 2020/2, Vilnius, 2020. Laukaitytė Regina, Pokaris Lietuvoje belaukiant išlaisvinimo, Vilnius, 2022. Laurinavičius Česlovas, Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartis: (1920 m. liepos 12 d. sutarties problema), Vilnius, 1992. Lemiesz P., „Elitą naplywowa czyli uczymi się etnosocjologji“, Kurier Wilenski, 25 wrzes. 1936. Lewandowska Stanislawa, Žyde codzienne Wilna w latach II wojny Iwiatowej, Warszawa, 1997. 167 Šaltiniai ir literatūra
Lazor Jerzy, „Polityka migracyjna Drugiej Rzeczypospolitej - prôba synte- zy“, Od kwestii robotniczej do nowoczesnej kwestii socjalnej. Studia z pobkiej polityki spolecznejXXiXXI wieku, t. II, red. Pawel Grata, Rzeszôw, 2015. Lietuva 1940-1990 metais: okupuotos Lietuvos istorija, Vilnius, 2005. Lietuvos rusai XX-XXI amžiaus pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis, sud. Gri- gorij Potošenko, Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius, Vilnius, 2013. Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981. Lietuvos žydai. Istorinė studija, sud. Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgi ta Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Vilnius, 2012. Mačiulis Dangiras, Staliūnas Darius, Vilnius - Lietuvos sostinė: problema tauti nės vahtybės projekte (XIXa. pabaiga - 1940 «г.J, Vilnius, 2015. Matulionis Arvydas Virgilijus, Sviklas Eduardas Kęstutis, „Vilniaus tautinių ma žumų požiūris j Lietuvą“, Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai, Vilnius, 2013. Najdus Walentyna, „Uchodžcy polscy w Rosji w latach 1917-1919“, Kwartal- nik Historyczny, R. 64,1957, nr 6. Niedzialkowski K., „Biedne miasto“, Przeglųd Wilenski, 1913 nr 22-23. Paczoska Alicja, DzieciJalty: exodus ludnošcipolskiej z Wilenszczyzny w latach 1944-1947, Toruū, 2003. Palasz-Rutkowska Ewa, Romer Andrzej T., Historia stosunkôwpobko-japonskich 1904-1945, Warszawa, 2009. Pečiulis Marius, „Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį“, Karo archyvas, t. 25,2010. Petronis Vytautas, „Vilnius ir vilniečiai: miesto ir jo bendruomenių kaitos bruožai XIX a. antrosios pusės oficialiojoje spaudoje“, Lietuvos istorijos
metraštis. 2016/1, Vilnius, 2016. „Pirmoji lenkų grupė išvyko į tėviškę“, Tiesa, 1945, vasario 1 d. Pocevičius Darius, Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990,1 dalis, Vilnius, 2018. Ponarski Zenowiusz, Ludzie w trybach historii, Tortui, 2002. Przenioslo Marek, „Wilno i Wileûszczyzna w okresie ewakuacji wojsk i wladz rosyjskich w 1915 roku“. Respectas Philologicus, 2012, nr 26 (31). Puidokaitė Aistė, „Vilniaus ORT žydų technikumas“, https://judaikostyrimu- centras.com/2022/11/04/vilniaus-ort-zydu-technikumas/. Pukszto Andrzej, Między stolecznošcią apartykularyzmem. Wielonarodowošciowe spoleczenstwo Wilna w latach 1915-1920, Toruū, 2006. Rodak Mateusz, „Prostytutki zydowskie w wojewôdztwie lubelskim w dwudzies- toleciu miçdzywojennym. Analiza srodowiska“, Kwartalnik Historii Zydôw, 2006, nr 3. Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 168
Roman Wanda Krystyna, „Wladze i spoleczefistwo Litwy wobec polskich in- ternowanych i uchodzcôw we wrzesniu 1939 roku“, Między Rusią a Polską. Litwa. Od Wielkiego Ksiçstwa Litewskiego do Republiki Litewskiej, pod. red. Jerzego Grzybowskiego i Joanny Kozlowskicj, Warszawa, 2015. Romer Eugeniusz, Spis ludnošci na terenach administrowanych przez Zarząd CywilnyZiem Wschodnich (grudzien 1919), Lwôw-Warszwa, 1920. Senn Erich Alfred, Lietuvos valstybės atkūrimas 1918-1920, Vilnius, 1992. Sirutavičius Vladas, Politinė galia ir lietuviškas etniškumas. Vėlyvasis sovietmetis ir ankstyvoji destalinizacija 1944-1956 m., Vilnius, 2022. Sobieraj Sylwia Bernadetta, Dzialalnošč Ministerstiva Opieki Spolecznej na rzecz dzieci i mlodziežy w okresie II Rzeczypospolitej. Praca doktorska, Kielce, 2019. Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje, Vilnius, 2014. „Sovietų kariuomenė užėmė Vilnių“, Šaltinis, 1939, nr. 39. „Spis, ktory się nie odbyl“, Przegląd Wilenski, 10 stycz. 1926. Srebrakowski Aleksander, „Liczba Polakôw na Litwie wedlug dannych spisu ludnošci z 27 maja 1942 roku“, Wroclawskie Studia Wschodnie, 1997, nr 1. Srebrakowski Aleksander, „Litwa i Litwini na Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie“, Stosunki polsko-litewskie wczoraj i dziš, red. W. K. Roman, J. MarszalekKawa, Torun, 2009. Stankūnienė Vlada, „Internation migration in Vilnius as seen from historical Perspektive“, Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika, Vilnius, 1995. Stopniak Franciszek, „Archidiecezja wilehska w czasie II wojny swiatowej“, Studia Teologiczne, 1987-1988, zeszcz.
5-6. Stončius Justinas, Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944-1990 me tais, Klaipėda, 2022. Stončius Justinas, Vitkus Hektoras, Vitkus Zigmas, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos kariai žydai. Istorija ir atmintis, Klaipėda, 2020. Stravinskienė, Vitalija. Migracija: Rytų ir Pietryčių Lietuva 1944-1989 metais, Vilnius, 2020. Stravinskienė Vitalija, „Migracijos procesų poveikis Vilniaus miesto gyventojų etniniams demografiniams pokyčiams 1944-1959 metais“, Lietuvos istorijos metraš tis, 2009 metai, 2, Vilnius, 2010. Stravinskienė Vitalija, Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatri acijai Lenkiją (1944-1947,1955-1959 m.), Vilnius, 2011. 169 Šaltiniai ir literatūra
Stravinskienė Vitalija, „The Territorial Expansion of Vilnius: Plans and their Realisation (1916-1940)“, Lithuanian Historical Studies, vol. 20, 2016. Stravinskienė Vitalija, „Vilniaus apgyvendinimo planas 1945 m.“, Lietuvos isto rijos metraštis. 2003 metai, 2, Vilnius, 2005. Strelcovas Simonas, „Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas - Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių pareigūnų, žydų pabėgėlių ir jų gelbė tojų“, Genocidas ir rezistencija, 2003, nr. 2. Strelcovas Simonas, Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 19391940 metais, Šiauliai, 2010. Studnicki Waclaw, „O spis ludnošci m. Wilna“, Przeglųd Wilenski, 1915 nr 75. Sula Dorota, Powrôt ludnošci polskiej z bylego Imperium Rosyjskiego w latach 1918-1937, Warszawa, 2013. Surgailis Gintautas, „Kaip kūrėsi universiteto studentų profsąjungos organiza cija“, Tarybinis studentas, 1984, kovo. 30 d. Surgailis Gintautas, Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai ir internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje (1939 09-1940), Vilnius, 2005. Surgailis Gintautas, Rusijos kariuomenės išvedimas 1990-1993, Vilnius, 2005. Šadžius Henrikas, Socialistinio Vilniaus darbininkai, Vilnius, 1980. Šėmis B. Vilniausgolgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 19191928 metų dienoraštis, Kaunas, 1930. Tininis Vytautas, Prievartinė mobilizacija į Raudonųjų armijų, Vilnius, 2014. Tininis Vytautas, Vokietijos ir jos sųjungininkų karo belaisviai Lietuvoje 19441949 m., Vilnius, 2015. Tomaszewski Jerzy, Ojczyzna nie tylko Polakôw. Mniejszošci narodowe w Polsce w latach 1918-1939, Warszawa, 1985. Tornau Ūla,
Oficialieji ir kasdieniniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lu kiškių mokslo kvartalas. Daktaro disertacija, Vilnius, 2016. Truska Eiudas, Tautinis atgimimas ir istorija, Vilnius, 2012. Urbanek Božena, „Najstarsze miejskie szpitale polskiego Wilna (do 1939 r.)“, Medycyna Nowozytna, t. 27, 2021, zesz. 2. Vaičenonis Jonas, Lukminaitė Solveiga, „Šiaurės Kaukazo lietuvių bendruome nė Kizlovodske ir Petigorske: karo pabėgėlių patirtys ir repatriacijos procesas (19171919 m.)“, Oikos, 2019, nr. 1. Vainauskienė Tamara, „Vilniaus konservatorijos formavimasis ir raida 19401949 metais“, Menotyra, 2003, nr. 1. Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 170
Vansevicius Stasys, Teisinis režimas Vilniaus krašte 1920-1939 metais, Vilnius, 1973. Vilniaus edukologijos universiteto raidos bruožai, Vilnius, 2015. Vilniaus kultūrinis gyvenimas: tautų polilogas 1900-1945, sud. Alma Lapins kienė, Vilnius, 2012. „Walka z zebractwem“, Slowo 22 grudn. 1928. Weeks Theodor R., Vilnius between Nations, 1795-2000, Northern Illinois University Press, DeKalb, 2015. Wolkonowski Jaroslaw, „Skargi mniejszošci zydowskiej na arenie miçdzynaro- dowej na zachowanie się žolnierzy polskich podczas wyzwolenia Wilna w kwietniu 1919 r“ Miscellanea historico-iuridico, t. V, 2007. Zagacki Dymitr, „Historia naszych malych ojczyzn. Baranowicze, Echa Polesia, 2010, nr 1(25). Zagacki Dymitr, „Historia punktu etapowego w Baranowiczach“, Echa Polesia, 2014, nr 1(41). Zielinski Konrad, „Kwestia obywatelstwa polskiego dla repatriantôw, reemi- grantôw i uchodzcôw z Rosji w latach 1918-1922: regulacje prawne a praktyka ur- z$àn czA,DziejeNajnowsze, 2001, nr 4. Zielihski Konrad, „Polscy komunisci w Rosji wobec ewakuacji i repatri- acji ludnošci cywilnej i polskich jencow wojennych w latach 1920-1925“, Dzieje Najnowsze, 2012, nr 1. Zizas Rimantas, „Tarpnacionalinė situacija Vokietijos okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 metais“, Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tar pukario, sovietmečio irposovietmečio Lietuvoje, Vilnius, 2013. Žemaitytė Sigita, Žydų tapatumas sovietinėje Lietuvoje (8-9 dešimtmečiai). Baigiamasis magistro darbas, Kaunas, 2012. Žepkaitė Regina, Vilniaus istorijos atkarpa 1939-1940, Vilnius, 1990. Žilinskienė L., Kraniauskienė S.,
Sutinienė L, Gimę socializme: pirmoji soviet mečio karta, Vilnius, 2016. Zolçdowski Cezary, „Pierwsza repatriacja. Powroty i przyjazdy osiedlehcze do Polski ze Wschodu po I wojnie swiatowef, Studia Migracyjne - Przeglųd Polonijny, 2017, nrl. Адамковіч Елчкстлр, Беларусь:у Алтее:учора і сёння. Книга I, Вільня, 2010. Соловьев Р., „Реформа вооруженных сил СССР в 1953-1964 гг. Проблемы социальной адаптации“, Вестник Брянского государственного университета, 2014, nr. 2. 171 Šaltiniai ir literatūra
Asmenvardžių rodyklė* Abramowicz Witold 28 Fajnhauzas Dovydas 97 Achtem-Achremiczowa Wanda 99 Fedorowicz Zygmunt 30 Alseika Danielius 37, 55 Alseikienė Veronika 37, 55 Garonas Aronas 53,159 Ambrazevičienė Emilija 96 Gawrohska-Garstka Magdalena 49 Gediminas 9,66,91 Basanavičius Jonas 27,104 Gedvilas Mečislovas 108, 109,128 Batoras Steponas 49,96 Gimžauskas Edmundas 17 Beginąs Menachemas 96 Gira Liudas 37 Bieliauskas Pranas 73 Grigorjev Ilja 132 Biržiška Mykolas 27 Bortkevičienė Felicija 37 Hulewicz Witold 50 Brensztejn Michal 80 Bulhakjan 27 Yčas Martynas 37 Cat-Mackiewicz Stanislaw 93 Ivanovas Bernaras 94 Cohen Israel 53 Czeczot Wladzimierz 154 Jakubėnas Povilas 36 Jalbrzykowski Romuald 102 Čečeta Viktoras 96 Jankowski Czeslaw 15 Jaremicz Fabjan 78 Dabulevičius Karolis 104 Jçdrychowski Stefan 116 Dawidowicz Lucy 52 Jonykienė Odeta 9,103 Dmowski Roman 26 Jundzill Zygmunt 27 Dogelis Petras 37 Jurgutis Vladas 102 Dowbor-Musnicki Jozef 40 Drobnys Aleksandras 133 Kanovičius Grigorijus 159 Dubikaltienė Aira 58 Dzeržinskis Feliksas 116 Karabač Sergej 134 Kazanavičienė-Didžiulytė Aldona 37 Kazanavičius Antanas 37 * Į asmenvardžių rodyklę įtraukti tik tekste ir iliustracijų aprašuose minimi asmenvardžiai. 173
Kognowicki Stanislaw 27 Raštutis Nikodemas 54 Kossakowska Maria 70 Reinys Mečislovas 37 Kretowiczjan 70 Remer Jerzy 50 Kruszydski Marcin 45 Römeris Mykolas 132 Kulbakas Moise 54 Rudzidski Witold 99 Kuliesza Adam 70 Sedov Michail 132 Levinas Leizeris 16 Slawinska Irena 154 Lipniūnas Alfonsas 102 Smosarska Jadwiga 93 Lorentz Stanislaw 50 Sniečkus Antanas 125,128,137 Lukša Kazimieras 54 Sobieraj Bernadetta Sylwia 64 Stašinskis Vladas 37 Mackevičius Mecislovas 102 Stravinskienė Vitalija 18, 20,21, 112, Mackiewicz Jozef 99 126,153 Mackonis Rapolas 102 Studnicki Waclaw 71 Martinaitis Marcelijus 123 Stulginskis Aleksandras 36 Mašiotas Pranas 37 Sugihara Ciunė 94 Mçdzecki Wlodzimierz 49 Sukiennicka Halina 11, 99 Mickevičius Vaclovas 109,115,138 Šwiątecki Kazimierz 27 Mikštas Alfonsas 100 Szklennik Aleksandr 19 Nagurski Teodor 77-79 Šidlovski Michail 132 Suras Grigorijus 97 Svarcienė Ester 159 Ochocki Stanislaw 109 Osmolowski Jerzy 28 Tininis Vytautas 136 Paleckis Justas 108 Tomaszewski Jerzy 79 Paškevičius Stasys 133 Trukanas Kazys 90 Pilecka Maria 37,47 Tūbelis Juozas 37 Pilecki Witold 37 Tumanov Georgij 14,16 Pilsudski Jozef 10, 26, 28,29,48, Tumėnas Antanas 37 74-76,93 Turonak Jurij 100 Prystor Aleksander 93, 96 Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 174
Umbrasas Antanas 54 Zenanowicz Ludwika 112 Zarzycki Wladyslaw 48 Vailokaitis Jonas 37 Zdanowicz Edmund 17 Vaišnora Juozas 108 Venclova Antanas 90 Zeligowski Lucjan 30, 38,39,46,48 Vytautas Didysis 52, 55 Žemaitė Julija 133 Vorobjovas Mikalojus 104 Žemaitis Mečys 54 Žiugžda Juozas 108 Wimbor Kazimierz 46 175 Žvirgždas Stanislovas 129 Asmenvardžių rodyklė
Migration in Vilnius: 1915-1994 Summary or centuries, migration processes have played a significant role in the life of F Vilnius. Even the first mention of Vilnius in 1323 refers to the importance of the movement of people for the city and looks forward to the arrival of new Vilniusites. Migration processes in the city intensified in times ofpolitical change (wars, uprisings, revolutions, etc.) or social cataclysms (fires, famines, disease outbreaks, etc.). With each passing century, the importance and significance of migration has increased. It was perhaps in the twentieth century that this had the strongest impact on the city s community. That was when not just thousands but tens and even hundreds of thousands of people were caught up in the whirl of migration. At the centre of this maelstrom were the inhabitants of Vilnius who more than once were in the focus of interest for several countries. These interests led to the deformation and re-creation of the identity of the Vilniusites. The most drastic changes took place during the Second World War and the early post-war years, when the city lost almost all of its former inhabitants. Paradoxically, it was migration that facilitated the growth of the city and its social environment. In the twentieth century, Vilnius went through several major transformations: first it was a city of a guberniya of the tsarist empire, then it became a city on the outskirts of Poland (with much higher ambitions to be seen as the country s cultural capital), and, finally, the actual capital. For some groups of the residents of Vilnius, for
example, Jews, Vilnius was a world-class city of special significance. It was also equally special or unique for Lithuanians, Poles, and Belarusians. Vilnius has always attracted people. Therefore, there was no shortage ofpeople who wanted to be residents of this city. However, not everyone s wishes were granted. The study aims at showing the dynamics and results of migratory processes in Vilnius between the 1910s and 1990s, that is, starting with the major evacuation of the inhabitants of Vilnius to the east during the First World War and ending with the process of Soviet re-emigration during the early years of the re-established independence of Lithuania. It is therefore not too bold to say that during the period discussed, migration was the key factor in the demographic change of Vilnius and that all political Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 176
systems used it as an instrument for political or social-economic purposes. They were particularly widely used by the Soviet authorities in organising or provoking largescale coercive actions. It should be stressed, though, that this migratory ‘instrument’ did not always work in line with the intentions and wishes of its planners. It often had the ‘side effect’ of creating new demographic problems in Vilnius, which were again addressed by migration. Between 1915 and 1994, there were two phases of intensive emigration from Vilnius and immigration to the city: (1) 1915-1922, when the First World War led to the evacuation of around 40% of the residents of Vilnius to the east and the return of around half of them in the first post-war years. The movement of the residents of Vilnius in various directions was also considerably intensified by the 1918-1921 war between Poland and Bolshevik Russia, and the struggle between Lithuania and Poland for the city; (2) The Second World War and the early post-war years were the time of the biggest population shift in Vilnius: the old inhabitants, of whom hardly any remained in the city, were replaced by the new Vilniusites from Lithuanian villages and various regions of the Soviet Union. This was the result of the Nazi Holocaust of the Jews and the plan of the Soviet authorities to homogenise the western territories of the Soviet Union (with Vilnius at its centre). According to that plan, the ethnic composition of Vilnius was to change significantly: the number of Poles was to drop and that of Lithuanians to rise. This was done by means of a
relocation campaign officially known as evacuation or repatriation. It was to take place in autumn 1944 and end in 1945. It was estimated that around 50,000 Polish residents of Vilnius would express their wish to move from Vilnius to Poland, which found itself in a new geographical space. However, the Soviet planners of the Vilnius resettlement campaign ‘miscalculated’: twice as many people left for Poland as expected (the plan was to resettle about 50% of the city s population, but actually 80%, i.e., about 90,000 people, left). It should be noted that the current demographic situation of Vilnius has been shaped by the multidirectional migrations of the second half of the twentieth century. In the early post-war years (1946-1948), the ‘contribution’ of migration to the city s population growth ranged from 71% to 93%, and then gradually declined, reaching 64% by the end of the Soviet era. In reality, this meant that two out of three residents of Vilnius were newcomers. Therefore, we can safely call Vilnius a migrant city. Migration processes had a direct impact on the changes in the social structure of the city. If at the beginning of the period in question the ethnic composition of 177
the city s inhabitants was Polish-Jewish-Russian, at the end of the period it became Lithuanian-Russian-Polish. Up to two dozen ethnic groups lived in Vilnius in the first half of the twentieth century, and by the end of the century, there were about a hundred of them. As for larger ethnic communities (with over a hundred members), there were about forty of them. Other pronounced social changes took place at the same time. Until 1939, the city could be described as a centre of the intelligentsia and small traders. In the second half of the century, through the efforts of the Soviet authorities, it became an undisputed capital of factory workers. In 1989, workers accounted for over 50% of all employed people in Vilnius. This was a consequence of Soviet industrial development in the city. However, the very status of the capital of the republic required the city to play the role of an administrative, economic, and cultural centre, so the number of people engaged in mental work (the intelligentsia) increased as well. At the end of the Soviet era, they accounted for 46% of the city s workforce. Vilnius always attracted all kinds ofpeople: the privileged (Polish civil servants, Soviet demobilised officers, and the like) and the marginalised (loose women, vagrants, the homeless, etc.). While each political system sought to reduce the number of the latter and overcome social problems, it was essentially a fight against windmills. In addition, each political system tried to count and recount the population of the city of Vilnius, mistrusting the data of the previous authorities.
Thus, within almost eight decades, the residents of Vilnius were counted fourteen times, although there were more attempts to do so. The most accurate and informative sources of information about the city s inhabitants are the general population censuses conducted by the German, Polish, and Soviet governments (in 1915-1917, 1931, 1942, 1959, 1970, 1979, and 1989). Their data show that in the demographic development of Vilnius at that time, a special place was occupied by migrations (arrivals and departures), which led to radical changes in the ethnic structure, education, and other social changes of the residents of Vilnius. Looking at Vilnius and its inhabitants today, we can say that migration is again affecting the city and its residents. Due to the Russian aggression in Ukraine that started in 2022, the community of Vilnius has increased by tens of thousands of people as Ukrainian citizens of different ethnicities have taken refuge in Vilnius. They are changing the face of the city and enrich our Vilnius. Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 178
|
| adam_txt |
Turinys Įvadas | 9 L Pirmasis pasaulinis karas ir Vilniaus gyventojai. Didysis miesto ištuštėjimas: 1915-1917 m. I 13 II. Tarp Lietuvos ir Lenkijos: vilniečių lūkesčiai ir realybė 1918-1920 m. | 25 III. Migraciniai procesai 1918-1939 m. | 33 Repatriacinė akcija | 34 Lietuvos vykdoma repatriacija | 36 Lenkijos repatriacinė akcija ir Vilnius | 39 Kiti migraciniai procesai | 47 Ne tik gražioji imigracijos pusė: Vilniaus marginalai | 60 Bandymai suskaičiuoti vilniečius 1915-1942 m.: įvykę ir neįvykę gyventojų surašymai ir registracijos | 71 1915-1919 m. pastangos surašyti Vilniaus gyventojus | 71 Vilniaus gyventojų surašymų planai ir jų įgyvendinimas (1923, 1931, 1942 m.) | 75 „Popierinės“ vilniečių registracijos | 80 IV. Vilnius Antrojo pasaulinio karo metais | 85 Sovietinės valdžios 39 dienų valdymas (1939 m. rugsėjis-spalis) | 86 Lietuvos Respublikos sudėtyje | 88 Lenkijos karo pabėgėliai - laikinieji Vilniaus gyventojai | 88 Vilniaus integravimo į Lietuvos sudėtį statistinė išraiška | 90 Nuo birželio iki birželio: sovietinės valdžios politika Vilniaus gyventojų atžvilgiu | 94 Vokiečių okupacija ir miesto bendruomenės | 98 V. Ką Vilniaus gyvenime reiškė 1944 m. rugsėjo 22 d. sutartis? | 107 Vilniečių lenkų nuotaikos dėl evakuacijos | 111 Registracijos ir perkėlimo į Lenkiją akcijos rezultatai | 113
VI. Naujieji vilniečiai: migracija į miestą sovietmečiu | 119 Kiek buvo imigracinių ir emigracinių bangų ir bangelių? | 120 Keliai į Vilnių | 127 Vilniaus apgyvendinimo ir aprūpinimo darbo jėga akcija 1945-1946 m. | 127 Paskyrimų į darbą ir studijų sistema | 130 Sovietinė demobilizacija ir Vilnius | 135 Laikinieji sostinės gyventojai: karo dalyviai, nusikaltėliai, valkatos, belaisviai ir „verslininkai“ | 140 Migracijų atspindžiai gyventojų surašymuose ir registracijose: 1944-1989 m. | 144 VII. Nuo daugiautaučio iki. dar labiau daugiataučio miesto | 151 VIII. Emigracinė banga iš Vilniaus: 1990-1994 m. | 157 Pabaiga | 160 Šaltiniai ir literatūra | 162 Santrumpų sąrašas | 172 Asmenvardžių rodyklė | 173 Migration in Vilnius: 1915-1994. Summary [ 176
Šaltiniai ir literatūra Bieliauskas Pranas, Vilniaus dienoraštis: 1915.XII.26-1919.XI.2, Trakai, 2009. Dogelis Povilas, Kas pergyventa 1930-1949 metų dienoraštis, Vilnius, 2017. „Dziennik Tadeusza Hryniewicza od dnia 28 lipca 1915 r[oku] do dnia 9 wrzešnia 1915 r[oku]", Wilno i Wilenszczyzna w pamiętnikach z lat pierwszej wojny swiatowej, Kielce, 2014. Fedorowicz Zygmunt, Trzydziešci lat mėgo pobytu w Wilnie 1914-1944, Byd goszcz, 2010. Girdzijauskaitė Audronė, Aminties salos, Vilnius, 2008. Gedvilas Mečislovas, Lemiamas posūkis, Vilnius, 1975. Guobužaitė-Subatavičienė Regina, „Užtenka tikėti mažais stebuklais“, 2010 10 08, https://www.bernardinai.lt/2010-10-08-regina-guobuzaite-subataviciene-uztenka-tiketi-mazais-stebuklais/. Jackiewicz Mieczyslaw, Krętymi šciežkami. Wspomnienia, Olsztyn, 2012. Jakimavičienė Valentina, „Dešimtmečius ir žmones siejančios gijos“, Lietu vos žinios, 2014 05 01, https://www.vmkl.lt/2264-deproc.C5proc.Alimtmeproc. C4proc.8Dius-ir-proc.C5proc.BEmones-siejanproc.C4proc.8Dios-gijos.html. Juknevičius Antanas, Atsiminimai, Vilnius, 2016. Kašauskienė Vanda, Kelias: Radžiūnai - Vilnius. Atsiminimų takais, Vilnius, 2019. Kryszewska Julia, „Czy po takich przežyciach možna zapomnieč o Wilnie“, Znad Wilii, t. 58,2014. Los wilnianina w XX wieku, red. Michal Mackiewicz, Helena Ostrowska, Wil no, 2002. Lunevičiūtė Gabija, Vilniaus atminties punktyrai. Dvylika pasivaikščiojimų po XXamžiaus Vilnių - miestą, kokiojau nebėra, Vilnius, 2020. Martinaitis Marcelijus, „Vilniau, kaime mano.“, Literatūra ir menas, 2007 04 20. Matulaitis Jurgis, Užrašai, Vilnius,
1998. Merkys Vytautas, Atminties prošvaistės, Vilnius, 2009. Mykolaitis-Putinas Vincas, Dienoraštis 1938-194S, Vilnius, 2022. Nasvytytė Uundinė, Apie pulką ir mergelę, Vilnius, 2015. „Pamiętnik Stanislawa Aleksandrowicza 1914-1918“, Wilno i Wilenszczyzna w pamiętnikach z latpierwszej wojny šwiatowej, Kielce, 2014. Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 162
Paleckis Justas, „Džiugios dienos. Iš karo metų dienoraščio“, Švyturys, 1974, nr. 13. Razukas Vytautas, Skambėkite, Vilniaus varpai, Vilnius, 2014. Romer Eugeniusz, Dziennik. 7 97 4-/97 5, Warszawa, 1995. Römer Michal, Dzienniki, t. 6: 1939-1945, Warszawa, 2018. Szklennik Aleksandr, Dienoraštis 1915-1918. I knyga. 1915 m. gegužės 11 (24) d. - 1916m. rugsėjo 9 d., Vilnius, 2017. Szklennik Aleksandr, Dienoraštis 1915-1918 m. III knyga. 1917 m. rugpjūčio 27d. - 1918, m. spalio 31 d., Vilnius, 2020. Šaulys Jurgis, Mano dienynas, Vilnius, 2022. Vilnius 1915. Dienapo dienos, sudarė Norbertas Venckevičius, Vilnius, 2019. Suras Grigorijus, Užrašai. Vilniaus geto kronika 1941-1944, Vilnius, 2020. Wilnianie - bohaterami swego žydą, Wilno, 2017. Zarzycki Witold, Z Wilna do Wbrkuty. Wspomnienia komendantą garnizonu Okrįgu Wilenskiego AK, Warszawa, 2011. Žvirgždas Stanislovas, Sviesoraščiai. Išfotografo užrašų, Vilnius, 2021. Туронак Юры, За кардонам Бацъкаушчыны, Мінск, 2010. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans: Gedimi no laiškai, Vilnius, 2003. „Iš Lietuvos KP (b) CK Sekretoriaus drg. A. Sniečkaus kalbos respublikiniame komjaunimo aktyvo pasitarime“, Tiesa, 1945, kovo 20 d. Jėkabsons Eriks, „Latvijos konsulatas Vilniuje ir konsulo Felikso Donaso pra nešimai 1939 m. rudenį“, Lietuvos istorijos metraštis 2009-2, Vilnius, 2010. Lietuvos gyventojų genocidas, 1.1, Vilnius, 1999. ONiepodleglą i granice. Raporty Stražy Kresowej 1918-1920. Ziem pôlnocnotvschodnich opisanie, Warszawa-Pultusk, t. 7,2011. Pilsudski Jozef, Pisma zbiorowe, Warszawa, t. 5,1937.
Szkola Nauk Politycznych w Wilnieprzy Instytucie Naukowo-Badawczym Euro py Wschodniej. Plan wykladow. Dane za rok 1933/1934, Wilno, 1934, s. b.p. Uklad о repatriacji zawarty między Polską z jednej strony a Rosją i Ukrainą z drugiej strony w wykonaniu artykulu VII umowy o przedwstçpnych warunkach pako jų z dnia 12paždziernika 1920 roku, [Ryga, 1921]. 12 sierp. 1925 r. rozporządzenie Ministrwa Spraw Wewnçtrznych w porozumieniu z Ministrėm Skarbu, Dziennik Ustaw, 1928, nr 85, poz. 584. Visuotinis Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymas 1942 m. gegužės mėn. 27d. Instrukcija surašymo rajonų vedėjams, [Kaunas, 1942]. 163 Šaltiniai ir literatūra
Demografijos metraštis 1994, Vilnius, 1995. Drugi powszechny spis ludnošci z dn. 9. XII. 1931 r. Miasto Wilno, Warszawa, 1937. Lietuvos gyventojai. Statistikos rinkinys, Viltims, 1990. Lietuvos Respublikos gyventojų demografinė statistika (tautiniu aspektu), Vilnius, 1992. Lietuvos statistikos metraštis 1992, Vilnius, 1993. Rocznik statystyczny Wilna 1921 -1928, Wilno, 1930. Rocznik statystyczny Wilna 1931, Wilno, 1933. Rocznik statystyczny Wilna 1933, Wilno, 1935. Rocznik statystyczny Wilna 1936, Wilno, 1938. Rocznik statystyczny Wilna 1937, Wilno, 1939. 1959 metų visasąjunginio surašymo duomenys Lietuvos TSR, Vilnius, 1963. 1989 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys, 1.1,2, 3, Vilnius, 1991. Vilniaus miesto liaudies ūkis. Statistikos rinkinys, Vilnius, 1958. Vilnius skaičiais 1995, Vilnius, 1995. Vilnius skaičiais 1998-2000, Vilnius, 2002. Итоги всесоюзной переписи населения Литовской ССР 1970 года, Вильнюс, 1975. Итоги всесоюзной переписи населения 1979 года, т. X, Мовква, 1990. Памятная книжка Виленской губерніи на 1913 годъ, Вильна, 1913. Aleksander Zvi, „Jewish Emigration from the USSR in 1980“, Soviet Jewish Affairs, vol. 11,1981, no. 2. Andrzejewski Tadeusz, „Kobieta z duszą artysty.“, Tygodnik Wilenszczyzny, 29 grud. 2022-4 stycz. 2023, nr 1163, http://www.tygodnik.lt/202252/. Anykštėnų biografijų žinynas, https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm. php?id=637. Anusauskas Arvydas, Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais, Vilnius, 1996. „Apie Lietuvos gyventojų migraciją“, Lietuvos valstybinio statistikos komiteto darbai, 1990, nr. 1. Atamukas
Solomonas, Lietuvos žydų keliai, Vilnius, 2018. Balkelis Tomas, „Forging a „Morai Community“: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia“, Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century. Experiences, Identities and Legacies, ed. T. Balkelis, V. Davoliūtė, Leiden/Boston, 2016. Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 164
Balkelis Tomas, „Lietuvos vyriausybė ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių re patriacija į Lietuvą“, 1919-1924, Oikos, 2006, nr. 2. Balkelis Tomas, „Kaip Lietuvos valdžia sugrįžo į Vilnių 1920 metais“, https:// www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/kaip-lietuvos-valdzia-sugrizo-i-vilniu1920-metais-582-1677660 . Balkelis Tomas, „Lietuvių ir žydų migracija į Vakarus 1868-1914 m.: lygina moji perspektyva“, Migracija: sampratos ir patirtys, Vilnius, 2022. Baronas Pranas, „Obelių karantinas 1921 metais“, Istorija, t. 57, 2003. Bendžius Andrius, Bendrojo lavinimo ir aukštoji mokykla Tarybų Lietuvoje 1940-1970 m., Vilnius, 1973. Berger Jan, „Spisy ludnošci miasta Wilna 1915-1917“', Lietuvos statistikos dar bai, 2003, nr. 40. Bez emocji. Polsko-litewski dialog o Jôzefie Pilsudskim, pod red. Danuty Jastrzçbskiej-Golonkowej, Alvydasa Nikžentaisisa, Wlodzimierza Šulei, Tadeusza Wolszy, Warszawa, 2020. Blažytė-Baužienė Danutė, Gimžauskas Edmundas, Laurinavičius Česlovas, Mačiulis Dangiras, Rudis Gediminas, Svarauskas Artūras, Vaičenonis Jonas, Lietuvos istorija, t. X, d. 1: Nepriklausomybė (1918-1940 m.), Vilnius, 2013. Borzęcki Jerzy, Pokôj ryški 1921 roku i kszaltowanie się miçdzywojennej Europy Wschodniej, Warszawa, 2012. Braslauskas Justinas, „Okupacinė darbo prievolių politika Lietuvoje 19411944 metais“, Lietuvos istorijos studijos, 1.15, 2005. Brensztejn Michal, Spisy ludnošci m. Wilna za okupacji niemieckiej od d. 1 listopada 191S r., Warszawa, 1919. Bubnys Arunas, „Eksterminacja Zydôw wilehskich i dzieje gerta wilehskiego (1941-1944)“, Pamięci Sprawiedliwosc, 2010, zeszcz.
9/2. Bubnys Arūnas, Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944),Vilnius, 1998. Buchowski Krzysztof, „Stosunki etniczne w spoleczehstwie miejskim Wilna 1939-1944“, Stosunki etniczne podczas wojny i okupacji: Bialystok i Wilno 19391941-1944/45, pod red. Edmundą Dmitrowa i Joachimą Taubera, Bialystok, 2011. Butkevičius Algirdas, „Martynas Yčas: politikas, publicistas, redaktorius, lei dėjas, pasiaukojęs tėvynės gerovei“, http://www.lzs.lt/lt/naujienos/zurnalistikos_istorija/archive/pl7/martynas_ycas_politikas_publicistas_redaktorius_leidejas_pa- siaukojes_tevynes_gerovei.html. Cohen Israel, Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija, Vilnius, 2022. 165 Šaltiniai ir literatūra
Čepulienė Marija, Krasnauskienė Gindra, „Lietuvos gyventojų surašymai“, Lie tuvos statistika XX amžiuje, Vilnius, 1999. Dalecka Teresa, „Dzialalnošc publicystyczna Witolda Hulewicza w okresie wilenskim“, Pasaže Witolda Hulewicza, red. Andrzej Hejmej, Irena Fedorowicz, Ka rolina Mytkowska, Krakow, 2017. Dçbicki Marcin, „Polacy i polskošc na Wilehszczyznie (1918-2018). Trwalosc i zmiennošc miejsca w swiadomosci rodakow“, Studia Migracyjne - Przęgląd Polonijny, 2022, nr 1. „Dėl žydų gabenimo“, Viltis, 1915 geg. 15(28). Dulak Dawid, „Handel ludžmi w II Rzeczypospolitej Polskiej, Poliarchia, t. 2 (7), 2016. Eidintas Alfonsas, Lietuva ir masinė išeivystė 1868-2020 metais, Vilnius, 2021. Engelgard Jan, „Litwa w polityce Komitetu Narodowego Polskiego w latach 1917-1919“, Niepodleglošc i Pamięc, 2010, nr 31. Fedorowicz Irena, „Czeslaw Jankowski kontra Witold Hulewicz, czyli о „tutejszych“ i „przybyszach“ (w latach 1925-1929)“, Pasaže Witolda Hulewicza, red. Andrzej Hejmej, Irena Fedorowicz, Karolina Mytkowska, Krakow, 2017. Garonas Aronas, Vilnietiškas žydų pasaulis, Vilnius, 2018. Gawrohska-Garstka Magdalena, Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie. Uczelnia ziem polnocno-wschodnich Drugiej Rzeczypospolitej (1919-1939) w swietle žrodel, Poznah, 2016. Gierowska-Kallaur Joanna, „Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich (19 lutego 1919 Г.-9 wrzesnia 1920)“, DziejeNajnowsze, R. 34,2002, z. 3. Gimžauskas Edmundas, „Vilniečių nuostatos ir Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1918 m. lapkričio-gruodžio men.“, Lietuvos istorijos metraštis. 2012 metai. 2, Vilnius, 2013. Griffante Andrea, „Making
the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithu anian Relief, 1914-1920“, Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century. Experiences, Identities and Legacies, ed. T. Balkelis, V. Davoliūtė, Leiden/ Boston, 2016. Grigaravičiūtė Sandra, „Imti į savo rankas tremtinių Lietuvon grąžinimą: Lie tuvos Tarybos ir Minsko lietuvių organizacijų veikla 1918 metais“, Parlamentarizmo studijos, 2018, nr. 24. Grigaravičiūtė Sandra, „Lietuvos Tarybos įgaliotinių Teresės Parapuolenytės ir Veronikos Janulaitytės-Alseikienės paskyrimas ir veikla“, Actą Historica Universitatis Klaipedensis, t. XLII, 2021. Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 166
Grybkauskas Saulius, Sovietinė nomenklatūra irpramonė Lietuvoje 1965-1985, Vilnius, 2011. Ivanovas Bernaras, „Chiune (Sempo) Sugiharos veiklos Kaune 1939-1940 m. probleminiai aspektai“, Genocidas ir rezistencija, 2001, nr. 1. Januszewska-Jurkiewicz Joanna, Stosunki narodowosciowe na Wilertszczyznie w latach 1920-1939, Katowice, 2010. Jokubauskas Vytautas, „Lietuvos kariuomenės išvedimas iš Klaipėdos krašto (1939 m.)“, Karo archyvas, 1.16,2016. Kairiūkštytė Nastazija, „Lietuvos gyventojų dinamika ir jos įtaka gyventojų skaičiui, tautiniam pasiskirstymui 5-6 dešimtmetyje“, Darbai, 1996, nr. 1. „Kogo wywiezli bolszewicy w czerwcu“, Goniec Codzienny, 3 grud. 1941. Kruszyhski Marcin, „Uchodžcyz krolewstwa Polskiego w Rosjipo 1915 roku zmory codziennošci i nie tylko“, Remembrance andJustice, t. 1, 2018. Kšanytė Raminta, „Okupacinė kariuomenė Lietuvoje, XXI amžius“, https:// www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030816/istving_01 .html. Kšanytė Raminta, „Sovietinės Lietuvos valdžios ir Pabaltijo karinės apygardos bei jos įgulų santykiai 1946-1962 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2005, nr. 2. Kumaniecki Jerzy, „Repatriacja Polakôw po wojnie polsko-radzieckiej w latach 1921-1924“, Przegląd Wschodni, 1.1,1991, z. 1. Kurenda Marek, „Polityka repatriacyjna Polski. Zarys ewoliucji rozwiuzah instytucjonalno-prawnych w latach 1918-1998“, Biuro Studiôw i Espertyz, czerwiec 1999, nr 188. Laukaitytė Regina, Lietuvos bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941-1944), Vilnius, 2010. Laukaitytė Regina, „Paskutiniai vokiečių okupacijos mėnesiai Lietuvoje: gy ventojų bėgimas į reichą ir politiniai
lūkesčiai 1944 metais“, Lietuvos istorijos metraš tis 2020/2, Vilnius, 2020. Laukaitytė Regina, Pokaris Lietuvoje belaukiant išlaisvinimo, Vilnius, 2022. Laurinavičius Česlovas, Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartis: (1920 m. liepos 12 d. sutarties problema), Vilnius, 1992. Lemiesz P., „Elitą naplywowa czyli uczymi się etnosocjologji“, Kurier Wilenski, 25 wrzes. 1936. Lewandowska Stanislawa, Žyde codzienne Wilna w latach II wojny Iwiatowej, Warszawa, 1997. 167 Šaltiniai ir literatūra
Lazor Jerzy, „Polityka migracyjna Drugiej Rzeczypospolitej - prôba synte- zy“, Od kwestii robotniczej do nowoczesnej kwestii socjalnej. Studia z pobkiej polityki spolecznejXXiXXI wieku, t. II, red. Pawel Grata, Rzeszôw, 2015. Lietuva 1940-1990 metais: okupuotos Lietuvos istorija, Vilnius, 2005. Lietuvos rusai XX-XXI amžiaus pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis, sud. Gri- gorij Potošenko, Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius, Vilnius, 2013. Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981. Lietuvos žydai. Istorinė studija, sud. Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgi ta Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Vilnius, 2012. Mačiulis Dangiras, Staliūnas Darius, Vilnius - Lietuvos sostinė: problema tauti nės vahtybės projekte (XIXa. pabaiga - 1940 «г.J, Vilnius, 2015. Matulionis Arvydas Virgilijus, Sviklas Eduardas Kęstutis, „Vilniaus tautinių ma žumų požiūris j Lietuvą“, Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai, Vilnius, 2013. Najdus Walentyna, „Uchodžcy polscy w Rosji w latach 1917-1919“, Kwartal- nik Historyczny, R. 64,1957, nr 6. Niedzialkowski K., „Biedne miasto“, Przeglųd Wilenski, 1913 nr 22-23. Paczoska Alicja, DzieciJalty: exodus ludnošcipolskiej z Wilenszczyzny w latach 1944-1947, Toruū, 2003. Palasz-Rutkowska Ewa, Romer Andrzej T., Historia stosunkôwpobko-japonskich 1904-1945, Warszawa, 2009. Pečiulis Marius, „Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį“, Karo archyvas, t. 25,2010. Petronis Vytautas, „Vilnius ir vilniečiai: miesto ir jo bendruomenių kaitos bruožai XIX a. antrosios pusės oficialiojoje spaudoje“, Lietuvos istorijos
metraštis. 2016/1, Vilnius, 2016. „Pirmoji lenkų grupė išvyko į tėviškę“, Tiesa, 1945, vasario 1 d. Pocevičius Darius, Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990,1 dalis, Vilnius, 2018. Ponarski Zenowiusz, Ludzie w trybach historii, Tortui, 2002. Przenioslo Marek, „Wilno i Wileûszczyzna w okresie ewakuacji wojsk i wladz rosyjskich w 1915 roku“. Respectas Philologicus, 2012, nr 26 (31). Puidokaitė Aistė, „Vilniaus ORT žydų technikumas“, https://judaikostyrimu- centras.com/2022/11/04/vilniaus-ort-zydu-technikumas/. Pukszto Andrzej, Między stolecznošcią apartykularyzmem. Wielonarodowošciowe spoleczenstwo Wilna w latach 1915-1920, Toruū, 2006. Rodak Mateusz, „Prostytutki zydowskie w wojewôdztwie lubelskim w dwudzies- toleciu miçdzywojennym. Analiza srodowiska“, Kwartalnik Historii Zydôw, 2006, nr 3. Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 168
Roman Wanda Krystyna, „Wladze i spoleczefistwo Litwy wobec polskich in- ternowanych i uchodzcôw we wrzesniu 1939 roku“, Między Rusią a Polską. Litwa. Od Wielkiego Ksiçstwa Litewskiego do Republiki Litewskiej, pod. red. Jerzego Grzybowskiego i Joanny Kozlowskicj, Warszawa, 2015. Romer Eugeniusz, Spis ludnošci na terenach administrowanych przez Zarząd CywilnyZiem Wschodnich (grudzien 1919), Lwôw-Warszwa, 1920. Senn Erich Alfred, Lietuvos valstybės atkūrimas 1918-1920, Vilnius, 1992. Sirutavičius Vladas, Politinė galia ir lietuviškas etniškumas. Vėlyvasis sovietmetis ir ankstyvoji destalinizacija 1944-1956 m., Vilnius, 2022. Sobieraj Sylwia Bernadetta, Dzialalnošč Ministerstiva Opieki Spolecznej na rzecz dzieci i mlodziežy w okresie II Rzeczypospolitej. Praca doktorska, Kielce, 2019. Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje, Vilnius, 2014. „Sovietų kariuomenė užėmė Vilnių“, Šaltinis, 1939, nr. 39. „Spis, ktory się nie odbyl“, Przegląd Wilenski, 10 stycz. 1926. Srebrakowski Aleksander, „Liczba Polakôw na Litwie wedlug dannych spisu ludnošci z 27 maja 1942 roku“, Wroclawskie Studia Wschodnie, 1997, nr 1. Srebrakowski Aleksander, „Litwa i Litwini na Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie“, Stosunki polsko-litewskie wczoraj i dziš, red. W. K. Roman, J. MarszalekKawa, Torun, 2009. Stankūnienė Vlada, „Internation migration in Vilnius as seen from historical Perspektive“, Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika, Vilnius, 1995. Stopniak Franciszek, „Archidiecezja wilehska w czasie II wojny swiatowej“, Studia Teologiczne, 1987-1988, zeszcz.
5-6. Stončius Justinas, Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944-1990 me tais, Klaipėda, 2022. Stončius Justinas, Vitkus Hektoras, Vitkus Zigmas, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos kariai žydai. Istorija ir atmintis, Klaipėda, 2020. Stravinskienė, Vitalija. Migracija: Rytų ir Pietryčių Lietuva 1944-1989 metais, Vilnius, 2020. Stravinskienė Vitalija, „Migracijos procesų poveikis Vilniaus miesto gyventojų etniniams demografiniams pokyčiams 1944-1959 metais“, Lietuvos istorijos metraš tis, 2009 metai, 2, Vilnius, 2010. Stravinskienė Vitalija, Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatri acijai Lenkiją (1944-1947,1955-1959 m.), Vilnius, 2011. 169 Šaltiniai ir literatūra
Stravinskienė Vitalija, „The Territorial Expansion of Vilnius: Plans and their Realisation (1916-1940)“, Lithuanian Historical Studies, vol. 20, 2016. Stravinskienė Vitalija, „Vilniaus apgyvendinimo planas 1945 m.“, Lietuvos isto rijos metraštis. 2003 metai, 2, Vilnius, 2005. Strelcovas Simonas, „Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas - Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių pareigūnų, žydų pabėgėlių ir jų gelbė tojų“, Genocidas ir rezistencija, 2003, nr. 2. Strelcovas Simonas, Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 19391940 metais, Šiauliai, 2010. Studnicki Waclaw, „O spis ludnošci m. Wilna“, Przeglųd Wilenski, 1915 nr 75. Sula Dorota, Powrôt ludnošci polskiej z bylego Imperium Rosyjskiego w latach 1918-1937, Warszawa, 2013. Surgailis Gintautas, „Kaip kūrėsi universiteto studentų profsąjungos organiza cija“, Tarybinis studentas, 1984, kovo. 30 d. Surgailis Gintautas, Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai ir internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje (1939 09-1940), Vilnius, 2005. Surgailis Gintautas, Rusijos kariuomenės išvedimas 1990-1993, Vilnius, 2005. Šadžius Henrikas, Socialistinio Vilniaus darbininkai, Vilnius, 1980. Šėmis B. Vilniausgolgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 19191928 metų dienoraštis, Kaunas, 1930. Tininis Vytautas, Prievartinė mobilizacija į Raudonųjų armijų, Vilnius, 2014. Tininis Vytautas, Vokietijos ir jos sųjungininkų karo belaisviai Lietuvoje 19441949 m., Vilnius, 2015. Tomaszewski Jerzy, Ojczyzna nie tylko Polakôw. Mniejszošci narodowe w Polsce w latach 1918-1939, Warszawa, 1985. Tornau Ūla,
Oficialieji ir kasdieniniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lu kiškių mokslo kvartalas. Daktaro disertacija, Vilnius, 2016. Truska Eiudas, Tautinis atgimimas ir istorija, Vilnius, 2012. Urbanek Božena, „Najstarsze miejskie szpitale polskiego Wilna (do 1939 r.)“, Medycyna Nowozytna, t. 27, 2021, zesz. 2. Vaičenonis Jonas, Lukminaitė Solveiga, „Šiaurės Kaukazo lietuvių bendruome nė Kizlovodske ir Petigorske: karo pabėgėlių patirtys ir repatriacijos procesas (19171919 m.)“, Oikos, 2019, nr. 1. Vainauskienė Tamara, „Vilniaus konservatorijos formavimasis ir raida 19401949 metais“, Menotyra, 2003, nr. 1. Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 170
Vansevicius Stasys, Teisinis režimas Vilniaus krašte 1920-1939 metais, Vilnius, 1973. Vilniaus edukologijos universiteto raidos bruožai, Vilnius, 2015. Vilniaus kultūrinis gyvenimas: tautų polilogas 1900-1945, sud. Alma Lapins kienė, Vilnius, 2012. „Walka z zebractwem“, Slowo 22 grudn. 1928. Weeks Theodor R., Vilnius between Nations, 1795-2000, Northern Illinois University Press, DeKalb, 2015. Wolkonowski Jaroslaw, „Skargi mniejszošci zydowskiej na arenie miçdzynaro- dowej na zachowanie się žolnierzy polskich podczas wyzwolenia Wilna w kwietniu 1919 r“ Miscellanea historico-iuridico, t. V, 2007. Zagacki Dymitr, „Historia naszych malych ojczyzn. Baranowicze, Echa Polesia, 2010, nr 1(25). Zagacki Dymitr, „Historia punktu etapowego w Baranowiczach“, Echa Polesia, 2014, nr 1(41). Zielinski Konrad, „Kwestia obywatelstwa polskiego dla repatriantôw, reemi- grantôw i uchodzcôw z Rosji w latach 1918-1922: regulacje prawne a praktyka ur- z$àn\czA,DziejeNajnowsze, 2001, nr 4. Zielihski Konrad, „Polscy komunisci w Rosji wobec ewakuacji i repatri- acji ludnošci cywilnej i polskich jencow wojennych w latach 1920-1925“, Dzieje Najnowsze, 2012, nr 1. Zizas Rimantas, „Tarpnacionalinė situacija Vokietijos okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 metais“, Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tar pukario, sovietmečio irposovietmečio Lietuvoje, Vilnius, 2013. Žemaitytė Sigita, Žydų tapatumas sovietinėje Lietuvoje (8-9 dešimtmečiai). Baigiamasis magistro darbas, Kaunas, 2012. Žepkaitė Regina, Vilniaus istorijos atkarpa 1939-1940, Vilnius, 1990. Žilinskienė L., Kraniauskienė S.,
Sutinienė L, Gimę socializme: pirmoji soviet mečio karta, Vilnius, 2016. Zolçdowski Cezary, „Pierwsza repatriacja. Powroty i przyjazdy osiedlehcze do Polski ze Wschodu po I wojnie swiatowef, Studia Migracyjne - Przeglųd Polonijny, 2017, nrl. Адамковіч Елчкстлр, Беларусь:у Алтее:учора і сёння. Книга I, Вільня, 2010. Соловьев Р., „Реформа вооруженных сил СССР в 1953-1964 гг. Проблемы социальной адаптации“, Вестник Брянского государственного университета, 2014, nr. 2. 171 Šaltiniai ir literatūra
Asmenvardžių rodyklė* Abramowicz Witold 28 Fajnhauzas Dovydas 97 Achtem-Achremiczowa Wanda 99 Fedorowicz Zygmunt 30 Alseika Danielius 37, 55 Alseikienė Veronika 37, 55 Garonas Aronas 53,159 Ambrazevičienė Emilija 96 Gawrohska-Garstka Magdalena 49 Gediminas 9,66,91 Basanavičius Jonas 27,104 Gedvilas Mečislovas 108, 109,128 Batoras Steponas 49,96 Gimžauskas Edmundas 17 Beginąs Menachemas 96 Gira Liudas 37 Bieliauskas Pranas 73 Grigorjev Ilja 132 Biržiška Mykolas 27 Bortkevičienė Felicija 37 Hulewicz Witold 50 Brensztejn Michal 80 Bulhakjan 27 Yčas Martynas 37 Cat-Mackiewicz Stanislaw 93 Ivanovas Bernaras 94 Cohen Israel 53 Czeczot Wladzimierz 154 Jakubėnas Povilas 36 Jalbrzykowski Romuald 102 Čečeta Viktoras 96 Jankowski Czeslaw 15 Jaremicz Fabjan 78 Dabulevičius Karolis 104 Jçdrychowski Stefan 116 Dawidowicz Lucy 52 Jonykienė Odeta 9,103 Dmowski Roman 26 Jundzill Zygmunt 27 Dogelis Petras 37 Jurgutis Vladas 102 Dowbor-Musnicki Jozef 40 Drobnys Aleksandras 133 Kanovičius Grigorijus 159 Dubikaltienė Aira 58 Dzeržinskis Feliksas 116 Karabač Sergej 134 Kazanavičienė-Didžiulytė Aldona 37 Kazanavičius Antanas 37 * Į asmenvardžių rodyklę įtraukti tik tekste ir iliustracijų aprašuose minimi asmenvardžiai. 173
Kognowicki Stanislaw 27 Raštutis Nikodemas 54 Kossakowska Maria 70 Reinys Mečislovas 37 Kretowiczjan 70 Remer Jerzy 50 Kruszydski Marcin 45 Römeris Mykolas 132 Kulbakas Moise 54 Rudzidski Witold 99 Kuliesza Adam 70 Sedov Michail 132 Levinas Leizeris 16 Slawinska Irena 154 Lipniūnas Alfonsas 102 Smosarska Jadwiga 93 Lorentz Stanislaw 50 Sniečkus Antanas 125,128,137 Lukša Kazimieras 54 Sobieraj Bernadetta Sylwia 64 Stašinskis Vladas 37 Mackevičius Mecislovas 102 Stravinskienė Vitalija 18, 20,21, 112, Mackiewicz Jozef 99 126,153 Mackonis Rapolas 102 Studnicki Waclaw 71 Martinaitis Marcelijus 123 Stulginskis Aleksandras 36 Mašiotas Pranas 37 Sugihara Ciunė 94 Mçdzecki Wlodzimierz 49 Sukiennicka Halina 11, 99 Mickevičius Vaclovas 109,115,138 Šwiątecki Kazimierz 27 Mikštas Alfonsas 100 Szklennik Aleksandr 19 Nagurski Teodor 77-79 Šidlovski Michail 132 Suras Grigorijus 97 Svarcienė Ester 159 Ochocki Stanislaw 109 Osmolowski Jerzy 28 Tininis Vytautas 136 Paleckis Justas 108 Tomaszewski Jerzy 79 Paškevičius Stasys 133 Trukanas Kazys 90 Pilecka Maria 37,47 Tūbelis Juozas 37 Pilecki Witold 37 Tumanov Georgij 14,16 Pilsudski Jozef 10, 26, 28,29,48, Tumėnas Antanas 37 74-76,93 Turonak Jurij 100 Prystor Aleksander 93, 96 Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 174
Umbrasas Antanas 54 Zenanowicz Ludwika 112 Zarzycki Wladyslaw 48 Vailokaitis Jonas 37 Zdanowicz Edmund 17 Vaišnora Juozas 108 Venclova Antanas 90 Zeligowski Lucjan 30, 38,39,46,48 Vytautas Didysis 52, 55 Žemaitė Julija 133 Vorobjovas Mikalojus 104 Žemaitis Mečys 54 Žiugžda Juozas 108 Wimbor Kazimierz 46 175 Žvirgždas Stanislovas 129 Asmenvardžių rodyklė
Migration in Vilnius: 1915-1994 Summary or centuries, migration processes have played a significant role in the life of F Vilnius. Even the first mention of Vilnius in 1323 refers to the importance of the movement of people for the city and looks forward to the arrival of new Vilniusites. Migration processes in the city intensified in times ofpolitical change (wars, uprisings, revolutions, etc.) or social cataclysms (fires, famines, disease outbreaks, etc.). With each passing century, the importance and significance of migration has increased. It was perhaps in the twentieth century that this had the strongest impact on the city's community. That was when not just thousands but tens and even hundreds of thousands of people were caught up in the whirl of migration. At the centre of this maelstrom were the inhabitants of Vilnius who more than once were in the focus of interest for several countries. These interests led to the deformation and re-creation of the identity of the Vilniusites. The most drastic changes took place during the Second World War and the early post-war years, when the city lost almost all of its former inhabitants. Paradoxically, it was migration that facilitated the growth of the city and its social environment. In the twentieth century, Vilnius went through several major transformations: first it was a city of a guberniya of the tsarist empire, then it became a city on the outskirts of Poland (with much higher ambitions to be seen as the country's cultural capital), and, finally, the actual capital. For some groups of the residents of Vilnius, for
example, Jews, Vilnius was a world-class city of special significance. It was also equally special or unique for Lithuanians, Poles, and Belarusians. Vilnius has always attracted people. Therefore, there was no shortage ofpeople who wanted to be residents of this city. However, not everyone's wishes were granted. The study aims at showing the dynamics and results of migratory processes in Vilnius between the 1910s and 1990s, that is, starting with the major evacuation of the inhabitants of Vilnius to the east during the First World War and ending with the process of Soviet re-emigration during the early years of the re-established independence of Lithuania. It is therefore not too bold to say that during the period discussed, migration was the key factor in the demographic change of Vilnius and that all political Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai 176
systems used it as an instrument for political or social-economic purposes. They were particularly widely used by the Soviet authorities in organising or provoking largescale coercive actions. It should be stressed, though, that this migratory ‘instrument’ did not always work in line with the intentions and wishes of its planners. It often had the ‘side effect’ of creating new demographic problems in Vilnius, which were again addressed by migration. Between 1915 and 1994, there were two phases of intensive emigration from Vilnius and immigration to the city: (1) 1915-1922, when the First World War led to the evacuation of around 40% of the residents of Vilnius to the east and the return of around half of them in the first post-war years. The movement of the residents of Vilnius in various directions was also considerably intensified by the 1918-1921 war between Poland and Bolshevik Russia, and the struggle between Lithuania and Poland for the city; (2) The Second World War and the early post-war years were the time of the biggest population shift in Vilnius: the old inhabitants, of whom hardly any remained in the city, were replaced by the new Vilniusites from Lithuanian villages and various regions of the Soviet Union. This was the result of the Nazi Holocaust of the Jews and the plan of the Soviet authorities to homogenise the western territories of the Soviet Union (with Vilnius at its centre). According to that plan, the ethnic composition of Vilnius was to change significantly: the number of Poles was to drop and that of Lithuanians to rise. This was done by means of a
relocation campaign officially known as evacuation or repatriation. It was to take place in autumn 1944 and end in 1945. It was estimated that around 50,000 Polish residents of Vilnius would express their wish to move from Vilnius to Poland, which found itself in a new geographical space. However, the Soviet planners of the Vilnius resettlement campaign ‘miscalculated’: twice as many people left for Poland as expected (the plan was to resettle about 50% of the city's population, but actually 80%, i.e., about 90,000 people, left). It should be noted that the current demographic situation of Vilnius has been shaped by the multidirectional migrations of the second half of the twentieth century. In the early post-war years (1946-1948), the ‘contribution’ of migration to the city's population growth ranged from 71% to 93%, and then gradually declined, reaching 64% by the end of the Soviet era. In reality, this meant that two out of three residents of Vilnius were newcomers. Therefore, we can safely call Vilnius a migrant city. Migration processes had a direct impact on the changes in the social structure of the city. If at the beginning of the period in question the ethnic composition of 177
the city's inhabitants was Polish-Jewish-Russian, at the end of the period it became Lithuanian-Russian-Polish. Up to two dozen ethnic groups lived in Vilnius in the first half of the twentieth century, and by the end of the century, there were about a hundred of them. As for larger ethnic communities (with over a hundred members), there were about forty of them. Other pronounced social changes took place at the same time. Until 1939, the city could be described as a centre of the intelligentsia and small traders. In the second half of the century, through the efforts of the Soviet authorities, it became an undisputed capital of factory workers. In 1989, workers accounted for over 50% of all employed people in Vilnius. This was a consequence of Soviet industrial development in the city. However, the very status of the capital of the republic required the city to play the role of an administrative, economic, and cultural centre, so the number of people engaged in mental work (the intelligentsia) increased as well. At the end of the Soviet era, they accounted for 46% of the city's workforce. Vilnius always attracted all kinds ofpeople: the privileged (Polish civil servants, Soviet demobilised officers, and the like) and the marginalised (loose women, vagrants, the homeless, etc.). While each political system sought to reduce the number of the latter and overcome social problems, it was essentially a fight against windmills. In addition, each political system tried to count and recount the population of the city of Vilnius, mistrusting the data of the previous authorities.
Thus, within almost eight decades, the residents of Vilnius were counted fourteen times, although there were more attempts to do so. The most accurate and informative sources of information about the city's inhabitants are the general population censuses conducted by the German, Polish, and Soviet governments (in 1915-1917, 1931, 1942, 1959, 1970, 1979, and 1989). Their data show that in the demographic development of Vilnius at that time, a special place was occupied by migrations (arrivals and departures), which led to radical changes in the ethnic structure, education, and other social changes of the residents of Vilnius. Looking at Vilnius and its inhabitants today, we can say that migration is again affecting the city and its residents. Due to the Russian aggression in Ukraine that started in 2022, the community of Vilnius has increased by tens of thousands of people as Ukrainian citizens of different ethnicities have taken refuge in Vilnius. They are changing the face of the city and enrich our Vilnius. Migruojantis Vilnius: 1915-1994metai 178 |
| any_adam_object | 1 |
| any_adam_object_boolean | 1 |
| author | Stravinskienė, Vitalija 1972- |
| author_GND | (DE-588)1212524675 |
| author_facet | Stravinskienė, Vitalija 1972- |
| author_role | aut |
| author_sort | Stravinskienė, Vitalija 1972- |
| author_variant | v s vs |
| building | Verbundindex |
| bvnumber | BV049375941 |
| contents | Englische Zusammenfassung |
| ctrlnum | (OCoLC)1414559320 (DE-599)BVBBV049375941 |
| era | Geschichte 1915-1994 gnd |
| era_facet | Geschichte 1915-1994 |
| format | Book |
| fullrecord | <?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>02606nam a2200481 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV049375941</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20240118 </controlfield><controlfield tag="007">t</controlfield><controlfield tag="008">231020s2023 ac|| |||| 00||| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9786098314274</subfield><subfield code="9">978-609-8314-27-4</subfield></datafield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="z">6098314276</subfield><subfield code="9">6098314276</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)1414559320</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV049375941</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">OST</subfield><subfield code="q">DE-12</subfield><subfield code="2">fid</subfield></datafield><datafield tag="100" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Stravinskienė, Vitalija</subfield><subfield code="d">1972-</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="0">(DE-588)1212524675</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai</subfield><subfield code="b">= Migration in Vilnius: 1915-1994</subfield><subfield code="c">Vitalija Stravinskienė</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="1"><subfield code="a">Migration in Vilnius: 1915-1994</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">Lietuvos istorijos institutas</subfield><subfield code="c">2023</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">178 Seiten</subfield><subfield code="b">Illustrationen, Porträts, Karten</subfield><subfield code="c">24 cm</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="505" ind1="8" ind2=" "><subfield code="a">Englische Zusammenfassung</subfield></datafield><datafield tag="648" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Geschichte 1915-1994</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Migration</subfield><subfield code="0">(DE-588)4120730-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="651" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="0">(DE-588)5057560-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="0">(DE-588)5057560-0</subfield><subfield code="D">g</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Migration</subfield><subfield code="0">(DE-588)4120730-0</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Geschichte 1915-1994</subfield><subfield code="A">z</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Literaturverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Register // Personenregister</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Abstract</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="q">BSB_NED_20240118</subfield></datafield><datafield tag="999" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-034635800</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">306.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">307.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield></record></collection> |
| geographic | Vilnius (DE-588)5057560-0 gnd |
| geographic_facet | Vilnius |
| id | DE-604.BV049375941 |
| illustrated | Illustrated |
| index_date | 2024-07-03T22:55:47Z |
| indexdate | 2024-07-10T10:02:59Z |
| institution | BVB |
| isbn | 9786098314274 |
| language | Lithuanian |
| oai_aleph_id | oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-034635800 |
| oclc_num | 1414559320 |
| open_access_boolean | |
| owner | DE-12 |
| owner_facet | DE-12 |
| physical | 178 Seiten Illustrationen, Porträts, Karten 24 cm |
| psigel | BSB_NED_20240118 |
| publishDate | 2023 |
| publishDateSearch | 2023 |
| publishDateSort | 2023 |
| publisher | Lietuvos istorijos institutas |
| record_format | marc |
| spelling | Stravinskienė, Vitalija 1972- Verfasser (DE-588)1212524675 aut Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 Vitalija Stravinskienė Migration in Vilnius: 1915-1994 Vilnius Lietuvos istorijos institutas 2023 178 Seiten Illustrationen, Porträts, Karten 24 cm txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Englische Zusammenfassung Geschichte 1915-1994 gnd rswk-swf Migration (DE-588)4120730-0 gnd rswk-swf Vilnius (DE-588)5057560-0 gnd rswk-swf Vilnius (DE-588)5057560-0 g Migration (DE-588)4120730-0 s Geschichte 1915-1994 z DE-604 Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Literaturverzeichnis Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Register // Personenregister Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Abstract |
| spellingShingle | Stravinskienė, Vitalija 1972- Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 Englische Zusammenfassung Migration (DE-588)4120730-0 gnd |
| subject_GND | (DE-588)4120730-0 (DE-588)5057560-0 |
| title | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| title_alt | Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| title_auth | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| title_exact_search | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| title_exact_search_txtP | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| title_full | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 Vitalija Stravinskienė |
| title_fullStr | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 Vitalija Stravinskienė |
| title_full_unstemmed | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai = Migration in Vilnius: 1915-1994 Vitalija Stravinskienė |
| title_short | Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai |
| title_sort | migruojantis vilnius 1915 1994 metai migration in vilnius 1915 1994 |
| title_sub | = Migration in Vilnius: 1915-1994 |
| topic | Migration (DE-588)4120730-0 gnd |
| topic_facet | Migration Vilnius |
| url | http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=034635800&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |
| work_keys_str_mv | AT stravinskienevitalija migruojantisvilnius19151994metaimigrationinvilnius19151994 AT stravinskienevitalija migrationinvilnius19151994 |