Verfügbarkeit: Artis magnae artilleriae pars prima

Artis magnae artilleriae pars prima: = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis

Gespeichert in:

Bibliographische Detailangaben
1. Verfasser:	Siemienowicz, Kazimierz 1600-1651 (VerfasserIn)
Weitere Verfasser:	Lūžys, Sigitas (ÜbersetzerIn)
Format:	Buch
Sprache:	Latin Lithuanian
Veröffentlicht:	Vilnius išleido Lietuvos Respublikos krašto ministerija 2018
Schlagworte:	Geschichte Militär Geschütz
Online-Zugang:	Inhaltsverzeichnis Register // Personenregister
Beschreibung:	Lateinischer Text als Reprint der Ausgabe Amsterdam 1650 enthalten
Beschreibung:	669 Seiten Illustrationen
ISBN:	9786094121470

Internformat

MARC


LEADER	00000nam a2200000 c 4500
001	BV048470783
003	DE-604
005	20230919
007	t
008	220915s2018 a\|\|\| \|\|\|\| 00\|\|\| lat d
020			\|a 9786094121470 \|9 978-609-412-147-0
020			\|z 6094121473 \|9 6094121473
035			\|a (OCoLC)1390804292
035			\|a (DE-599)BVBBV048470783
040			\|a DE-604 \|b ger \|e rda
041	1		\|a lat \|h lit
049			\|a DE-12
084			\|a OST \|q DE-12 \|2 fid
100	1		\|a Siemienowicz, Kazimierz \|d 1600-1651 \|e Verfasser \|0 (DE-588)128752696 \|4 aut
240	1	0	\|a Ars magna artilleriae
245	1	0	\|a Artis magnae artilleriae pars prima \|b = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis \|c studio & operâ Casimiri Siemienowicz equitis Lithuani, olim Artilleriæ Regni Poloniae Propræfecti ; vertėjas Sigitas Lūžys
246	1	3	\|a Didysis artilerijos menas
246	1	3	\|a Ars magna artilleriae
246	1	1	\|a Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
264		1	\|a Vilnius \|b išleido Lietuvos Respublikos krašto ministerija \|c 2018
300			\|a 669 Seiten \|b Illustrationen
336			\|b txt \|2 rdacontent
337			\|b n \|2 rdamedia
338			\|b nc \|2 rdacarrier
500			\|a Lateinischer Text als Reprint der Ausgabe Amsterdam 1650 enthalten
546			\|a Text lateinisch und litauisch
648		7	\|a Geschichte \|2 gnd \|9 rswk-swf
650	0	7	\|a Militär \|0 (DE-588)4039305-7 \|2 gnd \|9 rswk-swf
650	0	7	\|a Geschütz \|0 (DE-588)4020573-3 \|2 gnd \|9 rswk-swf
689	0	0	\|a Geschütz \|0 (DE-588)4020573-3 \|D s
689	0	1	\|a Militär \|0 (DE-588)4039305-7 \|D s
689	0	2	\|a Geschichte \|A z
689	0		\|5 DE-604
700	1		\|a Lūžys, Sigitas \|4 trl
856	4	2	\|m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment \|q application/pdf \|u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA \|3 Inhaltsverzeichnis
856	4	2	\|m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment \|q application/pdf \|u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA \|3 Register // Personenregister
940	1		\|n oe
940	1		\|q BSB_NED_20230919
942	1	1	\|c 355.009 \|e 22/bsb \|f 09032 \|g 4793
943	1		\|a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-033848580

Datensatz im Suchindex

_version_	1814442106731626496
adam_text	646 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS ËLENCHVS, LIBRORUM, CAPITUM. Appendicum , CorollariorUm, hutus PartisPrime* Artillerie. CĂPIȚĂ LIBRI PRIMI De Regula Calibré. I. De modo Aritemetico conßruendi Refilam Calibres. Pãg. і lì. De modo Geometrico conßruendi Regulam Caiïbrct. б Ul. De modo Mechanice conßruendi Regulam Calibrei. 8 Appendix. De modo quodamfaciUimo conßruendi Regulam Calibrée, ii IV. De modo inveniendarum, tranferendarumque in Regulam Calibra, diametro֊ rum globotum : quorumpondus integram libram ոծո excequat ; data diametro globi j. ®. i li V. Ďe modo inveniendì Vfglobi diametrum,ex diametro globi piures spendente. i3 VI. De modo inveniendæJoliditatis cujußibet globi inpoūicibus cubicis, aut alia quapiamfamiļa menfura. iÇ Vil. De modo quo diameter incognitce màgnitudinis globi, in certa aliqua data menfura, ex diametro И i globi,ex eodem metallofalli, in numeris moemenda fit. 16 Vili. De infiituendo Regula Calibra examine,ejufqueprecipuo in re Pyrotechnica ufu. . ibid. 1Χ· De mutua Metaliotumfğ Mineraltům interfe rutiini,féu quomòdo etc ponde re, vel magnitudine unius metañce corporis, altorius pondus, vel magnitudo inveniendafit. Nec non de annotandis in Regula Calibra ex variis metallis iğ mineralïbusfaltorum globorum diámétris. і8 X De Ponderibus,eorumquè differentiis, İğ cOcequatìonibus. 23 XI. De Inßrumentisponderatoriis. 3г Xli. De՝Menfuris tam liquidorum quam áridorum., veteribus^, noßratilüS ad pondera reduãis. 38 X11 I. De Menfiris intervadorum. 55 capita Libri sëcvndi. De Materiis materialis ínPyrotechniaufurpan Colitis« І. De Origine Salifnitri,eįufque natura iğ operationibus. 6í · її. De modoprparandi Šaļemnitri ex terrafálnitřofa. ՛Շ յ İll.be Salenitri clarificando. ՚ . б8 IV. De Salenitri reducendo infarinam. 69 V. Ds preparando falenitri ex fiori murario. ìbia. VI. Deprceparando Salproticoex faleùitri. ibid. VII. De experimentis bonitatisfalifnitri. 70 Vili. De modo purgandifalemnitri ab omni noxia materìarut funt Sai commune., Vitriolum,Alumen,^ omnispinguedo. ibżd. Nn 3 ÍX.Di ŠIOS PIRMOS ARTILERIJOS DALIES KNYGŲ, SKYRIŲ, PRIEDŲ IR PAPILDYMŲ SĄRAŠAS PIRMOS KNYGOS SKYRIAI Apie Kalibro Matuoklį L II. III. IV. V. VI. Apie Aritmetinį Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 39 Apie Geometrinį Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 47 Apie Mechaninį Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 51 Priedas. Apie vieną labai lengvą Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 59 Apie būdą rasti ir pernešti į Kalibro Matuoklį sviedinių, kurių svoris neprilygsta visam svarui, skersmenis, kai duotas 1 svaro sviedinio skersmuo 61 Apie būdą rasti 1 svaro sviedinio skersmenį iš daugiau svarų sveriančio sviedinio Skersmens 63 Apie būdą rasti bet kokio sviedinio apimtį kubiniais coliais arba kokiu nors kitu garsiu matu 67 Apie būdą, kuriuo reikia apskaičiuoti nežinomo didumo sviedinio skersmenį iš 1 svaro sviedinio, padaryto iš to paties metalo, skersmens, esant duotam kokiam nors nustatytam matu. 69 VIII. Apie Kalibro Matuoklio išbandymo parengimą ir jo ypatingą naudojimą Pirotechninėje veikloje ten pat IX. Apie abipusį Metalų ir Mineralų vieno su kitu santykį, arba kokiu būdu iš vieno metalinio kūno svorio arba didumo reikia rasti kito svorį arba didumą. O taip pat apie sviedinių, padarytų iš įvairių metalų ir mineralų, skersmenų žymėjimą Kalibro Matuoklyje. 75 X. Apie Svorius ir jų skirtumus bei lyginimus 85 XI. Apie svėrimo Įrankius 103 XII. Apie senovinius ir mūsiškius tiek skysčių, tiek ir biralų Matus, sulygintus su Svoriais 117 XIII. Apie ilgio matus 151 VII. ANTROS KNYGOS SKYRIAI Apie Medžiagas ir priemones, paprastai naudojamas Pirotechnikoje I. II. III. IV. V. VI. VII. VIII. Apie Salietros Kilmę ir jos savybes bei poveikį 163 Apie būdą paruošti Salietrą iš salietringos žemės 171 Apie Salietros nuskaidrinimą 177 Apie Salietros sumalimą į miltus 179 Apie salietros paruošimą iš mūro žiedų ten pat Apie vadinamojo Salproticum paruošimą iš salietros ten pat Apie salietros geros kokybės išbandymus 181 Apie būdą iš salietros išvalyti visas kenksmingas medžiagas, tokias kaip paprasta Druska, Sieros rūgštis. Alūnas ir visokie riebalai ten pat Turinys 647 648 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS Elenchus, ЇХ. be modo clarificandi Sulphur commune. 71 X. . be Oleofimplici ex Salenttripreparando. ' ibid. X I, be Oléo exfulphurepreparando. . 72 XII. De Oleo ex Sulphure fii Salenttrifimulmixtispreparando. ibid. XIII. Deprasparandis Carbonibus ad'pulverein tormentartum, alios tifus in re Pyrotechnice. · 73 XIV. De Pulvere pydo confiriendo. ibid. XV, De Pulver epyrio variis colorïbus colorato. 76 XVI, De Pulvere muto. ibid. XVI. De experimentis Pulveris Pyrit. π XVIII. De Pulvere Pydo vitiăto confortando Sğ reparando. 78 XIX. De diftciis feu reconditoriis Pulveris Pyrit, plurimifque olfervatiomlus, quomodo nimirum pulvis confimi, affervari, ab omni tam ignis, quant humi depedículo, aliijque acddentïbuspræcuflodid debeat, utfemper incorruptas, ve֊ getusque maneat. . 79 XX. De proprietatibus ^ Ofiiciis in Pulvere Pyrio cujuflibet material fifidatim fumpte, ex quibuspulvis ide componitur,^ preparatur. 83 XX1. De Auro fulminanti ex BäfiľtcaChymica Ojualdi Credit 84 XXIII. Depræparattone Florum Belžot. 85 XXIII. De Camphnræ prparatione. 8Ճ XXIV. De aqua ex Sale Ammoniaco. 87 XXV. De aqua quadam artificiofa innoxio fuper palma manus ardente. ibid. XXVI. Depræparandis funibus incendiaras. ibid. XXVII. Depreparandiifunibus incendiaras, ontuifumo fatture in ardendo ça rentilus. 88 XXVIII. Deprieparandis fpongńs Pyrotechnicis. ibid. XXIX. Depræparandis fluppis Pyrotechnicis, ad'ignes artificiales. 89 XXX. be Sapientie luto preparando. ՝t ibid. XXXI. De aliquotprobatiffimis antidotis contra ambufiiones, pulvere pydo, fiulphure, ferro candenti, plumbo liquefatto, fip alias,hijee ftmthus fattas. 90 XXXII. De novo quodam inflrumento ad menfurundum pulverem pyriurn, falera nitri, fulphur, carbones. Xec non de cribro adcribrandas dillas materias ,αlüfque infirumentis ad terendas mollien diueafdemfpettanťtlus. 9լ CAPITA LIBRI TERTII. De Rochetis. I. De Formis feu modedis tam lignets quam metadicis, adconftruendas Rochelas parvas, mediocres. 92 11. Formisfeu modellis ad Rachetas majores conflruendas. qл 111. De Infirumentis variis adformandas, confiringendas, Ugandas enerandas Rachetas omnis generis. 98 IV. De AUigandis matedis, compofitionibus preparaadis adonerandas .omnis •generis Rachetas. Юг V. De Terebratione Rochetarum, inflrumentis eb fpettantibus. 107 - VI. D g Rochetis in altůmfeandentibus, cumpertteis. soy VlI.De RocheťtS abfque lertids in altůmfeandentibus. іц. VIII, be Rochetis aquaticis, feu in aquis natando àrdentilus. î i^ IX. b e Rochetisfuper funibus eurr entibus. 116 X. Varūs Rochetarum vitiis, quemado ida vitanda, fš quid obfe rvandum ut .rite confruantur. , 117 · CA- Apie būdą nuskaidrinti paprastą Sierą 183 Apie paprasto Aliejaus paruošimą iš Salietros ten pat Apie Aliejaus paruošimą iš Sieros 185 Apie Aliejaus paruošimą iš kartu sumaišytų Sieros ir Salietros ten pat Apie Anglių paruošimą pabūklų parakui ir kitoms Pirotechnikos reikmėms 187 Apie Parako pagaminimą ten pat Apie įvairiomis spalvomis nudažytą Paraką 193 Apie begarsį Paraką ten pat Apie Parako išbandymus 195 Apie sugadinto Parako sustiprinimą ir pataisymą 197 Apie pastatus arba Parako sandėlius ir daugelį pastabų, būtent, kaip turi būti parakas daromas, laikomas ir saugomas nuo visokio tiek ugnies, tiek ir drėgmės pavojaus bei kitų nelaimių, kad visada išliktų nesugadintas ir stiprus 199 XX. Apie kiekvienos atskirai paimtos parako medžiagos, iš kurių tas parakas susideda ir yra ruošiamas, savybes ir Pareigas 209 XXI. Apie žaibuojantį Auksą iš Osvaldo Krolijaus Karališkosios Chemijos 211 XXII. Apie Benzoinės dervos Žiedų paruošimą 213 XXIII. Apie Kamparo paruošimą 215 XXIV. Apie vandenį iš Amonio druskos 217 XXV. Apie tam tikrą dirbtinį vandenį, nepavojingai degantį ant delno ten pat XXVI. Apie paprastų dagčių paruošimą ten pat XXVII. Apie dagčių, kurie degdami neskleidžia jokių dūmų nei smarvės, paruošimą 219 XXVIII. Apie Pirotechninių kempinių paruošimą ten pat XXIX. Apie Pirotechninių pakulų dirbtinėms ugnims paruošimą 221 XXX. Apie Išminties molio paruošimą ten pat XXXI. Apie keletą tinkamiausių priemonių nuo nudegimų, sukeltų parako, sieros, įkaitintos geležies, išlydyto alavo ir kitų į šitas panašių medžiagų 223 XXXII. Apie vieną naują įrankį parakui, salietrai, sierai ir anglims matuoti. O taip pat apie sietą minėtoms medžiagoms sijoti ir kitus įrankius, skirtus joms trinti ir minkštinti 225 IX. X. XI. XII. XIII. XIV. XV. XVI. XVII. XVIII. XIX. TREČIOS KNYGOS SKYRIAI Apie Raketas Apie Formas arba modelius, tiek medinius, tiek ir metalinius, mažoms ir vidutinėms Raketoms gaminti 227 II. Apie formas arba modelius didesnėms Raketoms gaminti 231 III. Apie įvairius Įrankius visokios rūšies Raketoms formuoti, suveržti, surišti ir užtaisyti 241 IV. Apie medžiagų Jungimus ir mišinių paruošimą visokios rūšies Raketoms užtaisyti 249 V. Apie Raketų Gręžimą ir tam skirtus įrankius 259 VI. Apie Raketas, kylančias aukštyn su kartimis 263 VII. Apie Raketas, kylančias aukštyn be Karčių 277 VIII. Apie vandenines arba plūduriuojant vandenyje degančias Raketas 279 IX. Apie Raketas, lekiančias lynu 281 X. Apie įvairius Raketų trūkumus, kaip jų išvengti ir ko reikia paisyti, kad Raketos būtų tinkamai padaromos 285 I. Turinys 649 650 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS * Elenchus? CAPITA LIBRI QVARTt De Globis. '·՝ . CAPITA PARTIS PRIMÆ. De Globis Recreati vis. 1. D e Glolis Recreativii Xquaticis, feu in aqua natапІо ardentilus. ìli Corollarium 1. De Gialle aqua'ticis Odoriferis. ï X7 Corollarium ц. De compofitionilus adglobos aquatico!, feu in aquis fui aquìs ՝ ardentes onerando;. ibid. ՛ Corollarium III- Deglolorum aquaticorum ¡ufo fondere determinando. ï 30 il. De Glolis recreativiifaltantilusfuper planis horiiomalilus. 1)5 HI. De Glolis recreativas aêreis, ex mortartis ejiciendis. 136 Corollarium 1. De Glolis lucentilus ,qüalee ignilus recreativis adhilerefolemu;. Germants Licht-kugel ¿Ջ«. ï 4° Corollarium IL De Stellis, Scintillis igneis Pyrotechnicis,quas Germant Sternveuer ® Veuerputzen dicunt. ibid. Corollariunì 111. De modo ejiciendi glolos recreativos ex mortariis, © depulveris quantitate ad boc opus neceffaria,nec non de cameris pro pulvere hoc reponen do. 14։ Corollarium IV. De iãilus adìgnes artificiales Recreativos. ՚ 147 CAPITA PARTIS SECUNDI De Globis fetiis, feu ad bellicos ufus fpećiantibus. 1. De Granatis manualilus. . 149 Corollarium deprojedione Granatarum Manualium. 151 II. De Granatis ex mprtartis ejiet folitis. 158 111. De Granatis quas схем vacant. 165 IV. De Granati; ex tormenti; majorilus ledici; éjàculart foliti;. I бб v. De Globi; incendiarti; feu igniti;,quo; Galli Boulets a feu, Itali Palle di fuo co, Germani Ern/l İğ Feuwer-kugelen .Belgie Vyer-balleri, no; vero Ognifte-kule diciти;. 171 Corollarium 1. Defiguri; varūs glolorum Pyrotechnicorum, quei nam ex illis tam ad impetus apotentie movente rectpiendos,quam ad curfum per aera aptiores funt. 182. Corollarium li. De tililtis varūs Pyrotechnicis ad bellicos ufusfpėdantilus. 19z Corollarium III. De varii; Glolorum ignitorum ligamentorumformis, eorumque nominilus. 193 VI. De Globo ligneo granatis manualilus onuflo. 194 VII. De Globo ligneo multiplici. 195 VIU. De Pluvia ignea. । 160 IX. De Glolis lucentilus, 203 X. De Glolis obetecantibus, feu vehementem erudarttilus fumum-.quos Germani Dampf (д’Blend-kugelenw^z. 5.05 XI. De Glolis venenatis. taf XII. De Globi; FÆtidis. zia XIII, De Globo quem Pyrotechnici Caput Mortuum vccant, 214 XIV. De Globo quemFamulumfeufervuta Pyrotechnici dicunt. ibid. XV. De Manipulo Pyrotechnice, vi^ XVI. De Globi; pyrotechnici; qui clam fecreto in locoquopiam recondipoffunt,ui deflinato tempore juosfaciant effedus. ibid. XVI1, De Globi;ferrei; candentilus. ZI7 XVIII De Grandine Pyrotechnica. 21y XIX. De variis Gioii;ferrets catenatisfğ hifcefimililus altis¡ 2 20 CA- 651 Apie Sviedinius · PIRMOS DALIES SKYRIAI Turinys KETVIRTOS KNYGOS SKYRIAI Apie Pramoginius Sviedinius L II. III. Apie Vandeninius arba plūduriuojant vandenyje degančius Pramoginius Sviedinius 295 1 papildymas. Apie Aromatingus vandeninius Sviedinius 207 n papildymas. Apie mišinius vandeniniams arba vandenyje ir po vandeniu degantiems sviediniams užtaisyti ten pat iii papildymas. Apie vandeninių sviedinių tinkamo svorio nustatymą 313 Apie pramoginius Sviedinius, šokinėjančius ant horizontalių plokštumų 323 Apie orinius pramoginius Sviedinius, skirtus išmesti iš mortyrų 327 į papildymas. Apie šviečiančius Sviedinius, vokiečių vadinamus Licht-kugel, kuriuos esame įpratę naudoti pramoginėms ugnims 335 n papildymas. Apie degančias Pirotechnines Žvaigždes ir Kibirkštis, kurias vokiečiai vadina Sternveuer ir Veuerputzen ten pat iii papildymas. Apie pramoginių sviedinių iš mortyrų išmetimo būdą ir apie šiam reikalui būtiną parako kiekį, o taip pat apie kameras šiam parakui sudėti 337 iv papildymas. Apie šovinius Pramoginėms dirbtinėms ugnims 349 ANTROS DALIES SKYRIAI Apie rimtus arba karo reikmėms skirtus Sviedinius Apie rankines Granatas 355 Papildymas apie Rankinių Granatų metimą į priekį 359 II. Apie Granatas, paprastai išmetamas iš mortyrų 373 III. Apie Granatas, vadinamas aklomis 387 IV. Apie Granatas, paprastai išmetamas iš didesnių karo pabūklų 427 V. Apie padegamuosius arba ugninius Sviedinius, kuriuos prancūzai vadina Boulets a feu, italai Palle di fuoco, vokiečiai Ernst ir Feuwer-kugelen, belgai Vyer-ballen, o mes Ogniste-kule 401 i papildymas. Apie įvairius Pirotechninių sviedinių pavidalus, būtent, kurie iš jų yra tinkamesni tiek priimti iš judinančios galios smarkumą, tiek ir skristi oru 425 II papildymas. Apie įvairius Pirotechninius šovinius, skirtus karo reikmėms 445 iii papildymas. Apie įvairius ugninių Sviedinių raiščių pavidalus ir jų pavadinimus 447 VI. Apie medinį Sviedinį, užtaisytą rankinėmis granatomis 449 VII. Apie daugialypį medinį Sviedinį 451 VIII. Apie ugninį Lietų 453 IX. Apie šviečiančius Sviedinius 467 X. Apie aptemdančius arba tirštus dūmus skleidžiančius Sviedinius, kuriuos vokiečiai vadina Dampf ir Blend-kugelen 471 XI. Apie nuodingus Sviedinius 475 XII. Apie Dvokiančius Sviedinius 485 XIII. Apie Sviedinį, kurį Pirotechnikai vadina Mirusia Galva 489 XIV. Apie Sviedinį, kurį Pirotechnikai vadina Tarnu arba vergu ten pat XV. Apie Pirotechninį Ryšelį 491 XVI. Apie Pirotechninius Sviedinius, kurie kokioje nors vietoje gali būti padedami slaptai ir paslapčiomis, kad suveiktų nustatytu laiku ten pat XVII. Apie žėruojančius geležinius Sviedinius 495 XVIII. Apie Pirotechninę Krušą 499 XIX. Apie Įvairius geležinius surakintus Sviedinius ir kitus į juos panašius 501 I. 652 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS Ełjenc hus. C APITA, LIBRI QJINTI. De variïs Machinis, Molibùs, Maffis, Miffilibus, Armifque Pyrotech-. nicis, tam recreaties, quàm feriis militaribus. CAPITA PARTIS PRIMÆ. De Machinis Molibus, Maffis, Miffilibus, Armifque PyrotechniciS artificialibus Recreati vis. Il De Clypeis^ Scutis igneis. Pag.ví^ II. De Acinacilus igneis. . ււ8 III. DeŠemtfpathis igneis. ՛ ibid. IV.fDe Gladtis igneis. 229 V. De Perta is ignea. ՝ ibid. VII De Rotis igneis. 1 ibid. VII. De Clavis igneis. 231 VÌI1. De Battilo igneo. 232 IX. De Calice igneo. ibid. X. De Tulis igneis. · 233 XI. De varih Machinis Mohlufque Pyrotéchnicis recreaiivis, campofilis ex Rocһеtis, lãibtts, Glolis, Rotis, Clypeis, Clavis, Acinacibus, Gladiis, Perticis, Baculis, Tubis, aliifque hifce fimilibus. . 239 CAPITA PARTIS SECUNDI’. De Maffis, Miffilibus, Armifque Pyrotéchnicis militaribus feriis. I. DeOUis,Phialis, Lagenis, Ürnis,Congiis c. igneis. Pag.zėį II. De Coronis İğ Sertis igneis qu« Germani Pech ^ Sturm -krantzen di? cúnt. ’ · 27 í III. De Circulisfeufphieris igneis. ^v IV. De Cylindris igneis. . z r 73 V. De Saccis igneis. ՜ 275 ” vi. De Cupis¡eu Doliis igneis. . vÿb VII . De Facilus Pyrotéchnicis, 27?; VlIl .DeSaģittis igneis. IX. De Haflis igneis. . l8j X.DeTubis igneis. *83 FINIS, , -дааѕ Д' (UoWsr^T^I \BihlicL ՛ ’ ! 653 Apie įvairias Mašinas, Įrengimus, Mases, Šaudmenis ir Pirotechninius Ginklus, tiek pramoginius, tiek ir rimtus, būtent, karinius PIRMOS DALIES SKYRIAI Apie Mašinas ir Įrengimus, Mases, Šaudmenis ir meniškus Pramoginius Pirotechninius Ginklus I. П. III. IV. V. VI. VII. VIII. IX. X. XI. Apie Apskritus ir Keturkampius ugninius Skydus 513 puslapis Apie ugninius Akinakus 519 Apie ugninius trumpus Kardus ten pat Apie ugninius Kalavijus 521 Apie ugnines Kartis ten pat Apie ugninius Ratus ten pat Apie ugninius Vėzdus 525 Apie ugninę Lazdą 527 Apie ugninę Taurę ten pat Apie ugninius Vamzdžius 529 Apie įvairias pramogines Pirotechnines Mašinas ir Įrengimus, sudarytus iš Raketų, Šovinių, Sviedinių, Ratų, Skydų, Vėzdų, Akinakų, Kalavijų, Karčių, Lazdų, Vamzdžių ir kitų panašių dalykų 543 ANTROS DALIES SKYRIAI Apie Mases, Šaudmenis ir karinius bei rimtus Pirotechninius Ginklus Apie ugninius Puodus, Fialas, Butelius, Ąsočius, Kongijus ir kt. Apie ugninius Vainikus ir Girliandas, kurias vokiečiai vadina Pech ir Sturm-krantzen 617 III. Apie ugninius Ratus arba sferas 619 IV. Apie ugninius Cilindrus 623 V. Apie ugninius Maišus 627 VI. Apie ugninius Kubilus arba Statines 276 VII. Apie Pirotechninius Deglus 278 VIII. Apie ugnines Strėles 279 IX. Apie ugnines Ietis 281 X. Apie ugninius Vamzdžius 283 L II. PABAIGA 613 puslapis Turinys PENKTOS KNYGOS SKYRIAI 654 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS Asmenvardžių rodyklė1 Adas Vienietis (prane. Adon de Vienne, lot. Ado Viennensis, 800-875) - katalikų šventasis, prancūzų hagiografas, Vjeno vyskupas. Agesilajas II (sen. gr. Αγησίλαος B , lot. Agesilaus li, 444-360 pr. Kr.) - Spartos karalius (399 ar 398-360 m. pr. Kr.). Agrikola Georgijus (vok. Agricola Georg, lot. Agricola Ge orgius, 1494-1555) - vokiečių mineralogas, gydytojas. Akronas (lot. Acron) - Ceninos (lot. Caenina) miesto ka ralius. Alberikas (lot. Albericus Philosophas, XII a.) - anglų filoso fas, mokslininkas. Albertas VII (vok. Albrecht VII, 1559-1621) Austrijos arkikunigaikštis, Nyderlandų valdytojas (1598-1621). Albrechtas I (vok. Albrechti, 1255-1308) - Austrijos ir Štirijos hercogas (1282), Šventosios Romos imperijos im peratorius (1298-1308). Alčiatis Andrėjas (it. Andrea Alciati, lot. Andreas Alciatus, 1492-1550) - italų teisininkas ir rašytojas. Aleksandras Didysis (sen. gr. Αλέξανδρος Г‘ ò Μέγας, lot. Alexander III Magnus, 356-323 pr. Kr.) - Makedonijos karalius (336-323 pr. Kr.). Alesandris Alesandras (it. Alessandri Alessandro, lot. Ale xander ab Alexandro, 1461-1523) - italų humanistas ir juristas. Alkazaras Luisas (isp. Luis del Alcazar, lot. Ludovicus ab Alcasar, apie 1554-1613) - jėzuitas, ispanų teologas. Amianas Marcelinas (lot. Ammianus Marcellinus, 330400) - graikų kilmės romėnų istorikas. Antonijus Markas (lot. Marcus Antonius, apie 83-30 pr. Kr.) - Romos politikas ir karvedys. Anzelė, Žanas Apjė (prane. Jean Appier-Hanzelet, lot. Ioannes Hanzelletus, 1596-1647) - prancūzų spaustuvinin kas ir graveris. Apianas Aleksandrietis (sen. gr. Άππιανός Αλεξανδρεύς, lot. Appianus Alexandrinus, apie 95-165) - graikų kilmės romėnų istorikas. Apolinaras žr. Sidonijus Apolonijas Pergietis (sen. gr. Απολλώνιος ό Περγαϊος, lot Apollonius Pergaeus, apie 262-190 pr. Kr.) - graikų geo metras ir astronomas. Apolonijas Tianietls (sen. gr. Απολλώνιος ό Τυανεύς, lot. Apollonius Tyaneus, apie 15-аріе 100) - graikų filosofas neopitagorietis. Apronianas (lot. Flavius Turčius Rufius Apronianus Asterius, V-VI a.) - Romos didikas. Aratas iš Solų (sen. gr. Αρατος ό Σολεύς, lot. Aratus, 315/310-240 pr. Kr.) - graikų poetas. Archidamas III (sen. gr. Άρχίδαμος Τ', lot. Archidamus III, ?-338 pr. Kr.) - Spartos karalius (360-338 pr. Kr.). Archimedas iš Sirakūzų (sen. gr. Αρχιμήδης, lot. Archime des, apie 287-212 pr. Kr.) - graikų matematikas, fizikas, inžinierius, išradėjas, astronomas. Aristarchas - (sen. gr. Αρίσταρχος, lot. Aristarchus, apie 217-144 pr. Kr.) graikų filologas, tekstologas, kritikas, dirbo Aleksandrijos bibliotekoje. Aristotelis (sen. gr. Αριστοτέλης, lot. Aristoteles, 384-322 pr. Kr.) - graikų filosofas iš Stagyros, peripatetikų filosofi nės mokyklos įkūrėjas. Askonijus Pedijanas (lot. Quintus Asconius Pedianus, 9 pr. Kr.-76 po Kr.) - romėnų istorikas, filologas. Atėnajas (sen. gr. Αθηναίος Ναυκρατίτης, lot. Athenaeus, IIIII a.) - graikų filologas, rašytojas. Augustas Gajus Julijus Cezaris Oktavianas (lot. Gaius Iu lius Caesar Octavianus Augustus, 63 m. pr. Kr.- 14 po Kr.) - pirmasis Romos imperatorius. Augustinas Aurelijus (lot. Aurelius Augustinus, 354-430) vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filoso fas ir religinio mokslo skleidėjas. Aurelianas Lucijus Domicijus (lot. Aurelianus Lucius Do mitius, 212-275) - Romos imperatorius (270-275). Auzonijus Decimas Magnas (lot. Ausonius Decimus Ma gnus, 310-393) - romėnų poetas, gramatikas, retorikos mokytojas, politikas. Averojus (tikr. Abul Walid Muhammad Ibn Ahmad Ibn Mu hammad Ibn Ahmad Ibn Ahmad Ibn Rushd, lot. Aver roes, 1126-1198) ֊ arabų filosofas, teologas, matemati kas, medikas ir rašytojas. Avicena (tikr. Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina; lot. Avicenna, 980-1037) - persų kilmės, daugiausia arabiš kai rašęs gydytojas ir filosofas. Balbinas, Decimas Celijus Kalvinas (lot. Decimus Caelius Gaivinus Balbinus Pius Augustus, apie 178-238), Romos imperatorius (238). Barbaras Danielius (it. Daniele Matteo Alvise Barbaro, lot. Daniel Barbarus, 1514-1570) - italų architektas, rašęs apie architektūrą, Vitruvijaus vertėjas ir komentatorius. Batoras Steponas (vengr. Báthory István, lenk. Stefan Ba tory, lot. Stephanus Batoreus, 1533-1586) - Lenkijos karalius (1575-1586) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). Bernegeris Matijas (vok. Matthias Bernegger, lot. Matthias Bernegerus, 1582-1640) - vokiečių filologas, astronomas. Bertoldas žr. Švarcas. Betinis Marijus (it. Mario Bettini, lot. Marius Bettinus, 1582-1657) - jėzuitas, italų filosofas, matematikas, as tronomas. Bruteo Žanas (prane. Jean Buteo, tikr. Jean Borrel, lot. Ioannes Buteo, apie 1489-1560/1564) - prancūzų matematikas. Boecijus, Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas (lot. Ani cius Manlius Torquatus Severinus Boethius, apie 480524) - viduramžių filosofas, muzikos teoretikas. Bokačas Džovanis (it. Giovanni Boccaccio, lot. Ioannes Воcatius, apie 1313-1375) - italų poetas, renesanso epo chos humanistas. Bokshornas Markas Ziurijus (oi. Marcus Zuerius van Boxhorn, lot. Marcus Zuerius Boxhornius, 1612-1653) olandų mokslininkas. Bonifacas VIII (tikr. Benedetto Coetani, lot. Bonifatius VIII, 1235-1303) - Romos katalikų bažnyčios popiežius (1294-1303). Botalis Leonardas (prane. Leonardo Batallo, lot., Leonardus Bottalus, apie 1530-1580) ֊ italų kilmės prancūzų ka riuomenės chirurgas, karaliaus rūmų gydytojas. Brėchtelis Francas Joachimas (vok. Franz Joachim Brechtel, 1554-1593) - vokiečių pirotechnikos tyrinėtojas. Brodo Žanas (prane. Jean Brodeau, lot. Iohannes Brodaeus (1500-1563) - prancūzų filologas ir matematikas. Celijus žr. Rikjeris Cezaris, Gajus Julijus (lot. Gaius Julius Caesar, 100-44 pr. Kr.) - Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas. 655 Chilonas žr. Cilonas Chilperikas I (prane. Chilpéric I, lot. Chilpericus Լ apie 539֊ 584) - Neustrijos karalius (561-584). Ciceronas, Markas Tulijus (lot. Marcus Tullius Cicero, Юб43 pr. Kr.) - Romos politikas, oratorius, filosofas. Cilonas, Lucijus Fabijus Septiminas Katinijus Acilianas Lepidas Fulcinianas (lot. Lucius Fabius Cilo Septiminus Catinius Acilianus Lepidus Fulcinianus, II-III a.) - Ro mos konsulas (193,204). Dal Monte Gvidobaldas (it. Guidobaldo Dal Monte, lot. Guidus Ubaldus e Montis, 1545-1607) - italų matemati kas, filosofas, astronomas. Demetrijas I Poliorketas (sen. gr. Δημήτριος ծ Πολιορκητής, lot. Demetrius I Poliorcetes, 337-283 pr. Kr.) - Makedo nijos karalius (294-288 pr. Kr.). Dempsteris Tomas (angl. Thomas Dempster, lot. Thomas Dempsterus, 1579-1625) - Škotijos mokslininkas ir isto rikas. Diodoras Sicilietis (sen. gr. Διόδωρος Σικελιώτης, lot. Dio dorus Siculus, apie 90-30 pr. Kr.) - graikų istorikas. Dioklas (sen. gr. Διοκλής, lot. Diodes, apie 240-180 pr. Kr.) - graikų matematikas ir geometras. Dionas Kasijus (sen. gr. Δίων ό Κάσσιος, lot. Lucius Claudius Cassius Dio Cocceianus, 155-235) - graikų kilmės isto rikas, Romos konsulas. Dionisijas Halikarnasietis (sen. gr. Διονύσιος Αλεξάνδρου Άλικαρνασσεύς, lot. Dionysius Halicarnasseus, 60-аріе 7 pr. Kr.) - graikų istorikas ir retorikos mokytojas. Dioskoridas Pedanijus (sen. gr. Πεδάνιος Διοσκουρίδης, lot. Pedanius Dioscorides, apie 40-90) - graikų gydyto jas, farmacininkas, botanikas. Diureris Albrechtas (vok. Albrecht Dürer, lot. Albertus Durerus, 1471-1528) - vokiečių renesanso tapytojas, grafi kas, teoretikas. Dogenas Matijas (vok. Matthias Dögén, lot. Mathias Dogen, 1605-1672) - karinės architektūros inžinierius. Druzas, Neronas Klaudijus (lot. Nero Claudius Drusus, 38-9 pr. Kr.) - romėnų karvedys. Duilijus Gajus (lot. Gaius Duilius, ПІ a. pr. Kr.) - Romos politikas ir karinis veikėjas, konsulas (260 pr. Kr.). Dunotas Didjėras (prane. Didier Dounot, 1574-1640) prancūzų teisininkas ir matematikas. Džentilinis Eugenijus (it. Eugenio Gentilini, lot. Eugenius Gentilinus, XVI a. pab.-XVII a. vid.) - italų inžinierius, matematikas. Elianas Klaudijus (sen. gr. Κλαύδιος Αίλιανός, lot. Claudius Aelianus, apie 175-235) - romėnų rašytojas, retorius ir filosofas. Emilijus Paulius (it. Paolo Emili, lot. Paulus Aemilius, apie 1455-1529) - italų humanistas ir istorikas. Emilijus Paulius Makedonikas, Lucijus (lot. Lucius Aemi lius Paulius Macédoniens, 229-160 pr. Kr.) - romėnų karvedys ir valstybės veikėjas. Enėjas Taktikas (sen. gr. Αινείας ό Τακτικός, lot. Aeneas Ta cticus, IV a. pr. Kr.) - vienas ankstyviausių graikų auto rių, rašiusių apie karybų. Eratostenas (sen. gr. ’Ερατοσθένης ό Κνρηναΐος, lot. Eratost henes, 276-194 pr. Kr.) - graikų matematikas ir geogra fas iš Kirėnės, Aleksandrijos bibliotekos vedėjas. Erycijus Puteanas (oi. Hendrick van den Putte, lot. Ėryčius Puteanus, 1574-1646) - Nyderlandų humanistas, filo logas. Euklidas Aleksandrietis (sen. gr. Ευκλείδης, lot. Euclides, IV-III a. pr. Kr.) - graikų matematikas, mokslinės ge ometrijos kūrėjas. Euripidas (sen. gr. Εύριπίδης, lot. Euripides, 480-406 pr. Kr.) - graikų tragedijų rašytojas. Eusebijas (sen. gr. Ευσέβιος, lot. Eusebius, žinomas kaip Eusebijas Cezarėjietis (Ευσέβιος τής Καισαρείας), Eu sebijas Pamfilas (Ευσέβιος ό Παμφίλου), apie 260/265339/340) - graikų kilmės romėnų istorikas, egzegetas, krikščionių polemikas. Eutropijus Flavijus (lot. Flavius Eutropius, apie 320-390) Romos istorikas. Euzebijus (it. Eusebio di Roma, lot. Eusebius, apie 319353) - Romos presbiteris, kankinys, šventasis. Ezopas (sen. gr. Αίσωπος, lot. Aesopus, apie VI a. pr. Kr.) graikų pasakėtininkas. Fabricijus Georgijus (tikr. vok. Georg Goldschmidt, lot. Georgius Fabricius Chemnicensis, 1516-1571) - XVI a. vokiečių humanistas, pedagogas, poetas, istorikas, ar cheologas, filologas. Fanijus žr. Palemonas Farnezės (it. Farnese) - italų aristokratų giminė. Feidijas (sen. gr. Φειδίας, lot. Phidias, 490-420 pr. Kr.) ֊ graikų skulptorius. Ferdinandas III (vok. Ferdinand III, 1608-1657) - Vengri jos karalius (1625-1657), Čekijos karalius (1627-1657), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1637-1657). Festas (lot. Sextus Pampėtus Festus, II a.) - romėnų grama tikas. Filandras (prane. Guillaume Philandrier, lot. Gulielmus Phi lander, 1505-1565) - prancūzų humanistas. Filipas iš Tesalonikų (sen. gr. Φίλιππος ό Θεσσαλονικεύς, lot. Philippus Epigrammaticus, I a.) - graikų poetas. Filenas Bizantietis (sen. gr. Φίλων ό Βυζάντιος, lot. Philo Byzantius, 280-220 pr. Kr.) - graikų inžinierius, mecha nikas, matematikas. Filostratas (sen. gr. Φλάβιος Φιλόστρατος, lot. Lucius Flavius Philostratus, apie 170/172-247/250) - graikų sofistas. Finėjus Oroncijus (prane. Oronce Fine, lot. Orontius Finnaeus, 1494-1555) - prancūzų matematikas ir kartografas. Fioravantis Leonardas (it. Leonardo Fioravanti, lot. Leonar dus Fioravantius, 1517-1588) - italų gydytojas, chirur gas ir alchemikas. Flaminijus žr. Flamininas Flam ininas, Titas Kvinkcijus (lot. Titus Quinctius Flamininus, 227-174 pr. Kr.) - Romos karvedys ir politikas. Floras, Liucijus Anėjus (lot. Lucius Annaeus Florus, 74130) - romėnų istorikas. Frederikas III (dan. Frederik III, lot. Fredericus III, 16091670) - Danijos ir Norvegijos karalius (1648-1670). Frederikas Henrikas Oranietis (oi. Frederik Hendrik van Oranje, lot. Fredericus Henricus Arausionensis, 15841647) - Nyderlandų štathalteris (1625-1647). Frydrichas III (vok. Friedrich III, lot. Fredericus III, 14151493) - Vokietijos karalius (1440-1493), Šventosios Ro mos imperijos imperatorius (1452-1493). Fronsbergeris Leonardas (vok. Leonhardt Fronsperger, lot. Leonhardus Fronsbergerus, 1520-1575) - vokiečių kary bos teoretikas, knygų apie karybų autorius. Frontinas, Sekstas Julijus (lot. Sextus Iulius Frontinus, apie 40-103) - romėnų rašytojas, politikas, konsulas (73, 98 ir 100). N « C U e 1 Į rodyklę neįtraukti autorių, minimų Įžanginiame žodyje, taip pat teksto išnašose pateikiamų bendraautorių, vertėjų, leidėjų, spaustuvininkų vardai bei tekste minimi bib liniai ir mitologiniai vardai. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 656 Fulvijus Kilnusis, Markas (lot. Marcus Fulvius Nobilior, II a. pr. Kr.) ֊ Romos konsulas (189 pr. Kr.) Furtenbachas Juozapas (vok. Joseph Furttenbach, lot. losephus Furtenbachius, 1591-1667) - vokiečių archi tektas, matematikas, inžinierius. Galenas, Klaudijas (sen. gr. Κλαύδιος Γαληνός, lot. Claudius Galenus, 129-apie216) - graikų kilmės Romos gydyto jas, chirurgas ir filosofas. Galienas, Publijus Licinijus Egnacijus. (lot. Publius Licinius Egnatius Gallienus, 213-268) - Romos imperato rius (253-268). Galilėjus Galileo (it. Galileo Galilei, lot. Galilaeus Galilaei, 1564-1642) - italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas. Gasendi Pjeras (prane. Pierre Gassendi, lot. Petrus Gassen dus, 1592-1655) - prancūzų filosofas, mokslininkas, as tronomas ir matematikas. Gastonas, Žanas Batistas (prane. Gaston Jean-Baptiste, 1608-1660) - Orleano kunigaikštis. Gedkantas Frydrichas (lot. Fridericus Getkant, 1602/16041666) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inži nierius, kartografas, artilerijos pulkininkas (1658). Germanikas, Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Iulius Caesar Germanicus, 15 pr. Kr.-19 po Kr.) - Romos karvedys, konsulas (12,18). Geta, Publijus Septimijus (lot. Publius Septimius Geta, 189211) - Romos imperatorius (209-211). Getkantas žr. Gedkantas Gordianas I, Markas Antonijus Gordianas Sempronianas Romėnas Afrikietis (lot. Marcus Antonius Gordianus Sempronianus Romanus Africanus, 159-238) - Romos imperatorius (238). Gordianas II, Markas Antonijus Gordianas Sempronianas (lot. Marcus Antonius Gordianus Sempronianus, apie 193-238) - Romos imperatorius (238). Grachas žr. Markas Graikas Gracianas, Flavijus Gracianas Augustus (lot. Flavius Gracianus Augustus, 359-383) - Romos imperatorius (367֊ 383). Gracijus (lot. Grattius Faliscus, I a. pr. Kr.-I a. po Kr.) - ro mėnų poetas. Gregoras Nikeforas (sen. gr. Νικηφόρος Γρηγορας, lot. Nicephorus Gregoras, 1295-1360) - Bizantijos astronomas, istorikas ir teologas. Grodzickis Pavelas (lenk. Paweł Grodzicki, lot. Paulus Grodicius, ?-1645) - lenkų karo inžinierius, artilerijos teo retikas ir artilerijos generolas. Gvevara Džovanis (it. Giovanni Guevara, lot. Ioannes de Gue vara, 1561-1641) - italų matematikas. Guldenas Paulius (prane. Paul Guldin, lot. Paulus Guldinus, 1577-1643) - jėzuitas, Šveicarijos matematikas ir astro nomas. Gvidobaldas žr. Dal Monté Gžepskis Stanislovas (lenk. Stanisław Grzepski, lot. Stanis laus Grepsius, 1524-1570) - lenkų matematikas, filolo gas, istorikas, numizmatas. Hanibalas (lot. Hannibal, 247-183 pr. Kr.) - Kartaginos kar vedys ir politikas. Heinsijus Danielius (oi. Daniel Heins, lot. Daniel Heinsius, 1580-1655) - olandų filologas, humanistas. Heliodoras iš Emeso (sen. gr. 'Ηλιόδωρος ό Έμεσηνός, lot. Heliodorus Emesenus, III a.) - graikų rašytojas. Heliogabalas, Markas Aurelijus Antoninas Augustas, (lot. Marcus Aurelius Antoninus Heliogabalus Augustus, tikr. Varijus Avitas Basianas (lot. Varius Avitus Bassianus), 204-222) -Romos imperatorius (218-222). Henrikas II Plantagenetas (angl. Henry II, lot. Henricus II Plantagenetus, 1133-1189) - Anglijos karalius (11541189). Henrikas IV Navarietis (prane. Henri IV, lot. Henricus IV, 1553-1610) - Prancūzijos karalius (1589-1610). Herodianas (sen. gr. Ήρωδιανός, lot. Herodianus apie 180аріе 260) - graikų istorikas. Heronas Aleksandrietis (sen. gr. Ηρων ό Άλεξανδρεύς, lot. Heron Alexandrinus, apie 10-70 po Kr.) ֊ graikų mate matikas, mechanikas ir išradėjas. Hesichijas Aleksandrietis (sen. gr. Ησύχιος ό Άλεξανδρεύς, lot. Hesychius Alexandrinus, apie V a.) - graikų grama tikas ir leksikografas. Hieronas II (sen. gr. Γέρων B', lot. Hiero II (Syracusanus), apie 306-215 pr. Kr.) - Sirakūzų tironas (271-265 pr. Kr.), karalius (265-215 pr. Kr.). Hipokratas (sen. gr. Ιπποκράτης, lot. Hippocrates, apie 460377 pr. Kr.) - graikų gydytojas, filosofas. Homeras (sen. gr. Όμηρος, lot. Homerus, VIII a. pr. Kr.) graikų poetas, Europos literatūros ir herojinio epo pra dininkas. Honorijus Flavijus (lot. Flavius Honorius, 384-423) - Ro mos imperatorius (393-423). Horacijus, Kvintas Flakas (lot. Quintus Horatius Flaccus, 65-8 pr. Kr.) - vienas žymiausių lotynų kalba rašiusių romėnų poetų, lyrikas. Inocentas X (tikr. Giovanni Battista Pamphili, lot. Innocentius X, 1574-1655) - Romos katalikų bažnyčios popie žius (1644-1655). Istras (sen. gr. Ίστρος, Iot. Ister Cyrenaeus, III a. pr. Kr.) graikų rašytojas. Izidorius Sevilietis (isp. Didoro de Sevilla, lot. Isidorus Hispalensis, apie 560-636) - teologas, Bažnyčios mokytojas, šventasis. Jansonijus Janas (oi. Jan Janszoon, lot. Iohannes lanssonius; 1588-1664) - olandų spaustuvininkas ir kartografas. Jeronimas, Sofronijus Eusebijus (lot. Eusebius Sophronius Hieronymus, (apie 347-420) - teologas, Bažnyčios tėvas, šventasis. Jonas Kazimieras Vaza (lenk. Jan II Kazimierz Waza, lot. Ioannes Casimiras, 1609-1672) - Lietuvos didysis kuni gaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668). Jonstonas Janas (lenk. Jan Jonston, lot. Ioannes lonstonus, 1603-1675) - lenkų mokslininkas, medikas. Julijonas Apostata, Flavijus Klaudijus (lot. Flavius Claudius lulianus, 331-363) - Romos imperatorius (361-363). Julijonas iš Aškelono (sen. gr. Γουλιανός Άσκαλωνίτης, lot. lulianus Ascalonita, VI a.) - architektas. Juozapas Flavijus (tikr. Yosefben Matityahu, sen. ξτ.Ίώσηπος Φλάβιος, lot. losephus Flavius, 37-100) - žydų istorikas. Juvenalis, Decimas Junijus (lot. Decimus lunius luvenalis, apie 60-apie 127) - romėnų poetas satyrikas. Kamilas, Markas Furijus (lot. Marcus Furius Camillus, apie 446-365 pr. Kr.) - karvedys ir Romos valstybės veikėjas. Kapela žr. Marcianas Kapela Karakala, Markas Aurelijus Antoninas (lot. Marcus Aure lius Antoninus Caracalla, tikr. Lucijus Septimijus Basia nas (lot. Lucius Septimius Bassianus), 186-217) - Romos imperatorius (211-217). Kardanas Džirolamas (it. Girolamo Cardano, lot. Hierony mus Cardanus, 1501-1576) - italų matematikas, fizikas, filosofas. Karolis IV Liuksemburgas (vok. Kari IV von Luxemburg, lot. Carolus IV, 1316-1378) - Čekijos karalius (1346-1378), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1355-1378). Kasijus žr. Dionas Kasiodoras, Flavijus Magnas Aurelijus (lot. Flavius Ma gnus Aurelius Cassiodorus, apie 485-585) - romėnų pa reigūnas, rašytojas. Kataneo Džirolamas (it. Girolamo Cattaneo, lot. Hieronymus Cataneus, 1540-1584) - italų architektas ir inžinierius. Katonas, Markas Porcijus (lot. Marcus Porcius Cato, 234149 pr. Kr.) - romėnų politikas, rašytojas. Kazimieras Jogailaitis (lenk. Kazimierz IV Jagiellończyk, lot. Casimiras IV, 1427-1492) ֊ Lietuvos didysis kunigaikš tis (1440-1492) ir Lenkijos karalius (1447-1492). Kazobonas Izaokas (prane. Isaac Casaubon, lot. Isaacus Casaubonus, 1559-1614) - šveicarų filologas. Kepleris Johanas (vok. Johannes Kepler, lot. Joannes Keplerus, 1571-1630) - vokiečių matematikas, astronomas ir astrologas. Klarneris Henrikas (vok. Heinrich Klarner, lot. Henricus Clarnerus, XVII a.) - Niurnbergo pirotechnikas. Klaudianas Klaudijus (lot. Claudius Claudianus, apie 375404) - romėnų poetas. Klavijus Kristoforas (vok. Christopher Clavius arba Chris toph Klau, Christoph Schlüssel, lot. Christophorus Clavius (1538-1612) - jėzuitas, vokiečių matematikas ir astrono mas. Klemensas VI (tikr. Pierre Roger de Beaufort, lot. Clemens VI, apie 1291-1352) - Romos katalikų bažnyčios popie žius (1342-1352). Kleobulas iš Lindo (sen. gr. Κλεόβουλος ό Λίνδιος Ρόδιος, lot. Cleobulus Lindius, VI a. pr. Kr.) - vienas iš septynių graikų išminčių ir visuomenės veikėjų. Koločis Andželas (it. Angelo Colocci, lot. Angelus Colotius, (1467-1549) popiežiaus Leono X sekretorius, italų hu manistas. Kolumela, Lucijus Junijus Moderatas (lot. Lucius lunius Moderatus Columella, apie 4-70) - romėnų mokslinin kas agronomas. Konecpolskis Stanislovas (lenk. Stanisław Koniecpolski, lot. Stanislaus Koniecpolscius, 1591-1646) - Lenkijos etmo nas. Konstantinas I, Flavius Valerius (lot. Flavius Valerius Cons tantinus, 280-337) - Romos imperatorius (324-337). Konstantinas IV Pogonatas (sen. gr. Κωνσταντίνος Δ ', lot. Constantinus IV Pogonatus, 648-685) - Bizantijos im peratorius (668-685). Kosas, Aulas Kornelijus (lot. Aulus Cornelius Cossus, V a. pr. Kr.) - romėnų politikas ir generolas, konsulas (428 pr. Kr.). Kristijonas II (dan. Christian II, lot. Christianus II, 14811559) - Danijos ir Norvegijos (1513-1523) bei Švedijos (1520-1523) karalius. Kriugeris Petras (lenk. Piotr Krüger, lot. Petrus Krugerus, 1580-1639) - lenkų matematikas. Krolijus Osvaldas (vok. Oswald Crollius arba Croll, lot. Os valdus Crolius (apie 1563-1609) - vokiečių chemikas ir medikas. Kromeris Martynas (lenk. Marcin Kromer, lot. Martinus Cromerus, 1512-1589) - lenkų istorikas. Ksenokratas (sen. gr. Ξενοκράτης, lot. Xenocrates, 396/5314/3 pr. Kr.) - graikų filosofas ir matematikas. Ktesibijas (sen. gr. Κτησίβιος, lot. Ctesibius, III a. pr. Kr.) graikų mechanikas. Ktesijas iš Knido (sen. gr. Κτησίας ό Κνίδιος, lot. Ctesias Cnidius, V a. pr. Kr.) - graikų istorikas, rašytojas. Kvercetanas Juozapas (tikr. Josheph Du Chesne, lot. losephus Quercetanus, apie 1544-1609) - prancūzų medikas, chemikas. Kvintilianas, Markas Fabijus (lot. Marcus Fabius Quintilianus, apie 35-100) - romėnų rašytojas retorikos dėstytojas. Laktancijus, Lucijus Cecilijus Firmianas (lot. Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, apie 250-325) - krikščionių rašytojas, teologas, apologetas. Lampridijus Elijus (lot. Aelius Lampridius, ΠΙ/IV a.) - ro mėnų rašytojas istoriografas. Langrenas Mykolas Florijonas (oi. Michael Florent van Lan gren, lot. Michael Florentius Langrenus, 1598-1675) matematikas, astronomas, inžinierius. Leopoldas Vilhelmas Austras (vok. Leopold Wilhelm von Habsburg/Österreich, lot. Leopoldus Vilhelmus Aus trias, 1614-1662) - Ispaniškųjų Nyderlandų valdytojas (1647-1656), Halberštato (1628-1648), Pasau (16251662), Vroclavo (1656-1662), Olomouco (1637-1662), Strasbūro (1626-1662) vyskupas, Vokiečių ordino didy sis magistras 1641-1662). Lešekas (lenk. Leszko II (Leszek, Lestek, Lestko), lot. Lescus II) - legendinis lenkų kunigaikštis. Libavijus Andrejus (vok. Andreas Libavius (Libau), lot. An dreas Libavius, apie 1555-1616) - vokiečių chemikas ir gydytojas. Libonas, Markas Anijus Flavijus (lot. Marcus Annius Fla vius Libo, II-III a.) - Romos konsulas (204). Licinijus, Valerijus Licinianas (lot. Valerius Licinianus Li tinius, apie 250-325) - Romos imperatorius (308-324). Likurgas (sen. gr. Λυκούργος, lot. Lycurgus, 9-8 a. pr. Kr.) pusiau legendinis Spartos įstatymų kūrėjas. Lipsijus Justas - (flamand. Joost Lips, lot. lustus Lipsius, 1547-1606) - flamandų filologas ir humanistas. Liudvikas XIII (prane. Louis XIII, lot. Ludovicus XIII, 16011643) - Prancūzijos karalius (1610-1643). Livijus Titas (lot. Titus Livius, 59 pr. Kr.-17 po Kr.) - romė nų istorikas. Lorinis Buonajutas (it. Buonaiuto Lorini, lot. Bonaiutus Lo tinus, apie 1540-1611) - italų karo inžinierius. Lukanas, Markas Anėjus (lot. Marcus Annaeus Lucanus, 39-65) - romėnų poetas. Magnusas Olausas (tikr. Olaf Månsson, lot. Olaus Magnus, 1490-1557) - švedų istorikas, kartografas. Makrobijus, Ambrosijus Teodosijus (lot. Ambrosius Theo dosius Macrobias, V a.) - romėnų rašytojas ir filosofas. Maksimas žr. Pupienas Marcelas, Markas Klaudijus (lot. Marcus Claudius Marcel lus, 268-208 pr. Kr.) - Romos karvedys, konsulas (222, 215,214,210,208). Marcialis, Markas Valerijus (lot. Marcus Valerius Martialis, 43-104) - romėnų poetas. Marcianas Kapela (lot. Martianus Minneus Felix Capella, V a.) - romėnų rašytojas. Marijus Gajus (lot. Gaius Marius, 156-86 pr. Kr.) - Romos politikas ir karvedys. Markas Antonijus žr. Antonijus Markas Graikas (lot. Marcus Graecus, XIII a.) - Bizantijos chemikas. Mecianas, Lucijus Voluzijus (lot. Lucius Volusius Maecianus, apie 110-175) - romėnų teisininkas. Medičiai (it. Medici, lot. Medici) - Florencijos politikų ir bankininkų giminė. A sm envardžių rodyklė 657 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 658 Meleginis Jokūbas (it. Jacobo Meleghini, lot. lacobus Meleghinus, ? -1549) - italų architektas. Menechmas (sen. gr. Μέναιχμος, lot. Menaechmus, apie 380-320 pr. Kr.) - graikų matematikas ir geometras. Mersenas Marenas (prane. Marin Mersenne, lot. Marinus Mersennus, 1588-1648) - prancūzų teologas, filosofas, matematikas, muzikologas. Mételas, Lucijus Cecilijus (lot. Lucius Caecilius Metelius, III a. pr. Kr.) - romėnų valstybės veikėjas ir karvedys, konsulas (251,247 pr. Kr.). Meterenas Emanuelis (oi. Emanuel van Meteren, lot. Ema nuel Meterenus, 1535-1612) - flamandų istorikas. Mersas Jakobas (ol. Jacob van Meurs, lot. lacobus Meursius 1619/1620-1680) - olandų leidėjas, knygų pardavėjas ir iliustratorius, kartografas. Midoržas Klodas (prane. Claude Mydorge, 1585 - 1647 m.) prancūzų matematikas. Mykolas VIII Paleologas (sen. gr. Μιχαήλ H' Παλαιολόγος, lot. Michael VIIIPalaeologus, apie 1224-1282) - Nikėjos (1259-1261) ir Bizantijos (1261-1282) imperatorius. Nepotas Kornelijus (lot. Cornelius Nepos, apie 100-25 pr. Kr.) - romėnų istorikas ir poetas. Neronas, Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas (lot. Claudius Caesar Augustus Germanicus Nero, tikr. Luci jus Domicijus Ahenobarbas (lot. Lucius Domitius Ahenobarbus), 37-68) - Romos imperatorius (54-68). Niketas Choniatas (sen. gr. Νικήτας Χωνιάτης arba Νικήτας Ακομινάτος, lot. Nicetas Chômâtes (Acominalus), apie 1155-1217) - Bizantijos valstybės veikėjas, istorikas, teologas. Nikomedas (sen. gr. Νικομήδης, lot. Nicomedes, III a. pr. Kr.) - graikų matematikas. Nonijus Marcelas (lot. Nonius Marcellus, ΠΙ/IV a.) - romė nų gramatikas. Oroncijus žr. Finėjus Oroncijus Orozijus Paulius (lot. Paulus Orosius, 385-420) - romėnų istorikas, krikščionių teologas. Osolinskis Jurgis (lenk. Jerzy Ossoliński, lot. Georgius Ossolinius, 1595-1650) - Lenkijos valstybinis veikėjas ir diplomatas. Ovidijus, Publijus Nazonas (lot. Publius Ovidius Naso, 43 pr. Kr.-18 po Kr.) - romėnų poetas. Paladijus, Rutilijus Tauras Emilianas (lot. Rutilius Taurus Aemilianus Palladius, IVa.) - romėnų rašytojas. Palemonas, Kvintas Remijus (lot. Quintus Rhemnius Fannius Palaemon, I a.) - romėnų gramatikas. Panvinis Onofrijus (it. Onofrio Panvinio, lot. Onuphrius Panvinius, 1529-1568) - italų istorikas ir antikvaras. Papas Aleksandrietis (sen. gr. Πάππος ό Άλεξανδρεύς, lot. Pappus Alexandrinus, apie 290-350 pr. Kr.) - graikų ma tematikas ir mechanikas. Patrobijus (lot. Patrobius, I a.) - imperatoriaus Nerono atleistinis. Paulius iš Eginos (sen. gr. Παύλος Αιγινήτης, lot. Paulus Aegineta, apie 625-690) - graikų gydytojas. Pelagijus (lot. Pelagius) - jaunuolis. Petitas Pjeras (prane. Pierre Petit, lot. Petrus Petitus, 15941677) - prancūzų astronomas, fizikas, matematikas, karo inžinierius, geografas. Piaseckis Povilas (lenk. Pawel Piasecki, lot. Paulus Piasecius, 1579-1649) - lenkų istorikas. Pilypas II Augustas (prane. Philippe II Auguste, lot. Phi lippus II Augustus, 1165-1223) - Prancūzijos karalius (1179-1223). Pilypas II, Markas Julijus Severas (lot. Marcus Iulius Philip pus Severus arba Philippus II, 237-249) - Romos impe ratorius (247-249). Pilypas Arabas, Markas Julijus (lot. Marcus Iulius Philippus Arabs, apie 204-249) - Romos imperatorius (244-249). Pitagoras (sen. gr. Πυθαγόρας ό Σάμιος, lot. Pythagoras, apie 569-500 (475) pr. Kr.) - graikų matematikas. Platonas (sen. gr. Πλάτων, lot. Plato, 427-347 pr. Kr.) - grai kų filosofas. Plinijus Vyresnysis (lot. Gaius Plinius Secundus, 23-79) romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas. Plutarchas (sen. gr. Πλούταρχος, Plutarchus, apie 46-120) graikų rašytojas ir filosofas. Polibijus (sen. gr. Πολύβιος, lot. Polybius, apie 200-118 pr. Kr.) - graikų istorikas. Pompėjus Didysis, Gnėjus (lot. Gnaeus Pompeius Magnus, 106-48) ֊ Romos valstybės veikėjas, karvedys. Konsulas (70, 55, 52). Porta Džambatista (it. Giambattista della Porta, lot. Ioannes Baptista Porta, 1535-1615) - italų mokslininkas, gydy tojas ir dramaturgas. Propercijus Sekstas (lot. Sextus Propertius, 49-15 pr. Kr.) romėnų poetas. Prudencijus, Klemensas Aurelijus (lot. Aurelius Prudentius Clemens, 348-413) - krikščionių poetas. Pšemislas (lot. Praemislaus) - legendinis lenkų kunigaikštis. Ptolemajas III Euergetas (sen. gr. Πτολεμαίος Εύεργέτης, lot. Ptolemaeus III Euergetes I, 283-221 pr. Kr.) - Egipto karalius (246-221 pr. Kr.). Pupienas, Markas Klodijus Maksimas (lot. Marcus Clodius Pupienus Maximus, 164-238) - Romos imperatorius (238). Puteanas Eryeijus (oi. Hendrik van der Putte, lot. Ėryčius Puteanus, 1574-1646) - flamandų filologas. Radvila Kristupas (lot. Christophorus Radivilius, 15851640) - lietuvių karinis ir reformacijos veikėjas. Riachas (lot. Riach) - Borneo valdovas, su kurio vardu sieja ma ypač gryno kamparo rūšis. Rikjeris Liudvikas (it. Lodovico Ricchieri, lot. Ludovicus Caelius Rhodiginus, 1469-1525) - italų humanistas. Romenas Adrianas (ol. Adriaan van Roomen, lot. Adrianus Romanus, 1561-1615) - flamandų matematikas. Rozinas Johanas (vok. Johann Roszfeld, lot. Ioannes Rosinus, 1550-1626 m.) - vokiečių rašytojas. Rufinas Flavijus (lot. Flavius Rufinus, apie 335-395) - Rytų Romos imperijos konsulas (392), pretorijonų prefektas. Rufinas Tiranijus (lot. Tyrannius Rufinus arba Rufinus Aquileiensis, 344/345-411) ֊ Bažnyčios istorikas ir teologas. Rušelis Džirolamas (it. Girolamo Ruscelli, lot. Hieronymus Ruscellus, 1518-1566 m.) - italų rašytojas ir kartografas. Salustijus, Gajus Krispas (lot. Gaius Sallustus Crispus, apie 86-35 pr. Kr.) - romėnų istorikas. Sardis Pietras (it. Pietro Sardi, lot. Sardus Petrus, 15591638) - italų inžinierius, karo architektas. Scipionas Afrikietis Vyresnysis, Publijus Kornelijus (lot. Publius Cornelius Scipio Africanus Maior, 235-183 pr. Kr.) - senovės Romos karvedys, valstybės veikėjas. Semilardas (lot. Semillardus) - svėrėjas. Seneka, Lucijus Anėjus (lot. Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. Kr.-65 po Kr.) - romėnų rašytojas, filosofas. Senertas Danielis (vok. Daniel Sennert, lot. Daniel Sennertus. 1572-1637) - vokiečių gydytojas, alchemikas. Septimijus Severas, Lucijus (lot. Lucius Septimius Severus, 146-211) - senovės Romos imperatorius (193-211) Teodoras I Laskaris (sen. gr. Θεόδωρος A' Λάσκαρις, lot. Theodorus I Lascaris, apie 1174-1221) - Nikėjos impe ratorius (1205-1221). Teodorikas (lot. Flavius Theodericus, sen. gr. Θενδέριχος, 454-526) - ostgotų karalius (471-526). Teodosijus iš Bitinijos (sen. gr. Θεοδόσιος, lot. Theodosius, (apie 160-аріе 100 pr. Kr.) - graikų matematikas ir as tronomas. Teodosijus I (lot. Flavius Theodosius, sen. gr. Θεοδόσιος A ', 347-395) - Romos imperatorius (379-395). Teofrastas (sen. gr. Θεόφραστος, lot. Theophrastus, apie 371-287 pr. Kr.) - graikų filosofas. Tertulijonas, Kvintas Septimijus Florentas (lot. Quintus Septimius Florens Tertullianus, apie 160-240 m. e. m. Kartaginoje, Afrikoje) - krikščionybės apologetas, rašy tojas, teisininkas. Tiberijus Julijus Cezaris Augustas (lot. Tiberius Iulius Ca esar Augustus 42 pr. Kr.֊37 po Kr.) - Romos imperato rius (14-37). Tibulas Albijus (lot. Tibullus Albius, 55-19 pr. Kr.) - romė nų poetas. Tolumnijus (etrusk. Larth Tulumnes, lot. Lars Tolumnius, ț-437/426) - Vejų karalius. Trajanas, Markas Ulpijus Nerva (lot. Marcus Ulpius Nerva Traianus, 53-117) - Romos imperatorius (98-117). Trebelijus Polionas (lot. Trebellius Pallio, IV a.) - romėnų istorikas. Tritemijus Jonas (vok. Johann Heidenberg, lot. loannes Trithemius, 1462-1516) - vokiečių leksikografas, kroniki ninkas, kriptografas ir okultistas. Ufanas Diegas - (isp. Diego Ufano, J -1613) - ispanų artile ristas ir karo inžinierius. Urbonas VIII (tikr. Maffeo Barberini, lot. Urbánus VIII, 15681644) - Romos katalikų bažnyčios popiežius (1623-1644). Valerianas Jonas Pierijus (tikr. Giovanni Pietro dalle Fosse, it. Giovanni Pierio Valeriano, lot. loannes Pierius Vale rianas, 1477-1558) - italų humanistas, poetas. Valerijus Flakas, Gajus (lot. Gaius Valerius Flaccus, I a.) romėnų rašytojas. Valerijus Lukas (it. Luca Valerio, lot. Lucas Valerius, 15531618) - italų matematikas. Valerijus Maksimas (lot. Valerius Maximus, I a.) - romėnų rašytojas. Valerijus Poplikola, Publijus (lot. Publius Valerius Poplicola (Publicóla), ?-503 pr. Kr.) - Romos konsulas (509, 508, 507 ir 504). Valhauzenas Johanas (vok. Johann Jacobi von Wallhausen, lot. loannes lacobus Tautphoeus, apie 1580-1627) - vo kiečių karo teoretikas, rašytojas. Varonas, Markas Terencijus (lot. Marcus Terendus Varro, 116-27 pr. Kr.) - romėnų mokslininkas, rašytojas. Vatinijus Publijus (lot. Publius Vatinius, I a. pr. Kr.) - Ro mos politikas, konsulas (47 pr. Kr.). Vegecijus, Publijus Flavijus Renatas (lot. Publius Flavius Vegetius Renatus, IV-V a.) - romėnų karo teoretikas ir istorikas. Vergilijus, Publijus Maronas (lot. Publius Vergilius Maro, 70-19 pr. Kr.) - romėnų poetas. Vibonas ir. Libonas. Vilalpandas Chuanas Batista (isp. Juan Bautista Villalpan do, lot. loannes Baptista Villalpandus, apie 1552-1608) ispanų matematikas, architektas. Vilanis Džovanis (it. Giovanni Villani, lot. loannes Villanus, apie 1275-1348) - italų istorikas. A sm envardžių rodyklė 659 Serapionas (tikr. Yahya ibn Sarafyun, lot. lannes Serapion, IX a.) - sirų gydytojas. Serlijus Sebastianas (it. Sebastiano Serlio, lot. Sebastianus Serbus, 1475-1554) - italų architektas. Servijus Marijus (Mauras) Honoratas (lot. Servius Marius/ Maurus Honoratus, IV a.) - romėnų gramatikas. Sidonijus Apolinaras (lot. Gaius Sollius Modestus Sidonius Apollinaris, apie 430-489) ֊ romėnų poetas, diplomatas. Sigebertas I (prane. Sigebert I arba Sigisbert I, lot. Sigebertus I, apie 535-575) - Austrazijos karalius (561-575). Sikstas IV (tikr. Francesco della Rovere, lot. Sixtus IV, 14141484) - Romos katalikų bažnyčios popiežius (14711484). Silijus Italikas, Tiberijus Kaeijus Askonijus (lot. Tiberius Catius Asconius Silius Italicus, 26-101) - Romos valsty bės veikėjas, poetas. Simadlas, Kvintas Aurelijus (lot Quintus Aurelius Symmachus, apie 345-402) - Romos valstybės veikėjas, rašytojas. Skaligeris Julius Cezaris (tikr. Giulio Bordoni, it. Giulio Ce sare della Scala, lot. Iulius Caesar Scaliger, 1484-1558) italų ir prancūzų filologas, literatūros teoretikas, poetas. Snelijus Vilebrordas (oi. Willebrord Snel van Royen, lot. WïZlebrordus Snellius, 1580-1626) - olandų astronomas ir matematikas. Solinas, Gajus Julijus (lot. Gaius Iulius Solinus, III a.) - ro mėnų gramatikas ir kompiliatorius. Sporas (sen. gr. Σπόρος, apie 240-300) - graikų matematikas ir astronomas. Stacijus, Publijus Papinijus (lot. Publius Papinius Statius, 45-96) - romėnų poetas. Statilius, Titas Vol[tinijus] Apras (lot. Titus Statilius Vol[tinius]Aper, I-II a.) - romėnų architektas. Steponas ir. Batoras Stevinas Simonas (oi. Simon Stevin, lot. Simon Stovinus, apie 1548-1620) - olandų matematikas, fizikas ir karo inži nierius. Stilichonas Flavijus (sen. gr. Φλάβιος Στιλίχων, lot. Flavius Stilicho, apie 359-408) - romėnų karvedys. Strabonas (sen. gr. Στράβων, lot. Strabo, apie 64/63 pr. Kr.24 po Kr.) - graikų geografas, istorikas, filosofas. Suidas (sen. gr. Σουίάας, lot. Suidas) - taip pagal Eustatiją Tesalonikietį (Ευστάθιος Θεσσαλονίκης, apie 11151195/6) iki XX a. buvo įvardijamas didžiausio graikų žodyno, sudaryto X a. antroje pusėje, autorius. Sventeras ir. Šventeris Svetonijus, Gajus Trankvilas (lot. Gaius Suetonius Tranquil la, apie 69-po 122) - romėnų istorikas ir biografas. Šmidlapas Johanas (vok. Johann Schmidlap von Schorndorf, lot. loannes Schmidlapius, XVI a.) - vokiečių inžinierius, raketų pradininkas. Švarcas Bertoldas (vok. Berthold Schwarz, lot. Bertoldus Niger, XIV a.), vokiečių (pagal kitus duomenis danų ar graikų) alchemikas, XV-XIX a. raštijoje laikytas parako bei artilerijos išradėju. Šventeris Danielius (vok. Daniel Schwenter, lot. Daniel Swenterus, 1585-1636) - vokiečių matematikas ir orien talistas. Tacitas, Publijus Kornelijus (lot. Publius Cornelius Tacitus, apie 55-apie 120) - Romos istorikas, rašytojas. Targonas Pomponijus ir. Targonė Pompėjus Targonė Pompėjus (it. Pompeo Targane, lot. Pompeius Targonus, 1575-apie 1630) - italų inžinierius. Tartalija Nikolas Fontana (it. Niccolò Fontana Tartaglia, lot. Nicolaus Tartaglia, apie 1500-1557) - italų matematikas. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 660 Viridomaras (lot. Viridomarus arba Britomartus, 1-222 pr. Kr.) - galas, insubrų karo vadas. Vitelonas (lenk. Witelon/Witelo, lot. Vitellonus/Vitellio, apie 1220-apie 1275) - lenkų fizikas, matematikas, filosofas, optikas. Vitruvijus, Markas Polionas (lot. Marcus Vitruvius Polito, apie 80/70-apie 15 pr. Kr.) - romėnų architektas, inži nierius, architektūros teoretikas. Vladislovas Vaza (lenk. Wladyslaw IV Waza, lot. Vladislaus IV Vasa, 1595-1648) - Lenkijos karalius ir Lietuvos di dysis kunigaikštis (1632-1648). Voliuzijus Mecianas, Lucijus (lot. Lucius Volusius Maecianus, apie 110-175) - romėnų karvedys, teisininkas. Vopiskas Flavijus (lot. Flavius Vopiscus, ΠΙ/IV a.) - romėnų istorikas. Zamoiskis Janas (lenk. Jan Sariusz Zamoyski, 1542-1605) didysis Lenkijos etmonas ir kancleris. Zaratustra (sen. gr. Ζωροάστρης, lot. Zoroastres, apie 628аріе 551 pr. Kr.) - legendinis persų žynys ir pranašas. Zonaras Jonas (sen. gr. ’Ιωάννης Ζωναρας, lot. Ioannes Zonaras, XII a.) - Bizantijos istorikas ir teologas. Zosimas (sen. gr. Ζώσιμος, lot. Zosimus, V-VI a.) ֊ Bizan tijos istorikas. Botaniniai terminai Balanda - (lot. Chenopodium), balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalų gentis, piktžolės, maistiniai, vaisti niai augalai. Brantmedis - (lot. Guajacum), keimerūninių (Zygophyllaceae) visžalis medis arba krūmas kieta mediena. Briedlielė - (lot. Phyllitis), kalnarūtinių (Aspleniaceae) šei mos papartis banguotais, rauktais lapais. Europoje auga Phyllitis scolopendrium dabar priskiriama kalnarūčių genčiai ir vadinama Asplénium scolopendrium. Buksmedis - (lot. Buxus), buksmedinių (Buxaceae) šei mos, visžalis nedidelis medis ar krūmas kieta me diena, nuodingas, dekoratyvus auga Vidurio ir Pietų Europoje. Činčiberas - (lot. Srychnos), činčiberinių (Loganiaceae) šeimos atogrąžų medis. Nuodingojo činčibero (Strychnos пих-vomica L.) sėklos retai vartojamos medicinoje, iš jų gaunamas labai nuodingas alkaloidas strichninas. Čemerys - (lot. Veratrum), melantinių (Melanthiaceae) šei mos nuodingas augalas, kurio tinktūra naudojama utė lėms naikinti. Dedešva - (lot. Malva), dedešvinių (Malvaceae) šeimos auga lų gentis, kuriai priklauso vienmetės ir daugiametės žolės. Drignė - (lot. Hyoscyamus), bulvinių (Solanaceae) šeimos nuodingas augalas, kurio alkaloidai stipriai veikia nervų sistemą. Ferula - (lot. Ferula), salierinių (Apiaceae) šeimos stambus žolinis daugiametis augalas, kai kurios ferulų rūšys aro matingos, vaistinės, naudojamos kulinarijoje. Iš dvo kiančiosios ferula (F. assa-foetida L.) gaunami priesko niai ir aromatinės medžiagos. Galbanas - aromatinė derva, gaunama iš ferulos rūšių (F. assa-foetida, Ferula gummosa, Ferula rubricaulis), au gančių Irano, Turkmėnijos kalnuose. Žinoma dar nuo Biblijos laikų, plačiai naudojama parfumerijoje. Gebenė - (lot. Hederá), aralijinių (Araliaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Gelsvasis vijoklis - (lot. Convolvulus scammonia L)., vijo klinių (Convolvulaceae) šeimos nuodingas augalas, auga Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros pakrantėse. Pieniš kos šaknų sultys naudojamos kaip vidurius laisvinanti priemonė. Geltonoji kurpelė - (lot. Aconitum lycoctonum L.), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinis augalas, paplitęs Vi durio Europoje, kaip ir visos kurpelių rūšys - nuodinga. Gintaras - paleogeno periodo eoceno epochoje (prieš 55-40 milijonų metų) spygliuočių medžių fosiliniai sakai, susi darę Skandinavijos pietinėje dalyje ir dabartinės Baltijos jūros plote. Gumiarabikas - (angl, gum arabic) natūralūs lipai, išskiria mas iš senegalinės akacijos (Acacia senegal (L.) Willd.) medžio tropinėje Afrikoje atogrąžų Afrikoje akacijos sakų, naudojamas maisto pramonėje ir medicinoje. Jūrsvogūnis, paprastasis - (lot. Drimmia maritima L.), smidrinių (Asparagaceae) šeimos augalas, auga Viduržemio jūros baseino pakraščiuose, naudojamas vaistams. Kadagys - (lot. Juniperus), kiparisinių (Cupressaceae) šei mos spygliuočiai, nedideli medžiai arba krūmai. Jų uogakankorėžiai, eterinis aliejus naudojami vaistams ir prieskoniams, kai kurios rūšys yra nuodingos. Kalnarūtė - (lot. Asplénium), kalnarūtinių (Aspleniaceae) šei mos papartis, dauginasi smulkutėmis dulkės didumo spo romis. Karpažolė - (lot. Euphorbia), karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gausi augalų gentis, daugiau kaip 2000 rūšių. Di džioji karpažolė (E. esula L.) - pievų, laukų, dykviečių žolinis augalas. Kartusis arbūzas - (lot. Citrullus colocynthis (L.) Schrad., moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vaistinis, nuodingas augalas. Naudojamas vandenligei gydyti, vidurių laisvi namoji priemonė. Kaštainis - (lot. Aesculus), kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos medis, Europoje natūraliai paplitęs Balkanuose, dekoratyvus, todėl plačiai auginamas, vaisiai naudojami pašarui. Kiauliauogė - (lot. Solanum), bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. Dauguma kaupia įvairius alkaloidus, yra nuodingi ir naudojami medicinoje. Kiparisas - (lot. Cupressus), kiparisinių (Cupressaceae) šei mos spygliuotis medis arba krūmas, paplitęs Pietų Euro poje, Viduržemio jūros valstybėse. Kudlė - (lot. Pilosella), astrinių (Asteraceae) šeimos žoliniai augalai. Kukmedis - (lot. Taxus), kukmedinių (Taxaceae) šeimos spygliuotis medis, visos augalo dalys nuodingos. Ver tinamas dėl tvirtos medienos. Augo Lietuvoje, išnyko XIX a., dabar galima pamatyti želdynuose. Mandragora - lot. Mandragora, bulvinių (Solanaceae) šei mos augalų gentis, Pietų Europoje ir Viduržemio jūros šalyse Europoje paplitusi vaistinė mandragora (M. officinarum L.) labai nuodinga, viduramžiais burtininkų naudota įvairioms apeigoms. Mėlynoji kurpelė - (lot. Aconitum napellus L)., vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vaistinis nuodingas augalas, paplitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje. Nuokana, nuodingoji - (lot. Cicuta virosa L. ), salierinių (Apiaceae) šeimos labai nuodingas augalas, auga pakran tėse, sekliose kūdrose. Piliarožė - (lot. Alcea), dedešvinių (Malvaceae) šeimos aukš tas žolinis augalas, naudojamas vaistams, dažams, želdi nimui. šeimos vaistinis, labai nuodingas krūmas. Fizikos ir chemijos terminai Alebastras - smulkiai maltas statybinis gipsas, mineralas, smulkiagrūdė gipso atmaina. Alembikas - tai varinis prietaisas, skirtas hidrolatams bei eteriniams aliejams gauti. Alūnas - chem. Ме(1)Ме(Ш)(ЅОЈ2-12Н2О kristalinės tir pios druskos. Ambra - vaškinė medžiaga, susidaranti kašaloto žarnyne. Amonis arba amonio katijonas ֊ amoniako ir vandenilio jono junginys; sudėtinė amonio druskų dalis. Amonio druskos - amoniakui reaguojant su rūgštimis susi darančios druskos. Arsenas (As) - cheminis elementas, kuris gali būti įvairių alotropinių atmainų (pilkasis, geltonasis, juodasis), jo junginiai nuodingi. Auripigmentas (As2S3) - geltonos spalvos mineralas. Benzoinė derva - sukietėję Styrax Benzoin Dryander medžio sakai. Bitumas - amorfinė degi medžiaga, įvairių organinių jun ginių (sočiųjų aromatinių angliavandenių ir naftenų) mišinys. Boraksas - chem, dinatrio tetraboratas dekahidratas, karš tame vandenyje tirpstantys kristalai. Cibėtas - (it. Zibetto) - panaši į geltonų arba rusvų tepalų, smarkiai muskusu kvepianti medžiaga; gaunama iš viverų cibetos ir civetos liaukų. Cinoberis - raudonos spalvos mineralas, gyvsidabrio sulfi das, žaliava gyvsidabriui ir jo junginiams. Derva - skysta, minkšta arba kieta, dažniausiai organinės kilmės, nevienodos molekulinės masės medžiaga. Hidraulika - mokslas, kuris nagrinėja bendruosius skysčio pusiausvyros ir judėjimo (tekėjimo) dėsnius ir nustato šių dėsnių taikymo praktines galimybes. Kalaminas - (lot. k. Calamina), mineralas, vandeningasis cinko silikatas; cinko rūda; hemimorfitas. Kalcinuotas magnetitas - magnetinė geležies rūda, iš ku rios kaitinimo būdu pašalinti karbonatai ir hidratai. Kamparmedžio milteliai - iš kamparmedžio žievės ir sakų distiliavimo būdu išgaunami milteliai. Kamparas - kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartoja mi medicinoje ir technikoje. Kanifolija - spygliuočių sakų išskiriama derva. Magnetitas - magnetinė geležies rūda - juodos spalvos mi neralas, sudarytas iš geležies ir deguonies. Markazitas - rombinis mineralas, geležies disulfidas, žalva rio spalvos su žalsvu atspalviu, metalinio blizgesio. Mastika - aromatinė derva, gaunama iš mastikinio medžio (Pistacia lentiscus), priklausančio pistacijų genčiai. Mėlynasis akmenėlis - vario sulfato pentahidratas. Mumijus - kalnų plyšiuose susidarantis, raudonas geležies (III) oksido pigmentas. Olibanas - aromatinė derva, gaunama iš Bosvelijos (Boswellia) medžio. Parakas ֊ daugiakomponentis kietas sprogusis mišinys, de gantis be deguonies sluoksniais. B otaniniai term inai Vilkdalgis - (lot. Iris), vilkdalginių (Iridaceae) šeimos drė gnų augaviečių augalai storais mėsingais šakniastiebiais. Kai kurios rūšys naudojamos parfumerijoje. Žalčialunkis - (lot. Daphne), timelėjinių (Thymelaeaceae) Fizikos ir chem ijos term inai 661 Pilkoji rupūžė - (lot. Bufo bufo L. ), rupūžių (Bufonidae) šeimos varliagyvis, turi odoje nuodingas liaukas, skirtas apsiginti. Senovėje rupūžės naudotos vaistams, o ypač burtams. Plukė - (lot. Anemone), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinių augalų gentis, auga miškuose, pievose, kai kurios plukės nuodingos. Ricinmedis - (lot. Ricinus communis L.), karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos aliejinis, pluoštinis, dekoratyvinis medis arba krūmas. Natūraliai auga Pietų Europoje, Afrikoje, Azijoje, plačiai auginamas kaip dekoratyvinis. Sagapenas - manoma, kad taip vadintas ferulų (žr.) genties augalas iš Midijos, iš jo gamintas amoniako kvapo gel tonas permatomas balzamas, kuris sukelia odos dirgini mų. Pirmų kartų paminėtas Plinijaus Gamtos istorijoje. Sakai - skysta, skaidri, dėl oro deguonies poveikio tirštėjanti ir kietėjanti derva, tekanti iš sužalotų medžių kamienų arba specialiai leidžiama. Samag agar - taip autorius vadina kadagio sakus. Dar Ho mero Odisėjoje rašoma apie kadagio sakų aromatines savybes, o Plinijus Vyresnysis mini, kad iš kitų šalių įvežamos kvapiosios dervos turėjo įvairius prekinius pavadinimus. Sarkokoka - (lot. Sarcococca), buksmedinių (Buxaceae) visža liai nedideli krūmai, sodinami želdynuose Europoje. Schneckenbundt - (vok. Schnecken) - sraigės, zool. - pilvakojai moliuskai. Skaistminas - (lot. Vitex), verbeninių (Verbenaceae) šeimos augalų gentis, melsvais, violetiniais žiedais žydintys krū mai. Naudojami vaistams. Sprigė - (lot. Impatiens), spriginių (Balsaminaceae) šeimos gausi augalų gentis, pasaulyje žinoma 850-1000 rūšių. Stirakas - (lot. Styrax), stirakinių (Styracaceae) šeimos krū mai ir nedideli medžiai iš atogrųžų Azijos. Benzoinio stirako (S. benzoin Dryand.) derva ir eterinis aliejus naudojami vaistams ir kosmetikos pramonėje. Šilagėlė - (lot. Pulsatilla), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos nuodingi, vaistiniai augalai, žydintys anksti pavasarį. Šeivamedis - (lot. Sambucus), šeivamedinių (Sambucaceae) šeimos neaukšti krūmai, medeliai, retai - žolės. Vaisti niai, maistiniai, dekoratyviniai. Šliandra - (lot. Mespilus), erškėtinių (Rosaceae) šeimos ne didelis medelis valgomais vaisiais. Šunvyšnė, vaistinė - (lot. Atropa belladona L.), bulvinių (Solanaceae) šeimos stambus labai nuodingas augalas. Iš augalo gaunamas alkaloidas atropinas naudojamas akių ligoms gydyti. Švinraudė - senovėje gamintas ir plačiai naudotas raudonas rašalas, kuriam naudoti augalai auseklės (Oldenlandia) iš raudinių (Rubiaceae) šeimos, auga atogrųžų kraštuose. Tragakantas - natūralūs lipai gaunami iš kulkšnių (Astra galus), pupinių (Fabaceae) šeimos augalų. Tragakanto lipai gaunami iš daugiau kaip 30 rūšių kulkšnių, plačiai naudojami pramonėje, medicinoje ir kt. Verniksas - lakas - skaidri bespalvė medžiaga, kuria dengia mas tapybos ar grafikos kūrinių, dirbinių (odos, me talo, paveikslų rėmų ir kt.) paviršius, suteikia aukso, sidabro spalvas, saugo kūrinį nuo atmosferos poveikio. Vėdrynas - (lot. Ranunculus), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinių nuodingų augalų gentis. Vėlyvis - (lot. Colchicum), vėlyvinių (Colchicaceae) šeimos nuodingi augalai, žydi rudenį. Juose randamas alkaloi das kolchicinas mirtinai nuodingas, naudojamas medi cinoje. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 662 Pneumatika - mokslas, kuris nagrinėja bendruosius dujų pusiausvyros ir judėjimo dėsnius ir nustato šių dėsnių taikymo praktines galimybes. Ginkluotėje buvo nau dojamas sviedinių paleidimui iš ginklo vamzdžio vietoj parako užtaiso. Retorta - kolba su ilgu žemyn pakreiptu kaklu chem, reak cijoms daryti, arba stiklinis indas sausai distiliuoti arba kai kuriems metalams redukuoti iš rūdų. Salietra - šarminių žemių metalo ar amonio nitratas. Siera - cheminis elementas geltonos spalvos, kieta kristalinė S8 atmaina. Naudojama juodojo parako gamybai. Sublimatas - gyvsidabrio dichloridas, stiprūs nuodai. Statika - mechanikos mokslo sritis, tirianti jėgas, veikian čias pusiausvyrus kūnus. Stibis - cheminis elementas, blizgus, kietokas, trapus pusmetalis (Sb). Stirakso balzamas - aromatinis balzamas, kuris teka iš Sty rax Benzoin Dryander medžio sužeisto kamieno. Stirakso derva - žr. Benzoinė derva. Terpentinas - ciklinių angliavandenilių mišinys; skaidrus bespalvis pušų kvapo skystis; gaunamas iš sakų. Velenas - mašinos detalė sukamajam judesiui perduoti kartu atliekant ir kitas mechanines ir technologines funkcijas. Vyno akmuo - kalio vandenilio tartralas druska, kuri išsi skiria iš vynuogių sulčių. Matematiniai terminai Batavijos svoris - svorio matas, kuris prilygsta apie 41 g. Boisseau (liet, bušelis, angl, busheђ nesisteminis biralų tūrio matavimo vienetas, naudojamas anglosaksų kraštuose. Centneris - nesisteminis masės matavimo vienetas, lygus 100 kg. Chaikas - svorio matas, lygus 1/4800 dalies minos. Cilindras - trimatė geometrinė figūra, apribota cilindriniu paviršiumi ir dviem tą paviršių kertančiomis lygiagre čiomis plokštumomis. Cilindrometrinis matuoklis - matavimo prietaisas, cilindro formos prietaisams matuoti. Cizoidė - kreivė, nubrėžiama parabolės viršūnės, kai para bolė „rieda“ kita tokia pat parabole. Colis - nesisteminis ilgio vienetas, lygus 2,54 cm. Denaras - svorio vienetas lygus vienai šeštajai uncijos. Drachma - Senovės Graikijos svorio vienetas ir sidabrinis pinigas, naudotas Graikijoje ir Romoje. Dodekaedras - taisyklingas briaunainis, turintis 12 sienų (penkiakampių), 30 briaunų, 20 viršūnių, dvylikasienis. Elipsė - plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško ats tumų nuo dviejų pastovių taškų (židinių) suma yra pa stovi. Ikosaedras - taisyklingasis briaunainis, sudarytas iš 20 vie nodų lygiakraščių trikampių. Įvija - sraigto pavidalo kreivė, spiralė. Gebeniška linija žr. Cizoidė. Geometrinė proporcija - du, vienas kitam lygūs, santykiai. Granas - Trojos vienetų sistemos vienas iš masės matavimo vienetų. Žymimas gr: 1 gr = 0,0648 g. (1 gr = 62,209x10՜’ g·)? Hebrajiškas talentas - svorio vienetas lygus 44,8 kg. Heksaedras - daugiasluoksnis, šešių besiribojančių plokštu mų kubas. Kartis - ilgio arba atstumo matavimo vienetas nuo 2 iki 5 metrų. Koncentriniai ratai - ratai turintys bendrą centrą. Konchoidė - (gr. konchocides ֊ kriauklės pavidalo) mat. plokščia kreivė, gaunama kaip aibė taškų, atidėjus nuo kiekvieno turimos plokščios kreivės taško ant radiuso vektoriaus pastovaus ilgio atkarpą. Konchoidinė linija - išrado Nikodemas. Šią kreivę jis nau dojo kampo padalijimui į tris dalis ir kubo padvigubinimui. Kongijus - skysčių tūrio matas, kurį sudarė 6 sekstarijai arba 1/8 amforos, dabartiniais matais - 3,25 litro. Konoidas - paviršius, sudarytas iš tiesių, lygiagrečių su 1 plokštuma ir kertančių 1 tiesę. Kvintalas - daugelio Lot. Amerikos šalių, Ispanijos, Portu galijos nesisteminis masės vienetas, lygus 100 svarų (li bru), įv. šalyse jo vertė nuo 45 iki 69 kg. Kvadrantalis ֊ Senovės Romoje skysčių matavimo vienetas. Lygiašonis trikampis - trikampis, kurio dvi kraštinės tokio pat ilgio. Jos vadinamos šoninėmis kraštinėmis, o trečio ji - pagrindu. Lotas - svorio vienetas lygus pusei uncijos pagal Lenkijos svarą (12,672g.) arba (11,432 g.) pagal Lietuvos svarą. Mina - sen. Graikijoje naudotas svorio ir piniginis vienetas, lygus 50 šekelių ar 100 drachmų. Mirka - (lenk, k.) tūrio mato vienetas (dažniausiai grūdų). Obolas - sidabrinė Senovės Graikijos moneta, lygi 1/6 drachmos; taip pat ir svorio vienetas. Oktaedras - taisyklingasis briaunainis, turintis astuonias trikampes sienas, dvylika briaunų, šešias viršūnes. Oktantai - (lot. octans, kilm. Octantis - aštuntadalis apskri timo) - kampų matavimo instrumentas, kurio pagrin dinė dalis yra 1/8 (vieną aštuntąją) apskritimo sudaran tis lankas, padalytas į laipsnius ir jų dalis; XVIII a. buvo vartojamas navigacinėje astronomijoje. Osmaczka - talpos matavimo vienetas. Parabolė - plokštumos taškų aibė, kurios kiekvienas taškas yra vienodai nutolęs nuo pastovaus taško (židinio) ir tiesės (direktrisės). Paraku linija - matavimo prietaisas, skersmeniui matuoti. Paryžiaus hemina - Senovės Romos matavimo vienetas, skirtas skysčio bei sausųjų medžiagų apimčiai matuoti, jis yra lygus 273 ml. Pentaedras - penkiásienis briaunainis. Penktainis - penkiakampis. Pėda - (angl,foot) nesisteminis ilgio vienetas, lygus 30,48 cm. Pėda (Reino pėda) - angliškos pėdos variantas, naudotas Reino konfederacijos žemėse. Platono pasaulio kūnai - tai yra 5 taisyklingi briaunainiai (tetraedras, kubas, oktaedras, dodekaedras, ikosaedras), kuriuos Platonas aptaria savo dialoguose Timajo. Prizminis briaunainis - plokščių daugiakampių sienas ir tiesias briaunas bei smailias viršūnes turintis erdvinis kūnas. Pūras - senovinis tūrio matavimo vienetas, skirtas birioms medžiagoms matuoti. Rombas - mat. lygiagretainis, kurio visos kraštinės lygios. Romos pėda - nesisteminis ilgio vienetas, kuris Senovės Ro moje buvo lygus 29,62 cm. Sfera - paviršius, sudarytas iš erdvės taškų, vienodai nutolu sių nuo vieno taško, vadinamo sferos centru. Sferoidas ֊ erdvinė figūra, gaunama sukant plokštuminę už darąją kreivę (elipsę) aplink jos mažąją ašį. Karybos terminai Akinakas - (gr. akinakes) - trumpas, bronzinis, dviašmenis kalavijas, nuo VII a. pr. m. e. vartojamas skitų. Akmensvaidis - įtaisas akmenims svaidyti. Aleksandro Didžiojo apgulties mašinos - balistos, kurios greičiausiai buvo katapultų modifikacija, skirtos griauti gynybinius ir apgulties statinius. Arbaletas - ist. rankinis neparakinis strėlėmis šaudantis ginklas. Balista - ist. senovinė svaidomoji mašina. Balistika - mokslas, tiriantis sviedinių, minų, aviacinių bombų, kulkų, nevaldomųjų raketų ir kt. iššautų (pa leistų) kūnų judėjimo dėsnius. Bertoldo pabūklas - seniausias europiečių parakinis gin klas - pabūklas. Bombarda - ist. vienas seniausių pabūklų. Bombardare una citta - iš it. L bombarduoti (apšaudyti) miestų. Dagtis - lėtai rusenanti (1 cm per 1-3 min. priklausomai nuo vėjo greičio) 6-8 cm virvutė šaunamojo ginklo užtaisui ir padegamajai virvutei (dirbant sprogdinimo darbus) uždegti. Gaminamas iš kalio salietroje išvirtų li ninių (medvilninių) siūlų. Nuo XIV a. buvo naudojamas dagtinio ginklo užtaisams uždegti; artilerijoje degtuvo pavidalu (lazda su įterptu jos plyšyje dagčių) buvo nau dojamas iki XIX a. vid. Dampf ir Blend - kugeln - vok. k. dūmus skleidžiantys svie diniai. Drakonai - Romos kariuomenės kavalerijos simbolis - stan dartas, nešamas drakonarijaus. Eolipilas - hermetiškai užlituotas katilas su dviem vamz džiais ant dangčio, ant kurių uždėtas besisukantis tuš čiaviduris rutulys su dviem lenktais vamzdeliais. Falarikos - (lot. falaricca) Senovės Iberijos, vėliau Romos akstis ilgu geležiniu antgaliu ir trumpu mediniu ietikočiu. Graikiška ugnis - degančio skysčio ginklas, galintis degti ir ant vandens. Granata - sprogstamasis šaudmuo kariams nukauti ir karo technikai naikinti artimajame mūšyje. Grūdėtas parakas - kalio, salietros, medžio anglių, sieros grūdėtas mišinys. M atem atin iai te rm in a i Gultas - artilerijos pabūklo dalis, pritaikyta pabūklo vamz džiui įstatyti. Helepolis - viduramžiais žinomas kaip apgulties bokštas, apgulties ginklas, skirtas ginti šturmuojančius ir užti krinti priėjimą prie puolamos pilies sienos viršaus. Kalibro matuoklis - prietaisas, kuris leidžia išmatuoti pabū klo sviedinio kalibrą. Kardas - lenktas kertamasis ir duriamasis ginklas. Katapulta - ist. sen. graikų ir romėnų svaidomoji mašina, skirta rąstams, akmenims, padegamosioms statinėms, rutuliams svaidyti į apgultą tvirtovę. Kirasos - ist. apsauginė ginkluotė liemeniui saugoti; dvi pa gal nugaros ir krūtinės formą išlenktos plokštės, sujung tos tarpusavyje. Kohortos - ist. sen. Romos pėstininkų dalinys, 1/10 legiono. KTal stock - belg. ir. Kalibro matuoklis. Kulevrina - prancūzų rankinis šaunamasis ginklas. Lafetas - judrioji arba stacionarioji pabūklo atrama. Legionų ereliai - standartas su ereliu, kuris Senovės Romoje buvo nešamas vyriausiojo legiono signiferio. Lėta medžiaga ֊ degių medžiagų mišinys, kuris lėtai sudega. Makedoniečių ietys, vadinamos sarisomis, - 3-7 m ilgio duriamoji ietis, naudota Makedonijos falangų. Manipulai - ist. sen. Romos kariuomenės padalinys, susi dedantis iš dviejų centurijų ir sudarantis 1/3 kohortos. Mas stab - vok. ir. Kalibro matuoklis. Mortyra - psn. didelio kalibro (ppr. 230-420 mm) trumpavamzdis (2-4 kalibrų ilgio) artilerijos pabūklas, šaudan tis mortyros trajektorija. Onagras - Senovės Romos paskutiniais metais (nuo III a. p. m. e. iki V a.) naudotas apsiausties ginklas. Pabūklas - šaunamasis vamzdinis ginklas (didesnio negu 20 mm kalibro) sviediniais (minomis) šaudyti. Pabūklo grūstuvas - priemonė užtaisui į vamzdžio kamerą įdėti ir išimti. Padegamasis mietas - rutulio formos sviedinys, daromas iš degių medžiagų, buvo pritaikytas svaidyti iš svaidomųjų įrenginių (katapultų, balistu). Parako kamera - sviedinio dalis, kur dedamas parakas. Parma - apvalus Senovės Romos kariuomenės skydas. Petarda - supresuoto dūminio parako užtaisas ugniai nuo toliniuose sprogdikliuose ir kapsulinėse įvorėse stiprinti ir perduoti, garso efektams rengiant fejerverkus. Rankinė granata - mažas, rankinis šaudmuo. Skiriama prieš pėstinė (skeveldrinė), prieštankinė ir specialioji (dūminė, padegamoji, chem, ir kt.) Pirotėchnika - technikos sritis, apimanti degiųjų mišinių ir pirotechnikos ir kt. įrenginių kūrimą, gaminimą ir nau dojimą. Pirotechninės medžiagos: pirotechninės (fosforo, metalo chloridų ir chlorato antracenu), termokondensacinės (pagamintos iš naftos produktų), chemokondensacinės (sieros anhídrido ir chloro sulfoninės rūgšties tirpalas, titano, alavo, kremnio ir kt. tetrachloridai). Pirotėchniniai mišiniai - mechaniniai mišiniai pirotechniniams įtaisams užtaisyti, garso ir ugnies efektams gauti. Skydas - ist. apsauginės ginkluotės elementas, saugantis karį nuo šaltojo ginklo poveikio. Skorpionas - balistos atmaina. Veikimo principas toks pats kaip ir balistos, tačiau skorpionas buvo mažesnis už ba listą bei buvo užtaisomas tik strėlėmis (mažesnio didžio). Spragilai - etnogr. įrankis javams kulti - prie koto pririšta buožė, spragilai naudoti ir karyboje. K ary b o s te rm in a i 663 Skrupulas - antikinis masės matavimo vienetas. Stereometrinės linijos - metrinių elementų matavimas. Svaras - svorio (masės) mato vienetas įvairiose matų siste mose. Szanek - lenkiškas tūrio matavimo matas (dažniausiai grū dų), apimantis 24-48 galonus. Šekelis - senovinis svorio arba piniginis vienetas. Buvo nau dojamas maždaug nuo 3000 m. pr. m. e. Mesopotami joje. Talentas - (gr. talanton - svoris) senovinis svorio ir pinigi nis vienetas, vartotas Šumere, Babilone, bei Graikijoje ir Romoje. Svorio matas —26 kg Tetraedras - mat. taisyklingasis briaunainis, turintis 4 lygia kraštes trikampes sienas, 6 briaunas, 4 viršūnes. Uncija - Senovės Romos masės matas, sudaręs 1/12 pagrin dinio masės vieneto - aso, arba libros. Uncija prilygo 27,166 g. Uolektis - istor. ilgio matas, lygus 66-71 cm. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 664 Svaidyklės - svaidomasis ginklas, kurio pagalba buvo svie džiamas akmuo ar kitas šaudmuo. Svaidomoji mašina - ist. kovos mašina sunkiems įrankiams (akmenims, rąstams, rutuliams, degiesiems mišiniams ir kt.) ir strėlėms mėtyti. Svaidomieji vėzdai - ist. paprasčiausias sen. smogiamasis ar svaidomasis ginklas, gaminamas iš tvirto sunkaus me džio, dažnai su storesniu galu. Taranai - sen. apgulos pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams ir vartams griauti. Templė - šaunamojo lanko virvelė, styga. Vėzdas ֊ istorinis smogiamasis triuškinantis ginklas, sun kaus tvirto medžio kuoka, kurios storgalys prismaigsty tas akmeninių ar metalinių spyglių. Visier stab - vok. k. ir. Kalibro matuoklis. Ugninis lietus - (vok./euer regen) dirbtinės ugnies rūšis. Žudančios sėklos - sprogusios granatos skeveldros. Žvaigždutės būna sviedinyje, jam sprogus lėtai krinta apšviesdamos iki lkm2 vietovės. Architektūriniai terminai Apylangės - langų staktos. Architrava (architrãvas) - apatinė perdangos (antablemento) dalis virš kolonos kapitelio. Architektonika - kokių nors statinių ar pastato visumos ir dalių santykis. Cezario forumas - (it. Foro di Cesare) buvo pirmasis Romos imperijos forumas (aikštė), kurią pastatė Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. Dentikulai - nedidelių stačiakampių kyšulių eilė dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio karnize. Dianos šventykla - romėnų medžioklės ir augmenijos dei vės, gimdyvių globėjos Dianos šventykla ant Aventino kalvos. Dorėninis orderis - seniausias orderis, susiformavęs archajinėje epochoje. Dorėninė kolona šiek tiek žemiau vidurio platėja, yra paprasta, kresna, suteikia tvirtumo įspūdį. Fabijaus arka - sen. Romos karvedžio ir valstybės veikėjo Fabijaus Maksimo (Fabius Maximus) garbei pastatyta arka Romoje. Festona։ - pusapskritės girliandos (iš lapų, gėlių, vaisių) pavidalo architektūros arba dailės puošybos elementas. Frizas - vidurinioji antablemento dalis. Gutái - (lot. gutta - lašai) dekoratyvinis elementas, nupj au tinės piramidės pavidalo Ryšulėliai po dorėninio orderio triglifu. Ichnografija - geometrinis projektavimas. Imperatoriaus Trajano kolona - kolona, pastatyta 113 m. e. m., norint pagerbti Imperatorių Trajaną, jo pergales Dakų karuose. Impostai - archit. detalė - profiliuotas akmens blokas ant sienos arba kolonos arkai atremti. Jonėninis orderis - architektūrinės kompozicijos rūšis: kaneliūromis ir vertikaliais takeliais puošta kolona, besiremianti į profiliuotą bazę, kapitelis su voliutomis (dekoratyvinis spiralės ar vijos pavidalo ornamentas su apskritimu). Jupiterio Feretrijo šventykla - pirmoji Romos šventykla, manoma, kad ji stovėjo ant Kapitolijaus kalvos. Kaneliūros - (prane, cannelure gr. kanna — nendrė) puošybos elementas, kolonos arba piliastro liemens iš ilginis griovelis. Kapiteliai - dekoruotas kolonos viršus. Architektūros ele mentas. Viršutinė kolonos, piliastro arba pilioriaus dalis tarp abako ir astragalo. Kolosas - didžiulė statula. Kompozicinis orderis - viena iš architektūrinės kompozi cijos rūšių, susidedanti iš atramų (kolonų, stulpų arba piliastrų) ir antablemento, turi jonėninio ir korintinio orderio bruožų. Konsolės - pastato išsikišančių dalių (karnizo, balkono ir kt.) paspara. Konstantino arka - pastatyta Romoje minint Konstantino I pergalę prieš Romos imperatorių Maksentijų. Korintinis orderis - vienas iš klasikinių kolonų orderių. Ko rintinių kolonų kapiteliai išsiskiria puošnia dekoracija, dažniausiai stilizuotais akanto lapais. Lucijaus Septimijaus Severo arka - yra viena iš dviejų trium fo arkų, stovinčių Romos forume. Arka statyta 203 me tais, norint pagerbti Imperatoriaus Septimijaus Severo pergales karuose prieš partus. Obeliskas ֊ aukštas, dažniausiai keturkampis keturbriaunis monolitinis betono ar akmens paminklas, į viršų smailė jantis, piramidės pavidalo viršus kartais būna nukirstas. Orderis - viena iš architektūrinės kompozicijos rūšių. Orde ris susideda iš atramų (kolonų, stulpų arba piliastrų) ir antablemento. Šie elementai tarpusavyje susiję propor cingumo dėsniais. Klasikinėje architektūroje skiriami šie orderiai: toskaninis, dorėninis, jonėninis, korintinis ir kompozicinis (sudėtinis). Palatino šventykla - dievo Apolono šventykla ant Palatino kalvos. Piliastras - konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; kolonos arba stulpo pavidalo vertikalus sie nos kyšulys. Piliorius - konstrukcinis statinio elementas; keturkampio ar daugiakampio skerspjūvio atrama. Plintąs - (gr. plinthos — plokštė, plyta) plokščia keturkam pė akmens plokštė kolonos bazės ar kt. atramos apatinė dalis. Portikai - sen. graikų pastatas ar jo dalis su kolonomis šo nuose. Stilobatai - antikinėje architektūroje senovės graikų šven tyklos arba kolonados laiptuoto cokolio (stereobate) viršutinė pakopa arba jos paviršius. Trajano forumas - tai didžiausia Romos aikštė, pavadinta imperatoriaus Marko Ulpijaus Nervos Trajano garbei. Triglifai - archit. dorėninio orderio frizo dalis: keturkampė plokštė su 2 arba 3 vertikaliais grioveliais ir lašais Kita Alemana։ - (lot. Alamanni, Allemanni, Alemanni) - ger manų genčių sąjunga, gyvavusi aplink Maino upę (dab. Vokietija). Alipčiai - sport. Antikos atletų rengimo sporto žaidynėms talkininkai: ¡trindavo kūną aliejais, masažuodavo. Andželo Koločio (Angelo Colocci) sodai - popiežiaus Leono X sekretoriaus, renesanso humanisto Andželo Koločio sodas, kuriame gausu ne tik žalumos, bet ir skulptūrų. Gūbrys - pakilimas, kauburys, kalnelis. Henriko kodeksas - prie Prancūzijos karaliaus Henriko IV Burbono išleistas įstatymų kodeksas. Irklatrinkė - dažniausiai U formos irklų laikikliai, laivo pa rama. Kampamatis - techninis prietaisas kampams matuoti. Kanonizacija (lot. canonizatio canonizo - įteisinu) - ofici alus aktas, kuriuo katalikų ir stačiatikių bažnyčia pripa žįsta mirusį asmenį šventuoju. Kapitolijus - (lot. Capitolium) - viena iš septynių Romos kalvų. Kartis - ilgas plonas nugenėtas medžio kamienas, šatra. Kimbrai - progermanų gentis, kuri, pasak Plinijaus Vyres niojo, gyveno Jutlandijoje (Chersonesus Cimbrica). Kitara - (gr. kithara) ֊ sen. graikų styginis muz. instrumen tas. Kurija - bažn. popiežiaus ar vyskupo centrinių valdžios įs taigų visuma. Kvadriga - (lot. quadriga) - antikinis dviratis vežimas su ke turiais pakinkytais žirgais. Kvestorius - Senovės Romoje karalių epochoje kriminalinių bylų teisėjas, vėliau kvestūros valdytojas, konsulo padė jėjas, prižiūrėjęs valstybės iždą. Lajus - švieži taukai. Legatas - Senovės Romoje senato politinis pasiuntinys ar įgaliotinis; vėlyvojoje respublikoje ֊ karvedžio ar pro vincijos vietininko padėjėjas; imperijos laikais - impe ratoriaus provincijos vietininkas. Lektisternijos - Romėnų šventės, per kurias dievams būda vo aukojamas maistas. Lēnajos - viena iš senosios Atikos ir Jonijos Dionisijų; šven čiamos sausio pabaigoje - vasario pradžioje. Lepta - smulki moneta Graikijoje nuo antikos iki dabartinių laikų. Liktoriai - (lot. lictor) senovės Romoje respublikos aukštųjų magistratų garbės sargybinis (nešdavo jų valdžios atri butus - fascijas). Liudviko XIII kodeksas - Teisės aktų rinkinys, sudarytas valdant Liudvikui ХШ. Lygiagretė - lygiagrečiai su pusiauju nubrėžta menama lini ja, juosianti Žemės rutulį. Lyra - Senovės graikų styginis muzikos instrumentas, ge riausiai pažįstamas iš senosios antikos laikų. Mandola - styginis, gnaibomasis muzikos instrumentas; jo korpusas panašus į liutnios; turi 8 ar 10 porinių stygų, sustyguotų viena oktava žemiau negu smuiko. Marono Georgikų knyga - Publijaus Vergilijaus Marono (žinomo kaip Vergilijus) poema, susidedanti iš keturių knygų, parašytų maždaug apie 29 m. pr. m. e. Marsas - pusapvalė stebėjimo aikštelė laivo stiebe. Matrona - sen. Romoje garbinga ištekėjusi moteris, šeimos motina. Medičių sodai - Medičių giminės sodai Italijoje, Toskanos regione. Mechanika - fizikos šaka, apimanti sistemas, įrenginius, mašinas, mechanizmus jėgai ir judesiui perduoti, keisti kitų kūnų atžvilgiu ir mechaniniam darbui atlikti. Metafizinė - kas būdinga metafizikai, kuri nagrinėja pirmi nius būties principus. Metamorfozės - romėnų poeto Ovidijaus poema, suside danti iš lotynų kalba parašytų 15 knygų, kuriose apra šomas pasaulio sukūrimas ir jo istorija pagal graikų ir romėnų mitologiją. A rc h ite k tū rin ia i te rm in a i Apijaus kelias - vienas pirmųjų ir strategiškai svarbiausias romėnų kelias Romos respublikos laikais. Šis kelias jungė Romą su Brindiziu Apulijoje. Apijaus kelias pava dintas Apijaus Klaudijaus Čeko, kuris buvo cenzoriumi ir pabaigė pirmą karinio kelio dalį 312 m. pr. m. e. per Samnitų karus. Brustveras - nedidelis žemės pylimas prieš apkasą šauliui pridengti. Cerealijos - ist. Senovės Romoje iškilmės balandžio 19 d. derlingumo deivės Cereros garbei. Chaldėjai - semitų gentis, I tūkst, pr. m. e. gyvenusios Persi jos įlankos šiaurės vakarų pakrantėje. Chlamida - sen. graikų trumpas viršutinis drabužis, susega mas per pečius arba po smakru. Kimbrai - (germanai arba keltai), kurie kovojo su Romos respublika nuo 113 iki 101 m. e. m. Hidraulika - mokslas, tiriantis skysčių pusiausvyros ir tekė jimo dėsnius bei naudojimąsi tais dėsniais inžinerinėje praktikoje. Diametraliai - visiškai priešingas, esantis priešingame taš ke; susijęs su priešingais taškais. Dienovidinis (geografinis) - ašigalius jungianti menama li nija, kuri rodo geografinę ilgumą. Dakai - antikos indoeuropiečių tauta, gyvenusi Dakijoje. Dalbos - kartys, pagaliai ar strypai kam kelti, risti. Dalmatai - I tūkst, pr. m. e. Dalmatijoje (istorinis regionas Adrijos jūros pakrantėje ir salose) gyvenusios ilyrų gen tys. Dienovidinis (geografinis) - ašigalius jungianti menama li nija, kuri rodo geografinę ilgumą. Eksvilinas - viena iš septynių kalvų, ant kurių buvo išsidės tęs istorinis Romos centras. Eneida - epinė poema, kurioje pasakojama legendinė iš Tro jos kilusio Enėjo kelionė. Autorius Publijus Vergilijus Maronas. Enkomijas- tam tikras himnas asmens garbei. Enkomijas yra ditirambo ir antkapinio įrašo mišinys. Eolipilas - garo variklis, pavadinimas kilęs iš graikų oro ir vėjo dievo Eolo vardo. Epitafija - užrašas antkapyje ar specialioje lentoje, dažnai eiliuotas, pagerbiantis mirusįjį. Epitalamijus ֊ graikų poema, parašyta Gajaus Valerijaus Katulijaus specialiai vestuvėms. Falerno - Senovės Romos raudonojo vyno rūšis. Parsalo mūšis - (48 m. pr. m. e. rugpjūčio 8 d.) - lemiamas mūšis, kuris užbaigė Romos pilietinį karą tarp Pompėjaus ir Cezario, vyko dabartinės Graikijos teritorijoje. Fiala - (gr. phiale) dekoruota varinė, sidabrinė ar auksinė senovės graikų taurė. Filomatematikai - ( gr. k.) matematikos mylėtojai. Flandrijos tvirtovė - Rytų Flandrijos provincijos, Flandri jos grafų pilis - tvirtovė Gravensteen. Floralijų žaidynės - (lot. Floralta; Florifertum) - Senovės Romos šventė, skirta žiedų ir augalijos deivei Florai, švenčiama balandžio 27 d. - gegužės 3 d. Frygai - Frygijos gyventojai. Manoma, kad jie indoeuropie čiai, atsikėlę iš Trakijos ar Makedonijos tarp ХѴ-ХПІ a. pr. m. e. Gegnės - Įžambi porinė ar pavienė stora kartis (ar tašas) sto go dangai laikyti. Geschmoltzen zeug - skysta medžiaga. Girnapusės - vienas girnų akmuo. Gotai - viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių. K ita 665 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 666 Mizai - istorinės srities šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje gy ventojai. Murspėjaus (Murspey) tvirtovė ֊ Zelandijos (Nyderlandai) provincijos tvirtovė. Nikomacho etika - tai garsiausių Aristotelio etikos veikalas, sudarytas iš 10-ties knygų. Nuograndos ֊ tai kas nugrandoma. Ogigiečiai - Ogigijos (arba Atlantidos) salos gyventojai, sala minima Homero Odisėjoje. Organa - senas klavišinis muzikos instrumentas, susidedan tis iš kelių vamzdelių dalių, kiekvienas groja tam tikrais klavišais. Naudotas senovės graikų ir romėnų žaidynėse. Ortografinės tvirtovės - įrengtos sceninės tvirtovės rengi niams. Palilijos - (lot. Palilia) arba Parilijos (lot. Parilia) - žemės ūkio šventė, švęsta Senovės Romoje kasmet balandžio 21 d. Panatėnajos - ist. Senovės Atėnuose: seniausios ir didžiau sios šventės deivės Atėnės garbei, švęstos kas ketveri me tai liepos pab. ֊ rugpjūčio pr. Prefektas - sen. Romos aukštas administracinis arba karo pareigūnas. Paro marmuras - Paro salos (gr. Paros) marmuras, vartotas skulptūroms. Patagonas - sen. moneta. Peanas - sen. graikų himnas giedamas dėkojant ar prašant apsaugoti nuo ligų ir nelaimių. Persai - tauta, gyvenanti Irane (seniau - Persijoje), kalbanti viena iranėnų kalbų. Pontifikatas - Romos popiežiaus valdymo laikotarpis, val džia. Portatyvus - nešiojamasis, kilnojamasis; patogus nešioti. Pretorius - (lot. praetor) Senovės Romos vienerių metų ka dencijos aukštas teismo pareigūnas, dažnai pavadavęs konsulą. Taip pat kariuomenės vadas, karvedys. Ragotinės - ieties rūšis. Ragotinės buvo dvejopos - medžio klinės ir kovinės. Rėja - laivo stiebo skersinis. Sarmatai - ist. iranėnų gentys, mūsų eros pradžioje gyvenu sios prie Dunojaus, vėliau stepėse prie Juodosios jūros. Saturnalijos - romėnų šventė, skirta mitiniam Senovės Ro mos dievui Saturnui, Jupiterio tėvui. Šventė prasidėdavo gruodžio 17 dieną. Saturnalia - 7-ių knygų dialogas, skirtas literatūriniam Vir gilijaus įvertinimui, parašytas Makrobijaus (Macrobias Ambrosius Theodosius). Sąvaržos ֊ tech, suveržimo įtaisas. Scenografinés tvirtovės - įrengtos sceninės tvirtovės rengi niams. Sigamprai - germanai, kurie romėnų laikais gyveno dešinia jame Reino upės krante, dabartinėje Vokietijoje, netoli Nyderlandų. Silikva - maža plona sidabrinė romėnų moneta, kaldinta nuo IV a. Silogizmai - dedukciniai samprotavimai, kurių išvada gau nama iš dviejų prielaidų, turinčių bendrą narį. Spyriai - įrankiai ištempti audžiamam audeklui, kad kraštai nesiriestų. Sriegis - tech, sraigto, varžto, veržlės įvijos griovelis. Stipinas - vienas iš strypų, jungiančių ratlankį su stebule. Stebulė ֊ tech, rato centrinė dalis su skyle detalei ant veleno ar ašies tvirtinti. Stola - tradicinis romėnų kilmingų moterų drabužis, atitin kantis togą, kurią dėvėjo vyrai. Stūmās - durų rankena. Substancija - nekintanti būties esmė, tikrovės pagrindas. Sufenai - Sufenas buvo graikų poetas. Sufenai - jo pasekėjai. Šatra - kartelė šiaudams prispausti, dengiant stogą. Šikšninė - odinis krepšys, maišas. Šėlas - siutimas. Šuns žvaigždė (žvaigždynas) - 43-asis pagal dydį ryškus pietinio pusrutulio žvaigždynas. Jame spindi ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė Sirijus. Teurgijos - apeigos, kuriomis siekiama priversti dievybes ar dvasias atlikti pageidaujamus veiksmus. Tiglis - (vok. Tiegel) - metalinis, grafitinis, keraminis me džiagų kaitinimo indas. Tynė - statinė maudytis, skalbti ar kam laikyti. Tirsas - lazda, apvyta gebene, vynuogienojų lapais ir ap vainikuota pušies kankorėžiu; Dioniso ir jo palydovų atributas. Trabėjos - romėniško drabužio (togos) dalis, dažniausiai raudonos arba violetinės spalvos. Trirema - senovės romėnų naudotas karinio laivo - gale ros - tipas.Tyriečial - vieno iš Finikijos miestų Tyro gyventojai. Toga - ist. Romos piliečių ilgas apsiaustas be rankovių. Tvoklė - įtaisas ar įrankis tvoti. Varkaliai - dkt. varinių daiktų dirbėjai, kalėjai, varininkai. Velenas (velenėlis) - tech, ritinys, perduodantis sukamąjį judesį. Velkė - medinis arba metalinis prietaisas durims iš vidaus užsklęsti (užrakinti). Vėlos - žodis reiškiantis strėlę, nuo graikų k. velo - mesti. Volas - padargas dirvos paviršiui prieš sėją arba po sėjos su lyginti, suslėgti ir grumstams sutrupinti. Vulkanalijos - (lot. Vulcanalia) senovės romėnų šventė, vykusi kasmet rugpjūčio 23 d., buvo skirta Vulkanui, ugnies ir kalvystės dievui. Žalga - lanksti kartelė. Geografinės vietovės Akvileja - šiaurės rytų Italijos miestas Friulio-Venecijos Džulijos provincijoje. Tai Romos respublikos miestas. Alepas - didžiausias miestas Sirijoje. Aragonas - (isp. Aragón, visas pavadinimas - Comunidad Autónoma de Aragón) Ispanijos autonominis regionas, šalies šiaurės rytuose. Aržantėjaus tvirtovė - miestas Šiaurės Prancūzijoje. Balearai - (isp. Islas Baleares) salynas Viduržemio jūros va karuose, netoli Iberijos pusiasalio. Baltoji Rusia - Polocko žemė šiaurės rytuose, XVI a., pabai goje - XVII a., galima įvardinti kaip šiuolaikinės Balta rusijos teritoriją. Barbarija - sen. regionas Šiaurės Afrikoje. Bergenas prie Zomo - savivaldybė ir miestas pietų Nyder landuose. Breda - miestas pietų Nyderlanduose, prie Marko ir Aa upių santakos. Bugas - dvi upės (Pietinis Bugas ir Vakarinis Bugas) Rytų Europoje. Kita Mizija - istorinė sritis šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje. Municipija - Senovės Romos valstybės miestas, kurio gy ventojai pagal sutartis su Roma gavo visas arba ne vi sas romėnų piliečių teises. Municipiju sistema atsirado ankstyvosios respublikos laikais. Nisa - senovės miestas Turkmėnijoje, kuris apibūdinamas kaip viena iš pirmųjų partų (Senovės Persijos regionų) sostinių. Numidija - istorinė antikinių laikų berberų valstybė Afrikos šiaurėje, įkurta 202 m. pr. m. e. Dabartinėje Tuniso ir rytinėje Alžyro pakrantėje. Ochmatovas - (ukr. Охматів) - kaimas Ukrainoje, Čerkaso regione. Oldenburgas - (vok. Oldenburg) - miestas Vokietijoje, Že mutinėje Saksonijoje. Oranas ֊ miestas šiaurės vakarų Alžyre, Viduržemio jūros pakrantėje. Oranžas - miestas pietų Prancūzijoje. Ostende - miestas šiaurės vakarų Belgijoje, prie Lamanšo sąsiaurio. Pavija - (it. Pavia) ֊ miestas ir komuna pietvakarių Lombar dijoje, šiaurės Italijoje. Perekopas - (ukr. Перекоп) - miesto tipo gyvenvietė prie Perekopo sąsmaukos. Pirėnai - kalnų sistema Ispanijoje, Prancūzijoje ir Andoroje, skirianti Pirėnų pusiasalį nuo Vidurio Europos. Podolė - (ukr. Поділля) -istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje. Pontas - istorinis regionas šiaurės rytinėje Mažojoje Azijoje. Reinas - upė, kuri driekiasi per Šveicariją, Prancūziją, Aus triją, Nyderlandus ir didžiąją dalį Vokietijos, tai vienas reikšmingiausių Europos vandens kelių, besitęsiančių 1230 km. Reinbergas - kaimas šiaurės rytų Vokietijoje. Saguntas -Rytų Ispanijos miestas dabartinėje Campo De Morvedre, Valensijos provincijoje. Sent Andrusas - miestas Faife, Škotijoje. Solis - tai buvo senovės uostas ir miestas Senovės Kilikijoje. Gyvavo nuo 700 m. pr. m. e. ir sunaikinta I a. pr. m. e., vėliau atstatyta Pompėjaus ir pervadinta Pompeipoliu. Ščecinas - (lenk Szczecin) miestas-apskritis Lenkijos šiau rės vakaruose, kur Orderis įteka į Ščecino įlanką, Vaka rų Pamario vaivadijos sostinė. Tiberis - (it. Tevere) trečia pagal ilgį upė Italijoje. G eografinės vietovės 667 Chemnicas - miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje. Choinicė - (lenk. Chojnice) miestas Šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje. Dalmatica - (lot. Dalmatia) - istorinis regionas Adrijos jūros pakrantėje ir salose, dabartinės Kroatijos teritorijoje. Didieji Lukai - miestas Pskovo srityje (vakarų Rusija), prie Lovatės upės. Dniestras - upė, tekanti pro Ukrainą ir Moldaviją. Dordrechtas - miestas pietų Nyderlanduose, prie Reino del tos. Seniausias miestas šalyje. Elbingas ֊ (lenk. Elbląg) - miestas ֊ apskritis Šiaurės Lenki joje, prie Elbingo upės. Etna - (lot. Aetna) - veikiantis ugnikalnis (stratovulkanas) Sicilijos saloje, Italijoje. Etrurija - (liet. Etrurija) senovėje etruskų apgyvendinta te ritorija dabartinėje centrinėje Italijoje. Šis regionas susi formavo IX a. pr. m. e., graikai jį vadino Tirėnija. Farsalas - (lot Pharsalus, liet. Farsala ) miestas pietinėje Tesalijoje, Graikijoje. Feso karalystė - karalystė dabartinėje Maroko teritorijoje, sostinė Fesas. Gyvavo nuo VIII a. iki XIX a. Fokaja - Senovės Jonijos Graikijos miestas vakarinėje Ana tolijos pakrantėje. Galikanas - (lot. Gallicano) komuna (savivaldybė) Lukos provincijoje Italijos regione Toskanoje. Gibėja - dab. Tel el Fulis, mst. Judo karalystės šiaurėje, 7 km į š. nuo Jeruzalės. Gravelinas - vietovė Šiaurės Prancūzijoje, pro kurią tekanti upė Aa sudarė sieną tarp Prancūzijos ir Flandrijos. Hertogenbosas - miestas Pietų Nyderlanduose, 80 km į pie tus nuo Amsterdamo. Hildesheimas - Vokietijos miestas Žemutinėje Saksonijoje, rajono centras, 25 km į pietryčius nuo Hanoverio. Himero upė - yra dvi upės vienu pavadinimu Sicilijoje. Vie na vadinama Fiume Grande arba Grande, kita - Salso. Ypras - (dab. įpras) miestas Vakarų Belgijoje, Vakarų Flan drijos provincijoje. Kalikuto karalystė - arba Kožikodės karalystė - viena iš didžiausių ir stipriausių feodalinių karalysčių Keraloje (Pietų Indijoje), egzistavusi nuo viduramžių Čeros im perijos subyrėjimo XII a. Kilikija - senovės karalystė Viduržemio regione, užkariauta Hetitų imperijos XVI a. pr. m. e. 540 m. pr. m. e. tapo Achemenidų imperijos dalimi, kurią IV a. pr. m. e. už kovojo Aleksandras Makedonietis. Knidas - miestas Mažojoje Azijoje. Kraina - (it. Carniola) - istorinis regionas, dabar esantis Slo vėnijoje. Gyvavo iki 1804 m. Kremonà - (it. Cremona) - Italijos miestas Lombardijoje, Kremonos provincijos centras. La Rošelis - (prane. La Rochelle) ֊ miestas Vakarų Prancū zijoje. Larignum - pilis (tvirtovė) Pjemonte, Italija. Lježas - miestas Belgijos rytuose, prie Maso upės. Leidenas - miestas Nyderlanduose, Pietų Olandijos pro vincijoje, šalia Senojo Reino (Oude Rijn) upės (Reino deltoje). Lukanalija - Pietų Italijos dalis dar iki ją užkariaujant ro mėnams. Mastrichtas - miestas pietų Nyderlanduose, pasienyje su Belgija.
adam_txt	646 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS ËLENCHVS, LIBRORUM, CAPITUM. Appendicum , CorollariorUm, hutus PartisPrime* Artillerie. CĂPIȚĂ LIBRI PRIMI De Regula Calibré. I. De modo Aritemetico conßruendi Refilam Calibres. Pãg. і lì. De modo Geometrico conßruendi Regulam Caiïbrct. б Ul. De modo Mechanice conßruendi Regulam Calibrei. 8 Appendix. De modo quodamfaciUimo conßruendi Regulam Calibrée, ii IV. De modo inveniendarum, tranferendarumque in Regulam Calibra, diametro֊ rum globotum : quorumpondus integram libram ոծո excequat ; data diametro globi j. ®. i li V. Ďe modo inveniendì Vfglobi diametrum,ex diametro globi piures spendente. i3 VI. De modo inveniendæJoliditatis cujußibet globi inpoūicibus cubicis, aut alia quapiamfamiļa menfura. iÇ Vil. De modo quo diameter incognitce màgnitudinis globi, in certa aliqua data menfura, ex diametro И i globi,ex eodem metallofalli, in numeris moemenda fit. 16 Vili. De infiituendo Regula Calibra examine,ejufqueprecipuo in re Pyrotechnica ufu. . ibid. 1Χ· De mutua Metaliotumfğ Mineraltům interfe rutiini,féu quomòdo etc ponde re, vel magnitudine unius metañce corporis, altorius pondus, vel magnitudo inveniendafit. Nec non de annotandis in Regula Calibra ex variis metallis iğ mineralïbusfaltorum globorum diámétris. і8 X De Ponderibus,eorumquè differentiis, İğ cOcequatìonibus. 23 XI. De Inßrumentisponderatoriis. 3г Xli. De՝Menfuris tam liquidorum quam áridorum., veteribus^, noßratilüS ad pondera reduãis. 38 X11 I. De Menfiris intervadorum. 55 capita Libri sëcvndi. De Materiis materialis ínPyrotechniaufurpan Colitis« І. De Origine Salifnitri,eįufque natura iğ operationibus. 6í · її. De modoprœparandi Šaļemnitri ex terrafálnitřofa. ՛Շ յ İll.be Salenitri clarificando. ՚ . б8 IV. De Salenitri reducendo infarinam. 69 V. Ds preparando falenitri ex fiori murario. ìbia. VI. Deprceparando Salproticoex faleùitri. ibid. VII. De experimentis bonitatisfalifnitri. 70 Vili. De modo purgandifalemnitri ab omni noxia materìarut funt Sai commune., Vitriolum,Alumen,^ omnispinguedo. ibżd. Nn 3 ÍX.Di ŠIOS PIRMOS ARTILERIJOS DALIES KNYGŲ, SKYRIŲ, PRIEDŲ IR PAPILDYMŲ SĄRAŠAS PIRMOS KNYGOS SKYRIAI Apie Kalibro Matuoklį L II. III. IV. V. VI. Apie Aritmetinį Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 39 Apie Geometrinį Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 47 Apie Mechaninį Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 51 Priedas. Apie vieną labai lengvą Kalibro Matuoklio pagaminimo būdą 59 Apie būdą rasti ir pernešti į Kalibro Matuoklį sviedinių, kurių svoris neprilygsta visam svarui, skersmenis, kai duotas 1 svaro sviedinio skersmuo 61 Apie būdą rasti 1 svaro sviedinio skersmenį iš daugiau svarų sveriančio sviedinio Skersmens 63 Apie būdą rasti bet kokio sviedinio apimtį kubiniais coliais arba kokiu nors kitu garsiu matu 67 Apie būdą, kuriuo reikia apskaičiuoti nežinomo didumo sviedinio skersmenį iš 1 svaro sviedinio, padaryto iš to paties metalo, skersmens, esant duotam kokiam nors nustatytam matu. 69 VIII. Apie Kalibro Matuoklio išbandymo parengimą ir jo ypatingą naudojimą Pirotechninėje veikloje ten pat IX. Apie abipusį Metalų ir Mineralų vieno su kitu santykį, arba kokiu būdu iš vieno metalinio kūno svorio arba didumo reikia rasti kito svorį arba didumą. O taip pat apie sviedinių, padarytų iš įvairių metalų ir mineralų, skersmenų žymėjimą Kalibro Matuoklyje. 75 X. Apie Svorius ir jų skirtumus bei lyginimus 85 XI. Apie svėrimo Įrankius 103 XII. Apie senovinius ir mūsiškius tiek skysčių, tiek ir biralų Matus, sulygintus su Svoriais 117 XIII. Apie ilgio matus 151 VII. ANTROS KNYGOS SKYRIAI Apie Medžiagas ir priemones, paprastai naudojamas Pirotechnikoje I. II. III. IV. V. VI. VII. VIII. Apie Salietros Kilmę ir jos savybes bei poveikį 163 Apie būdą paruošti Salietrą iš salietringos žemės 171 Apie Salietros nuskaidrinimą 177 Apie Salietros sumalimą į miltus 179 Apie salietros paruošimą iš mūro žiedų ten pat Apie vadinamojo Salproticum paruošimą iš salietros ten pat Apie salietros geros kokybės išbandymus 181 Apie būdą iš salietros išvalyti visas kenksmingas medžiagas, tokias kaip paprasta Druska, Sieros rūgštis. Alūnas ir visokie riebalai ten pat Turinys 647 648 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS Elenchus, ЇХ. be modo clarificandi Sulphur commune. 71 X. . be Oleofimplici ex Salenttripreparando. ' ibid. X I, be Oléo exfulphurepreparando. . 72 XII. De Oleo ex Sulphure fii Salenttrifimulmixtispreparando. ibid. XIII. Deprasparandis Carbonibus ad'pulverein tormentartum, alios tifus in re Pyrotechnice. · 73 XIV. De Pulvere pydo confiriendo. ibid. XV, De Pulver epyrio variis colorïbus colorato. 76 XVI, De Pulvere muto. ibid. XVI. De experimentis Pulveris Pyrit. π XVIII. De Pulvere Pydo vitiăto confortando Sğ reparando. 78 XIX. De œdiftciis feu reconditoriis Pulveris Pyrit, plurimifque olfervatiomlus, quomodo nimirum pulvis confimi, affervari, ab omni tam ignis, quant humi depedículo, aliijque acddentïbuspræcuflodid debeat, utfemper incorruptas, ve֊ getusque maneat. . 79 XX. De proprietatibus ^ Ofiiciis in Pulvere Pyrio cujuflibet material fifidatim fumpte, ex quibuspulvis ide componitur,^ preparatur. 83 XX1. De Auro fulminanti ex BäfiľtcaChymica Ojualdi Credit 84 XXIII. Depræparattone Florum Belžot. 85 XXIII. De Camphnræ prœparatione. 8Ճ XXIV. De aqua ex Sale Ammoniaco. 87 XXV. De aqua quadam artificiofa innoxio fuper palma manus ardente. ibid. XXVI. Depræparandis funibus incendiaras. ibid. XXVII. Depreparandiifunibus incendiaras, ontuifumo fatture in ardendo ça rentilus. 88 XXVIII. Deprieparandis fpongńs Pyrotechnicis. ibid. XXIX. Depræparandis fluppis Pyrotechnicis, ad'ignes artificiales. 89 XXX. be Sapientie luto preparando. ՝t ibid. XXXI. De aliquotprobatiffimis antidotis contra ambufiiones, pulvere pydo, fiulphure, ferro candenti, plumbo liquefatto, fip alias,hijee ftmthus fattas. 90 XXXII. De novo quodam inflrumento ad menfurundum pulverem pyriurn, falera nitri, fulphur, carbones. Xec non de cribro adcribrandas dillas materias ,αlüfque infirumentis ad terendas mollien diueafdemfpettanťtlus. 9լ CAPITA LIBRI TERTII. De Rochetis. I. De Formis feu modedis tam lignets quam metadicis, adconftruendas Rochelas parvas, mediocres. 92 11. Formisfeu modellis ad Rachetas majores conflruendas. qл 111. De Infirumentis variis adformandas, confiringendas, Ugandas enerandas Rachetas omnis generis. 98 IV. De AUigandis matedis, compofitionibus preparaadis adonerandas .omnis •generis Rachetas. Юг V. De Terebratione Rochetarum, inflrumentis eb fpettantibus. 107 - VI. D g Rochetis in altůmfeandentibus, cumpertteis. soy VlI.De RocheťtS abfque lertids in altůmfeandentibus. іц. VIII, be Rochetis aquaticis, feu in aquis natando àrdentilus. î i^ IX. b e Rochetisfuper funibus eurr entibus. 116 X. Varūs Rochetarum vitiis, quemado ida vitanda, fš quid obfe rvandum ut .rite confruantur. , 117 · CA- Apie būdą nuskaidrinti paprastą Sierą 183 Apie paprasto Aliejaus paruošimą iš Salietros ten pat Apie Aliejaus paruošimą iš Sieros 185 Apie Aliejaus paruošimą iš kartu sumaišytų Sieros ir Salietros ten pat Apie Anglių paruošimą pabūklų parakui ir kitoms Pirotechnikos reikmėms 187 Apie Parako pagaminimą ten pat Apie įvairiomis spalvomis nudažytą Paraką 193 Apie begarsį Paraką ten pat Apie Parako išbandymus 195 Apie sugadinto Parako sustiprinimą ir pataisymą 197 Apie pastatus arba Parako sandėlius ir daugelį pastabų, būtent, kaip turi būti parakas daromas, laikomas ir saugomas nuo visokio tiek ugnies, tiek ir drėgmės pavojaus bei kitų nelaimių, kad visada išliktų nesugadintas ir stiprus 199 XX. Apie kiekvienos atskirai paimtos parako medžiagos, iš kurių tas parakas susideda ir yra ruošiamas, savybes ir Pareigas 209 XXI. Apie žaibuojantį Auksą iš Osvaldo Krolijaus Karališkosios Chemijos 211 XXII. Apie Benzoinės dervos Žiedų paruošimą 213 XXIII. Apie Kamparo paruošimą 215 XXIV. Apie vandenį iš Amonio druskos 217 XXV. Apie tam tikrą dirbtinį vandenį, nepavojingai degantį ant delno ten pat XXVI. Apie paprastų dagčių paruošimą ten pat XXVII. Apie dagčių, kurie degdami neskleidžia jokių dūmų nei smarvės, paruošimą 219 XXVIII. Apie Pirotechninių kempinių paruošimą ten pat XXIX. Apie Pirotechninių pakulų dirbtinėms ugnims paruošimą 221 XXX. Apie Išminties molio paruošimą ten pat XXXI. Apie keletą tinkamiausių priemonių nuo nudegimų, sukeltų parako, sieros, įkaitintos geležies, išlydyto alavo ir kitų į šitas panašių medžiagų 223 XXXII. Apie vieną naują įrankį parakui, salietrai, sierai ir anglims matuoti. O taip pat apie sietą minėtoms medžiagoms sijoti ir kitus įrankius, skirtus joms trinti ir minkštinti 225 IX. X. XI. XII. XIII. XIV. XV. XVI. XVII. XVIII. XIX. TREČIOS KNYGOS SKYRIAI Apie Raketas Apie Formas arba modelius, tiek medinius, tiek ir metalinius, mažoms ir vidutinėms Raketoms gaminti 227 II. Apie formas arba modelius didesnėms Raketoms gaminti 231 III. Apie įvairius Įrankius visokios rūšies Raketoms formuoti, suveržti, surišti ir užtaisyti 241 IV. Apie medžiagų Jungimus ir mišinių paruošimą visokios rūšies Raketoms užtaisyti 249 V. Apie Raketų Gręžimą ir tam skirtus įrankius 259 VI. Apie Raketas, kylančias aukštyn su kartimis 263 VII. Apie Raketas, kylančias aukštyn be Karčių 277 VIII. Apie vandenines arba plūduriuojant vandenyje degančias Raketas 279 IX. Apie Raketas, lekiančias lynu 281 X. Apie įvairius Raketų trūkumus, kaip jų išvengti ir ko reikia paisyti, kad Raketos būtų tinkamai padaromos 285 I. Turinys 649 650 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS * Elenchus? CAPITA LIBRI QVARTt De Globis. '·՝ . CAPITA PARTIS PRIMÆ. De Globis Recreati vis. 1. D e Glolis Recreativii Xquaticis, feu in aqua natапІо ardentilus. ìli Corollarium 1. De Gialle aqua'ticis Odoriferis. ï X7 Corollarium ц. De compofitionilus adglobos aquatico!, feu in aquis fui aquìs ՝ ardentes onerando;. ibid. ՛ Corollarium III- Deglolorum aquaticorum ¡ufo fondere determinando. ï 30 il. De Glolis recreativiifaltantilusfuper planis horiiomalilus. 1)5 HI. De Glolis recreativas aêreis, ex mortartis ejiciendis. 136 Corollarium 1. De Glolis lucentilus ,qüalee ignilus recreativis adhilerefolemu;. Germants Licht-kugel ¿Ջ«. ï 4° Corollarium IL De Stellis, Scintillis igneis Pyrotechnicis,quas Germant Sternveuer ® Veuerputzen dicunt. ibid. Corollariunì 111. De modo ejiciendi glolos recreativos ex mortariis, © depulveris quantitate ad boc opus neceffaria,nec non de cameris pro pulvere hoc reponen do. 14։ Corollarium IV. De iãilus adìgnes artificiales Recreativos. ՚ 147 CAPITA PARTIS SECUNDI De Globis fetiis, feu ad bellicos ufus fpećiantibus. 1. De Granatis manualilus. . 149 Corollarium deprojedione Granatarum Manualium. 151 II. De Granatis ex mprtartis ejiet folitis. 158 111. De Granatis quas схем vacant. 165 IV. De Granati; ex tormenti; majorilus ledici; éjàculart foliti;. I бб v. De Globi; incendiarti; feu igniti;,quo; Galli Boulets a feu, Itali Palle di fuo co, Germani Ern/l İğ Feuwer-kugelen .Belgie Vyer-balleri, no; vero Ognifte-kule diciти;. 171 Corollarium 1. Defiguri; varūs glolorum Pyrotechnicorum, quei nam ex illis tam ad impetus apotentie movente rectpiendos,quam ad curfum per aera aptiores funt. 182. Corollarium li. De tililtis varūs Pyrotechnicis ad bellicos ufusfpėdantilus. 19z Corollarium III. De varii; Glolorum ignitorum ligamentorumformis, eorumque nominilus. 193 VI. De Globo ligneo granatis manualilus onuflo. 194 VII. De Globo ligneo multiplici. 195 VIU. De Pluvia ignea. । 160 IX. De Glolis lucentilus, 203 X. De Glolis obetecantibus, feu vehementem erudarttilus fumum-.quos Germani Dampf (д’Blend-kugelenw^z. 5.05 XI. De Glolis venenatis. taf XII. De Globi; FÆtidis. zia XIII, De Globo quem Pyrotechnici Caput Mortuum vccant, 214 XIV. De Globo quemFamulumfeufervuta Pyrotechnici dicunt. ibid. XV. De Manipulo Pyrotechnice, vi^ XVI. De Globi; pyrotechnici; qui clam fecreto in locoquopiam recondipoffunt,ui deflinato tempore juosfaciant effedus. ibid. XVI1, De Globi;ferrei; candentilus. ZI7 XVIII De Grandine Pyrotechnica. 21y XIX. De variis Gioii;ferrets catenatisfğ hifcefimililus altis¡ 2 20 CA- 651 Apie Sviedinius · PIRMOS DALIES SKYRIAI Turinys KETVIRTOS KNYGOS SKYRIAI Apie Pramoginius Sviedinius L II. III. Apie Vandeninius arba plūduriuojant vandenyje degančius Pramoginius Sviedinius 295 1 papildymas. Apie Aromatingus vandeninius Sviedinius 207 n papildymas. Apie mišinius vandeniniams arba vandenyje ir po vandeniu degantiems sviediniams užtaisyti ten pat iii papildymas. Apie vandeninių sviedinių tinkamo svorio nustatymą 313 Apie pramoginius Sviedinius, šokinėjančius ant horizontalių plokštumų 323 Apie orinius pramoginius Sviedinius, skirtus išmesti iš mortyrų 327 į papildymas. Apie šviečiančius Sviedinius, vokiečių vadinamus Licht-kugel, kuriuos esame įpratę naudoti pramoginėms ugnims 335 n papildymas. Apie degančias Pirotechnines Žvaigždes ir Kibirkštis, kurias vokiečiai vadina Sternveuer ir Veuerputzen ten pat iii papildymas. Apie pramoginių sviedinių iš mortyrų išmetimo būdą ir apie šiam reikalui būtiną parako kiekį, o taip pat apie kameras šiam parakui sudėti 337 iv papildymas. Apie šovinius Pramoginėms dirbtinėms ugnims 349 ANTROS DALIES SKYRIAI Apie rimtus arba karo reikmėms skirtus Sviedinius Apie rankines Granatas 355 Papildymas apie Rankinių Granatų metimą į priekį 359 II. Apie Granatas, paprastai išmetamas iš mortyrų 373 III. Apie Granatas, vadinamas aklomis 387 IV. Apie Granatas, paprastai išmetamas iš didesnių karo pabūklų 427 V. Apie padegamuosius arba ugninius Sviedinius, kuriuos prancūzai vadina Boulets a feu, italai Palle di fuoco, vokiečiai Ernst ir Feuwer-kugelen, belgai Vyer-ballen, o mes Ogniste-kule 401 i papildymas. Apie įvairius Pirotechninių sviedinių pavidalus, būtent, kurie iš jų yra tinkamesni tiek priimti iš judinančios galios smarkumą, tiek ir skristi oru 425 II papildymas. Apie įvairius Pirotechninius šovinius, skirtus karo reikmėms 445 iii papildymas. Apie įvairius ugninių Sviedinių raiščių pavidalus ir jų pavadinimus 447 VI. Apie medinį Sviedinį, užtaisytą rankinėmis granatomis 449 VII. Apie daugialypį medinį Sviedinį 451 VIII. Apie ugninį Lietų 453 IX. Apie šviečiančius Sviedinius 467 X. Apie aptemdančius arba tirštus dūmus skleidžiančius Sviedinius, kuriuos vokiečiai vadina Dampf ir Blend-kugelen 471 XI. Apie nuodingus Sviedinius 475 XII. Apie Dvokiančius Sviedinius 485 XIII. Apie Sviedinį, kurį Pirotechnikai vadina Mirusia Galva 489 XIV. Apie Sviedinį, kurį Pirotechnikai vadina Tarnu arba vergu ten pat XV. Apie Pirotechninį Ryšelį 491 XVI. Apie Pirotechninius Sviedinius, kurie kokioje nors vietoje gali būti padedami slaptai ir paslapčiomis, kad suveiktų nustatytu laiku ten pat XVII. Apie žėruojančius geležinius Sviedinius 495 XVIII. Apie Pirotechninę Krušą 499 XIX. Apie Įvairius geležinius surakintus Sviedinius ir kitus į juos panašius 501 I. 652 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS Ełjenc hus. C APITA, LIBRI QJINTI. De variïs Machinis, Molibùs, Maffis, Miffilibus, Armifque Pyrotech-. nicis, tam recreaties, quàm feriis militaribus. CAPITA PARTIS PRIMÆ. De Machinis Molibus, Maffis, Miffilibus, Armifque PyrotechniciS artificialibus Recreati vis. Il De Clypeis^ Scutis igneis. Pag.ví^ II. De Acinacilus igneis. . ււ8 III. DeŠemtfpathis igneis. ՛ ibid. IV.fDe Gladtis igneis. 229 V. De Perta is ignea. ՝ ibid. VII De Rotis igneis. 1 ibid. VII. De Clavis igneis. 231 VÌI1. De Battilo igneo. 232 IX. De Calice igneo. ibid. X. De Tulis igneis. · 233 XI. De varih Machinis Mohlufque Pyrotéchnicis recreaiivis, campofilis ex Rocһеtis, lãibtts, Glolis, Rotis, Clypeis, Clavis, Acinacibus, Gladiis, Perticis, Baculis, Tubis, aliifque hifce fimilibus. . 239 CAPITA PARTIS SECUNDI’. De Maffis, Miffilibus, Armifque Pyrotéchnicis militaribus feriis. I. DeOUis,Phialis, Lagenis, Ürnis,Congiis c. igneis. Pag.zėį II. De Coronis İğ Sertis igneis qu« Germani Pech ^ Sturm -krantzen di? cúnt. ’ · 27 í III. De Circulisfeufphieris igneis. ^v IV. De Cylindris igneis. . z r 73 V. De Saccis igneis. ՜ 275 ” vi. De Cupis¡eu Doliis igneis. . vÿb VII . De Facilus Pyrotéchnicis, 27?; VlIl .DeSaģittis igneis. IX. De Haflis igneis. . l8j X.DeTubis igneis. *83 FINIS, , -дааѕ Д' (UoWsr^T^I \BihlicL ՛ ’ ! 653 Apie įvairias Mašinas, Įrengimus, Mases, Šaudmenis ir Pirotechninius Ginklus, tiek pramoginius, tiek ir rimtus, būtent, karinius PIRMOS DALIES SKYRIAI Apie Mašinas ir Įrengimus, Mases, Šaudmenis ir meniškus Pramoginius Pirotechninius Ginklus I. П. III. IV. V. VI. VII. VIII. IX. X. XI. Apie Apskritus ir Keturkampius ugninius Skydus 513 puslapis Apie ugninius Akinakus 519 Apie ugninius trumpus Kardus ten pat Apie ugninius Kalavijus 521 Apie ugnines Kartis ten pat Apie ugninius Ratus ten pat Apie ugninius Vėzdus 525 Apie ugninę Lazdą 527 Apie ugninę Taurę ten pat Apie ugninius Vamzdžius 529 Apie įvairias pramogines Pirotechnines Mašinas ir Įrengimus, sudarytus iš Raketų, Šovinių, Sviedinių, Ratų, Skydų, Vėzdų, Akinakų, Kalavijų, Karčių, Lazdų, Vamzdžių ir kitų panašių dalykų 543 ANTROS DALIES SKYRIAI Apie Mases, Šaudmenis ir karinius bei rimtus Pirotechninius Ginklus Apie ugninius Puodus, Fialas, Butelius, Ąsočius, Kongijus ir kt. Apie ugninius Vainikus ir Girliandas, kurias vokiečiai vadina Pech ir Sturm-krantzen 617 III. Apie ugninius Ratus arba sferas 619 IV. Apie ugninius Cilindrus 623 V. Apie ugninius Maišus 627 VI. Apie ugninius Kubilus arba Statines 276 VII. Apie Pirotechninius Deglus 278 VIII. Apie ugnines Strėles 279 IX. Apie ugnines Ietis 281 X. Apie ugninius Vamzdžius 283 L II. PABAIGA 613 puslapis Turinys PENKTOS KNYGOS SKYRIAI 654 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS Asmenvardžių rodyklė1 Adas Vienietis (prane. Adon de Vienne, lot. Ado Viennensis, 800-875) - katalikų šventasis, prancūzų hagiografas, Vjeno vyskupas. Agesilajas II (sen. gr. Αγησίλαος B , lot. Agesilaus li, 444-360 pr. Kr.) - Spartos karalius (399 ar 398-360 m. pr. Kr.). Agrikola Georgijus (vok. Agricola Georg, lot. Agricola Ge orgius, 1494-1555) - vokiečių mineralogas, gydytojas. Akronas (lot. Acron) - Ceninos (lot. Caenina) miesto ka ralius. Alberikas (lot. Albericus Philosophas, XII a.) - anglų filoso fas, mokslininkas. Albertas VII (vok. Albrecht VII, 1559-1621) Austrijos arkikunigaikštis, Nyderlandų valdytojas (1598-1621). Albrechtas I (vok. Albrechti, 1255-1308) - Austrijos ir Štirijos hercogas (1282), Šventosios Romos imperijos im peratorius (1298-1308). Alčiatis Andrėjas (it. Andrea Alciati, lot. Andreas Alciatus, 1492-1550) - italų teisininkas ir rašytojas. Aleksandras Didysis (sen. gr. Αλέξανδρος Г‘ ò Μέγας, lot. Alexander III Magnus, 356-323 pr. Kr.) - Makedonijos karalius (336-323 pr. Kr.). Alesandris Alesandras (it. Alessandri Alessandro, lot. Ale xander ab Alexandro, 1461-1523) - italų humanistas ir juristas. Alkazaras Luisas (isp. Luis del Alcazar, lot. Ludovicus ab Alcasar, apie 1554-1613) - jėzuitas, ispanų teologas. Amianas Marcelinas (lot. Ammianus Marcellinus, 330400) - graikų kilmės romėnų istorikas. Antonijus Markas (lot. Marcus Antonius, apie 83-30 pr. Kr.) - Romos politikas ir karvedys. Anzelė, Žanas Apjė (prane. Jean Appier-Hanzelet, lot. Ioannes Hanzelletus, 1596-1647) - prancūzų spaustuvinin kas ir graveris. Apianas Aleksandrietis (sen. gr. Άππιανός Αλεξανδρεύς, lot. Appianus Alexandrinus, apie 95-165) - graikų kilmės romėnų istorikas. Apolinaras žr. Sidonijus Apolonijas Pergietis (sen. gr. Απολλώνιος ό Περγαϊος, lot Apollonius Pergaeus, apie 262-190 pr. Kr.) - graikų geo metras ir astronomas. Apolonijas Tianietls (sen. gr. Απολλώνιος ό Τυανεύς, lot. Apollonius Tyaneus, apie 15-аріе 100) - graikų filosofas neopitagorietis. Apronianas (lot. Flavius Turčius Rufius Apronianus Asterius, V-VI a.) - Romos didikas. Aratas iš Solų (sen. gr. Αρατος ό Σολεύς, lot. Aratus, 315/310-240 pr. Kr.) - graikų poetas. Archidamas III (sen. gr. Άρχίδαμος Τ', lot. Archidamus III, ?-338 pr. Kr.) - Spartos karalius (360-338 pr. Kr.). Archimedas iš Sirakūzų (sen. gr. Αρχιμήδης, lot. Archime des, apie 287-212 pr. Kr.) - graikų matematikas, fizikas, inžinierius, išradėjas, astronomas. Aristarchas - (sen. gr. Αρίσταρχος, lot. Aristarchus, apie 217-144 pr. Kr.) graikų filologas, tekstologas, kritikas, dirbo Aleksandrijos bibliotekoje. Aristotelis (sen. gr. Αριστοτέλης, lot. Aristoteles, 384-322 pr. Kr.) - graikų filosofas iš Stagyros, peripatetikų filosofi nės mokyklos įkūrėjas. Askonijus Pedijanas (lot. Quintus Asconius Pedianus, 9 pr. Kr.-76 po Kr.) - romėnų istorikas, filologas. Atėnajas (sen. gr. Αθηναίος Ναυκρατίτης, lot. Athenaeus, IIIII a.) - graikų filologas, rašytojas. Augustas Gajus Julijus Cezaris Oktavianas (lot. Gaius Iu lius Caesar Octavianus Augustus, 63 m. pr. Kr.- 14 po Kr.) - pirmasis Romos imperatorius. Augustinas Aurelijus (lot. Aurelius Augustinus, 354-430) vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filoso fas ir religinio mokslo skleidėjas. Aurelianas Lucijus Domicijus (lot. Aurelianus Lucius Do mitius, 212-275) - Romos imperatorius (270-275). Auzonijus Decimas Magnas (lot. Ausonius Decimus Ma gnus, 310-393) - romėnų poetas, gramatikas, retorikos mokytojas, politikas. Averojus (tikr. Abul Walid Muhammad Ibn Ahmad Ibn Mu hammad Ibn Ahmad Ibn Ahmad Ibn Rushd, lot. Aver roes, 1126-1198) ֊ arabų filosofas, teologas, matemati kas, medikas ir rašytojas. Avicena (tikr. Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina; lot. Avicenna, 980-1037) - persų kilmės, daugiausia arabiš kai rašęs gydytojas ir filosofas. Balbinas, Decimas Celijus Kalvinas (lot. Decimus Caelius Gaivinus Balbinus Pius Augustus, apie 178-238), Romos imperatorius (238). Barbaras Danielius (it. Daniele Matteo Alvise Barbaro, lot. Daniel Barbarus, 1514-1570) - italų architektas, rašęs apie architektūrą, Vitruvijaus vertėjas ir komentatorius. Batoras Steponas (vengr. Báthory István, lenk. Stefan Ba tory, lot. Stephanus Batoreus, 1533-1586) - Lenkijos karalius (1575-1586) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). Bernegeris Matijas (vok. Matthias Bernegger, lot. Matthias Bernegerus, 1582-1640) - vokiečių filologas, astronomas. Bertoldas žr. Švarcas. Betinis Marijus (it. Mario Bettini, lot. Marius Bettinus, 1582-1657) - jėzuitas, italų filosofas, matematikas, as tronomas. Bruteo Žanas (prane. Jean Buteo, tikr. Jean Borrel, lot. Ioannes Buteo, apie 1489-1560/1564) - prancūzų matematikas. Boecijus, Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas (lot. Ani cius Manlius Torquatus Severinus Boethius, apie 480524) - viduramžių filosofas, muzikos teoretikas. Bokačas Džovanis (it. Giovanni Boccaccio, lot. Ioannes Воcatius, apie 1313-1375) - italų poetas, renesanso epo chos humanistas. Bokshornas Markas Ziurijus (oi. Marcus Zuerius van Boxhorn, lot. Marcus Zuerius Boxhornius, 1612-1653) olandų mokslininkas. Bonifacas VIII (tikr. Benedetto Coetani, lot. Bonifatius VIII, 1235-1303) - Romos katalikų bažnyčios popiežius (1294-1303). Botalis Leonardas (prane. Leonardo Batallo, lot., Leonardus Bottalus, apie 1530-1580) ֊ italų kilmės prancūzų ka riuomenės chirurgas, karaliaus rūmų gydytojas. Brėchtelis Francas Joachimas (vok. Franz Joachim Brechtel, 1554-1593) - vokiečių pirotechnikos tyrinėtojas. Brodo Žanas (prane. Jean Brodeau, lot. Iohannes Brodaeus (1500-1563) - prancūzų filologas ir matematikas. Celijus žr. Rikjeris Cezaris, Gajus Julijus (lot. Gaius Julius Caesar, 100-44 pr. Kr.) - Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas. 655 Chilonas žr. Cilonas Chilperikas I (prane. Chilpéric I, lot. Chilpericus Լ apie 539֊ 584) - Neustrijos karalius (561-584). Ciceronas, Markas Tulijus (lot. Marcus Tullius Cicero, Юб43 pr. Kr.) - Romos politikas, oratorius, filosofas. Cilonas, Lucijus Fabijus Septiminas Katinijus Acilianas Lepidas Fulcinianas (lot. Lucius Fabius Cilo Septiminus Catinius Acilianus Lepidus Fulcinianus, II-III a.) - Ro mos konsulas (193,204). Dal Monte Gvidobaldas (it. Guidobaldo Dal Monte, lot. Guidus Ubaldus e Montis, 1545-1607) - italų matemati kas, filosofas, astronomas. Demetrijas I Poliorketas (sen. gr. Δημήτριος ծ Πολιορκητής, lot. Demetrius I Poliorcetes, 337-283 pr. Kr.) - Makedo nijos karalius (294-288 pr. Kr.). Dempsteris Tomas (angl. Thomas Dempster, lot. Thomas Dempsterus, 1579-1625) - Škotijos mokslininkas ir isto rikas. Diodoras Sicilietis (sen. gr. Διόδωρος Σικελιώτης, lot. Dio dorus Siculus, apie 90-30 pr. Kr.) - graikų istorikas. Dioklas (sen. gr. Διοκλής, lot. Diodes, apie 240-180 pr. Kr.) - graikų matematikas ir geometras. Dionas Kasijus (sen. gr. Δίων ό Κάσσιος, lot. Lucius Claudius Cassius Dio Cocceianus, 155-235) - graikų kilmės isto rikas, Romos konsulas. Dionisijas Halikarnasietis (sen. gr. Διονύσιος Αλεξάνδρου Άλικαρνασσεύς, lot. Dionysius Halicarnasseus, 60-аріе 7 pr. Kr.) - graikų istorikas ir retorikos mokytojas. Dioskoridas Pedanijus (sen. gr. Πεδάνιος Διοσκουρίδης, lot. Pedanius Dioscorides, apie 40-90) - graikų gydyto jas, farmacininkas, botanikas. Diureris Albrechtas (vok. Albrecht Dürer, lot. Albertus Durerus, 1471-1528) - vokiečių renesanso tapytojas, grafi kas, teoretikas. Dogenas Matijas (vok. Matthias Dögén, lot. Mathias Dogen, 1605-1672) - karinės architektūros inžinierius. Druzas, Neronas Klaudijus (lot. Nero Claudius Drusus, 38-9 pr. Kr.) - romėnų karvedys. Duilijus Gajus (lot. Gaius Duilius, ПІ a. pr. Kr.) - Romos politikas ir karinis veikėjas, konsulas (260 pr. Kr.). Dunotas Didjėras (prane. Didier Dounot, 1574-1640) prancūzų teisininkas ir matematikas. Džentilinis Eugenijus (it. Eugenio Gentilini, lot. Eugenius Gentilinus, XVI a. pab.-XVII a. vid.) - italų inžinierius, matematikas. Elianas Klaudijus (sen. gr. Κλαύδιος Αίλιανός, lot. Claudius Aelianus, apie 175-235) - romėnų rašytojas, retorius ir filosofas. Emilijus Paulius (it. Paolo Emili, lot. Paulus Aemilius, apie 1455-1529) - italų humanistas ir istorikas. Emilijus Paulius Makedonikas, Lucijus (lot. Lucius Aemi lius Paulius Macédoniens, 229-160 pr. Kr.) - romėnų karvedys ir valstybės veikėjas. Enėjas Taktikas (sen. gr. Αινείας ό Τακτικός, lot. Aeneas Ta cticus, IV a. pr. Kr.) - vienas ankstyviausių graikų auto rių, rašiusių apie karybų. Eratostenas (sen. gr. ’Ερατοσθένης ό Κνρηναΐος, lot. Eratost henes, 276-194 pr. Kr.) - graikų matematikas ir geogra fas iš Kirėnės, Aleksandrijos bibliotekos vedėjas. Erycijus Puteanas (oi. Hendrick van den Putte, lot. Ėryčius Puteanus, 1574-1646) - Nyderlandų humanistas, filo logas. Euklidas Aleksandrietis (sen. gr. Ευκλείδης, lot. Euclides, IV-III a. pr. Kr.) - graikų matematikas, mokslinės ge ometrijos kūrėjas. Euripidas (sen. gr. Εύριπίδης, lot. Euripides, 480-406 pr. Kr.) - graikų tragedijų rašytojas. Eusebijas (sen. gr. Ευσέβιος, lot. Eusebius, žinomas kaip Eusebijas Cezarėjietis (Ευσέβιος τής Καισαρείας), Eu sebijas Pamfilas (Ευσέβιος ό Παμφίλου), apie 260/265339/340) - graikų kilmės romėnų istorikas, egzegetas, krikščionių polemikas. Eutropijus Flavijus (lot. Flavius Eutropius, apie 320-390) Romos istorikas. Euzebijus (it. Eusebio di Roma, lot. Eusebius, apie 319353) - Romos presbiteris, kankinys, šventasis. Ezopas (sen. gr. Αίσωπος, lot. Aesopus, apie VI a. pr. Kr.) graikų pasakėtininkas. Fabricijus Georgijus (tikr. vok. Georg Goldschmidt, lot. Georgius Fabricius Chemnicensis, 1516-1571) - XVI a. vokiečių humanistas, pedagogas, poetas, istorikas, ar cheologas, filologas. Fanijus žr. Palemonas Farnezės (it. Farnese) - italų aristokratų giminė. Feidijas (sen. gr. Φειδίας, lot. Phidias, 490-420 pr. Kr.) ֊ graikų skulptorius. Ferdinandas III (vok. Ferdinand III, 1608-1657) - Vengri jos karalius (1625-1657), Čekijos karalius (1627-1657), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1637-1657). Festas (lot. Sextus Pampėtus Festus, II a.) - romėnų grama tikas. Filandras (prane. Guillaume Philandrier, lot. Gulielmus Phi lander, 1505-1565) - prancūzų humanistas. Filipas iš Tesalonikų (sen. gr. Φίλιππος ό Θεσσαλονικεύς, lot. Philippus Epigrammaticus, I a.) - graikų poetas. Filenas Bizantietis (sen. gr. Φίλων ό Βυζάντιος, lot. Philo Byzantius, 280-220 pr. Kr.) - graikų inžinierius, mecha nikas, matematikas. Filostratas (sen. gr. Φλάβιος Φιλόστρατος, lot. Lucius Flavius Philostratus, apie 170/172-247/250) - graikų sofistas. Finėjus Oroncijus (prane. Oronce Fine, lot. Orontius Finnaeus, 1494-1555) - prancūzų matematikas ir kartografas. Fioravantis Leonardas (it. Leonardo Fioravanti, lot. Leonar dus Fioravantius, 1517-1588) - italų gydytojas, chirur gas ir alchemikas. Flaminijus žr. Flamininas Flam ininas, Titas Kvinkcijus (lot. Titus Quinctius Flamininus, 227-174 pr. Kr.) - Romos karvedys ir politikas. Floras, Liucijus Anėjus (lot. Lucius Annaeus Florus, 74130) - romėnų istorikas. Frederikas III (dan. Frederik III, lot. Fredericus III, 16091670) - Danijos ir Norvegijos karalius (1648-1670). Frederikas Henrikas Oranietis (oi. Frederik Hendrik van Oranje, lot. Fredericus Henricus Arausionensis, 15841647) - Nyderlandų štathalteris (1625-1647). Frydrichas III (vok. Friedrich III, lot. Fredericus III, 14151493) - Vokietijos karalius (1440-1493), Šventosios Ro mos imperijos imperatorius (1452-1493). Fronsbergeris Leonardas (vok. Leonhardt Fronsperger, lot. Leonhardus Fronsbergerus, 1520-1575) - vokiečių kary bos teoretikas, knygų apie karybų autorius. Frontinas, Sekstas Julijus (lot. Sextus Iulius Frontinus, apie 40-103) - romėnų rašytojas, politikas, konsulas (73, 98 ir 100). N « C U e 1 Į rodyklę neįtraukti autorių, minimų Įžanginiame žodyje, taip pat teksto išnašose pateikiamų bendraautorių, vertėjų, leidėjų, spaustuvininkų vardai bei tekste minimi bib liniai ir mitologiniai vardai. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 656 Fulvijus Kilnusis, Markas (lot. Marcus Fulvius Nobilior, II a. pr. Kr.) ֊ Romos konsulas (189 pr. Kr.) Furtenbachas Juozapas (vok. Joseph Furttenbach, lot. losephus Furtenbachius, 1591-1667) - vokiečių archi tektas, matematikas, inžinierius. Galenas, Klaudijas (sen. gr. Κλαύδιος Γαληνός, lot. Claudius Galenus, 129-apie216) - graikų kilmės Romos gydyto jas, chirurgas ir filosofas. Galienas, Publijus Licinijus Egnacijus. (lot. Publius Licinius Egnatius Gallienus, 213-268) - Romos imperato rius (253-268). Galilėjus Galileo (it. Galileo Galilei, lot. Galilaeus Galilaei, 1564-1642) - italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas. Gasendi Pjeras (prane. Pierre Gassendi, lot. Petrus Gassen dus, 1592-1655) - prancūzų filosofas, mokslininkas, as tronomas ir matematikas. Gastonas, Žanas Batistas (prane. Gaston Jean-Baptiste, 1608-1660) - Orleano kunigaikštis. Gedkantas Frydrichas (lot. Fridericus Getkant, 1602/16041666) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inži nierius, kartografas, artilerijos pulkininkas (1658). Germanikas, Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Iulius Caesar Germanicus, 15 pr. Kr.-19 po Kr.) - Romos karvedys, konsulas (12,18). Geta, Publijus Septimijus (lot. Publius Septimius Geta, 189211) - Romos imperatorius (209-211). Getkantas žr. Gedkantas Gordianas I, Markas Antonijus Gordianas Sempronianas Romėnas Afrikietis (lot. Marcus Antonius Gordianus Sempronianus Romanus Africanus, 159-238) - Romos imperatorius (238). Gordianas II, Markas Antonijus Gordianas Sempronianas (lot. Marcus Antonius Gordianus Sempronianus, apie 193-238) - Romos imperatorius (238). Grachas žr. Markas Graikas Gracianas, Flavijus Gracianas Augustus (lot. Flavius Gracianus Augustus, 359-383) - Romos imperatorius (367֊ 383). Gracijus (lot. Grattius Faliscus, I a. pr. Kr.-I a. po Kr.) - ro mėnų poetas. Gregoras Nikeforas (sen. gr. Νικηφόρος Γρηγορας, lot. Nicephorus Gregoras, 1295-1360) - Bizantijos astronomas, istorikas ir teologas. Grodzickis Pavelas (lenk. Paweł Grodzicki, lot. Paulus Grodicius, ?-1645) - lenkų karo inžinierius, artilerijos teo retikas ir artilerijos generolas. Gvevara Džovanis (it. Giovanni Guevara, lot. Ioannes de Gue vara, 1561-1641) - italų matematikas. Guldenas Paulius (prane. Paul Guldin, lot. Paulus Guldinus, 1577-1643) - jėzuitas, Šveicarijos matematikas ir astro nomas. Gvidobaldas žr. Dal Monté Gžepskis Stanislovas (lenk. Stanisław Grzepski, lot. Stanis laus Grepsius, 1524-1570) - lenkų matematikas, filolo gas, istorikas, numizmatas. Hanibalas (lot. Hannibal, 247-183 pr. Kr.) - Kartaginos kar vedys ir politikas. Heinsijus Danielius (oi. Daniel Heins, lot. Daniel Heinsius, 1580-1655) - olandų filologas, humanistas. Heliodoras iš Emeso (sen. gr. 'Ηλιόδωρος ό Έμεσηνός, lot. Heliodorus Emesenus, III a.) - graikų rašytojas. Heliogabalas, Markas Aurelijus Antoninas Augustas, (lot. Marcus Aurelius Antoninus Heliogabalus Augustus, tikr. Varijus Avitas Basianas (lot. Varius Avitus Bassianus), 204-222) -Romos imperatorius (218-222). Henrikas II Plantagenetas (angl. Henry II, lot. Henricus II Plantagenetus, 1133-1189) - Anglijos karalius (11541189). Henrikas IV Navarietis (prane. Henri IV, lot. Henricus IV, 1553-1610) - Prancūzijos karalius (1589-1610). Herodianas (sen. gr. Ήρωδιανός, lot. Herodianus apie 180аріе 260) - graikų istorikas. Heronas Aleksandrietis (sen. gr. Ηρων ό Άλεξανδρεύς, lot. Heron Alexandrinus, apie 10-70 po Kr.) ֊ graikų mate matikas, mechanikas ir išradėjas. Hesichijas Aleksandrietis (sen. gr. Ησύχιος ό Άλεξανδρεύς, lot. Hesychius Alexandrinus, apie V a.) - graikų grama tikas ir leksikografas. Hieronas II (sen. gr. Γέρων B', lot. Hiero II (Syracusanus), apie 306-215 pr. Kr.) - Sirakūzų tironas (271-265 pr. Kr.), karalius (265-215 pr. Kr.). Hipokratas (sen. gr. Ιπποκράτης, lot. Hippocrates, apie 460377 pr. Kr.) - graikų gydytojas, filosofas. Homeras (sen. gr. Όμηρος, lot. Homerus, VIII a. pr. Kr.) graikų poetas, Europos literatūros ir herojinio epo pra dininkas. Honorijus Flavijus (lot. Flavius Honorius, 384-423) - Ro mos imperatorius (393-423). Horacijus, Kvintas Flakas (lot. Quintus Horatius Flaccus, 65-8 pr. Kr.) - vienas žymiausių lotynų kalba rašiusių romėnų poetų, lyrikas. Inocentas X (tikr. Giovanni Battista Pamphili, lot. Innocentius X, 1574-1655) - Romos katalikų bažnyčios popie žius (1644-1655). Istras (sen. gr. Ίστρος, Iot. Ister Cyrenaeus, III a. pr. Kr.) graikų rašytojas. Izidorius Sevilietis (isp. Didoro de Sevilla, lot. Isidorus Hispalensis, apie 560-636) - teologas, Bažnyčios mokytojas, šventasis. Jansonijus Janas (oi. Jan Janszoon, lot. Iohannes lanssonius; 1588-1664) - olandų spaustuvininkas ir kartografas. Jeronimas, Sofronijus Eusebijus (lot. Eusebius Sophronius Hieronymus, (apie 347-420) - teologas, Bažnyčios tėvas, šventasis. Jonas Kazimieras Vaza (lenk. Jan II Kazimierz Waza, lot. Ioannes Casimiras, 1609-1672) - Lietuvos didysis kuni gaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668). Jonstonas Janas (lenk. Jan Jonston, lot. Ioannes lonstonus, 1603-1675) - lenkų mokslininkas, medikas. Julijonas Apostata, Flavijus Klaudijus (lot. Flavius Claudius lulianus, 331-363) - Romos imperatorius (361-363). Julijonas iš Aškelono (sen. gr. Γουλιανός Άσκαλωνίτης, lot. lulianus Ascalonita, VI a.) - architektas. Juozapas Flavijus (tikr. Yosefben Matityahu, sen. ξτ.Ίώσηπος Φλάβιος, lot. losephus Flavius, 37-100) - žydų istorikas. Juvenalis, Decimas Junijus (lot. Decimus lunius luvenalis, apie 60-apie 127) - romėnų poetas satyrikas. Kamilas, Markas Furijus (lot. Marcus Furius Camillus, apie 446-365 pr. Kr.) - karvedys ir Romos valstybės veikėjas. Kapela žr. Marcianas Kapela Karakala, Markas Aurelijus Antoninas (lot. Marcus Aure lius Antoninus Caracalla, tikr. Lucijus Septimijus Basia nas (lot. Lucius Septimius Bassianus), 186-217) - Romos imperatorius (211-217). Kardanas Džirolamas (it. Girolamo Cardano, lot. Hierony mus Cardanus, 1501-1576) - italų matematikas, fizikas, filosofas. Karolis IV Liuksemburgas (vok. Kari IV von Luxemburg, lot. Carolus IV, 1316-1378) - Čekijos karalius (1346-1378), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1355-1378). Kasijus žr. Dionas Kasiodoras, Flavijus Magnas Aurelijus (lot. Flavius Ma gnus Aurelius Cassiodorus, apie 485-585) - romėnų pa reigūnas, rašytojas. Kataneo Džirolamas (it. Girolamo Cattaneo, lot. Hieronymus Cataneus, 1540-1584) - italų architektas ir inžinierius. Katonas, Markas Porcijus (lot. Marcus Porcius Cato, 234149 pr. Kr.) - romėnų politikas, rašytojas. Kazimieras Jogailaitis (lenk. Kazimierz IV Jagiellończyk, lot. Casimiras IV, 1427-1492) ֊ Lietuvos didysis kunigaikš tis (1440-1492) ir Lenkijos karalius (1447-1492). Kazobonas Izaokas (prane. Isaac Casaubon, lot. Isaacus Casaubonus, 1559-1614) - šveicarų filologas. Kepleris Johanas (vok. Johannes Kepler, lot. Joannes Keplerus, 1571-1630) - vokiečių matematikas, astronomas ir astrologas. Klarneris Henrikas (vok. Heinrich Klarner, lot. Henricus Clarnerus, XVII a.) - Niurnbergo pirotechnikas. Klaudianas Klaudijus (lot. Claudius Claudianus, apie 375404) - romėnų poetas. Klavijus Kristoforas (vok. Christopher Clavius arba Chris toph Klau, Christoph Schlüssel, lot. Christophorus Clavius (1538-1612) - jėzuitas, vokiečių matematikas ir astrono mas. Klemensas VI (tikr. Pierre Roger de Beaufort, lot. Clemens VI, apie 1291-1352) - Romos katalikų bažnyčios popie žius (1342-1352). Kleobulas iš Lindo (sen. gr. Κλεόβουλος ό Λίνδιος Ρόδιος, lot. Cleobulus Lindius, VI a. pr. Kr.) - vienas iš septynių graikų išminčių ir visuomenės veikėjų. Koločis Andželas (it. Angelo Colocci, lot. Angelus Colotius, (1467-1549) popiežiaus Leono X sekretorius, italų hu manistas. Kolumela, Lucijus Junijus Moderatas (lot. Lucius lunius Moderatus Columella, apie 4-70) - romėnų mokslinin kas agronomas. Konecpolskis Stanislovas (lenk. Stanisław Koniecpolski, lot. Stanislaus Koniecpolscius, 1591-1646) - Lenkijos etmo nas. Konstantinas I, Flavius Valerius (lot. Flavius Valerius Cons tantinus, 280-337) - Romos imperatorius (324-337). Konstantinas IV Pogonatas (sen. gr. Κωνσταντίνος Δ ', lot. Constantinus IV Pogonatus, 648-685) - Bizantijos im peratorius (668-685). Kosas, Aulas Kornelijus (lot. Aulus Cornelius Cossus, V a. pr. Kr.) - romėnų politikas ir generolas, konsulas (428 pr. Kr.). Kristijonas II (dan. Christian II, lot. Christianus II, 14811559) - Danijos ir Norvegijos (1513-1523) bei Švedijos (1520-1523) karalius. Kriugeris Petras (lenk. Piotr Krüger, lot. Petrus Krugerus, 1580-1639) - lenkų matematikas. Krolijus Osvaldas (vok. Oswald Crollius arba Croll, lot. Os valdus Crolius (apie 1563-1609) - vokiečių chemikas ir medikas. Kromeris Martynas (lenk. Marcin Kromer, lot. Martinus Cromerus, 1512-1589) - lenkų istorikas. Ksenokratas (sen. gr. Ξενοκράτης, lot. Xenocrates, 396/5314/3 pr. Kr.) - graikų filosofas ir matematikas. Ktesibijas (sen. gr. Κτησίβιος, lot. Ctesibius, III a. pr. Kr.) graikų mechanikas. Ktesijas iš Knido (sen. gr. Κτησίας ό Κνίδιος, lot. Ctesias Cnidius, V a. pr. Kr.) - graikų istorikas, rašytojas. Kvercetanas Juozapas (tikr. Josheph Du Chesne, lot. losephus Quercetanus, apie 1544-1609) - prancūzų medikas, chemikas. Kvintilianas, Markas Fabijus (lot. Marcus Fabius Quintilianus, apie 35-100) - romėnų rašytojas retorikos dėstytojas. Laktancijus, Lucijus Cecilijus Firmianas (lot. Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, apie 250-325) - krikščionių rašytojas, teologas, apologetas. Lampridijus Elijus (lot. Aelius Lampridius, ΠΙ/IV a.) - ro mėnų rašytojas istoriografas. Langrenas Mykolas Florijonas (oi. Michael Florent van Lan gren, lot. Michael Florentius Langrenus, 1598-1675) matematikas, astronomas, inžinierius. Leopoldas Vilhelmas Austras (vok. Leopold Wilhelm von Habsburg/Österreich, lot. Leopoldus Vilhelmus Aus trias, 1614-1662) - Ispaniškųjų Nyderlandų valdytojas (1647-1656), Halberštato (1628-1648), Pasau (16251662), Vroclavo (1656-1662), Olomouco (1637-1662), Strasbūro (1626-1662) vyskupas, Vokiečių ordino didy sis magistras 1641-1662). Lešekas (lenk. Leszko II (Leszek, Lestek, Lestko), lot. Lescus II) - legendinis lenkų kunigaikštis. Libavijus Andrejus (vok. Andreas Libavius (Libau), lot. An dreas Libavius, apie 1555-1616) - vokiečių chemikas ir gydytojas. Libonas, Markas Anijus Flavijus (lot. Marcus Annius Fla vius Libo, II-III a.) - Romos konsulas (204). Licinijus, Valerijus Licinianas (lot. Valerius Licinianus Li tinius, apie 250-325) - Romos imperatorius (308-324). Likurgas (sen. gr. Λυκούργος, lot. Lycurgus, 9-8 a. pr. Kr.) pusiau legendinis Spartos įstatymų kūrėjas. Lipsijus Justas - (flamand. Joost Lips, lot. lustus Lipsius, 1547-1606) - flamandų filologas ir humanistas. Liudvikas XIII (prane. Louis XIII, lot. Ludovicus XIII, 16011643) - Prancūzijos karalius (1610-1643). Livijus Titas (lot. Titus Livius, 59 pr. Kr.-17 po Kr.) - romė nų istorikas. Lorinis Buonajutas (it. Buonaiuto Lorini, lot. Bonaiutus Lo tinus, apie 1540-1611) - italų karo inžinierius. Lukanas, Markas Anėjus (lot. Marcus Annaeus Lucanus, 39-65) - romėnų poetas. Magnusas Olausas (tikr. Olaf Månsson, lot. Olaus Magnus, 1490-1557) - švedų istorikas, kartografas. Makrobijus, Ambrosijus Teodosijus (lot. Ambrosius Theo dosius Macrobias, V a.) - romėnų rašytojas ir filosofas. Maksimas žr. Pupienas Marcelas, Markas Klaudijus (lot. Marcus Claudius Marcel lus, 268-208 pr. Kr.) - Romos karvedys, konsulas (222, 215,214,210,208). Marcialis, Markas Valerijus (lot. Marcus Valerius Martialis, 43-104) - romėnų poetas. Marcianas Kapela (lot. Martianus Minneus Felix Capella, V a.) - romėnų rašytojas. Marijus Gajus (lot. Gaius Marius, 156-86 pr. Kr.) - Romos politikas ir karvedys. Markas Antonijus žr. Antonijus Markas Graikas (lot. Marcus Graecus, XIII a.) - Bizantijos chemikas. Mecianas, Lucijus Voluzijus (lot. Lucius Volusius Maecianus, apie 110-175) - romėnų teisininkas. Medičiai (it. Medici, lot. Medici) - Florencijos politikų ir bankininkų giminė. A sm envardžių rodyklė 657 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 658 Meleginis Jokūbas (it. Jacobo Meleghini, lot. lacobus Meleghinus, ? -1549) - italų architektas. Menechmas (sen. gr. Μέναιχμος, lot. Menaechmus, apie 380-320 pr. Kr.) - graikų matematikas ir geometras. Mersenas Marenas (prane. Marin Mersenne, lot. Marinus Mersennus, 1588-1648) - prancūzų teologas, filosofas, matematikas, muzikologas. Mételas, Lucijus Cecilijus (lot. Lucius Caecilius Metelius, III a. pr. Kr.) - romėnų valstybės veikėjas ir karvedys, konsulas (251,247 pr. Kr.). Meterenas Emanuelis (oi. Emanuel van Meteren, lot. Ema nuel Meterenus, 1535-1612) - flamandų istorikas. Mersas Jakobas (ol. Jacob van Meurs, lot. lacobus Meursius 1619/1620-1680) - olandų leidėjas, knygų pardavėjas ir iliustratorius, kartografas. Midoržas Klodas (prane. Claude Mydorge, 1585 - 1647 m.) prancūzų matematikas. Mykolas VIII Paleologas (sen. gr. Μιχαήλ H' Παλαιολόγος, lot. Michael VIIIPalaeologus, apie 1224-1282) - Nikėjos (1259-1261) ir Bizantijos (1261-1282) imperatorius. Nepotas Kornelijus (lot. Cornelius Nepos, apie 100-25 pr. Kr.) - romėnų istorikas ir poetas. Neronas, Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas (lot. Claudius Caesar Augustus Germanicus Nero, tikr. Luci jus Domicijus Ahenobarbas (lot. Lucius Domitius Ahenobarbus), 37-68) - Romos imperatorius (54-68). Niketas Choniatas (sen. gr. Νικήτας Χωνιάτης arba Νικήτας Ακομινάτος, lot. Nicetas Chômâtes (Acominalus), apie 1155-1217) - Bizantijos valstybės veikėjas, istorikas, teologas. Nikomedas (sen. gr. Νικομήδης, lot. Nicomedes, III a. pr. Kr.) - graikų matematikas. Nonijus Marcelas (lot. Nonius Marcellus, ΠΙ/IV a.) - romė nų gramatikas. Oroncijus žr. Finėjus Oroncijus Orozijus Paulius (lot. Paulus Orosius, 385-420) - romėnų istorikas, krikščionių teologas. Osolinskis Jurgis (lenk. Jerzy Ossoliński, lot. Georgius Ossolinius, 1595-1650) - Lenkijos valstybinis veikėjas ir diplomatas. Ovidijus, Publijus Nazonas (lot. Publius Ovidius Naso, 43 pr. Kr.-18 po Kr.) - romėnų poetas. Paladijus, Rutilijus Tauras Emilianas (lot. Rutilius Taurus Aemilianus Palladius, IVa.) - romėnų rašytojas. Palemonas, Kvintas Remijus (lot. Quintus Rhemnius Fannius Palaemon, I a.) - romėnų gramatikas. Panvinis Onofrijus (it. Onofrio Panvinio, lot. Onuphrius Panvinius, 1529-1568) - italų istorikas ir antikvaras. Papas Aleksandrietis (sen. gr. Πάππος ό Άλεξανδρεύς, lot. Pappus Alexandrinus, apie 290-350 pr. Kr.) - graikų ma tematikas ir mechanikas. Patrobijus (lot. Patrobius, I a.) - imperatoriaus Nerono atleistinis. Paulius iš Eginos (sen. gr. Παύλος Αιγινήτης, lot. Paulus Aegineta, apie 625-690) - graikų gydytojas. Pelagijus (lot. Pelagius) - jaunuolis. Petitas Pjeras (prane. Pierre Petit, lot. Petrus Petitus, 15941677) - prancūzų astronomas, fizikas, matematikas, karo inžinierius, geografas. Piaseckis Povilas (lenk. Pawel Piasecki, lot. Paulus Piasecius, 1579-1649) - lenkų istorikas. Pilypas II Augustas (prane. Philippe II Auguste, lot. Phi lippus II Augustus, 1165-1223) - Prancūzijos karalius (1179-1223). Pilypas II, Markas Julijus Severas (lot. Marcus Iulius Philip pus Severus arba Philippus II, 237-249) - Romos impe ratorius (247-249). Pilypas Arabas, Markas Julijus (lot. Marcus Iulius Philippus Arabs, apie 204-249) - Romos imperatorius (244-249). Pitagoras (sen. gr. Πυθαγόρας ό Σάμιος, lot. Pythagoras, apie 569-500 (475) pr. Kr.) - graikų matematikas. Platonas (sen. gr. Πλάτων, lot. Plato, 427-347 pr. Kr.) - grai kų filosofas. Plinijus Vyresnysis (lot. Gaius Plinius Secundus, 23-79) romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas. Plutarchas (sen. gr. Πλούταρχος, Plutarchus, apie 46-120) graikų rašytojas ir filosofas. Polibijus (sen. gr. Πολύβιος, lot. Polybius, apie 200-118 pr. Kr.) - graikų istorikas. Pompėjus Didysis, Gnėjus (lot. Gnaeus Pompeius Magnus, 106-48) ֊ Romos valstybės veikėjas, karvedys. Konsulas (70, 55, 52). Porta Džambatista (it. Giambattista della Porta, lot. Ioannes Baptista Porta, 1535-1615) - italų mokslininkas, gydy tojas ir dramaturgas. Propercijus Sekstas (lot. Sextus Propertius, 49-15 pr. Kr.) romėnų poetas. Prudencijus, Klemensas Aurelijus (lot. Aurelius Prudentius Clemens, 348-413) - krikščionių poetas. Pšemislas (lot. Praemislaus) - legendinis lenkų kunigaikštis. Ptolemajas III Euergetas (sen. gr. Πτολεμαίος Εύεργέτης, lot. Ptolemaeus III Euergetes I, 283-221 pr. Kr.) - Egipto karalius (246-221 pr. Kr.). Pupienas, Markas Klodijus Maksimas (lot. Marcus Clodius Pupienus Maximus, 164-238) - Romos imperatorius (238). Puteanas Eryeijus (oi. Hendrik van der Putte, lot. Ėryčius Puteanus, 1574-1646) - flamandų filologas. Radvila Kristupas (lot. Christophorus Radivilius, 15851640) - lietuvių karinis ir reformacijos veikėjas. Riachas (lot. Riach) - Borneo valdovas, su kurio vardu sieja ma ypač gryno kamparo rūšis. Rikjeris Liudvikas (it. Lodovico Ricchieri, lot. Ludovicus Caelius Rhodiginus, 1469-1525) - italų humanistas. Romenas Adrianas (ol. Adriaan van Roomen, lot. Adrianus Romanus, 1561-1615) - flamandų matematikas. Rozinas Johanas (vok. Johann Roszfeld, lot. Ioannes Rosinus, 1550-1626 m.) - vokiečių rašytojas. Rufinas Flavijus (lot. Flavius Rufinus, apie 335-395) - Rytų Romos imperijos konsulas (392), pretorijonų prefektas. Rufinas Tiranijus (lot. Tyrannius Rufinus arba Rufinus Aquileiensis, 344/345-411) ֊ Bažnyčios istorikas ir teologas. Rušelis Džirolamas (it. Girolamo Ruscelli, lot. Hieronymus Ruscellus, 1518-1566 m.) - italų rašytojas ir kartografas. Salustijus, Gajus Krispas (lot. Gaius Sallustus Crispus, apie 86-35 pr. Kr.) - romėnų istorikas. Sardis Pietras (it. Pietro Sardi, lot. Sardus Petrus, 15591638) - italų inžinierius, karo architektas. Scipionas Afrikietis Vyresnysis, Publijus Kornelijus (lot. Publius Cornelius Scipio Africanus Maior, 235-183 pr. Kr.) - senovės Romos karvedys, valstybės veikėjas. Semilardas (lot. Semillardus) - svėrėjas. Seneka, Lucijus Anėjus (lot. Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. Kr.-65 po Kr.) - romėnų rašytojas, filosofas. Senertas Danielis (vok. Daniel Sennert, lot. Daniel Sennertus. 1572-1637) - vokiečių gydytojas, alchemikas. Septimijus Severas, Lucijus (lot. Lucius Septimius Severus, 146-211) - senovės Romos imperatorius (193-211) Teodoras I Laskaris (sen. gr. Θεόδωρος A' Λάσκαρις, lot. Theodorus I Lascaris, apie 1174-1221) - Nikėjos impe ratorius (1205-1221). Teodorikas (lot. Flavius Theodericus, sen. gr. Θενδέριχος, 454-526) - ostgotų karalius (471-526). Teodosijus iš Bitinijos (sen. gr. Θεοδόσιος, lot. Theodosius, (apie 160-аріе 100 pr. Kr.) - graikų matematikas ir as tronomas. Teodosijus I (lot. Flavius Theodosius, sen. gr. Θεοδόσιος A ', 347-395) - Romos imperatorius (379-395). Teofrastas (sen. gr. Θεόφραστος, lot. Theophrastus, apie 371-287 pr. Kr.) - graikų filosofas. Tertulijonas, Kvintas Septimijus Florentas (lot. Quintus Septimius Florens Tertullianus, apie 160-240 m. e. m. Kartaginoje, Afrikoje) - krikščionybės apologetas, rašy tojas, teisininkas. Tiberijus Julijus Cezaris Augustas (lot. Tiberius Iulius Ca esar Augustus 42 pr. Kr.֊37 po Kr.) - Romos imperato rius (14-37). Tibulas Albijus (lot. Tibullus Albius, 55-19 pr. Kr.) - romė nų poetas. Tolumnijus (etrusk. Larth Tulumnes, lot. Lars Tolumnius, ț-437/426) - Vejų karalius. Trajanas, Markas Ulpijus Nerva (lot. Marcus Ulpius Nerva Traianus, 53-117) - Romos imperatorius (98-117). Trebelijus Polionas (lot. Trebellius Pallio, IV a.) - romėnų istorikas. Tritemijus Jonas (vok. Johann Heidenberg, lot. loannes Trithemius, 1462-1516) - vokiečių leksikografas, kroniki ninkas, kriptografas ir okultistas. Ufanas Diegas - (isp. Diego Ufano, J -1613) - ispanų artile ristas ir karo inžinierius. Urbonas VIII (tikr. Maffeo Barberini, lot. Urbánus VIII, 15681644) - Romos katalikų bažnyčios popiežius (1623-1644). Valerianas Jonas Pierijus (tikr. Giovanni Pietro dalle Fosse, it. Giovanni Pierio Valeriano, lot. loannes Pierius Vale rianas, 1477-1558) - italų humanistas, poetas. Valerijus Flakas, Gajus (lot. Gaius Valerius Flaccus, I a.) romėnų rašytojas. Valerijus Lukas (it. Luca Valerio, lot. Lucas Valerius, 15531618) - italų matematikas. Valerijus Maksimas (lot. Valerius Maximus, I a.) - romėnų rašytojas. Valerijus Poplikola, Publijus (lot. Publius Valerius Poplicola (Publicóla), ?-503 pr. Kr.) - Romos konsulas (509, 508, 507 ir 504). Valhauzenas Johanas (vok. Johann Jacobi von Wallhausen, lot. loannes lacobus Tautphoeus, apie 1580-1627) - vo kiečių karo teoretikas, rašytojas. Varonas, Markas Terencijus (lot. Marcus Terendus Varro, 116-27 pr. Kr.) - romėnų mokslininkas, rašytojas. Vatinijus Publijus (lot. Publius Vatinius, I a. pr. Kr.) - Ro mos politikas, konsulas (47 pr. Kr.). Vegecijus, Publijus Flavijus Renatas (lot. Publius Flavius Vegetius Renatus, IV-V a.) - romėnų karo teoretikas ir istorikas. Vergilijus, Publijus Maronas (lot. Publius Vergilius Maro, 70-19 pr. Kr.) - romėnų poetas. Vibonas ir. Libonas. Vilalpandas Chuanas Batista (isp. Juan Bautista Villalpan do, lot. loannes Baptista Villalpandus, apie 1552-1608) ispanų matematikas, architektas. Vilanis Džovanis (it. Giovanni Villani, lot. loannes Villanus, apie 1275-1348) - italų istorikas. A sm envardžių rodyklė 659 Serapionas (tikr. Yahya ibn Sarafyun, lot. lannes Serapion, IX a.) - sirų gydytojas. Serlijus Sebastianas (it. Sebastiano Serlio, lot. Sebastianus Serbus, 1475-1554) - italų architektas. Servijus Marijus (Mauras) Honoratas (lot. Servius Marius/ Maurus Honoratus, IV a.) - romėnų gramatikas. Sidonijus Apolinaras (lot. Gaius Sollius Modestus Sidonius Apollinaris, apie 430-489) ֊ romėnų poetas, diplomatas. Sigebertas I (prane. Sigebert I arba Sigisbert I, lot. Sigebertus I, apie 535-575) - Austrazijos karalius (561-575). Sikstas IV (tikr. Francesco della Rovere, lot. Sixtus IV, 14141484) - Romos katalikų bažnyčios popiežius (14711484). Silijus Italikas, Tiberijus Kaeijus Askonijus (lot. Tiberius Catius Asconius Silius Italicus, 26-101) - Romos valsty bės veikėjas, poetas. Simadlas, Kvintas Aurelijus (lot Quintus Aurelius Symmachus, apie 345-402) - Romos valstybės veikėjas, rašytojas. Skaligeris Julius Cezaris (tikr. Giulio Bordoni, it. Giulio Ce sare della Scala, lot. Iulius Caesar Scaliger, 1484-1558) italų ir prancūzų filologas, literatūros teoretikas, poetas. Snelijus Vilebrordas (oi. Willebrord Snel van Royen, lot. WïZlebrordus Snellius, 1580-1626) - olandų astronomas ir matematikas. Solinas, Gajus Julijus (lot. Gaius Iulius Solinus, III a.) - ro mėnų gramatikas ir kompiliatorius. Sporas (sen. gr. Σπόρος, apie 240-300) - graikų matematikas ir astronomas. Stacijus, Publijus Papinijus (lot. Publius Papinius Statius, 45-96) - romėnų poetas. Statilius, Titas Vol[tinijus] Apras (lot. Titus Statilius Vol[tinius]Aper, I-II a.) - romėnų architektas. Steponas ir. Batoras Stevinas Simonas (oi. Simon Stevin, lot. Simon Stovinus, apie 1548-1620) - olandų matematikas, fizikas ir karo inži nierius. Stilichonas Flavijus (sen. gr. Φλάβιος Στιλίχων, lot. Flavius Stilicho, apie 359-408) - romėnų karvedys. Strabonas (sen. gr. Στράβων, lot. Strabo, apie 64/63 pr. Kr.24 po Kr.) - graikų geografas, istorikas, filosofas. Suidas (sen. gr. Σουίάας, lot. Suidas) - taip pagal Eustatiją Tesalonikietį (Ευστάθιος Θεσσαλονίκης, apie 11151195/6) iki XX a. buvo įvardijamas didžiausio graikų žodyno, sudaryto X a. antroje pusėje, autorius. Sventeras ir. Šventeris Svetonijus, Gajus Trankvilas (lot. Gaius Suetonius Tranquil la, apie 69-po 122) - romėnų istorikas ir biografas. Šmidlapas Johanas (vok. Johann Schmidlap von Schorndorf, lot. loannes Schmidlapius, XVI a.) - vokiečių inžinierius, raketų pradininkas. Švarcas Bertoldas (vok. Berthold Schwarz, lot. Bertoldus Niger, XIV a.), vokiečių (pagal kitus duomenis danų ar graikų) alchemikas, XV-XIX a. raštijoje laikytas parako bei artilerijos išradėju. Šventeris Danielius (vok. Daniel Schwenter, lot. Daniel Swenterus, 1585-1636) - vokiečių matematikas ir orien talistas. Tacitas, Publijus Kornelijus (lot. Publius Cornelius Tacitus, apie 55-apie 120) - Romos istorikas, rašytojas. Targonas Pomponijus ir. Targonė Pompėjus Targonė Pompėjus (it. Pompeo Targane, lot. Pompeius Targonus, 1575-apie 1630) - italų inžinierius. Tartalija Nikolas Fontana (it. Niccolò Fontana Tartaglia, lot. Nicolaus Tartaglia, apie 1500-1557) - italų matematikas. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 660 Viridomaras (lot. Viridomarus arba Britomartus, 1-222 pr. Kr.) - galas, insubrų karo vadas. Vitelonas (lenk. Witelon/Witelo, lot. Vitellonus/Vitellio, apie 1220-apie 1275) - lenkų fizikas, matematikas, filosofas, optikas. Vitruvijus, Markas Polionas (lot. Marcus Vitruvius Polito, apie 80/70-apie 15 pr. Kr.) - romėnų architektas, inži nierius, architektūros teoretikas. Vladislovas Vaza (lenk. Wladyslaw IV Waza, lot. Vladislaus IV Vasa, 1595-1648) - Lenkijos karalius ir Lietuvos di dysis kunigaikštis (1632-1648). Voliuzijus Mecianas, Lucijus (lot. Lucius Volusius Maecianus, apie 110-175) - romėnų karvedys, teisininkas. Vopiskas Flavijus (lot. Flavius Vopiscus, ΠΙ/IV a.) - romėnų istorikas. Zamoiskis Janas (lenk. Jan Sariusz Zamoyski, 1542-1605) didysis Lenkijos etmonas ir kancleris. Zaratustra (sen. gr. Ζωροάστρης, lot. Zoroastres, apie 628аріе 551 pr. Kr.) - legendinis persų žynys ir pranašas. Zonaras Jonas (sen. gr. ’Ιωάννης Ζωναρας, lot. Ioannes Zonaras, XII a.) - Bizantijos istorikas ir teologas. Zosimas (sen. gr. Ζώσιμος, lot. Zosimus, V-VI a.) ֊ Bizan tijos istorikas. Botaniniai terminai Balanda - (lot. Chenopodium), balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalų gentis, piktžolės, maistiniai, vaisti niai augalai. Brantmedis - (lot. Guajacum), keimerūninių (Zygophyllaceae) visžalis medis arba krūmas kieta mediena. Briedlielė - (lot. Phyllitis), kalnarūtinių (Aspleniaceae) šei mos papartis banguotais, rauktais lapais. Europoje auga Phyllitis scolopendrium dabar priskiriama kalnarūčių genčiai ir vadinama Asplénium scolopendrium. Buksmedis - (lot. Buxus), buksmedinių (Buxaceae) šei mos, visžalis nedidelis medis ar krūmas kieta me diena, nuodingas, dekoratyvus auga Vidurio ir Pietų Europoje. Činčiberas - (lot. Srychnos), činčiberinių (Loganiaceae) šeimos atogrąžų medis. Nuodingojo činčibero (Strychnos пих-vomica L.) sėklos retai vartojamos medicinoje, iš jų gaunamas labai nuodingas alkaloidas strichninas. Čemerys - (lot. Veratrum), melantinių (Melanthiaceae) šei mos nuodingas augalas, kurio tinktūra naudojama utė lėms naikinti. Dedešva - (lot. Malva), dedešvinių (Malvaceae) šeimos auga lų gentis, kuriai priklauso vienmetės ir daugiametės žolės. Drignė - (lot. Hyoscyamus), bulvinių (Solanaceae) šeimos nuodingas augalas, kurio alkaloidai stipriai veikia nervų sistemą. Ferula - (lot. Ferula), salierinių (Apiaceae) šeimos stambus žolinis daugiametis augalas, kai kurios ferulų rūšys aro matingos, vaistinės, naudojamos kulinarijoje. Iš dvo kiančiosios ferula (F. assa-foetida L.) gaunami priesko niai ir aromatinės medžiagos. Galbanas - aromatinė derva, gaunama iš ferulos rūšių (F. assa-foetida, Ferula gummosa, Ferula rubricaulis), au gančių Irano, Turkmėnijos kalnuose. Žinoma dar nuo Biblijos laikų, plačiai naudojama parfumerijoje. Gebenė - (lot. Hederá), aralijinių (Araliaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Gelsvasis vijoklis - (lot. Convolvulus scammonia L)., vijo klinių (Convolvulaceae) šeimos nuodingas augalas, auga Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros pakrantėse. Pieniš kos šaknų sultys naudojamos kaip vidurius laisvinanti priemonė. Geltonoji kurpelė - (lot. Aconitum lycoctonum L.), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinis augalas, paplitęs Vi durio Europoje, kaip ir visos kurpelių rūšys - nuodinga. Gintaras - paleogeno periodo eoceno epochoje (prieš 55-40 milijonų metų) spygliuočių medžių fosiliniai sakai, susi darę Skandinavijos pietinėje dalyje ir dabartinės Baltijos jūros plote. Gumiarabikas - (angl, gum arabic) natūralūs lipai, išskiria mas iš senegalinės akacijos (Acacia senegal (L.) Willd.) medžio tropinėje Afrikoje atogrąžų Afrikoje akacijos sakų, naudojamas maisto pramonėje ir medicinoje. Jūrsvogūnis, paprastasis - (lot. Drimmia maritima L.), smidrinių (Asparagaceae) šeimos augalas, auga Viduržemio jūros baseino pakraščiuose, naudojamas vaistams. Kadagys - (lot. Juniperus), kiparisinių (Cupressaceae) šei mos spygliuočiai, nedideli medžiai arba krūmai. Jų uogakankorėžiai, eterinis aliejus naudojami vaistams ir prieskoniams, kai kurios rūšys yra nuodingos. Kalnarūtė - (lot. Asplénium), kalnarūtinių (Aspleniaceae) šei mos papartis, dauginasi smulkutėmis dulkės didumo spo romis. Karpažolė - (lot. Euphorbia), karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gausi augalų gentis, daugiau kaip 2000 rūšių. Di džioji karpažolė (E. esula L.) - pievų, laukų, dykviečių žolinis augalas. Kartusis arbūzas - (lot. Citrullus colocynthis (L.) Schrad., moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vaistinis, nuodingas augalas. Naudojamas vandenligei gydyti, vidurių laisvi namoji priemonė. Kaštainis - (lot. Aesculus), kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos medis, Europoje natūraliai paplitęs Balkanuose, dekoratyvus, todėl plačiai auginamas, vaisiai naudojami pašarui. Kiauliauogė - (lot. Solanum), bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. Dauguma kaupia įvairius alkaloidus, yra nuodingi ir naudojami medicinoje. Kiparisas - (lot. Cupressus), kiparisinių (Cupressaceae) šei mos spygliuotis medis arba krūmas, paplitęs Pietų Euro poje, Viduržemio jūros valstybėse. Kudlė - (lot. Pilosella), astrinių (Asteraceae) šeimos žoliniai augalai. Kukmedis - (lot. Taxus), kukmedinių (Taxaceae) šeimos spygliuotis medis, visos augalo dalys nuodingos. Ver tinamas dėl tvirtos medienos. Augo Lietuvoje, išnyko XIX a., dabar galima pamatyti želdynuose. Mandragora - lot. Mandragora, bulvinių (Solanaceae) šei mos augalų gentis, Pietų Europoje ir Viduržemio jūros šalyse Europoje paplitusi vaistinė mandragora (M. officinarum L.) labai nuodinga, viduramžiais burtininkų naudota įvairioms apeigoms. Mėlynoji kurpelė - (lot. Aconitum napellus L)., vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vaistinis nuodingas augalas, paplitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje. Nuokana, nuodingoji - (lot. Cicuta virosa L. ), salierinių (Apiaceae) šeimos labai nuodingas augalas, auga pakran tėse, sekliose kūdrose. Piliarožė - (lot. Alcea), dedešvinių (Malvaceae) šeimos aukš tas žolinis augalas, naudojamas vaistams, dažams, želdi nimui. šeimos vaistinis, labai nuodingas krūmas. Fizikos ir chemijos terminai Alebastras - smulkiai maltas statybinis gipsas, mineralas, smulkiagrūdė gipso atmaina. Alembikas - tai varinis prietaisas, skirtas hidrolatams bei eteriniams aliejams gauti. Alūnas - chem. Ме(1)Ме(Ш)(ЅОЈ2-12Н2О kristalinės tir pios druskos. Ambra - vaškinė medžiaga, susidaranti kašaloto žarnyne. Amonis arba amonio katijonas ֊ amoniako ir vandenilio jono junginys; sudėtinė amonio druskų dalis. Amonio druskos - amoniakui reaguojant su rūgštimis susi darančios druskos. Arsenas (As) - cheminis elementas, kuris gali būti įvairių alotropinių atmainų (pilkasis, geltonasis, juodasis), jo junginiai nuodingi. Auripigmentas (As2S3) - geltonos spalvos mineralas. Benzoinė derva - sukietėję Styrax Benzoin Dryander medžio sakai. Bitumas - amorfinė degi medžiaga, įvairių organinių jun ginių (sočiųjų aromatinių angliavandenių ir naftenų) mišinys. Boraksas - chem, dinatrio tetraboratas dekahidratas, karš tame vandenyje tirpstantys kristalai. Cibėtas - (it. Zibetto) - panaši į geltonų arba rusvų tepalų, smarkiai muskusu kvepianti medžiaga; gaunama iš viverų cibetos ir civetos liaukų. Cinoberis - raudonos spalvos mineralas, gyvsidabrio sulfi das, žaliava gyvsidabriui ir jo junginiams. Derva - skysta, minkšta arba kieta, dažniausiai organinės kilmės, nevienodos molekulinės masės medžiaga. Hidraulika - mokslas, kuris nagrinėja bendruosius skysčio pusiausvyros ir judėjimo (tekėjimo) dėsnius ir nustato šių dėsnių taikymo praktines galimybes. Kalaminas - (lot. k. Calamina), mineralas, vandeningasis cinko silikatas; cinko rūda; hemimorfitas. Kalcinuotas magnetitas - magnetinė geležies rūda, iš ku rios kaitinimo būdu pašalinti karbonatai ir hidratai. Kamparmedžio milteliai - iš kamparmedžio žievės ir sakų distiliavimo būdu išgaunami milteliai. Kamparas - kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartoja mi medicinoje ir technikoje. Kanifolija - spygliuočių sakų išskiriama derva. Magnetitas - magnetinė geležies rūda - juodos spalvos mi neralas, sudarytas iš geležies ir deguonies. Markazitas - rombinis mineralas, geležies disulfidas, žalva rio spalvos su žalsvu atspalviu, metalinio blizgesio. Mastika - aromatinė derva, gaunama iš mastikinio medžio (Pistacia lentiscus), priklausančio pistacijų genčiai. Mėlynasis akmenėlis - vario sulfato pentahidratas. Mumijus - kalnų plyšiuose susidarantis, raudonas geležies (III) oksido pigmentas. Olibanas - aromatinė derva, gaunama iš Bosvelijos (Boswellia) medžio. Parakas ֊ daugiakomponentis kietas sprogusis mišinys, de gantis be deguonies sluoksniais. B otaniniai term inai Vilkdalgis - (lot. Iris), vilkdalginių (Iridaceae) šeimos drė gnų augaviečių augalai storais mėsingais šakniastiebiais. Kai kurios rūšys naudojamos parfumerijoje. Žalčialunkis - (lot. Daphne), timelėjinių (Thymelaeaceae) Fizikos ir chem ijos term inai 661 Pilkoji rupūžė - (lot. Bufo bufo L. ), rupūžių (Bufonidae) šeimos varliagyvis, turi odoje nuodingas liaukas, skirtas apsiginti. Senovėje rupūžės naudotos vaistams, o ypač burtams. Plukė - (lot. Anemone), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinių augalų gentis, auga miškuose, pievose, kai kurios plukės nuodingos. Ricinmedis - (lot. Ricinus communis L.), karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos aliejinis, pluoštinis, dekoratyvinis medis arba krūmas. Natūraliai auga Pietų Europoje, Afrikoje, Azijoje, plačiai auginamas kaip dekoratyvinis. Sagapenas - manoma, kad taip vadintas ferulų (žr.) genties augalas iš Midijos, iš jo gamintas amoniako kvapo gel tonas permatomas balzamas, kuris sukelia odos dirgini mų. Pirmų kartų paminėtas Plinijaus Gamtos istorijoje. Sakai - skysta, skaidri, dėl oro deguonies poveikio tirštėjanti ir kietėjanti derva, tekanti iš sužalotų medžių kamienų arba specialiai leidžiama. Samag agar - taip autorius vadina kadagio sakus. Dar Ho mero Odisėjoje rašoma apie kadagio sakų aromatines savybes, o Plinijus Vyresnysis mini, kad iš kitų šalių įvežamos kvapiosios dervos turėjo įvairius prekinius pavadinimus. Sarkokoka - (lot. Sarcococca), buksmedinių (Buxaceae) visža liai nedideli krūmai, sodinami želdynuose Europoje. Schneckenbundt - (vok. Schnecken) - sraigės, zool. - pilvakojai moliuskai. Skaistminas - (lot. Vitex), verbeninių (Verbenaceae) šeimos augalų gentis, melsvais, violetiniais žiedais žydintys krū mai. Naudojami vaistams. Sprigė - (lot. Impatiens), spriginių (Balsaminaceae) šeimos gausi augalų gentis, pasaulyje žinoma 850-1000 rūšių. Stirakas - (lot. Styrax), stirakinių (Styracaceae) šeimos krū mai ir nedideli medžiai iš atogrųžų Azijos. Benzoinio stirako (S. benzoin Dryand.) derva ir eterinis aliejus naudojami vaistams ir kosmetikos pramonėje. Šilagėlė - (lot. Pulsatilla), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos nuodingi, vaistiniai augalai, žydintys anksti pavasarį. Šeivamedis - (lot. Sambucus), šeivamedinių (Sambucaceae) šeimos neaukšti krūmai, medeliai, retai - žolės. Vaisti niai, maistiniai, dekoratyviniai. Šliandra - (lot. Mespilus), erškėtinių (Rosaceae) šeimos ne didelis medelis valgomais vaisiais. Šunvyšnė, vaistinė - (lot. Atropa belladona L.), bulvinių (Solanaceae) šeimos stambus labai nuodingas augalas. Iš augalo gaunamas alkaloidas atropinas naudojamas akių ligoms gydyti. Švinraudė - senovėje gamintas ir plačiai naudotas raudonas rašalas, kuriam naudoti augalai auseklės (Oldenlandia) iš raudinių (Rubiaceae) šeimos, auga atogrųžų kraštuose. Tragakantas - natūralūs lipai gaunami iš kulkšnių (Astra galus), pupinių (Fabaceae) šeimos augalų. Tragakanto lipai gaunami iš daugiau kaip 30 rūšių kulkšnių, plačiai naudojami pramonėje, medicinoje ir kt. Verniksas - lakas - skaidri bespalvė medžiaga, kuria dengia mas tapybos ar grafikos kūrinių, dirbinių (odos, me talo, paveikslų rėmų ir kt.) paviršius, suteikia aukso, sidabro spalvas, saugo kūrinį nuo atmosferos poveikio. Vėdrynas - (lot. Ranunculus), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinių nuodingų augalų gentis. Vėlyvis - (lot. Colchicum), vėlyvinių (Colchicaceae) šeimos nuodingi augalai, žydi rudenį. Juose randamas alkaloi das kolchicinas mirtinai nuodingas, naudojamas medi cinoje. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 662 Pneumatika - mokslas, kuris nagrinėja bendruosius dujų pusiausvyros ir judėjimo dėsnius ir nustato šių dėsnių taikymo praktines galimybes. Ginkluotėje buvo nau dojamas sviedinių paleidimui iš ginklo vamzdžio vietoj parako užtaiso. Retorta - kolba su ilgu žemyn pakreiptu kaklu chem, reak cijoms daryti, arba stiklinis indas sausai distiliuoti arba kai kuriems metalams redukuoti iš rūdų. Salietra - šarminių žemių metalo ar amonio nitratas. Siera - cheminis elementas geltonos spalvos, kieta kristalinė S8 atmaina. Naudojama juodojo parako gamybai. Sublimatas - gyvsidabrio dichloridas, stiprūs nuodai. Statika - mechanikos mokslo sritis, tirianti jėgas, veikian čias pusiausvyrus kūnus. Stibis - cheminis elementas, blizgus, kietokas, trapus pusmetalis (Sb). Stirakso balzamas - aromatinis balzamas, kuris teka iš Sty rax Benzoin Dryander medžio sužeisto kamieno. Stirakso derva - žr. Benzoinė derva. Terpentinas - ciklinių angliavandenilių mišinys; skaidrus bespalvis pušų kvapo skystis; gaunamas iš sakų. Velenas - mašinos detalė sukamajam judesiui perduoti kartu atliekant ir kitas mechanines ir technologines funkcijas. Vyno akmuo - kalio vandenilio tartralas druska, kuri išsi skiria iš vynuogių sulčių. Matematiniai terminai Batavijos svoris - svorio matas, kuris prilygsta apie 41 g. Boisseau (liet, bušelis, angl, busheђ nesisteminis biralų tūrio matavimo vienetas, naudojamas anglosaksų kraštuose. Centneris - nesisteminis masės matavimo vienetas, lygus 100 kg. Chaikas - svorio matas, lygus 1/4800 dalies minos. Cilindras - trimatė geometrinė figūra, apribota cilindriniu paviršiumi ir dviem tą paviršių kertančiomis lygiagre čiomis plokštumomis. Cilindrometrinis matuoklis - matavimo prietaisas, cilindro formos prietaisams matuoti. Cizoidė - kreivė, nubrėžiama parabolės viršūnės, kai para bolė „rieda“ kita tokia pat parabole. Colis - nesisteminis ilgio vienetas, lygus 2,54 cm. Denaras - svorio vienetas lygus vienai šeštajai uncijos. Drachma - Senovės Graikijos svorio vienetas ir sidabrinis pinigas, naudotas Graikijoje ir Romoje. Dodekaedras - taisyklingas briaunainis, turintis 12 sienų (penkiakampių), 30 briaunų, 20 viršūnių, dvylikasienis. Elipsė - plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško ats tumų nuo dviejų pastovių taškų (židinių) suma yra pa stovi. Ikosaedras - taisyklingasis briaunainis, sudarytas iš 20 vie nodų lygiakraščių trikampių. Įvija - sraigto pavidalo kreivė, spiralė. Gebeniška linija žr. Cizoidė. Geometrinė proporcija - du, vienas kitam lygūs, santykiai. Granas - Trojos vienetų sistemos vienas iš masės matavimo vienetų. Žymimas gr: 1 gr = 0,0648 g. (1 gr = 62,209x10՜’ g·)? Hebrajiškas talentas - svorio vienetas lygus 44,8 kg. Heksaedras - daugiasluoksnis, šešių besiribojančių plokštu mų kubas. Kartis - ilgio arba atstumo matavimo vienetas nuo 2 iki 5 metrų. Koncentriniai ratai - ratai turintys bendrą centrą. Konchoidė - (gr. konchocides ֊ kriauklės pavidalo) mat. plokščia kreivė, gaunama kaip aibė taškų, atidėjus nuo kiekvieno turimos plokščios kreivės taško ant radiuso vektoriaus pastovaus ilgio atkarpą. Konchoidinė linija - išrado Nikodemas. Šią kreivę jis nau dojo kampo padalijimui į tris dalis ir kubo padvigubinimui. Kongijus - skysčių tūrio matas, kurį sudarė 6 sekstarijai arba 1/8 amforos, dabartiniais matais - 3,25 litro. Konoidas - paviršius, sudarytas iš tiesių, lygiagrečių su 1 plokštuma ir kertančių 1 tiesę. Kvintalas - daugelio Lot. Amerikos šalių, Ispanijos, Portu galijos nesisteminis masės vienetas, lygus 100 svarų (li bru), įv. šalyse jo vertė nuo 45 iki 69 kg. Kvadrantalis ֊ Senovės Romoje skysčių matavimo vienetas. Lygiašonis trikampis - trikampis, kurio dvi kraštinės tokio pat ilgio. Jos vadinamos šoninėmis kraštinėmis, o trečio ji - pagrindu. Lotas - svorio vienetas lygus pusei uncijos pagal Lenkijos svarą (12,672g.) arba (11,432 g.) pagal Lietuvos svarą. Mina - sen. Graikijoje naudotas svorio ir piniginis vienetas, lygus 50 šekelių ar 100 drachmų. Mirka - (lenk, k.) tūrio mato vienetas (dažniausiai grūdų). Obolas - sidabrinė Senovės Graikijos moneta, lygi 1/6 drachmos; taip pat ir svorio vienetas. Oktaedras - taisyklingasis briaunainis, turintis astuonias trikampes sienas, dvylika briaunų, šešias viršūnes. Oktantai - (lot. octans, kilm. Octantis - aštuntadalis apskri timo) - kampų matavimo instrumentas, kurio pagrin dinė dalis yra 1/8 (vieną aštuntąją) apskritimo sudaran tis lankas, padalytas į laipsnius ir jų dalis; XVIII a. buvo vartojamas navigacinėje astronomijoje. Osmaczka - talpos matavimo vienetas. Parabolė - plokštumos taškų aibė, kurios kiekvienas taškas yra vienodai nutolęs nuo pastovaus taško (židinio) ir tiesės (direktrisės). Paraku linija - matavimo prietaisas, skersmeniui matuoti. Paryžiaus hemina - Senovės Romos matavimo vienetas, skirtas skysčio bei sausųjų medžiagų apimčiai matuoti, jis yra lygus 273 ml. Pentaedras - penkiásienis briaunainis. Penktainis - penkiakampis. Pėda - (angl,foot) nesisteminis ilgio vienetas, lygus 30,48 cm. Pėda (Reino pėda) - angliškos pėdos variantas, naudotas Reino konfederacijos žemėse. Platono pasaulio kūnai - tai yra 5 taisyklingi briaunainiai (tetraedras, kubas, oktaedras, dodekaedras, ikosaedras), kuriuos Platonas aptaria savo dialoguose Timajo. Prizminis briaunainis - plokščių daugiakampių sienas ir tiesias briaunas bei smailias viršūnes turintis erdvinis kūnas. Pūras - senovinis tūrio matavimo vienetas, skirtas birioms medžiagoms matuoti. Rombas - mat. lygiagretainis, kurio visos kraštinės lygios. Romos pėda - nesisteminis ilgio vienetas, kuris Senovės Ro moje buvo lygus 29,62 cm. Sfera - paviršius, sudarytas iš erdvės taškų, vienodai nutolu sių nuo vieno taško, vadinamo sferos centru. Sferoidas ֊ erdvinė figūra, gaunama sukant plokštuminę už darąją kreivę (elipsę) aplink jos mažąją ašį. Karybos terminai Akinakas - (gr. akinakes) - trumpas, bronzinis, dviašmenis kalavijas, nuo VII a. pr. m. e. vartojamas skitų. Akmensvaidis - įtaisas akmenims svaidyti. Aleksandro Didžiojo apgulties mašinos - balistos, kurios greičiausiai buvo katapultų modifikacija, skirtos griauti gynybinius ir apgulties statinius. Arbaletas - ist. rankinis neparakinis strėlėmis šaudantis ginklas. Balista - ist. senovinė svaidomoji mašina. Balistika - mokslas, tiriantis sviedinių, minų, aviacinių bombų, kulkų, nevaldomųjų raketų ir kt. iššautų (pa leistų) kūnų judėjimo dėsnius. Bertoldo pabūklas - seniausias europiečių parakinis gin klas - pabūklas. Bombarda - ist. vienas seniausių pabūklų. Bombardare una citta - iš it. L bombarduoti (apšaudyti) miestų. Dagtis - lėtai rusenanti (1 cm per 1-3 min. priklausomai nuo vėjo greičio) 6-8 cm virvutė šaunamojo ginklo užtaisui ir padegamajai virvutei (dirbant sprogdinimo darbus) uždegti. Gaminamas iš kalio salietroje išvirtų li ninių (medvilninių) siūlų. Nuo XIV a. buvo naudojamas dagtinio ginklo užtaisams uždegti; artilerijoje degtuvo pavidalu (lazda su įterptu jos plyšyje dagčių) buvo nau dojamas iki XIX a. vid. Dampf ir Blend - kugeln - vok. k. dūmus skleidžiantys svie diniai. Drakonai - Romos kariuomenės kavalerijos simbolis - stan dartas, nešamas drakonarijaus. Eolipilas - hermetiškai užlituotas katilas su dviem vamz džiais ant dangčio, ant kurių uždėtas besisukantis tuš čiaviduris rutulys su dviem lenktais vamzdeliais. Falarikos - (lot. falaricca) Senovės Iberijos, vėliau Romos akstis ilgu geležiniu antgaliu ir trumpu mediniu ietikočiu. Graikiška ugnis - degančio skysčio ginklas, galintis degti ir ant vandens. Granata - sprogstamasis šaudmuo kariams nukauti ir karo technikai naikinti artimajame mūšyje. Grūdėtas parakas - kalio, salietros, medžio anglių, sieros grūdėtas mišinys. M atem atin iai te rm in a i Gultas - artilerijos pabūklo dalis, pritaikyta pabūklo vamz džiui įstatyti. Helepolis - viduramžiais žinomas kaip apgulties bokštas, apgulties ginklas, skirtas ginti šturmuojančius ir užti krinti priėjimą prie puolamos pilies sienos viršaus. Kalibro matuoklis - prietaisas, kuris leidžia išmatuoti pabū klo sviedinio kalibrą. Kardas - lenktas kertamasis ir duriamasis ginklas. Katapulta - ist. sen. graikų ir romėnų svaidomoji mašina, skirta rąstams, akmenims, padegamosioms statinėms, rutuliams svaidyti į apgultą tvirtovę. Kirasos - ist. apsauginė ginkluotė liemeniui saugoti; dvi pa gal nugaros ir krūtinės formą išlenktos plokštės, sujung tos tarpusavyje. Kohortos - ist. sen. Romos pėstininkų dalinys, 1/10 legiono. KTal stock - belg. ir. Kalibro matuoklis. Kulevrina - prancūzų rankinis šaunamasis ginklas. Lafetas - judrioji arba stacionarioji pabūklo atrama. Legionų ereliai - standartas su ereliu, kuris Senovės Romoje buvo nešamas vyriausiojo legiono signiferio. Lėta medžiaga ֊ degių medžiagų mišinys, kuris lėtai sudega. Makedoniečių ietys, vadinamos sarisomis, - 3-7 m ilgio duriamoji ietis, naudota Makedonijos falangų. Manipulai - ist. sen. Romos kariuomenės padalinys, susi dedantis iš dviejų centurijų ir sudarantis 1/3 kohortos. Mas stab - vok. ir. Kalibro matuoklis. Mortyra - psn. didelio kalibro (ppr. 230-420 mm) trumpavamzdis (2-4 kalibrų ilgio) artilerijos pabūklas, šaudan tis mortyros trajektorija. Onagras - Senovės Romos paskutiniais metais (nuo III a. p. m. e. iki V a.) naudotas apsiausties ginklas. Pabūklas - šaunamasis vamzdinis ginklas (didesnio negu 20 mm kalibro) sviediniais (minomis) šaudyti. Pabūklo grūstuvas - priemonė užtaisui į vamzdžio kamerą įdėti ir išimti. Padegamasis mietas - rutulio formos sviedinys, daromas iš degių medžiagų, buvo pritaikytas svaidyti iš svaidomųjų įrenginių (katapultų, balistu). Parako kamera - sviedinio dalis, kur dedamas parakas. Parma - apvalus Senovės Romos kariuomenės skydas. Petarda - supresuoto dūminio parako užtaisas ugniai nuo toliniuose sprogdikliuose ir kapsulinėse įvorėse stiprinti ir perduoti, garso efektams rengiant fejerverkus. Rankinė granata - mažas, rankinis šaudmuo. Skiriama prieš pėstinė (skeveldrinė), prieštankinė ir specialioji (dūminė, padegamoji, chem, ir kt.) Pirotėchnika - technikos sritis, apimanti degiųjų mišinių ir pirotechnikos ir kt. įrenginių kūrimą, gaminimą ir nau dojimą. Pirotechninės medžiagos: pirotechninės (fosforo, metalo chloridų ir chlorato antracenu), termokondensacinės (pagamintos iš naftos produktų), chemokondensacinės (sieros anhídrido ir chloro sulfoninės rūgšties tirpalas, titano, alavo, kremnio ir kt. tetrachloridai). Pirotėchniniai mišiniai - mechaniniai mišiniai pirotechniniams įtaisams užtaisyti, garso ir ugnies efektams gauti. Skydas - ist. apsauginės ginkluotės elementas, saugantis karį nuo šaltojo ginklo poveikio. Skorpionas - balistos atmaina. Veikimo principas toks pats kaip ir balistos, tačiau skorpionas buvo mažesnis už ba listą bei buvo užtaisomas tik strėlėmis (mažesnio didžio). Spragilai - etnogr. įrankis javams kulti - prie koto pririšta buožė, spragilai naudoti ir karyboje. K ary b o s te rm in a i 663 Skrupulas - antikinis masės matavimo vienetas. Stereometrinės linijos - metrinių elementų matavimas. Svaras - svorio (masės) mato vienetas įvairiose matų siste mose. Szanek - lenkiškas tūrio matavimo matas (dažniausiai grū dų), apimantis 24-48 galonus. Šekelis - senovinis svorio arba piniginis vienetas. Buvo nau dojamas maždaug nuo 3000 m. pr. m. e. Mesopotami joje. Talentas - (gr. talanton - svoris) senovinis svorio ir pinigi nis vienetas, vartotas Šumere, Babilone, bei Graikijoje ir Romoje. Svorio matas —26 kg Tetraedras - mat. taisyklingasis briaunainis, turintis 4 lygia kraštes trikampes sienas, 6 briaunas, 4 viršūnes. Uncija - Senovės Romos masės matas, sudaręs 1/12 pagrin dinio masės vieneto - aso, arba libros. Uncija prilygo 27,166 g. Uolektis - istor. ilgio matas, lygus 66-71 cm. DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 664 Svaidyklės - svaidomasis ginklas, kurio pagalba buvo svie džiamas akmuo ar kitas šaudmuo. Svaidomoji mašina - ist. kovos mašina sunkiems įrankiams (akmenims, rąstams, rutuliams, degiesiems mišiniams ir kt.) ir strėlėms mėtyti. Svaidomieji vėzdai - ist. paprasčiausias sen. smogiamasis ar svaidomasis ginklas, gaminamas iš tvirto sunkaus me džio, dažnai su storesniu galu. Taranai - sen. apgulos pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams ir vartams griauti. Templė - šaunamojo lanko virvelė, styga. Vėzdas ֊ istorinis smogiamasis triuškinantis ginklas, sun kaus tvirto medžio kuoka, kurios storgalys prismaigsty tas akmeninių ar metalinių spyglių. Visier stab - vok. k. ir. Kalibro matuoklis. Ugninis lietus - (vok./euer regen) dirbtinės ugnies rūšis. Žudančios sėklos - sprogusios granatos skeveldros. Žvaigždutės būna sviedinyje, jam sprogus lėtai krinta apšviesdamos iki lkm2 vietovės. Architektūriniai terminai Apylangės - langų staktos. Architrava (architrãvas) - apatinė perdangos (antablemento) dalis virš kolonos kapitelio. Architektonika - kokių nors statinių ar pastato visumos ir dalių santykis. Cezario forumas - (it. Foro di Cesare) buvo pirmasis Romos imperijos forumas (aikštė), kurią pastatė Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. Dentikulai - nedidelių stačiakampių kyšulių eilė dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio karnize. Dianos šventykla - romėnų medžioklės ir augmenijos dei vės, gimdyvių globėjos Dianos šventykla ant Aventino kalvos. Dorėninis orderis - seniausias orderis, susiformavęs archajinėje epochoje. Dorėninė kolona šiek tiek žemiau vidurio platėja, yra paprasta, kresna, suteikia tvirtumo įspūdį. Fabijaus arka - sen. Romos karvedžio ir valstybės veikėjo Fabijaus Maksimo (Fabius Maximus) garbei pastatyta arka Romoje. Festona։ - pusapskritės girliandos (iš lapų, gėlių, vaisių) pavidalo architektūros arba dailės puošybos elementas. Frizas - vidurinioji antablemento dalis. Gutái - (lot. gutta - lašai) dekoratyvinis elementas, nupj au tinės piramidės pavidalo Ryšulėliai po dorėninio orderio triglifu. Ichnografija - geometrinis projektavimas. Imperatoriaus Trajano kolona - kolona, pastatyta 113 m. e. m., norint pagerbti Imperatorių Trajaną, jo pergales Dakų karuose. Impostai - archit. detalė - profiliuotas akmens blokas ant sienos arba kolonos arkai atremti. Jonėninis orderis - architektūrinės kompozicijos rūšis: kaneliūromis ir vertikaliais takeliais puošta kolona, besiremianti į profiliuotą bazę, kapitelis su voliutomis (dekoratyvinis spiralės ar vijos pavidalo ornamentas su apskritimu). Jupiterio Feretrijo šventykla - pirmoji Romos šventykla, manoma, kad ji stovėjo ant Kapitolijaus kalvos. Kaneliūros - (prane, cannelure gr. kanna — nendrė) puošybos elementas, kolonos arba piliastro liemens iš ilginis griovelis. Kapiteliai - dekoruotas kolonos viršus. Architektūros ele mentas. Viršutinė kolonos, piliastro arba pilioriaus dalis tarp abako ir astragalo. Kolosas - didžiulė statula. Kompozicinis orderis - viena iš architektūrinės kompozi cijos rūšių, susidedanti iš atramų (kolonų, stulpų arba piliastrų) ir antablemento, turi jonėninio ir korintinio orderio bruožų. Konsolės - pastato išsikišančių dalių (karnizo, balkono ir kt.) paspara. Konstantino arka - pastatyta Romoje minint Konstantino I pergalę prieš Romos imperatorių Maksentijų. Korintinis orderis - vienas iš klasikinių kolonų orderių. Ko rintinių kolonų kapiteliai išsiskiria puošnia dekoracija, dažniausiai stilizuotais akanto lapais. Lucijaus Septimijaus Severo arka - yra viena iš dviejų trium fo arkų, stovinčių Romos forume. Arka statyta 203 me tais, norint pagerbti Imperatoriaus Septimijaus Severo pergales karuose prieš partus. Obeliskas ֊ aukštas, dažniausiai keturkampis keturbriaunis monolitinis betono ar akmens paminklas, į viršų smailė jantis, piramidės pavidalo viršus kartais būna nukirstas. Orderis - viena iš architektūrinės kompozicijos rūšių. Orde ris susideda iš atramų (kolonų, stulpų arba piliastrų) ir antablemento. Šie elementai tarpusavyje susiję propor cingumo dėsniais. Klasikinėje architektūroje skiriami šie orderiai: toskaninis, dorėninis, jonėninis, korintinis ir kompozicinis (sudėtinis). Palatino šventykla - dievo Apolono šventykla ant Palatino kalvos. Piliastras - konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; kolonos arba stulpo pavidalo vertikalus sie nos kyšulys. Piliorius - konstrukcinis statinio elementas; keturkampio ar daugiakampio skerspjūvio atrama. Plintąs - (gr. plinthos — plokštė, plyta) plokščia keturkam pė akmens plokštė kolonos bazės ar kt. atramos apatinė dalis. Portikai - sen. graikų pastatas ar jo dalis su kolonomis šo nuose. Stilobatai - antikinėje architektūroje senovės graikų šven tyklos arba kolonados laiptuoto cokolio (stereobate) viršutinė pakopa arba jos paviršius. Trajano forumas - tai didžiausia Romos aikštė, pavadinta imperatoriaus Marko Ulpijaus Nervos Trajano garbei. Triglifai - archit. dorėninio orderio frizo dalis: keturkampė plokštė su 2 arba 3 vertikaliais grioveliais ir lašais Kita Alemana։ - (lot. Alamanni, Allemanni, Alemanni) - ger manų genčių sąjunga, gyvavusi aplink Maino upę (dab. Vokietija). Alipčiai - sport. Antikos atletų rengimo sporto žaidynėms talkininkai: ¡trindavo kūną aliejais, masažuodavo. Andželo Koločio (Angelo Colocci) sodai - popiežiaus Leono X sekretoriaus, renesanso humanisto Andželo Koločio sodas, kuriame gausu ne tik žalumos, bet ir skulptūrų. Gūbrys - pakilimas, kauburys, kalnelis. Henriko kodeksas - prie Prancūzijos karaliaus Henriko IV Burbono išleistas įstatymų kodeksas. Irklatrinkė - dažniausiai U formos irklų laikikliai, laivo pa rama. Kampamatis - techninis prietaisas kampams matuoti. Kanonizacija (lot. canonizatio canonizo - įteisinu) - ofici alus aktas, kuriuo katalikų ir stačiatikių bažnyčia pripa žįsta mirusį asmenį šventuoju. Kapitolijus - (lot. Capitolium) - viena iš septynių Romos kalvų. Kartis - ilgas plonas nugenėtas medžio kamienas, šatra. Kimbrai - progermanų gentis, kuri, pasak Plinijaus Vyres niojo, gyveno Jutlandijoje (Chersonesus Cimbrica). Kitara - (gr. kithara) ֊ sen. graikų styginis muz. instrumen tas. Kurija - bažn. popiežiaus ar vyskupo centrinių valdžios įs taigų visuma. Kvadriga - (lot. quadriga) - antikinis dviratis vežimas su ke turiais pakinkytais žirgais. Kvestorius - Senovės Romoje karalių epochoje kriminalinių bylų teisėjas, vėliau kvestūros valdytojas, konsulo padė jėjas, prižiūrėjęs valstybės iždą. Lajus - švieži taukai. Legatas - Senovės Romoje senato politinis pasiuntinys ar įgaliotinis; vėlyvojoje respublikoje ֊ karvedžio ar pro vincijos vietininko padėjėjas; imperijos laikais - impe ratoriaus provincijos vietininkas. Lektisternijos - Romėnų šventės, per kurias dievams būda vo aukojamas maistas. Lēnajos - viena iš senosios Atikos ir Jonijos Dionisijų; šven čiamos sausio pabaigoje - vasario pradžioje. Lepta - smulki moneta Graikijoje nuo antikos iki dabartinių laikų. Liktoriai - (lot. lictor) senovės Romoje respublikos aukštųjų magistratų garbės sargybinis (nešdavo jų valdžios atri butus - fascijas). Liudviko XIII kodeksas - Teisės aktų rinkinys, sudarytas valdant Liudvikui ХШ. Lygiagretė - lygiagrečiai su pusiauju nubrėžta menama lini ja, juosianti Žemės rutulį. Lyra - Senovės graikų styginis muzikos instrumentas, ge riausiai pažįstamas iš senosios antikos laikų. Mandola - styginis, gnaibomasis muzikos instrumentas; jo korpusas panašus į liutnios; turi 8 ar 10 porinių stygų, sustyguotų viena oktava žemiau negu smuiko. Marono Georgikų knyga - Publijaus Vergilijaus Marono (žinomo kaip Vergilijus) poema, susidedanti iš keturių knygų, parašytų maždaug apie 29 m. pr. m. e. Marsas - pusapvalė stebėjimo aikštelė laivo stiebe. Matrona - sen. Romoje garbinga ištekėjusi moteris, šeimos motina. Medičių sodai - Medičių giminės sodai Italijoje, Toskanos regione. Mechanika - fizikos šaka, apimanti sistemas, įrenginius, mašinas, mechanizmus jėgai ir judesiui perduoti, keisti kitų kūnų atžvilgiu ir mechaniniam darbui atlikti. Metafizinė - kas būdinga metafizikai, kuri nagrinėja pirmi nius būties principus. Metamorfozės - romėnų poeto Ovidijaus poema, suside danti iš lotynų kalba parašytų 15 knygų, kuriose apra šomas pasaulio sukūrimas ir jo istorija pagal graikų ir romėnų mitologiją. A rc h ite k tū rin ia i te rm in a i Apijaus kelias - vienas pirmųjų ir strategiškai svarbiausias romėnų kelias Romos respublikos laikais. Šis kelias jungė Romą su Brindiziu Apulijoje. Apijaus kelias pava dintas Apijaus Klaudijaus Čeko, kuris buvo cenzoriumi ir pabaigė pirmą karinio kelio dalį 312 m. pr. m. e. per Samnitų karus. Brustveras - nedidelis žemės pylimas prieš apkasą šauliui pridengti. Cerealijos - ist. Senovės Romoje iškilmės balandžio 19 d. derlingumo deivės Cereros garbei. Chaldėjai - semitų gentis, I tūkst, pr. m. e. gyvenusios Persi jos įlankos šiaurės vakarų pakrantėje. Chlamida - sen. graikų trumpas viršutinis drabužis, susega mas per pečius arba po smakru. Kimbrai - (germanai arba keltai), kurie kovojo su Romos respublika nuo 113 iki 101 m. e. m. Hidraulika - mokslas, tiriantis skysčių pusiausvyros ir tekė jimo dėsnius bei naudojimąsi tais dėsniais inžinerinėje praktikoje. Diametraliai - visiškai priešingas, esantis priešingame taš ke; susijęs su priešingais taškais. Dienovidinis (geografinis) - ašigalius jungianti menama li nija, kuri rodo geografinę ilgumą. Dakai - antikos indoeuropiečių tauta, gyvenusi Dakijoje. Dalbos - kartys, pagaliai ar strypai kam kelti, risti. Dalmatai - I tūkst, pr. m. e. Dalmatijoje (istorinis regionas Adrijos jūros pakrantėje ir salose) gyvenusios ilyrų gen tys. Dienovidinis (geografinis) - ašigalius jungianti menama li nija, kuri rodo geografinę ilgumą. Eksvilinas - viena iš septynių kalvų, ant kurių buvo išsidės tęs istorinis Romos centras. Eneida - epinė poema, kurioje pasakojama legendinė iš Tro jos kilusio Enėjo kelionė. Autorius Publijus Vergilijus Maronas. Enkomijas- tam tikras himnas asmens garbei. Enkomijas yra ditirambo ir antkapinio įrašo mišinys. Eolipilas - garo variklis, pavadinimas kilęs iš graikų oro ir vėjo dievo Eolo vardo. Epitafija - užrašas antkapyje ar specialioje lentoje, dažnai eiliuotas, pagerbiantis mirusįjį. Epitalamijus ֊ graikų poema, parašyta Gajaus Valerijaus Katulijaus specialiai vestuvėms. Falerno - Senovės Romos raudonojo vyno rūšis. Parsalo mūšis - (48 m. pr. m. e. rugpjūčio 8 d.) - lemiamas mūšis, kuris užbaigė Romos pilietinį karą tarp Pompėjaus ir Cezario, vyko dabartinės Graikijos teritorijoje. Fiala - (gr. phiale) dekoruota varinė, sidabrinė ar auksinė senovės graikų taurė. Filomatematikai - ( gr. k.) matematikos mylėtojai. Flandrijos tvirtovė - Rytų Flandrijos provincijos, Flandri jos grafų pilis - tvirtovė Gravensteen. Floralijų žaidynės - (lot. Floralta; Florifertum) - Senovės Romos šventė, skirta žiedų ir augalijos deivei Florai, švenčiama balandžio 27 d. - gegužės 3 d. Frygai - Frygijos gyventojai. Manoma, kad jie indoeuropie čiai, atsikėlę iš Trakijos ar Makedonijos tarp ХѴ-ХПІ a. pr. m. e. Gegnės - Įžambi porinė ar pavienė stora kartis (ar tašas) sto go dangai laikyti. Geschmoltzen zeug - skysta medžiaga. Girnapusės - vienas girnų akmuo. Gotai - viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių. K ita 665 DIDŽIOJO ARTILERIJOS MENO PIRMOJI DALIS 666 Mizai - istorinės srities šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje gy ventojai. Murspėjaus (Murspey) tvirtovė ֊ Zelandijos (Nyderlandai) provincijos tvirtovė. Nikomacho etika - tai garsiausių Aristotelio etikos veikalas, sudarytas iš 10-ties knygų. Nuograndos ֊ tai kas nugrandoma. Ogigiečiai - Ogigijos (arba Atlantidos) salos gyventojai, sala minima Homero Odisėjoje. Organa - senas klavišinis muzikos instrumentas, susidedan tis iš kelių vamzdelių dalių, kiekvienas groja tam tikrais klavišais. Naudotas senovės graikų ir romėnų žaidynėse. Ortografinės tvirtovės - įrengtos sceninės tvirtovės rengi niams. Palilijos - (lot. Palilia) arba Parilijos (lot. Parilia) - žemės ūkio šventė, švęsta Senovės Romoje kasmet balandžio 21 d. Panatėnajos - ist. Senovės Atėnuose: seniausios ir didžiau sios šventės deivės Atėnės garbei, švęstos kas ketveri me tai liepos pab. ֊ rugpjūčio pr. Prefektas - sen. Romos aukštas administracinis arba karo pareigūnas. Paro marmuras - Paro salos (gr. Paros) marmuras, vartotas skulptūroms. Patagonas - sen. moneta. Peanas - sen. graikų himnas giedamas dėkojant ar prašant apsaugoti nuo ligų ir nelaimių. Persai - tauta, gyvenanti Irane (seniau - Persijoje), kalbanti viena iranėnų kalbų. Pontifikatas - Romos popiežiaus valdymo laikotarpis, val džia. Portatyvus - nešiojamasis, kilnojamasis; patogus nešioti. Pretorius - (lot. praetor) Senovės Romos vienerių metų ka dencijos aukštas teismo pareigūnas, dažnai pavadavęs konsulą. Taip pat kariuomenės vadas, karvedys. Ragotinės - ieties rūšis. Ragotinės buvo dvejopos - medžio klinės ir kovinės. Rėja - laivo stiebo skersinis. Sarmatai - ist. iranėnų gentys, mūsų eros pradžioje gyvenu sios prie Dunojaus, vėliau stepėse prie Juodosios jūros. Saturnalijos - romėnų šventė, skirta mitiniam Senovės Ro mos dievui Saturnui, Jupiterio tėvui. Šventė prasidėdavo gruodžio 17 dieną. Saturnalia - 7-ių knygų dialogas, skirtas literatūriniam Vir gilijaus įvertinimui, parašytas Makrobijaus (Macrobias Ambrosius Theodosius). Sąvaržos ֊ tech, suveržimo įtaisas. Scenografinés tvirtovės - įrengtos sceninės tvirtovės rengi niams. Sigamprai - germanai, kurie romėnų laikais gyveno dešinia jame Reino upės krante, dabartinėje Vokietijoje, netoli Nyderlandų. Silikva - maža plona sidabrinė romėnų moneta, kaldinta nuo IV a. Silogizmai - dedukciniai samprotavimai, kurių išvada gau nama iš dviejų prielaidų, turinčių bendrą narį. Spyriai - įrankiai ištempti audžiamam audeklui, kad kraštai nesiriestų. Sriegis - tech, sraigto, varžto, veržlės įvijos griovelis. Stipinas - vienas iš strypų, jungiančių ratlankį su stebule. Stebulė ֊ tech, rato centrinė dalis su skyle detalei ant veleno ar ašies tvirtinti. Stola - tradicinis romėnų kilmingų moterų drabužis, atitin kantis togą, kurią dėvėjo vyrai. Stūmās - durų rankena. Substancija - nekintanti būties esmė, tikrovės pagrindas. Sufenai - Sufenas buvo graikų poetas. Sufenai - jo pasekėjai. Šatra - kartelė šiaudams prispausti, dengiant stogą. Šikšninė - odinis krepšys, maišas. Šėlas - siutimas. Šuns žvaigždė (žvaigždynas) - 43-asis pagal dydį ryškus pietinio pusrutulio žvaigždynas. Jame spindi ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė Sirijus. Teurgijos - apeigos, kuriomis siekiama priversti dievybes ar dvasias atlikti pageidaujamus veiksmus. Tiglis - (vok. Tiegel) - metalinis, grafitinis, keraminis me džiagų kaitinimo indas. Tynė - statinė maudytis, skalbti ar kam laikyti. Tirsas - lazda, apvyta gebene, vynuogienojų lapais ir ap vainikuota pušies kankorėžiu; Dioniso ir jo palydovų atributas. Trabėjos - romėniško drabužio (togos) dalis, dažniausiai raudonos arba violetinės spalvos. Trirema - senovės romėnų naudotas karinio laivo - gale ros - tipas.Tyriečial - vieno iš Finikijos miestų Tyro gyventojai. Toga - ist. Romos piliečių ilgas apsiaustas be rankovių. Tvoklė - įtaisas ar įrankis tvoti. Varkaliai - dkt. varinių daiktų dirbėjai, kalėjai, varininkai. Velenas (velenėlis) - tech, ritinys, perduodantis sukamąjį judesį. Velkė - medinis arba metalinis prietaisas durims iš vidaus užsklęsti (užrakinti). Vėlos - žodis reiškiantis strėlę, nuo graikų k. velo - mesti. Volas - padargas dirvos paviršiui prieš sėją arba po sėjos su lyginti, suslėgti ir grumstams sutrupinti. Vulkanalijos - (lot. Vulcanalia) senovės romėnų šventė, vykusi kasmet rugpjūčio 23 d., buvo skirta Vulkanui, ugnies ir kalvystės dievui. Žalga - lanksti kartelė. Geografinės vietovės Akvileja - šiaurės rytų Italijos miestas Friulio-Venecijos Džulijos provincijoje. Tai Romos respublikos miestas. Alepas - didžiausias miestas Sirijoje. Aragonas - (isp. Aragón, visas pavadinimas - Comunidad Autónoma de Aragón) Ispanijos autonominis regionas, šalies šiaurės rytuose. Aržantėjaus tvirtovė - miestas Šiaurės Prancūzijoje. Balearai - (isp. Islas Baleares) salynas Viduržemio jūros va karuose, netoli Iberijos pusiasalio. Baltoji Rusia - Polocko žemė šiaurės rytuose, XVI a., pabai goje - XVII a., galima įvardinti kaip šiuolaikinės Balta rusijos teritoriją. Barbarija - sen. regionas Šiaurės Afrikoje. Bergenas prie Zomo - savivaldybė ir miestas pietų Nyder landuose. Breda - miestas pietų Nyderlanduose, prie Marko ir Aa upių santakos. Bugas - dvi upės (Pietinis Bugas ir Vakarinis Bugas) Rytų Europoje. Kita Mizija - istorinė sritis šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje. Municipija - Senovės Romos valstybės miestas, kurio gy ventojai pagal sutartis su Roma gavo visas arba ne vi sas romėnų piliečių teises. Municipiju sistema atsirado ankstyvosios respublikos laikais. Nisa - senovės miestas Turkmėnijoje, kuris apibūdinamas kaip viena iš pirmųjų partų (Senovės Persijos regionų) sostinių. Numidija - istorinė antikinių laikų berberų valstybė Afrikos šiaurėje, įkurta 202 m. pr. m. e. Dabartinėje Tuniso ir rytinėje Alžyro pakrantėje. Ochmatovas - (ukr. Охматів) - kaimas Ukrainoje, Čerkaso regione. Oldenburgas - (vok. Oldenburg) - miestas Vokietijoje, Že mutinėje Saksonijoje. Oranas ֊ miestas šiaurės vakarų Alžyre, Viduržemio jūros pakrantėje. Oranžas - miestas pietų Prancūzijoje. Ostende - miestas šiaurės vakarų Belgijoje, prie Lamanšo sąsiaurio. Pavija - (it. Pavia) ֊ miestas ir komuna pietvakarių Lombar dijoje, šiaurės Italijoje. Perekopas - (ukr. Перекоп) - miesto tipo gyvenvietė prie Perekopo sąsmaukos. Pirėnai - kalnų sistema Ispanijoje, Prancūzijoje ir Andoroje, skirianti Pirėnų pusiasalį nuo Vidurio Europos. Podolė - (ukr. Поділля) -istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje. Pontas - istorinis regionas šiaurės rytinėje Mažojoje Azijoje. Reinas - upė, kuri driekiasi per Šveicariją, Prancūziją, Aus triją, Nyderlandus ir didžiąją dalį Vokietijos, tai vienas reikšmingiausių Europos vandens kelių, besitęsiančių 1230 km. Reinbergas - kaimas šiaurės rytų Vokietijoje. Saguntas -Rytų Ispanijos miestas dabartinėje Campo De Morvedre, Valensijos provincijoje. Sent Andrusas - miestas Faife, Škotijoje. Solis - tai buvo senovės uostas ir miestas Senovės Kilikijoje. Gyvavo nuo 700 m. pr. m. e. ir sunaikinta I a. pr. m. e., vėliau atstatyta Pompėjaus ir pervadinta Pompeipoliu. Ščecinas - (lenk Szczecin) miestas-apskritis Lenkijos šiau rės vakaruose, kur Orderis įteka į Ščecino įlanką, Vaka rų Pamario vaivadijos sostinė. Tiberis - (it. Tevere) trečia pagal ilgį upė Italijoje. G eografinės vietovės 667 Chemnicas - miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje. Choinicė - (lenk. Chojnice) miestas Šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje. Dalmatica - (lot. Dalmatia) - istorinis regionas Adrijos jūros pakrantėje ir salose, dabartinės Kroatijos teritorijoje. Didieji Lukai - miestas Pskovo srityje (vakarų Rusija), prie Lovatės upės. Dniestras - upė, tekanti pro Ukrainą ir Moldaviją. Dordrechtas - miestas pietų Nyderlanduose, prie Reino del tos. Seniausias miestas šalyje. Elbingas ֊ (lenk. Elbląg) - miestas ֊ apskritis Šiaurės Lenki joje, prie Elbingo upės. Etna - (lot. Aetna) - veikiantis ugnikalnis (stratovulkanas) Sicilijos saloje, Italijoje. Etrurija - (liet. Etrurija) senovėje etruskų apgyvendinta te ritorija dabartinėje centrinėje Italijoje. Šis regionas susi formavo IX a. pr. m. e., graikai jį vadino Tirėnija. Farsalas - (lot Pharsalus, liet. Farsala ) miestas pietinėje Tesalijoje, Graikijoje. Feso karalystė - karalystė dabartinėje Maroko teritorijoje, sostinė Fesas. Gyvavo nuo VIII a. iki XIX a. Fokaja - Senovės Jonijos Graikijos miestas vakarinėje Ana tolijos pakrantėje. Galikanas - (lot. Gallicano) komuna (savivaldybė) Lukos provincijoje Italijos regione Toskanoje. Gibėja - dab. Tel el Fulis, mst. Judo karalystės šiaurėje, 7 km į š. nuo Jeruzalės. Gravelinas - vietovė Šiaurės Prancūzijoje, pro kurią tekanti upė Aa sudarė sieną tarp Prancūzijos ir Flandrijos. Hertogenbosas - miestas Pietų Nyderlanduose, 80 km į pie tus nuo Amsterdamo. Hildesheimas - Vokietijos miestas Žemutinėje Saksonijoje, rajono centras, 25 km į pietryčius nuo Hanoverio. Himero upė - yra dvi upės vienu pavadinimu Sicilijoje. Vie na vadinama Fiume Grande arba Grande, kita - Salso. Ypras - (dab. įpras) miestas Vakarų Belgijoje, Vakarų Flan drijos provincijoje. Kalikuto karalystė - arba Kožikodės karalystė - viena iš didžiausių ir stipriausių feodalinių karalysčių Keraloje (Pietų Indijoje), egzistavusi nuo viduramžių Čeros im perijos subyrėjimo XII a. Kilikija - senovės karalystė Viduržemio regione, užkariauta Hetitų imperijos XVI a. pr. m. e. 540 m. pr. m. e. tapo Achemenidų imperijos dalimi, kurią IV a. pr. m. e. už kovojo Aleksandras Makedonietis. Knidas - miestas Mažojoje Azijoje. Kraina - (it. Carniola) - istorinis regionas, dabar esantis Slo vėnijoje. Gyvavo iki 1804 m. Kremonà - (it. Cremona) - Italijos miestas Lombardijoje, Kremonos provincijos centras. La Rošelis - (prane. La Rochelle) ֊ miestas Vakarų Prancū zijoje. Larignum - pilis (tvirtovė) Pjemonte, Italija. Lježas - miestas Belgijos rytuose, prie Maso upės. Leidenas - miestas Nyderlanduose, Pietų Olandijos pro vincijoje, šalia Senojo Reino (Oude Rijn) upės (Reino deltoje). Lukanalija - Pietų Italijos dalis dar iki ją užkariaujant ro mėnams. Mastrichtas - miestas pietų Nyderlanduose, pasienyje su Belgija.
any_adam_object	1
any_adam_object_boolean	1
author	Siemienowicz, Kazimierz 1600-1651
author2	Lūžys, Sigitas
author2_role	trl
author2_variant	s l sl
author_GND	(DE-588)128752696
author_facet	Siemienowicz, Kazimierz 1600-1651 Lūžys, Sigitas
author_role	aut
author_sort	Siemienowicz, Kazimierz 1600-1651
author_variant	k s ks
building	Verbundindex
bvnumber	BV048470783
ctrlnum	(OCoLC)1390804292 (DE-599)BVBBV048470783
era	Geschichte gnd
era_facet	Geschichte
format	Book
fullrecord	<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>00000nam a2200000 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV048470783</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20230919</controlfield><controlfield tag="007">t</controlfield><controlfield tag="008">220915s2018 a\|\|\| \|\|\|\| 00\|\|\| lat d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9786094121470</subfield><subfield code="9">978-609-412-147-0</subfield></datafield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="z">6094121473</subfield><subfield code="9">6094121473</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)1390804292</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV048470783</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">lat</subfield><subfield code="h">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">OST</subfield><subfield code="q">DE-12</subfield><subfield code="2">fid</subfield></datafield><datafield tag="100" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Siemienowicz, Kazimierz</subfield><subfield code="d">1600-1651</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="0">(DE-588)128752696</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="240" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Ars magna artilleriae</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Artis magnae artilleriae pars prima</subfield><subfield code="b">= Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis</subfield><subfield code="c">studio & operâ Casimiri Siemienowicz equitis Lithuani, olim Artilleriæ Regni Poloniae Propræfecti ; vertėjas Sigitas Lūžys</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="3"><subfield code="a">Didysis artilerijos menas</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="3"><subfield code="a">Ars magna artilleriae</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="1"><subfield code="a">Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">išleido Lietuvos Respublikos krašto ministerija</subfield><subfield code="c">2018</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">669 Seiten</subfield><subfield code="b">Illustrationen</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="500" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">Lateinischer Text als Reprint der Ausgabe Amsterdam 1650 enthalten</subfield></datafield><datafield tag="546" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">Text lateinisch und litauisch</subfield></datafield><datafield tag="648" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Militär</subfield><subfield code="0">(DE-588)4039305-7</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Geschütz</subfield><subfield code="0">(DE-588)4020573-3</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Geschütz</subfield><subfield code="0">(DE-588)4020573-3</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Militär</subfield><subfield code="0">(DE-588)4039305-7</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="A">z</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Lūžys, Sigitas</subfield><subfield code="4">trl</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Register // Personenregister</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="q">BSB_NED_20230919</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">355.009</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">09032</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="943" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-033848580</subfield></datafield></record></collection>
id	DE-604.BV048470783
illustrated	Illustrated
index_date	2024-07-03T20:36:58Z
indexdate	2024-10-31T15:00:35Z
institution	BVB
isbn	9786094121470
language	Latin Lithuanian
oai_aleph_id	oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-033848580
oclc_num	1390804292
open_access_boolean
owner	DE-12
owner_facet	DE-12
physical	669 Seiten Illustrationen
psigel	BSB_NED_20230919
publishDate	2018
publishDateSearch	2018
publishDateSort	2018
publisher	išleido Lietuvos Respublikos krašto ministerija
record_format	marc
spelling	Siemienowicz, Kazimierz 1600-1651 Verfasser (DE-588)128752696 aut Ars magna artilleriae Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis studio & operâ Casimiri Siemienowicz equitis Lithuani, olim Artilleriæ Regni Poloniae Propræfecti ; vertėjas Sigitas Lūžys Didysis artilerijos menas Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis Vilnius išleido Lietuvos Respublikos krašto ministerija 2018 669 Seiten Illustrationen txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Lateinischer Text als Reprint der Ausgabe Amsterdam 1650 enthalten Text lateinisch und litauisch Geschichte gnd rswk-swf Militär (DE-588)4039305-7 gnd rswk-swf Geschütz (DE-588)4020573-3 gnd rswk-swf Geschütz (DE-588)4020573-3 s Militär (DE-588)4039305-7 s Geschichte z DE-604 Lūžys, Sigitas trl Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Register // Personenregister
spellingShingle	Siemienowicz, Kazimierz 1600-1651 Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis Militär (DE-588)4039305-7 gnd Geschütz (DE-588)4020573-3 gnd
subject_GND	(DE-588)4039305-7 (DE-588)4020573-3
title	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
title_alt	Ars magna artilleriae Didysis artilerijos menas Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
title_auth	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
title_exact_search	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
title_exact_search_txtP	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
title_full	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis studio & operâ Casimiri Siemienowicz equitis Lithuani, olim Artilleriæ Regni Poloniae Propræfecti ; vertėjas Sigitas Lūžys
title_fullStr	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis studio & operâ Casimiri Siemienowicz equitis Lithuani, olim Artilleriæ Regni Poloniae Propræfecti ; vertėjas Sigitas Lūžys
title_full_unstemmed	Artis magnae artilleriae pars prima = Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis studio & operâ Casimiri Siemienowicz equitis Lithuani, olim Artilleriæ Regni Poloniae Propræfecti ; vertėjas Sigitas Lūžys
title_short	Artis magnae artilleriae pars prima
title_sort	artis magnae artilleriae pars prima didziojo artilerijos meno pirmoji dalis
title_sub	= Didžiojo artilerijos meno Pirmoji dalis
topic	Militär (DE-588)4039305-7 gnd Geschütz (DE-588)4020573-3 gnd
topic_facet	Militär Geschütz
url	http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=033848580&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA
work_keys_str_mv	AT siemienowiczkazimierz arsmagnaartilleriae AT luzyssigitas arsmagnaartilleriae AT siemienowiczkazimierz artismagnaeartilleriaeparsprimadidziojoartilerijosmenopirmojidalis AT luzyssigitas artismagnaeartilleriaeparsprimadidziojoartilerijosmenopirmojidalis AT siemienowiczkazimierz didysisartilerijosmenas AT luzyssigitas didysisartilerijosmenas AT siemienowiczkazimierz didziojoartilerijosmenopirmojidalis AT luzyssigitas didziojoartilerijosmenopirmojidalis

Verfügbarkeit

Es ist kein Print-Exemplar vorhanden.

Fernleihe Bestellen Achtung: Nicht im THWS-Bestand! Inhaltsverzeichnis

MARC

Datensatz im Suchindex

Es ist kein Print-Exemplar vorhanden.

Ähnliche Einträge