Lietuvos notariato istorija: leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui
Gespeichert in:
| Weitere Verfasser: | |
|---|---|
| Format: | Buch |
| Sprache: | Lithuanian |
| Veröffentlicht: |
Vilnius
R. Paknio leidykla
2012
|
| Schlagworte: | |
| Online-Zugang: | Inhaltsverzeichnis Literaturverzeichnis |
| Beschreibung: | 190 Seiten Illustrationen, Porträts 24 cm |
| ISBN: | 9789955736448 |
Internformat
MARC
| LEADER | 00000nam a2200000 c 4500 | ||
|---|---|---|---|
| 001 | BV047459768 | ||
| 003 | DE-604 | ||
| 005 | 20230302 | ||
| 007 | t| | ||
| 008 | 210909s2012 xx ac|| |||| 00||| lit d | ||
| 020 | |a 9789955736448 |9 978-9955-736-44-8 | ||
| 020 | |z 9955736445 |9 9955736445 | ||
| 035 | |a (OCoLC)1314895962 | ||
| 035 | |a (DE-599)BVBBV047459768 | ||
| 040 | |a DE-604 |b ger |e rda | ||
| 041 | 0 | |a lit | |
| 049 | |a DE-12 | ||
| 084 | |a OST |q DE-12 |2 fid | ||
| 245 | 1 | 0 | |a Lietuvos notariato istorija |b leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui |c sudarė Jolanta Karpavičienė |
| 264 | 1 | |a Vilnius |b R. Paknio leidykla |c 2012 | |
| 300 | |a 190 Seiten |b Illustrationen, Porträts |c 24 cm | ||
| 336 | |b txt |2 rdacontent | ||
| 337 | |b n |2 rdamedia | ||
| 338 | |b nc |2 rdacarrier | ||
| 648 | 7 | |a Geschichte |2 gnd |9 rswk-swf | |
| 650 | 0 | 7 | |a Notar |0 (DE-588)4042660-9 |2 gnd |9 rswk-swf |
| 651 | 7 | |a Litauen |0 (DE-588)4074266-0 |2 gnd |9 rswk-swf | |
| 689 | 0 | 0 | |a Litauen |0 (DE-588)4074266-0 |D g |
| 689 | 0 | 1 | |a Notar |0 (DE-588)4042660-9 |D s |
| 689 | 0 | 2 | |a Geschichte |A z |
| 689 | 0 | |5 DE-604 | |
| 700 | 1 | |a Karpavičienė, Jolanta |d 1963- |0 (DE-588)123185216X |4 com | |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Inhaltsverzeichnis |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Literaturverzeichnis |
| 940 | 1 | |n oe | |
| 940 | 1 | |q BSB_NED_20230302 | |
| 942 | 1 | 1 | |c 340.09 |e 22/bsb |f 0902 |g 4793 |
| 942 | 1 | 1 | |c 340.09 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
| 942 | 1 | 1 | |c 340.09 |e 22/bsb |f 0903 |g 4793 |
| 943 | 1 | |a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032861554 | |
Datensatz im Suchindex
| _version_ | 1820596085988524032 |
|---|---|
| adam_text |
TURINYS Pratarmė ··· 7 NORBERT KERSKEN Viešasis notariatas viduramžių Europoje ··· 11 RIMVYDAS PETRAUSKAS Rašto ir raštinių kultūros pradžia Lietuvoj e ··· 21 IRENA VALIKONYTĖ Notariato instituto genezė ir sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje · ■ · 35 JOLANTA KARPAVIČIENĖ Notariato kultūros raiška istorinės Lietuvos miestuose · · · 49 RAMUNĖ ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos · ■ · 71 ADAM STANKEVIČ Ginčas dėl Gardino vėliavininko Stanislovo Isaikovskio palikimo · ■ · 95 MINDAUGAS MAKSIMAITIS Pirmieji notariato įstatymai Lietuvoje · · - 109 VYTAUTAS GAIVENIS Tragiški ir dramatiški notarų likimai sovietų okupacijos metais · ■ · 123 VYTAUTAS NEKROŠIUS Lietuvosnotariatassovietmečiu ··· 129 VYTAUTAS NEKROŠIUS, MARIUS STRAČKAITIS Notariato raida atkūrus nepriklausomybę ■ · · 137 Šaltiniai ir literatūra ■■■ 173 Apie autorius ■■■ 188
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Viešasis notariatas viduramžių Europoje i Meyer Andreas, Felix et inclitus notarius: Studien zum italienischen Notariat vom 7. bis zum 13. Jahrhundert, Tübingen, 2000 (Bibliothek des Deutschen Historischen Instituts in Rom 92), p. 7-107; to paties aut.: Notar, Der neue Pauly: Enzyklopädie der Antike, red. Manfred Landfester, 1.15/1, Stuttgart-Weimar, 2001, p. 1088-1101; Härtel Reinhard, Notarielle und kirchliche Urkunden im frühen und hohen Mittelalter, Wien-München, 2011, p. 51-57, 61-67 2 Apie tai Meyer, Felix (žr. 1 išnašą), p. 108-118; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 70-81 3 Trusen Winfried, Anfänge des gelehrten Rechts in Deutschland: Ein Beitrag zur Geschichte der Frührezeption, Wiesbaden, 1962 (Recht und Geschichte 1), p. 64, 70 ir t.; Meyer, Felix (ir. 1 išnašą), p. 148; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 79 ir t., 95,119 4 Meyer, Felix (žr. 1 išnašą), p. 141-175; to paties aut.: „Hereditary Laws and City Topography: On the Development of the Italian Notarial Archives in the Late Middle Ages", Urban Space in the Middle Ages and Early Modern Age, red. Albrecht Classen, Berlin, 2009 (Fundamentals of Medieval and Early Modern Culture 4), p. 225-244 5 Schuler Peter Johannes, Geschichte des südwestdeutschen Notariats. Von seinen Anfängen bis zur Reichsnotariatsordnung von 1512, Bühl (Baden), 1976 (Veröffentlichung des Alemannischen Instituts Freiburg i. Br. 39), p. 151-153; Furtenbach Siegfried, „Das öffentliche Notariat in der Kanonistik des 13. Jahrhunderts“, Tradition und Gegenwart: Festschrift zum i7Sjährigen Bestehen eines badischen
Notariats, red. Peter Johannes Schuler, Karlsruhe, 1981, p. 7З-83; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 98-102 6 Šia tema žr. straipsnius antologijoje Le notaire: Entre métier et espace public en Europe, vnie-xviiie siècle, red. Lucien Faggion, Anne Mailloux, Laure Verdon, Aix-en-Provence, 2008. Apie notariato paplitimą už Italijos ribų žr. Clavadetscher Otto P., „Die Notariatsurkunde auf dem Weg vom Süden nach dem Norden“, Kommunikation und Mobilität im Mittelalter: Begegnungen zwischen dem Süden und der Mitte Europas (11.-14. Jahrhundert), red. Siegfried de Rachewiltz, Josef Riedmann, Sigmaringen, 1995, p. 221-229 7 Moreau Alain, Les metamorphoses du scribe: Histoire du notariatfrançais, Perpignan, 1989; Roumy Franck, „Histoire du notariat et du droit notarial en France“, Handbuch zur Geschichte des Notariats der europäischen Traditionen, red. Martin Schmoeckel, Werner Schubert, Baden-Baden, 2009 (Rheinische Schriften zur Rechtsgeschichte 12), p. 125-168 8 Trusen Winfried, „Notar und Notariatsinstrument an der Wende vom Mittelalter zur Neuzeit. Zu den gemeinrechtlichen Grundlagen der Reichsnotariatsordnung von 1512“, Beiträge zur Rechtsgeschichte. Gedächtnisschriftfür Hermann Conrad, rengėjai Gerd Kleinheyer, Paul Mikat, Paderborn u. a., 1979 (Rechts- und staatswissenschaftliche Veröffentlichungen der GörresGesellschaft NF 34), p. 545-566; Grziwotz Herbert, Kaiserliche Notariatsordnung von 1512: Spiegel der Entwicklung des Europäischen Notariats, München, 1995, — čia pateikiamos faksimilės
174՜ I Lietuvos notariato istorija ankstyvąja šiuolaikine vokiečių ir lotynų kalbomis bei lotyniškojo teksto vertimai į vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų kalbas 9 Pieyns-Rigo Paulette, „Notaires d’Officialité et Notaires Publics au service de l’Officialité Liégoise (1252-1337)“, Bulletin de la Commission royale d’histoire 132,1966, p. 297-332 10 Gerig Hans, Frühe Notariats-Signete in Köln, Köln, 1971 11 Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 66-85 12 Murray James Μ., Notaries public in Flanders in the Late Middle Ages, Evanston, ПІ., 1983, p. 24-27 13 Apie tai žr. Roes Sebastian, „Geschichte und Historiographie des niederländischen Notariats: Ein Überblick“, Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 319-360, čia p. 320-325; Stevens Fred, Histoire du notariat en Belgique, ten pat, p. 361-373, čia p. 361-364 14 Ramsay Nigel, „The History of the Notary in England“, Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 375-391; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 180-188 15 Tamm Ditlev, „Geschichte des Notariats in Dänemark“ Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 429-439, čia p. 429-434; Marthinussen Hans Fredrik, Øyrehagen Jørn, „Notarius publicus in Norwegian legal history“, Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 463-482, čia p. 463-470; Pihlajamäki Heikki, „The Notary Public in the Legal History of Finland and Sweden", Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 441-462, čia p. 441-447; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 192-195 16 Skupieński Krzysztof, Notariat publiczny w średniowiecznej Polsce, Lublin, 1997 (Uniwersytet Marii Curie-Sklodowskiej. Wydział humanistyczny. Rozprawy habilitacyne 89), p. 28 ir t. 17 Luschek Fritz, Notariatsurkunde und
Notariat in Schlesien von den Anfängen (1282), p. bis zum Ende des 16. Jahrhundert, Weimar, 1940 (Historisch-Diplomatische Forschungen 5), p. 133 ir t. 18 NuhlíčekJosef, Veřejní notáři v českých městech zvláště v městech pražských, Praha, 1940, p. 14-17; Hlaváček Ivan, „Das öffentliche Notariat in den böhmischen Ländern von den Anfängen bis zu der hussitischen Revolution“, Notariado público y documento privado: de los origines al siglo xiv. Actas del vil Congresso Internacional de Diplomática Valencia 1986, Bd. 2, Valencia, 1989, p. 1177-1193, čia p. 1179-1184 19 Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 32 20 Armgart Martin, Die Handfesten des preußischen Oberlandes bis 1410 und ihre Aussteller: Diplomatische und prosopographische Untersuchungen zur Kanzleigeschichte des Deutschen Ordens in Preußen, Köln [u. a.], 1995 (Veröffentlichungen aus den Archiven Preussischer Kulturbesitz. Beiheft 2), p. 190-199; to paties aut.: „Die Herkunft der Hochmeister-Notare im 14. Jahrhundert“, Deutscher Orden 1190-1990, red. Udo Arnold, Lüneburg, 1997 (Tagungsberichte der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung 11), p. 67-77; Heckmann Dieter, „Der öffentliche Notar im Ordensland Preußen im Spiegel von Rechtsrezeption und Kanzleipraxis“, Preußenland, 47 (2009), p. 37-56; to paties aut.: „Verwaltungsvereinfachung im Preußenland: Der Deutsche Orden und die öffentlichen Notare im 14. und 15. Jahrhundert“, Streifzüge durch Brandenburg-Preußen: Archivarische Beiträge zur kulturellen Bildungsarbeit im Wissenschaftsjahr 2010, red. Jürgen Kloosterhuis, Berlin, p. 2011, p.
57-67 21 Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 149, šiuo požiūriu kalbama apie „Europos pasidalijimą pagal privačių dokumentų pobūdį“. 22 Borsa Iván, Györffy György, „Actes privės, „Locus credibilis“ et notariat dans la Hongrie médiévale“, Notariado público y documento privado: de los origines al siglo xiv. Actas del vu Congresso Internacional de Diplomática Valencia 1986, Bd. 2, Valencia, 1989, p. 941-949; Hunyadi Zsolt, „Administering the Law: Hungarys Loca Credibilia“, Custom and Law in Central Europe, parengė Martyn Rady, Cambridge, 2003 (Occasional Paper 6), p. 25-35; László Solymosi, „Die glaubwürdigen Orte (loca credibilia) Ungarns im 14.-15. Jahrhundert“, Archivfür Diplomatik, Schriftgeschichte, Siegel- und Wappenkunde, 55 (2009), p. 175-190; Härtel, Urkunden (zr. 1 išnašą), p. 200-205
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA I 175 23 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 26-30; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 108-121; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 83-86 24 Krause Heinz Jürgen, „Zur apostolisch-kaiserlichen Doppelautorisation öffentlicher Notare in der Oberpfalz“, Zeitschrift der Savigny-Stiftungfür Rechtsgeschichte, Germanistische Abteilung, 95 (1978), p. 244-251 25 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 15-17; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 122-127 26 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 17-25; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnšą), p. 124-127; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 86-96; Arndt Jürgen, „Das Notarernennungsrecht der kaiserlichen Hofpfalzgrafen“, Tradition und Gegenwart: Festschrift zum 173jährigen Bestehen eines badisschen Notariats, parengė Peter Johannes Schuler, Karlsruhe, 1981, p. 111-123 27 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 20-25; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 127-130; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 106-109 28 Šia tema pavyzdžius pateikia Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 150-156; Nuhliček, Veřejní notáři (žr. 18 išnašą), p. 37-39; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 174-180; Lönnecker Harald, Das Notariat in Hessen dargestellt nach den Quellen im Hessischen Staatsarchiv zu Marburg, Diss. Marburg, 1988, p. 65-68; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 85-90. Lenkijoje tokių dokumentų labai reta, plg. Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 116 ir t. Viešųjų notarų veikla patekdavo j dėmesio akiratį skirtingomis
aplinkybėmis, pvz., tyrinėjant miesto kanceliarijų veiklą pirmiausiai Pietų Vokietijoje, žr. Burger Gerhart, Die südwestdeutschen Stadtschreiber im Mittelalter, Böblingen, i960 (Beiträge zur schwäbischen Geschichte 1-5), p. 28 ir t., p. 62 ir t., p. 107, p. 158-160; Künzel Udo, Die Schweinfurter Stadtschreiber und Ratsadvokaten von 1337 bis 1803, Diss. Würzburg, 1974, p. 34-38; Schmied Manfred J., Die Ratsschreiber der Reichsstadt Nürnberg, Nürnberg, 1979 (NürnbergerWerkstücke zur Stadt- und Landesgeschichte 28), p. 75-80; Wanke Helen, Zwischen geistlichem Gericht und Stadtrat: Urkunden, Personen und Orte derfreiwilligen Gerichtsbarkeit in Straßburg, Speyer und Worms im 13. und 14. Jahrhundert, Mainz, 2007 (Quellen und Abhandlungen zur mittelrheinischen Kirchengeschichte 119), p. 419-426. Šiaurės Vokietijos tyrinėjimai pateikiami šiame leidinyje: Arnecke Friedrich, Die Hildesheimer Stadtschreiber bis zu den ersten Anfängen des Syndikats und Sekretariats 1217-1443, Marburg, 1913, p. 153-156; Steinberg Sigfrid H., Die Goslarer Stadtschreiber und ihr Einfluß auf die Ratspolitik bis zum Anfang des 15. Jahrhunderts, Goslar, 1933 (Beiträge zur Geschichte der Stadt Goslar ó), p. 46-53; Kintzinger Martin, Das Bildungswesen in der Stadt Braunschweig im hohen und späten Mittelalter: Verfassungsund institutionengeschichtliche Studien zur Schulpolitik und Bildungsförderung, Köln-Wien, 1990 (Beihefte zum Archiv für Kulturgeschichte 32), p. 49-51, 431, 471-482; Hoheisel Peter, Die Göttinger Stadtschreiber bis zur Reformation: Einfluß, Sozialprofil, Amtsaufgaben, Göttingen, 1998 (Studien
zur Geschichte der Stadt Göttingen 21), p. 110-119 29 Šia tema žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 133-159; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 174-201; Lönnecker, Notariat (žr. 28 išnašą), p. 60-70; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 65-81; Skupieński, Notariat publiczny (ir. 16 išnašą), p. 112-124 30 Armgart, Herkunft (žr. 20 išnašą); Heckmann, Notar (žr. 20 išnašą), p. 44-52 31 Apie tai rašoma pavyzdinėje Kelno notarų dokumentų studijoje — Diederich Toni, „Ad maiorem cautelami Zur Kumulation von Beglaubigungsmitteln in einer Urkunde des Kölner Domkapitels von 1480“, Archiv für Diplomatik, 52 (2006), p. 159-190; to paties aut.: „Siegelurkunde — Notariatsinstrument — Schreinseintrag: Zur Rechtssicherung von Liegenschaften und Erbzinsen im spätmittelalterlichen Köln“, Archiv für Diplomatik, 53 (2007), p. 353-365 32 Apie datavimą žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 87-93; Schuler, Geschichte (žr. s išnašą), p. 266-275; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 115-117; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 141-145 33 Apie notaro dokumento struktūrą žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 84-101; Schuler,
I Lietuvos notariato istorija Geschichte (žr. s išnašą), p. 262-189; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 112-117; Neschwara Christian, Geschichte des österreichischen Notariats, Bd.i: Vom Spätmittelalter bis zum Erlaß der Notariatsordnung i8so, Wien, 1996, p. 25-28; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 139-153 34 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 214; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 108 ir t. 35 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 211 ir t., 263; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 107 ir t. 36 Apie tai žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 98-101; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 283 ir t. 37 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 215 ir t. 38 Notarų signetų nuotraukų pateikiama šiuose leid.: Gerig Hans, Frühe Notariats-Signete in Köln, Köln, 1971; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 251-257; Schuler Peter Johannes, Südwestdeutsche Notarszeichen: Mit einer Einleitung über die Geschichte des deutschen Notarszeichens, Sigmaringen, 1976 (Konstanzer Geschichts- und Rechtsquellen 22); Lönnecker, Notariat (žr. 28 išnašą), priedas, lentelė i-lxxvii; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 279-283; Notare und Notarssignete vom Mittelalter bis zum fahr 1600 aus den Beständen der staatlichen Archive Bayerns, surinko ir apibendrino Elfriede Kern, München, 2008 (Sonderveröffentlichung der Staatlichen Archive Bayerns 8) 39 Schuler, Notarszeichen (žr. 38 išnašą), p. 30-42; Lönnecker Harald, „Zur „Heraldik“ der Notarssignete“, Graphische Symbole in mittelalterlichen
Urkunden: Beiträge zur diplomatischen Semiotik, parengė Peter Rück, Sigmaringen, 1996 (Historische Hilfswissenschaften 3), p. 821-831; Peter Schuler Johannes, „Genese und Symbolik des nordeuropäischen Notarszeichens“, Graphische Symbole (kaip ir aukščiau), p. 669-687; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 196-204; Reckenzaun Ellinor, „Zur Kunstgeschichte des Notariatssignets in der Steiermark von 1344 bis zur Mitte des 16. Jahrhunderts. Eine Auswahl in drei Teilen als Beitrag zur Quellenforschung. Erster Teil: 15. Jahrhundert“, Mitteilungen des Steiermärkischen Landesarchivs, 52/53 (2004), p. 119-155 40 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 258-261; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 120 ir t. 41 Tai nagrinėjama studijoje apie Silezijos notarus — Kersken Norbert, „Das öffentliche Notariat in Schlesien — Lokale und regionale Bindungen und Beziehungen“, Zeitschriftfür OstmitteleuropaForschung, 56 (2007), p. 63-201 42 Apie tai žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 93 ir t.; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 275-277; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 145 ir t. 43 Apie tai žr. Kersken Norbert, „Pfarrkirchen und öffentliches Notariat im Spätmittelalter“, Pfarrkirchen in den Städten des hansischen Raumes, red. Felix Biermann, Manfred Schneider, Thomas Terberger, Stralsund, 2006 (Archäologie und Geschichte im Ostseeraum 1), p. 193-203 44 Apie tai žr. Kersken Norbert, „Öffentliches Notariat und klösterliches Urkundenwesen“, Glaube, Macht und Pracht: Geistliche Gemeinschaften des Ostseeraums im Zeitalter der
Backsteingotik, red. Oliver Auge, Felix Biermann, Christofer Herrmann, Rahden, Westf., 2009 (Archäologie und Geschichte im Ostseeraum 6), p. 339-350, čia p. 340-343 45 Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 57-63; Kersken, „Öffentliches Notariat“ (žr. 43 išnašą) 46 Apie tai žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 102-104,111-114,128-130; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 156 ir t. 47 1332 m. Naujajame Sonče sudarytas ritinio formos notarinis dokumentas iš 25 pergamento lapų, kurio bendras ilgis 14,63 m, apie tai žr. Sroka Stanisław A., „Rotulus z Lewoczy (1332 rok)“ Roczniki historyczne, 67 (2001), p. 131-148; 1360 m. Braunšveige sudarytas ritinio formos notarinis dokumentas iš 29 pergamento lapų, kurio bendras ilgis 19,40 m, žr. Mecklenburgisches Urkundenbuch, Band 14, Schwerin, 1886, p. 446-457· Apskritai šia tema daugiau: Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 127 ir t.
ŠALTINIAI IR LITERATURA | 177 48 Apie tai Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 119-125; Trusen, Anfänge (žr. 3 išnašą), p. 90; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 158 49 Apie tai Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 104-111; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 156 Rašto ir raštinių kultūros pradžia Lietuvoje Antanavičius Darius, „1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatų Bresto dvasininkams genezė“, Lietuvos istorijos metraštis 2003/1, Vilnius, 2004, p. 41-70 Banionis Egidijus, „Lietuvos Metrikos knygos: sąvoka, terminas, definicija“, Lietuvos istorijos metraštis 1988, Vilnius, 1989, p. 135-148 Bardach Juliusz, „O praktyce kancelarii litewskiej za Zygmunta I Starego“,}. Bardach, Studia z ustroju i prawa Wielkiego Księstwa Litewskiego xiv-xvii w., Warszawa-Bialystok: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1970, s. 351-378 Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans / Gedimino laiškai, parengė Stephen C. Rowell, Vilnius: Vaga, 2003 Dubonis Artūras, „Raštininkas“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 574-587 Karalius Laimontas, „Lietuvos Metrikos knygų vaidmuo Aleksandro Jogailaičio kanceliarijoje“, Istorijos šaltinių tyrimai, 1.1, Vilnius, 2008, p. 175-217 Kiaupienė Jūratė, Petrauskas Rimvydas, Lietuvos istorija, t. iv. Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., Vilnius: Baltos lankos, 2009 Kosman Marceli, „Kancelaria wielkiego księcia Witolda“, Studia źródłoznawcze, t. xiv, 1969, p. 91-119 Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504), parengė Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius: Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, 2007 Petrauskas Rimvydas, „Vėlyvųjų viduramžių Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raida xiv-xvi amžiuje“, Lietuvos istorijos studijos, t. xxiii, 2009, p. 69-84 Ragauskienė Raimonda, „xvi a. LDK bajorijos privačių archyvų saugojimo kultūra“, Lituanistica, Nr. 2 (бб), 2006, p. 1-19 Valikonytė Irena, „Teismo dokumentų Lietuvos Metrikoje repertuaras: rašto ir teisinės kultūros aspektai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, Istorijos šaltinių tyrimai, t. n, Vilnius, 2010, p. 109-127 Szybkowski Sobiesław, „Polish Staff as a Social Group in the Chancery of Grand Duke Witold“, Quaestiones Medii Aevi Novae, t. in, 1998, p. 75-94 Груша Аляксандр I., Канцылярыя Вялікага княства Літоускага 40-х гадоу xv — першай палоеы xvi cm., Мінск, 2006 Notariato instituto genezė ir sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 8 (1499-1514). Užrašymų knyga 8, parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius, Vilnius, 1995 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14 (1324-1529). Užrašymų knyga 14, parengė Laimontas Karalius, Darius Antanavičius, Vilnius, 2008 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15 (1528-1538). Užrašymų knyga 15, parengė Artūras Dubonis, Vilnius, 2002 Lietuvos Metrika (1522-1530). 4-oji Teismų bylų knyga, parengė Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, G. Kirkienė et al. Vilnius, 1997 Lietuvos Metrika (1562-1566). 47-oji Teismų bylų knyga, parengė Irena
Valikonytė, Neringa Šlimienė, Vilnius, 2011 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, 1.1, ats. red. Konstantinas Jablonskis, Vilnius, 1955
I Lietuvos notariato istorija Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Книга 30/30 (1480-1346). Книга запісаў որ. зо, падр. В. Мянжынскі, Мінск, 2008 Русская историческая библиотека, т. xxx.· Литовская Метрика. Книги публичных дел, т. i, Юрьев, 1914 Pirmasis Lietuvos Statutas, t. π, d. 1: Tekstai senąja
baltarusių, lotynų ir senąja lenkų k. Vilnius, 1991 Радзивилловские акты из собрания Российской национальной библиотеки. Первая пол. хѵі в., сост. Μ. Кром, Москва-Варшава, 2002 Статут Вялікага княства Літоўскага 1566 года, Мінск, 2003 Статут Вялікага княства Літоўскага 1588. Тэксты, даведнік,
каментарыі. Мінск, 1989 Судебная книга витебского воеводы Μ. В. Клочко: Литовская Метрика. Книга որ. 228. Книга судных дел որ. 9 (іЗЗЗ~154о), подг. В. Воронин, А. Груша, И. Старостина, А. Хорошкевич, Москва, 2008 Bardachjuliusz, Historia państwa i prawa Polski, 1.i, Warszawa, 1964 Bardach Juliusz,
Studia z ustroju i prawa Wielkiego Księstwa Litewskiego xiv-xvii w., Warszawa, 1970 Berman Harold J., Teisė ir revoliucija: Vakarų teisės tradicijosformavimasis, Vilnius: Pradai, 1999 Grodziski Stanisław, Z dziejów staropolskiej kultury prawnej, Kraków: Universitas, 2004. Hruša Aleksandr, „Доверял
ли монарх своим подданным? (Из жизни общества Великого княжества Литовского конца хѵ — первой трети хѵі в.)", Istorijos šaltinių tyrimai, t. π, Vilnius, 2009, p. 43-82 Ilarienė higa, „Viešųjų notarų ženklai Lietuvos Metrikos Viešųjų reikalų knygoje ir Motiejaus Dogelio publikuotų šaltinių rinkinyje“
Lietuvos Metrikos naujienos, Nr. 8, 2004/2005, Vilnius, 2006, p. 30-37 Jablonskis Konstantinas, Istorija
ir jos šaltiniai, Vilnius: lii, 1979 Jablonskis Konstantinas, Lietuvos valstybės ir teisės istorija nuo xiv a. pab. iki xvi a. vidurio, Vilnius, 1971 Kiaupienė Jūratė, „Kilka uwag o zasadach, formularzu i treści dokumentu kupna-sprzedaży w Wielkim Księstwe Litewskim przed 11 Statutem Litewskim 1566 roku“ Z dziejów kultury prawnej: Studia ofiarowane prof. J. Bardachowi., Warszawa, 2004, s. 353-360 Лаппо Иван (junior), Листы-записы в Литовском праве хѵі столетия, Tartu-Юрьев, 1935 Malec Dorota, Dzieje notariatu polskiego, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2007 Pietkiewicz Krzysztof, „Dokument ruski w kancelarii litewskiej Aleksandra Jagiellończyka (14921506)“, Litwa ijejsąsiedzi odxiidoxxw.: studia ofiarowane Prof. dr. hab. Jerzemu Ochmańskiemu w sześćdziesiątą rocznicę urodzin, Poznań: Wielkopolska Agencja Wydawnicza, 1994, p. 65-85 Pietkiewicz Krzysztof, „Uwagi o dokumencie łacińskim w praktyce kancelarii litewskiej Aleksandra Jagiellończyka“, Praeities pėdsakai: Skiriama prof. dr. Zigmanto Kiaupos 63-mečiui, Vilnius: lii, 2007, p. 119-134 Skupieński Krzysztof, Notariat publiczny w średniowiecznej Polsce, Lublin: umsc, 2002 Valikonyté Irena, Lazutka Stanislovas, Gudavičius Edvardas, Pirmasis Lietuvos Statutas (1329 m.), Vilnius: Vaga, 2001 Notariato kultūros raiška istorinės Lietuvos miestuose Dubiński Piotr, Zbiór praw у przywilejów miastu stołecznemu W.X.L. Wilnowi nadanych na żądanie wielu miast Koronnych, jako też Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno, 1788 Groicki Bartłomiej, Porządek sądów i spraw miejskich prawa majdeburskiego w Koronie Polskiej,
Warszawa, 1953 (Biblioteka dawnych polskich pisarzy-prawników, 1.1) Groicki Bartłomiej, Artykuły prawa majdeburskiego. Postępek sądów około karania na gardle. Ustawa płacej u sądów, Warszawa, 1954 (Biblioteka dawnych polskich pisarzy-prawników, 1.11) Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai [santrumpa — lmmpa], t. ii: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas, sudarė A. Tyla ir D. Žygelis, Vilnius: lii, 1997
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA | 17Ç Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. ni: Kėdainiai, sudarė a. Tyla, Vilnius: lii, 2002 Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. iv: Alytus, sudarė a. Tyla, Vilnius: lii, 2006 Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. V: Merkinė, sudarė a. Baliulis, Vilnius: lii, 2007 Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. vii: Merkinės miesto aktai (1598-1627), sudarė A. Baliulis, Vilnius: lii, 2010 Anužytė Lina, „Maro meto (1602) Merkinės miestiečių testamentai“, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. iii, Vilnius: lii, 2001, p. 97-112 Ebei Friedrich, „Die Bedeutung deutschen Stadtrechts im Norden und Osten des mittelalterlichen Europa. Lübisches und Magdeburgisches Recht als Gegenstand von Kulturtransfer und Träger der Moderne“, Ebel Friedrich, Unserenfruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften, hrsg. von A. Fijal, H֊J. Leuchte, H-J. Schiewer, Köln-Weimar-Wien: Böhlau Verlag, 2004, p. 389-401 Jerouschek Günter, „Akkusationsprozess“, Handwörterbuch zur deutschen Rechtsgeschichte, Bd. 1, Berlin: Erich Schmidt Verlag, 2004, Sp. 853-855 Karpavičienė Jolanta, Moteris Vilniuje ir Kaune xvi a. pirmojoje pusėje: Gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos, Vilnius: Versus aureus, 2005 Karpavičienė Jolanta, „Liubeko ir Magdeburgo teisių raida Europoje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais“, Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį, Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos
institutas, 2008 (Acta historica universitatis Klaipedensis, xvii), p. 29-50 Kiaupa Zigmantas, „Lietuvos miestų savivalda xiv-xviii a.“, Lietuvos heraldika, 1.1, sudarytojas ir parengėjas E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 163-183 Kiaupa Zigmantas, „Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos xvi-xvii a. pirmojoje pusėje“ Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, 1.1, Vilnius: Mokslas, 1988, p. 25-46 Kiaupa Zigmantas, Kauno istorija, 1.1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki i6$s metų, Vilnius: Versus aureus, 2010 Kiaupienė Jūratė, „Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšėjaus 1559-1564 m- teismo knygos“, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. n, Vilnius: lii, 1992, p 61-75 Ragauskas Aivas, Vilniaus miesto valdantysis elitas xvii a. antrojoje pusėje, Vilnius: Diemedis, 2002 Rimša Edmundas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius: Žara, 1999 Urbanavičius Agnius, „Iš Vilniaus miesto tarybos raštinės palikimo: naujųjų miestiečių aktai 16631795“, Lituanistica, Nr. 4 (48), 2001, p. 23-40 Urbanavičius Agnius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-179$ m·։ Vilnius: lii, 2005 Varsackytė Rasa, „Kauno miesto valdžios žmonės xvii-xviii a. sandūroje“, Kauno istorijos metraštis, t. v, Kaunas: vdu, 2004, p. 7-81 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos Gardino pavieto žemionių aktų knyga, 1792,1793, Baltarusijos nacionalinis istorinis archyvas (toliau — bnia), f. 1755, ap. 1, b. 77, b. 78 Kauno žemionių aktų knyga, 1792, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau -lvia), f. sa, b. 13808 Merkinės seimelio dienoraštis, 1792, lvia, f. sa, b.
5834 Merkinės žemionių aktų knyga, 1792, lvia, f. sa, b. 5833 Matuszewicz Marcin, Diariusz žycia mego, oprać, i wstęp В. Królikowski, komentarz Z. Zielińskiej, 1.1, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1986 Naugarduko vaivadijos žemionių aktų knyga, 1792, bnia, f. 1774, ap. 1, b. 21 Volumina Legum, t. vii, Petersburg, i860 Volumina Legum, t. viii, Petersburg, i860 Volumina Legum, t. їх, Kraków, 1889
I Lietuvos notariato istorija Volumina Legum, t. x, Poznań, 1952 Статут Вялікага княства Літоўскага i¡88. Тэксты, даведнік, каментарыі. Мінск, 1989 Abramski Adam, „Sądownictwo konfederackie w Polsce w latach 1764-1795“, Czasopismo prawnohistoryczne, t. xxxvi, z. 2, Poznań, 1984, s. 149-150 Avižonis Konstantinas, Rinkt, raštai, t. iv, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 94-96 Bardach Juliusz, Leśnodorski Bogusław, Pietrzak Michal, Historia ustroju i prawa polskiego, Warszawa: LexisNexis, 1996, s. 250-262 Dubonis Artūras, „Raštininkas“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 574-587 Ehrenkreutz Stefan, „Ustawa o ważności zapisów a praktika sądowa litewska", Księga pamiątkowa ku czci Oswalda Balzera, 1.1, Lwów, 1925, s. 1 [243]-12 [254] Kiaupa Zigmantas, „Telšiai xviii amžiaus pabaigoje“, Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai, sud. V. Vaivada, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 85-105 Losowski Janusz, Kancelaria grodzka chełmska od xv do хѵш wieku, Lublin, 2004 Malec Dorota, Dzieje notariatu polskiego, Kraków: Wydawnictwo uniwersytetu Jagiellońskiego, 2007 Słownik polszczyzny xvi wieku, t. xxvi: Podoba-Polżyć, Warszawa, 1998. Interneto prieiga: http://kpbc.umk.pl/dlibra/docmetadata?id=34O28 from=publication Sobczak Jacek, „Sądy konfederacji barskiej w Wielkopolsce“, Studia i Materiały do Dziejów Wielkopolski i Pomorza, t. xiv, z. 1,1980, s. 94-102 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Išmatuoti erdves: „Ribų komisijų“ įkūrimas ir veikla 1791-1792 m.“, Viešosios ir privačiosios erdvės хѵш
amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: lii leidykla, p. 223-251 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792-1793 metais, Vilnius: ui leidykla, 2003 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Liublino unija: idėjos tęstinumas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijose Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu“, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja: Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 352-364 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Tarp tradicijų ir novacijų: Upytės pavieto bajorija хѵш a. pabaigoje“, Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 710 metų, Panevėžys, 2004, p. 92-116 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Už ar prieš reformas: Ketverių metų seimo nutarimų įgyvendinimas LDK pavietuose 1789-1792 metais, Istorija, 2009 / 2, t. Lxxiv /74, p. 13-22 Vilimas Darius, „LDK pavieto žemės teismų funkcija — tarp notariato ir teismo (iki 1588 m.) (lietuviškų pavietų atvejis)" Lituanistica, 2011, t. LVII, Nr. 4 (86), p. 355-364 Vilimas Darius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemosformavimasis (¡¡64-1588), Vilnius: lii leidykla, 2006 Vilimas Darius, „Upytės pavieto žemės teismo elitas ir žemės teismo kasdienybė (1566-1588), Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų. Konferencijos pranešimai, Panevėžys, 2004, p. 70-91 Ginčas dėl Gardino vėliavininko Stanislovo Isaikovskio palikimo 1 Malec Dorota, Dzieje notariatu
polskiego, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2007, p. 52 2 Iš gausios lenkų istoriografijos paminėtina Januszo Łosowskio studija, skirta Chełmno pilies teismo kanceliarijai xv-хѵш a., kur ne tik apžvelgta temos istoriografija, bet ir nuodugniai aptarta kanceliarijos struktūra, vieta visuomenės gyvenime, dokumentų rengimo problematika ir kt., žr. J. Losowski, Kancelaria grodzka chełmska od xv do xviii wieku: Studium o urzędzie, dokumentacji, jej formach i roli w życiu społeczeństwa staropolskiego, Lublin: Wydawn. Uniwersytetu Marii CurieSkłodowskiej, 2004.
ŠALTINIAI IR LITERATURA | 3 Rengiant darbą remtasi 1744 m. Vilniaus Akademijos spaustuvėje išspausdinto tls egzemplioriumi. 4 Volumina Legum (toliau — vl), Petersburg, 1860, t. vii, p. 179 5 Įstatymiškai reikalavimas kalbų tekstus spausdinti buvo įtvirtintas 1792 m.: posėdžio pirmininkas suteiks balsą advokatui „skaityti glaustai parašytas ginamąsias ir kaltinamąsias kalbas, ir ne kitaip pateikiamas negu išspausdintas“ vl, t. їх, p. 389. 6 Plg. Księga introligowanych produktów, replik w sprawach obywatelskich w Trybunale Głównym Wielkiego Księstwa Litewskiego odbywanych na kadencji grodzieńskiej w roku 1790 za laski marszałkowskiej j.w. Pawła Bułharyna podkoniuszego litewskiego . przez adwokatów trybunalskich produkowanych, aprzezemnie Józefa Kozako(w)skiego, wówczas do znajomości prawa narodowego przykładającego się sporządzona, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje, Nr. ւ-18/2-283 7 Jos įrištos kartu su kitose bylose 1779 m. Lietuvos vyriausiojo tribunolo Gardino kadencijoje advokatų pasakytomis kalbomis, pažymėtos Nr. L-18/2-72. Replika in evictionem wieczności hrabstwa Indury za sprawą jw. jp. Michała hrabi Ogińskiego hetmana w. W.X.L. przeciwko jww. jpp. Adamowi i Genowefie z Ogińskich Brzostowskim ex kasztelanom połockim, Michałowi i Kazimirze z Ogińskich Brzostowskim podskarbim w. W. X. Litt., xiędzu referendarzowi W. X. Litt., Robertowi pułkownikowi ussarsk., ww. Kochowskim pułkownikom woysk rossyisk., Puzynom, Jelskim ijp. Grabskiemu bywszemu regentowi ziem, i grodzk. pwtu Grodzieńskiego (eilės Nr. 21); Replika od powodów
jwwżch Bazylego i Konstancyi z Brzostowskich Kochowskich pułkowników woysk rossyiskich, prezydentów sądów Główn. Gubernii mohilowskiey przeciwko jwżmu jmści panu Michałowi Ogińskiemu hetmanowi w. Wgo Xstwa Litt., pozwanemu i dalszym pozwanym (Nr. 27); Replika od powodów jww. Bazylego i Konstancyi z Brzostowskich Kochowskich pułkowników woysk rossyiskich przeciwko jw. jp. Michałowi Ogińskiemu hetmanowi w. WX.Litew. pozwanemu i dalszym pozwanym (Nr. 43); Replika w obronie у w zastępstwie czczi oraz widymusu w 1766 wydanego dobroci od w. jmci pana Stanisława Grabskiego regenta ziemskiego у grodzkiego powiatu grodzieńskiego naprzeciw ww. jchmośćpaństwu Bazylemu у Konstancyi z Brzostowskich Kochowskim pułkownikom woysk rossyiskich małżonkom oraz wszystkim do sprawy wchodzącym (Nr. 28); Replika w obronie za w.jp. Grabskim regentem ziem, pwtu grodzień. przeciw jww. Kochowskim pułkownikom woysk rossyi. i wszystkim pozywającym, w zastępstwie przezeń wydanego dokumentu pewności, i usprawiedliwieniu od skargi i upomnieniu się o wexę (Nr. 31); Replika ze strony jw. jmci pana Ogińskiego hetmana w. W. Xstwa Litew. przeciwko jww. Michałowi i Kazimierze z Ogińskich Brzostowskim podskarbim wielkim W. X. Litt., Adamowi i Genowefie z Ogińskich Brzostowskim ex-kasztelanom połoc. oraz ww. Kochowskim pułkownikom woysk rossyiskich, Puzynom, Jelskim i Grabskiemu regentowi grodzieńskiemu (Nr. 35). Toliau tekste minint bylininkų argumentus nuorodų į šiuos tekstus nėra pateikiama. 8 Palyginimui galima paminėti, jog Tribunolo knygose bylai (šalių ieškiniams, bylos eigai apibūdinti, teismo sprendimui
išdėstyti) skirta vos keliolika lapų, žr. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (toliau — lvia), f. sa, b. 160, L 691-707 v (sprendimas); b. 842,1. 39-47 v (dekretalas, arba kitaip — protokolinė sprendimo santrauka). Tuo tarpu pagrindinių ginčo dalyvių kalbos užėmė per šimtą spausdinto teksto puslapių. 9 Kochovskiai remdamiesi kitų Bžostovskių 1767,1769 ir 1777 m. pasirašytais atsisakymo į turtą (zrzeczne) dokumentais pretendavo į penkias dalis, o Adomas Bžostovskis į vieną. Tiesa, pretenzijų į Mykolo Oginskio turėtas valdas atsisakiusieji teisme šiuos susitarimus bandė paneigti, tačiau pradinėje proceso stadijoje jų ieškiniai buvo atmesti, žr. Replika akcessoryalna jww. Bazylego i Konstancyi z Brzostowskich Kochowskich pułkowników woysk rossyiskich (spaud.). 10 Oginskis Tribunole demonstravo padarytą manifestą ir rodė kai kuriuos apdegusius dokumentus (przy okazywaniu na widok niektórych dokumentów z konflagraty wyrwanych opalonych), lvia, f. sa, b. 160,1. 704 v. Toks pasiteisinimas yra įtikinamas, mat buvo įprasta teisme nagrinėjant bylą padėti būtent originalus, žr. Korowicki A., Proces cywilny litewski, Wilno, 1826, p. 114.
Į Lietuvos notariato istorija Šiuos blankus Kochovskiai gavo iš Gardino žemės teismo kanceliarijoje dirbusio Elijaus Dobrilevskio, kuris vietos seimelyje buvo išrinktas sutvarkyti rusenu kalba parašytus dokumentus (do regestracyi ruszczyzny). Grabskis teigė, jog už blankų perdavimą ir įvairių knygų išnešimą Kochovskiai buvo pažadėję Dobrilevskiui sumokėti keturis tūkstančius auksinų. 12 Plačiau žr. Ragauskienė R., „Galimybės klastoti bajorijos dokumentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje xvi a.“, Istorijos šaltinių tyrimai, 1.i, p. 219-250. Beje, procese buvo iškeltas svarbus teisinis klausimas: ar į aktų knygas įrašytas suklastotas ir niekieno neužginčytas dokumentas suėjus senaties laikotarpiui (LDK teisėje tai 10 metų) įgija teisėto akto statusą. Būtent tokios pozicijos laikėsi Oginskis. Tuo tarpu Kochovskiai teigė, jog pats įrašymas nieko nereiškia, jeigu jis neatlikās pagal teisės normas (podrzut w akta jakiegokolwiek pozoru zapisów, bądź w kopiiformą zapisów ułożoney, bądź na blankiecie attentowanie, aktykacya przy wpisowaniu w xięgi nie czyni kognicyi, a zatym nie iustyfikuie prawdy). Tribunolas savo sprendime konstatavo, kad pretenzijoms į turtą pareikšti suėjo senaties terminas, tačiau nepripažino, kad dokumentai suklastoti, todėl šiuo klausimu aiškiai nepasisakė. 13 Лаппо И. И., Листы-записы в литовском праве xvi столетия, Tartu-Юръевь, 1935, p. и 14 TLS, vu sk., 1, 7 տէր. Liudytojų parašai buvo reikalingi, kai pasirašyti nemokėjo dokumento išdavėjas. 15 Tokiu būdu teismas įsitikindavo, kad pateikėjas yra teisiškai veiksnus. Kuomet 1769 m. birželio 16 d. Minsko
sargybininkas Kazimieras Šablovinskis norėjo pateikti įrašyti į aktų knygas tris dokumentus, kuriais išsižadėjo savo sūnų ir dovanojo Gerdutiškių valdą žmonai, Tribunolas patenkino sūnų prašymą ir apklausė pateikėją. Teismas pripažino Šablovinskį esant nesveiką (na ciele y na umyśle chorym) ir dokumentų įrašyti neleido, — lvia, f. sa, b. 669,1. 9 v. 16 Лаппо И. И., op. cit., p. 2. Šiuos tls, vii sk. 1 տէր. reikalavimus citavo ir Oginskio advokatas (obowiązki dobrego zapisu są wiadome, aby prawodawca podpisał, aby pieczętarzów prosił, i przyznał w własnym ziemstwie i powiecie, a który zapis w grodzie na wieczność zeznany będzie, ten ma być przeniesion do ziemstwa, inaczey upada), kartu pabrėždamas, kad kitokių nesama. 17 Pvz. 1775 m. vasario mėnesį Vilniaus katedros kantorius prelatas kunigas Antanas Zavadzkis „dėl jį paguldžiusios ligos“ pats negalėdamas atvykti į teismą paprašė, kad jį aplankytų Tribunolo teisėjai. Į mūrnamį Pilies gatvėje Vilniuje atvykę Petras Hubarevičius ir Jurgis Rostockis priėmė tų metų vasario 4 d. Zavadzkio sudarytą užrašymą (pinigų sumą, užrašytą Klobino palivarke Vilkmergės pav.) savo sūnėnams Slonimo iždininkaičiams, — lvia, £ sa, b. 2388,1. 34-35. 18 Kartais buvo įrašomi jau smarkiai defektuoti dokumentai, pvz. 1787 m. gruodžio 29 d. Upytės horodničiaus Mykolo Daukšos pateikti įrašyti lapeliai (karteczki), buvo seni ir sugraužti žiurkių, todėl kanceliarijai jau nepavyko atkurti viso teksto, — lvia, f. sa, b. 177,1.548-549 v. 19 Teismo išduotas išrašas buvo vertingesnis už neaktuotą dokumentą tuo požiūriu, jog už teismo antspaudo padirbimą grėsė
griežtesnė, mirties bausmė, — Лаппо И. И., op. cit., p. 100-102. 20 Kaip galima suprasti iš Grabskio dėstymo, išrašas (extrakt) priklausė dokumento pateikėjui, tuo tarpu visi vėlesni nurašymai išduodami kaip kopijos (vidimus). Tačiau tokio išskyrimo šiame tekste nesilaikoma, kadangi ginčytasi apskritai dėl dokumentų išdavimo principo, todėl lygiagrečiai vartojami abu terminai. 21 [Z]apisy ażeby porządnieysze były y w wątpliwość successa temporis nie przychodziły, matą bydź acta oných, to iest każdego zapisu księgi tak oryginały iako y extrakty, przez ur. marszałka, pisarza у regenta trybunalskich konnotowane, у z konnotacyami introligowane, — vl, t. vi, p. 242. Žemės ir pilies teismų pareigūnams nurodyta kiekvienos sesijos metu pasirašinėti akta wszystkich zapisów. zz [W]pisuiąc tranzakcye do księgi introligowaney, z podpisem rąk zeznawaiących, przyznania podług prawa у zwyczaiu Koronnego przyimować maią, — vl, t. vii, p. 180. 23 Apie tai, kokiomis aplinkybėmis dingdavo bajorų archyvų dokumentai, pastaruoju metu rašė R. Ragauskienė, „Dingę istorijoje: xvi a. LDK privačių archyvų dokumentų dinamika“, Istorijos šaltinių tyrimai, t. iii, p. 85-110. ii
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA | 24 1755 m. toks Stravinskis buvo parengęs projektą, pagal kurį dingus dokumentams dėl jų buvimo turėjo būti prisiekiama pranešimo (manifestacijos) teisme metu, nereikalaujant pakartotinės priesaikos bylinėjimosi atveju, lmab rs, f. 43, b. 26889. 2$ Šis reikalavimas cituojamas pateikiant nuorodas į tls iv sk. 3,12 ir 13 տէր. 2б Grabskis šioje vietoje atsirėmė į tls iv sk. 103 տէր. reikalavimą, kad raštininkai rengdami dokumentus „neturi per daug išsiplėsti, tačiau viską tinkamai išrašyti". 27 [Kjonnotacya owa ksiąg nigdy w używaniu i exekucyi nie była, nie tylko probuie mocne przeświadczenie y wiadomość ninieysza nawet w całey prowincyi. 28 Ši nuomonė iš tikrųjų atitiko teisės normą, tačiau xviii a. bajorai vis dažniau naudoj osi ir magistrato kanceliarijų paslaugomis, ten pateikdavo tvirtinti ir įrašyti su žemės nuosavybe susijusius dokumentus. Tokią praktiką mini 1764 m. konstitucija, — vl, t. vii, p. 179. 29 tls, iv sk. 3,4 տէր. (a listy sądowe y wszelakie wypisy, y inne wszystkie listy tego urzędu ziemskiego, ma pisarz ręką swą podpisować), 12 ( będą pieczętowane wszelakie listy z tego urzędu ziemskiego sądowe wypisy i zeznanie, listy upominalne, uwiążcze i inne pieczęćmi sędziego i podsędkową, a podpisowane ręką tegoż pisarza ziemskiego), 13. 30 tls, IV sk. 1 տէր. Ši raštininkams skirta priesaikos formuluotė nekito iki pat xviii a. pabaigos. Tiesa, remiantis 1647 ir 1667 m. konstitucijomis, Tribunolo raštininkai dar papildomai turėjo prisiekti neišduosią teismo paslapčių ir nereikalausią didesnių nei nustatyta mokesčių (vl, t. iv, p. 54, 468),
tačiau kaip rodo 1772 m. gegužės 13 d. į einamųjų reikalų protokolų knygas įrašytas Juozo Borevičiaus duotos priesaikos Tribunolo raštininko pareigoms užimti tekstas (lva, f. sa, b. 675, 1. iv-շ), xviii a. n P. šio reikalavimo nesilaikyta. Naujos rotos raštininkams buvo parengtos Didžiajame (1792) ir Gardino (1793) seimuose, — vl, t. їх, p. 393-394; t· X, P· 284. 31 1647 m. konstitucijoje konstatuota, jog Lietuvos vyriausiojo tribunolo raštininkas, skirtingai nei Lenkijos tribunolo, pats sprendimų nerašo, — vl, t. iv, p. 54. Taip pat plg. vl, t. vi, p. 241 (1726); t. vii, p. 178 (1764). 32 Avižonis Konstantinas, Rinktiniai raštai, t. iv, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leid., 1994; P-168,193. 33 vl, t. vi, p. 236; t. vii, p. 89. Beje, 1726 m. įstatymo projekto autorius buvo tuometinis Vilniaus žemės teismo raštininkas Mykolas Pavlovskis, — Michalski Jerzy, Studia nad reformą sądownictwa i prawa sądowego w xviii w., Wrocław-Warszawa: Zakład Narodowy im Ossolińskich, 1958, p. 106. 34 vl, t. vii, p. 172. Tribunolo nuostatuose buvo numatyta, jog šio teismo kanceliarijai vadovaus vietos, kurioje dirbs ši institucija (Vilnius, Trakai, Naugardukas, Minskas) žemės teismo raštininkas (Wierzchowiecka I., „Kanceliaria Trybunału Litewskiego", Acta Universitatis Wratislaviensis. Prawo, Nr. CCLXXI11, 2001, p. 101-123). Pastarajam nesant (mirus arba nepaskyrus naujo) jo vietą turėjo užimti vienas iš Tribunolo teisėjų, prieš tai atlikęs raštininko priesaiką (vl, t. iii, p. 149-150). Šių pareigų perdavimą Tribunolo teisėjams paskatino xviii a. 1 p. įvykiai, kuomet iš Vilniaus žemės teismo
raštininko pareigų dėl piktnaudžiavimų (bylininkų interesų protegavimo ir korupcijos) buvo pašalinti Mykolas Aloyzas Savickis (1731) ir Andrius Abramavicius (1756). 35 Janulaitis A., Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas xvi-xviil am¿., Kaunas, 1927, p. 59 36 tls, iv sk., 4 տէր. (podpiska, abo dwuch, abo ile mu potrzeba będzie). Teisę pasirinkti pagalbininkus raštininkai išlaikė iki pat xviii a. pab. Tik 1792 m. atsirado nuostata, jog Tribunolo regentus rinks ir tvirtins pats teismas, — vl, t. IX, p. 391. Iš dalies ji buvo recipuota 1793 m. įstatyme, vl, t. x, p. 280. 37 tls, iv sk., 3, 4 տէր. 38 xvri-xviii a. šalia regentų kartais minimi ir žemesnio rango kanceliarijos pareigūnai. Kai kurių vykdytas funkcijas galima atskleisti pagal jų įvardijimą, pvz.: dokumentų perrašinėtojai {terminator, skrybent), asmenys, atsakingi už parengtų kopijų sutikrinimą su originalais (korrygator, podpisek od „corrigaty", lektant), — vl, t. iii, p. 41Ճ; t. vi, p. 242, 243; Porządek postanowiony sądów głównych Trybunalskich w roku 1648, Varšuvos vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Radvilų fondas, n sk., b. 63, 1. 70; Porządek sądzenia spraw Trybunału WXL, 1710 (spaud.).
I Lietuvos notariato istorija VL, t. iv, p. 54 Porządek sądzenia spraw Trybunału WXL, 1710 VL, t. vi, p. 241-242 vl, t. vu, p. 172,180 VL, t. iv, p. 54 (dwu tylko przysięgłych podpisków, którzyby także exnunc, de non revelandis tylko secretis, przysięgli), p. 467-468 (przysięgę, super non revelanda secreta, y nic nad prawo w kancellaryi trybunalskiey od spraw wyciągać). 44 TLS, IV sk. 4 տէր.; VL, t. iii, p. 149-150 (1616), p. 416 (1635); t. rv, p. 467-468 (1667). Pagal 1616 m. įstatymą didesnių nei nustatyta mokesčių reikalavę arba dekretu y spraw wszelakich per savaitę neišdavę raštininkai ir paraštininkiai turėjo būti baudžiami šimto kapų grašių bauda (vl, t. iii, p. 149-150). 1648 m. Tribunolo ordinacija (11 տէր.) už kanceliarijos darbuotojų piktnaudžiavimus numatė tūkstančio auksinų baudą raštininkui, Porządek postanowiony sądów głównych Trybunalskich w roku 1648.1697 m. Coaequatio iurium įstatymas už vertimą iš teismo knygų išimti pateiktų įrašyti dokumentų kopijas ir neteisėtų mokesčių reikalavimą nurodė bausti raštininką pašalinimu iš pareigų, šimto kapų grašių bauda ir amžinos banicijos bausme, Coaequatio iurium stanów Wielkiego Xięstwa Litewskiego z Koroną Polską, skelbta: Lappo L, Lietuva ir Lenkija po Liublino unijos, Kaunas, 1932, p. 156. 45 Losowskij., op. cit., p. 127. Kitaip šią nuostatą interpretavo Grabskis: „ištikimybė ir atsakomybė už (regento padarytą) klaidą reiškia ne ką kitą kaip svarbių pareigybių atlikimą ir žalos atlyginimo garantiją.“ 46 [N]obiles, bene possessionati et jurati, — Lappo L, op. cit., p. 157. Tie patys reikalavimai kartoti ir vėliau:
1726 m. (vl, t. vi, p. 241-242) ir 1792 m. (vl, t. IX, p. 391). 1764 m. prie jų pridėtas reikala vimas nebūti kaltinamiems kriminaliniais nusikaltimais (w niczym non notatos), vl, t. vii, p. 178. 47 Jais tapo šiame teisme darbo patirties turėję Vilniaus pavieto teismų regentai — Mykolas Pavlovskis, Mykolas Spyrka ir Steponas Taraškevičius, — Porządek sądzenia spraw w Trybunale Wielkiego Xięstwa Litew., 1708. 48 [U]r. Regenci Trybunalscy na początku Trybunałów, tako też in minoribus subselliis przed swoiemi urzędami, nie tylko super non revelanda secreta, ale też na tym, iako żadnemi extorsyami nad słuszność, zwyczayy prawo W. X. Lit. depaktować nie będą, iurament wykonać obligantur, — vl, t. vi, p. 242. Maksimalus trijų regentų Tribunole skaičius minimas ir 1764 m. įstatyme, — vl, t. vii, p. 178. 49 Ten pat 50 Duomenys apie Tribunolo regentų atliktas priesaikas šio teismo knygose pradėti fiksuoti tik 1772 m. (pirmas paminėjimas: lvia, f. sa, b. 672,1.2), tačiau 8 deš. tokios praktikos dar nuosekliai nesilaikyta. 51 Taip leidžia teigti apie regentų priesaikų atlikimą informuojantys užrašai Tribunolo einamųjų reikalų protokolų knygose, pateikiantys nuorodas į 1726 m. konstituciją: zwykłą rotą z przepisu kon. 1726 roku wzięto juramenta wykonali (lvia, f. sa, b. 675, iv-շ), jurament rotą konstytucyą 1726 roku oznaczoną wykonał (ten pat, b. 694,1. 2), rotą z konstytucyi 172d juramenta na regencye (ten pat, b. 715,1.1), rotą przez konst. 1726 przepisaną (ten pat, b. 726,1. 2). 52 vl, t. ix, p. 391 53 Priesaikos tekstas: Ja (N.) przysięgam Panu Bogu Wszechmogącemu w Trójcy
świętej Jedynemu, na tym jako sekretów izby sądowej trybunalskiej rewellować, dochodów żadnych na siebie obracać i chociażby dobrowolnie od stron ofiarowane były przyjmować i o nie tentować nie będę, owszem kontentując się tylko pensyją prawem naznaczoną i w pisaniu dekretów stosując się do myśli sądu w wydaniu wszelkich tranzaktów od stron rekwirowanych wiernie zachowam się. Dekreta bez żadnej obojętności terminować będę, dochody wszelkie przez strony opłacać się mające, które sądowi wedle myśli prawa należą do skrzynki pod dozór j(aśnie) w(ielmożnych) pisarzów trybunalskich wraz importować i w decyzyje żadne czasu namowy mieszać się i żadnych spraw promowować nie mam, owszem we wszystkim 39 40 41 42 43
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ļ wedle prawa teraz zapadłego zachowam się. Na czym jako sprawiedliwie przysięgam tak mi Panie Boże dopomóż i niewinna Syna Jego męka, — lvia, f. sa, b. 732,1. iv-շ. Beje, ši regentų rota gerokai skyrėsi nuo tos, kurią turėjo atlikti raštininkai, — vl, t. їх, p. 393-394. 54 vl, t. X, p. 284 SS [T]ranzakcje do ksiąg przyjmować i ekstrakta wydawać, — vl, t. x, p. 284. 56 Tokią nuomonę patvirtina man žinomi pirmos instancijos teismų regentams išduoti vadin, kredensai (t.y. dokumentai, įgaliojantys užimti pareigas). Pvz., 1788 gegužės 22 d. Stanislovui Žilinskiui buvo išduotas kredensas Smolensko žemės teismo aktų ir dekretų regento pareigoms, jam suteiktos galios: kanceliaryją zarządzać, przyznanie przyjmować i wszystkie rekwizyta stronom rekwirującym z podpisem ręki swej i wyciśnieniem pieczęci wydawać, — lvia, f. SA, b. 178,1.30 v. 57 Toks samprotavimas buvo nelabai pagrįstas, mat LDK teisėje remtis precedentais uždraudė 1764 m. įstatymas, — vl, t. vii, p. 179. 58 Žr. išn. 43 59 [T]oć ich, gdy depaktacya od spraw, i zatrudnienie w wydaniu w tym punkcie zakazane, a sprawy do prędkiego wydawania zalecone, istotnie у widocznie mocy wydawania z wagi tych praw, odmówić nie można. 60 vl, t. in, p. 149-150 Ճ1 lvia, f. SA, b. 160,1.701 v. Apie nurodytą Statuto straipsnį žr. tekstą prie išn. 24. 62 Pinigai turėjo būti išmokėti 1780 m. balandžio 23 d. Gardino pilies teismo kanceliarijoje. Suma padalyta pagal bylininkų pretenzijas, taigi į penkias palikimo dalis pretendavę Kochovskiai įpareigoti sumokėti 41667 auks., o į vieną dalį pretendavęs Bžostovskis — 8
333 auks., — lvia, f. s a, b. 16 o, 1.707. 63 lvia, f. sa, b. 1Ճ0,1. 704 Pirmieji notariato įstatymai Lietuvoje 1 Положение о нотариальной части, Свод законов Российской империи, т. хѵі, ч. i, 1914 շ Правовые основы нотариальной деятельности, под ред. В. Аргунова, Москва, 1994, p. и 3 Правовые
основы нотариальной деятельности, под ред. В. Аргунова, Москва, 1994, р. 7 4 Плохотенко А. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. 107-108 5 Burkevičius Vilhelmas, Kauno notariato archyvas (Vyresniojo notaro įstaiga): Keli bruožai iš įstaigos veikimo ir sutvarkymo, Kaunas, 1928, p. 3 6 Lietuvos teismas
1918-1928, red. A. Kriščiukaitis, Kaunas, 1930, p. 138 7 Свод местных узаконений губерний остзейских. Часть третья: Законы гражданские. C.-Ī16., 1864 8 Плохотенко А. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. юо 9 Rus. Ипотечные уставы 1818 г. и 1825 г. Шенвиц Ф., Гражданские законы Царства Польского,
разъясненные по решениям Правительствующего Сената, издание неофициальное, Kaunas, 1930, Ρ· 760-866 10 Плохотенко A. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. 97 и „Положение о нотариальной части", Свод законов Российской империи, т. хѵі, ч. i, 1914; Плохотенко А. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. 5;
Burkevičius Vilhelmas, „Iš notariato reformų ruošimo istorijos“, Teisė, 1929, t. xvi, p. 62 12 Burkevičius Vilhelmas, „Iš Klaipėdos krašto teisingumo žinybos“, Teisė, 1932, t. xxii, p. 99-100 13 „Įstatymas apie aktus, padarytus dėl nekilnojamojo turto perleidimo“, Laikinosios vyriausybės žinios,
1919, №. 11 (135) 14 Lietuvos tarybos Teisininkų komisijos 1918 05 28 raštas Lietuvos tarybos Prezidiumui,
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1014, ap. 1, b. 32,1.1 15 Ministrų tarybos 19181217 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 9: І· Зі
I Lietuvos notariato istorija 16 Ministro pirmininko žiniai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 1295,1.2 17 Ministrų kabineto 1919 01 09 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 24,1. 246 18 „Laikinasis notariato sutvarkymas", Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3/23 19 Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė, 1929, t. xv, p. 37; Burkevičius Vilhelmas, „Įstatymų suvienodinimo reikalu“, Teisė, 1934, t. xlviii, p. 375; Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 102 20 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 101 21 Mačys V., „Ipoteka, jos pagrindai ir santvarka“, Teisė, 1927, t. ni, p. 15. Straipsnio tekste šiam institutui įvardyti vartojamas dabar priimtas jo pavadinimas „hipoteka“. 22 Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė, 1929, t. XV, p. 30; Burkevičius Vilhelmas, „Notarų egzaminai ir notarų užstatai“, Teisė, 1939, t. xlviii, p. 383 23 Ministrų kabineto 1919 0109 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 24,1. 246 24 Teisingumo ministerijos 1919 m. vasario sąmatos paaiškinimai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, £ 923, ap. 1, b. 4,1.1Ճ0 25 Oficialiame „Laikinojo Lietuvos Notariato sutvarkymo“ tekste (Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3/23) šis straipsnis klaidingai pavadintas 203-iuoju (Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė,
1929, t. xv, p. 34), beje, to paties įstatymo 2 paragrafe skelbiamu panaikintu. 26 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 19 27 [Masiulis] Msl. B., „Notaras“, Lietuvių enciklopedija, t. XX, Boston, i960, p. 453-454 28 Ministrų kabineto 193210 27 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 728,1.136; „Notariato įstatymo pakeitimas (Įst. rink., t. xvi)“, Vyriausybės žinios, 1932, Nr. 399/2735 29 Teisingumo ministerijos paaiškinimas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 733,1. 349 30 Notariato įstatymo pakeitimo projektas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 733,1.343 31 Burkevičius Vilhelmas, „Notarų egzaminai ir notarų užstatai“, Teisė, 1939, t. xlviii, p. 383 32 Teisingumo ministerijos 193212 01 aplinkraštis Nr. 122, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 385, ap. 2, b. 144a, 1. 25 33 „Taksa už notaro darbą“, Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3/24 34 „Taksa už notaro darbą“, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 103/812 35 „Algų nustatymo centralinių ir vietos įstaigų valdininkams įstatymas“, Laikinosios vyriausybės žinios, 1920, Nr. 30/343 36 „Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymo priedas па“, Vyriausybės žinios, 1924, Nr. 168/1185 37 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 17 38 „Taksa už notaro darbą; Taksos už notaro darbą pakeitimas; Taksos už notaro darbą pakeitimo papildymas“, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 103/812; 1923, Nr. 123/943,145/1046 39 „Notariato įstatymo 208 տէր. priedas", Vyriausybės žinios, 1932, Nr. 399/2736 40 „Teisingumo ministerijos etatai“, Vyriausybės žinios,
1938, Nr. 617/4365 41 Teisingumo ministerijos 193212 01 aplinkraštis Nr. 122, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 385, ap. 2, b. 144a, 1. 25 42 „Teisingumo ministerijos įsakymas Nr. 40“, Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3 43 Visų apygardų notarų ir apylinkių teisėjų, einančių notaro pareigas, sąrašas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1369, ap. 3, b. 12,1.1-2 44 „Šiaulių apygardos teismo įsteigimo ir Kauno apygardos teismo etatų sumažinimo įstatymas“, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 81/705; „Panevėžio apygardos teismo įstatymas“, Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 189/282
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA | 45 Lietuvos teismas 1918-1928, red. A. Kriščiukaitis, Kaunas, 1930, p. 138; Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“ Teisė, 1939, t. xlv p. 102 46 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 20 47 Teisingumo ministerijos aplinkraščiai visiems notarams, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 385, ap. 2, b. 144a, 1. 27, 29, 37 4° h kt. 48 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 20 49 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 103 50 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 20 51 Gaivenis Vytautas, Nuo raštininko iki notaro, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 76-81; Gaivenis Vytautas, „Lietuvos notarai — totalitarinio režimo aukos“, Notariatas, 2008, Nr. 6, p. 17 52 Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė, 1929, t. xv, p. 29 53 Butkys Č. Ipotekos įstatymas: Aiškinimas. Kaunas, 1938, p. 4-7, 21-22 54 Burkevičius Vilhelmas, „Įstatymų suvienodinimo reikalu“, Teisė, 1934, t. xxviii, p. 376-377 55 Burkevičius Vilhelmas, „Iš notariato reformų ruošimo istorijos“, Teisė, 1929, t. xvi, p. 61 56 Mačys V. „Ipoteka, jos pagrindai ir santvarka“, Teisė, 1927, t. xn, p. 26 57 Burkevičius Vilhelmas, „Vyresniojo notaro darbo praktika“, Teisė, 1930, t. xvn, p. 65-66 58 Gaivenis Vytautas, Nuo raštininko iki notaro, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 56 59 Burkevičius Vilhelmas, „Notarų egzaminai ir notarų užstatai“, Teisė, 1939, t. xlviii, p. 383 60 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“,
Teisė, 1939, t. xlv, p. 104 61 „Ipotekos įstatymas“, Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 560/3892 62 „Teismų santvarkos įstatymo pakeitimas“, Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 559/3887 63 „Ipotekos įstatymo pakeitimas“, Vyriausybės žinios, 1938, Nr. 615/4342, Nr. 617/4377; Burkevičius Vilhelmas, „Ipotekinių ir neipotekinių aktų darymas ir paliudijimas“, Teisė, 1939, t. xlvi, p. 205 64 Pračkaila S., „Šalintini ipotekos formalumai, Teisė, 1939, t. xlvi, p. 155 65 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 105 66 Ministro pirmininko 193912 29 raštas ministrams, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 1090,1.1 67 Teisingumo ministro 1940 02 02 raštas ministrui pirmininkui, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap· i b. 1549,1-194 Lietuvos notariatas sovietmečiu 1 Andriulis Vytautas, Maksimaitis Mindaugas, Pakalniškis Vytautas, Pečkaitis Justinas Sigitas, Šenavičius Antanas, Lietuvos teisės istorija, Vilnius: Justitia, 2002, p. 453-454 2 Savickaitė Kristina, „Notariato raida Lietuvoje“, Teisė, 2003, Nr. 46, p. 173 3 Ten pat 4 Apanavičius Martynas, Dvareckas Stanislovas, Teismas ir teisingumas Lietuvos TSR, Vilnius: Mintis, 1984, p. 170 5 Ten pat, p. 171 6 Lietuvos notarų rūmų informacija Notariato raida atkūrus nepriklausomybę 1 Lietuvos notarų rūmų informacija 2 Kūris Egidijus ir kt., Lietuvos teisinės institucijos, Vilnius: Registrų centras, 2011, p. 650 3 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, administracinė byla Nr. А*“-І5з6/2ОО9
I 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Lietuvos notariato istorija www.hipotekosistaiga.lt/iometu_brosiura.pdf, žiūrėta 2012-10-12 Kūris ir kt., Lietuvos teisinės institucijos, p. 622 www.hipotekosistaiga.lt/LimoL/Hipotekos_istatymas.htm, žiūrėta 2012-10-12 www.hipotekosistaiga.lt/iometu_brosiura.pdf, žiūrėta 2012-10-12 Stračkaitis Marius, „Civilinio proceso kodekso dešimties metų taikymo notarinėje praktikoje patirtis ir problemos“, Notariatas, Nr. 13,2012 Ten pat. Kačergis Mindaugas, „Depozitinės sąskaitos“, Notariatas, Nr. 6, 2008 Stračkaitis, „Civilinio proceso kodekso.“ Ten pat Stilius su vyskupo figūrėle, rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje per archeologinius tyrinėjimus Kaulas, xv-xvia. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
| adam_txt |
TURINYS Pratarmė ··· 7 NORBERT KERSKEN Viešasis notariatas viduramžių Europoje ··· 11 RIMVYDAS PETRAUSKAS Rašto ir raštinių kultūros pradžia Lietuvoj e ··· 21 IRENA VALIKONYTĖ Notariato instituto genezė ir sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje · ■ · 35 JOLANTA KARPAVIČIENĖ Notariato kultūros raiška istorinės Lietuvos miestuose · · · 49 RAMUNĖ ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos · ■ · 71 ADAM STANKEVIČ Ginčas dėl Gardino vėliavininko Stanislovo Isaikovskio palikimo · ■ · 95 MINDAUGAS MAKSIMAITIS Pirmieji notariato įstatymai Lietuvoje · · - 109 VYTAUTAS GAIVENIS Tragiški ir dramatiški notarų likimai sovietų okupacijos metais · ■ · 123 VYTAUTAS NEKROŠIUS Lietuvosnotariatassovietmečiu ··· 129 VYTAUTAS NEKROŠIUS, MARIUS STRAČKAITIS Notariato raida atkūrus nepriklausomybę ■ · · 137 Šaltiniai ir literatūra ■■■ 173 Apie autorius ■■■ 188
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Viešasis notariatas viduramžių Europoje i Meyer Andreas, Felix et inclitus notarius: Studien zum italienischen Notariat vom 7. bis zum 13. Jahrhundert, Tübingen, 2000 (Bibliothek des Deutschen Historischen Instituts in Rom 92), p. 7-107; to paties aut.: Notar, Der neue Pauly: Enzyklopädie der Antike, red. Manfred Landfester, 1.15/1, Stuttgart-Weimar, 2001, p. 1088-1101; Härtel Reinhard, Notarielle und kirchliche Urkunden im frühen und hohen Mittelalter, Wien-München, 2011, p. 51-57, 61-67 2 Apie tai Meyer, Felix (žr. 1 išnašą), p. 108-118; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 70-81 3 Trusen Winfried, Anfänge des gelehrten Rechts in Deutschland: Ein Beitrag zur Geschichte der Frührezeption, Wiesbaden, 1962 (Recht und Geschichte 1), p. 64, 70 ir t.; Meyer, Felix (ir. 1 išnašą), p. 148; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 79 ir t., 95,119 4 Meyer, Felix (žr. 1 išnašą), p. 141-175; to paties aut.: „Hereditary Laws and City Topography: On the Development of the Italian Notarial Archives in the Late Middle Ages", Urban Space in the Middle Ages and Early Modern Age, red. Albrecht Classen, Berlin, 2009 (Fundamentals of Medieval and Early Modern Culture 4), p. 225-244 5 Schuler Peter Johannes, Geschichte des südwestdeutschen Notariats. Von seinen Anfängen bis zur Reichsnotariatsordnung von 1512, Bühl (Baden), 1976 (Veröffentlichung des Alemannischen Instituts Freiburg i. Br. 39), p. 151-153; Furtenbach Siegfried, „Das öffentliche Notariat in der Kanonistik des 13. Jahrhunderts“, Tradition und Gegenwart: Festschrift zum i7Sjährigen Bestehen eines badischen
Notariats, red. Peter Johannes Schuler, Karlsruhe, 1981, p. 7З-83; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 98-102 6 Šia tema žr. straipsnius antologijoje Le notaire: Entre métier et espace public en Europe, vnie-xviiie siècle, red. Lucien Faggion, Anne Mailloux, Laure Verdon, Aix-en-Provence, 2008. Apie notariato paplitimą už Italijos ribų žr. Clavadetscher Otto P., „Die Notariatsurkunde auf dem Weg vom Süden nach dem Norden“, Kommunikation und Mobilität im Mittelalter: Begegnungen zwischen dem Süden und der Mitte Europas (11.-14. Jahrhundert), red. Siegfried de Rachewiltz, Josef Riedmann, Sigmaringen, 1995, p. 221-229 7 Moreau Alain, Les metamorphoses du scribe: Histoire du notariatfrançais, Perpignan, 1989; Roumy Franck, „Histoire du notariat et du droit notarial en France“, Handbuch zur Geschichte des Notariats der europäischen Traditionen, red. Martin Schmoeckel, Werner Schubert, Baden-Baden, 2009 (Rheinische Schriften zur Rechtsgeschichte 12), p. 125-168 8 Trusen Winfried, „Notar und Notariatsinstrument an der Wende vom Mittelalter zur Neuzeit. Zu den gemeinrechtlichen Grundlagen der Reichsnotariatsordnung von 1512“, Beiträge zur Rechtsgeschichte. Gedächtnisschriftfür Hermann Conrad, rengėjai Gerd Kleinheyer, Paul Mikat, Paderborn u. a., 1979 (Rechts- und staatswissenschaftliche Veröffentlichungen der GörresGesellschaft NF 34), p. 545-566; Grziwotz Herbert, Kaiserliche Notariatsordnung von 1512: Spiegel der Entwicklung des Europäischen Notariats, München, 1995, — čia pateikiamos faksimilės
174՜ I Lietuvos notariato istorija ankstyvąja šiuolaikine vokiečių ir lotynų kalbomis bei lotyniškojo teksto vertimai į vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų kalbas 9 Pieyns-Rigo Paulette, „Notaires d’Officialité et Notaires Publics au service de l’Officialité Liégoise (1252-1337)“, Bulletin de la Commission royale d’histoire 132,1966, p. 297-332 10 Gerig Hans, Frühe Notariats-Signete in Köln, Köln, 1971 11 Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 66-85 12 Murray James Μ., Notaries public in Flanders in the Late Middle Ages, Evanston, ПІ., 1983, p. 24-27 13 Apie tai žr. Roes Sebastian, „Geschichte und Historiographie des niederländischen Notariats: Ein Überblick“, Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 319-360, čia p. 320-325; Stevens Fred, Histoire du notariat en Belgique, ten pat, p. 361-373, čia p. 361-364 14 Ramsay Nigel, „The History of the Notary in England“, Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 375-391; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 180-188 15 Tamm Ditlev, „Geschichte des Notariats in Dänemark“ Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 429-439, čia p. 429-434; Marthinussen Hans Fredrik, Øyrehagen Jørn, „Notarius publicus in Norwegian legal history“, Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 463-482, čia p. 463-470; Pihlajamäki Heikki, „The Notary Public in the Legal History of Finland and Sweden", Handbuch (žr. 7 išnašą), p. 441-462, čia p. 441-447; Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 192-195 16 Skupieński Krzysztof, Notariat publiczny w średniowiecznej Polsce, Lublin, 1997 (Uniwersytet Marii Curie-Sklodowskiej. Wydział humanistyczny. Rozprawy habilitacyne 89), p. 28 ir t. 17 Luschek Fritz, Notariatsurkunde und
Notariat in Schlesien von den Anfängen (1282), p. bis zum Ende des 16. Jahrhundert, Weimar, 1940 (Historisch-Diplomatische Forschungen 5), p. 133 ir t. 18 NuhlíčekJosef, Veřejní notáři v českých městech zvláště v městech pražských, Praha, 1940, p. 14-17; Hlaváček Ivan, „Das öffentliche Notariat in den böhmischen Ländern von den Anfängen bis zu der hussitischen Revolution“, Notariado público y documento privado: de los origines al siglo xiv. Actas del vil Congresso Internacional de Diplomática Valencia 1986, Bd. 2, Valencia, 1989, p. 1177-1193, čia p. 1179-1184 19 Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 32 20 Armgart Martin, Die Handfesten des preußischen Oberlandes bis 1410 und ihre Aussteller: Diplomatische und prosopographische Untersuchungen zur Kanzleigeschichte des Deutschen Ordens in Preußen, Köln [u. a.], 1995 (Veröffentlichungen aus den Archiven Preussischer Kulturbesitz. Beiheft 2), p. 190-199; to paties aut.: „Die Herkunft der Hochmeister-Notare im 14. Jahrhundert“, Deutscher Orden 1190-1990, red. Udo Arnold, Lüneburg, 1997 (Tagungsberichte der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung 11), p. 67-77; Heckmann Dieter, „Der öffentliche Notar im Ordensland Preußen im Spiegel von Rechtsrezeption und Kanzleipraxis“, Preußenland, 47 (2009), p. 37-56; to paties aut.: „Verwaltungsvereinfachung im Preußenland: Der Deutsche Orden und die öffentlichen Notare im 14. und 15. Jahrhundert“, Streifzüge durch Brandenburg-Preußen: Archivarische Beiträge zur kulturellen Bildungsarbeit im Wissenschaftsjahr 2010, red. Jürgen Kloosterhuis, Berlin, p. 2011, p.
57-67 21 Härtel, Urkunden (žr. 1 išnašą), p. 149, šiuo požiūriu kalbama apie „Europos pasidalijimą pagal privačių dokumentų pobūdį“. 22 Borsa Iván, Györffy György, „Actes privės, „Locus credibilis“ et notariat dans la Hongrie médiévale“, Notariado público y documento privado: de los origines al siglo xiv. Actas del vu Congresso Internacional de Diplomática Valencia 1986, Bd. 2, Valencia, 1989, p. 941-949; Hunyadi Zsolt, „Administering the Law: Hungarys Loca Credibilia“, Custom and Law in Central Europe, parengė Martyn Rady, Cambridge, 2003 (Occasional Paper 6), p. 25-35; László Solymosi, „Die glaubwürdigen Orte (loca credibilia) Ungarns im 14.-15. Jahrhundert“, Archivfür Diplomatik, Schriftgeschichte, Siegel- und Wappenkunde, 55 (2009), p. 175-190; Härtel, Urkunden (zr. 1 išnašą), p. 200-205
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA I 175 23 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 26-30; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 108-121; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 83-86 24 Krause Heinz Jürgen, „Zur apostolisch-kaiserlichen Doppelautorisation öffentlicher Notare in der Oberpfalz“, Zeitschrift der Savigny-Stiftungfür Rechtsgeschichte, Germanistische Abteilung, 95 (1978), p. 244-251 25 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 15-17; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 122-127 26 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 17-25; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnšą), p. 124-127; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 86-96; Arndt Jürgen, „Das Notarernennungsrecht der kaiserlichen Hofpfalzgrafen“, Tradition und Gegenwart: Festschrift zum 173jährigen Bestehen eines badisschen Notariats, parengė Peter Johannes Schuler, Karlsruhe, 1981, p. 111-123 27 Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 20-25; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 127-130; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 106-109 28 Šia tema pavyzdžius pateikia Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 150-156; Nuhliček, Veřejní notáři (žr. 18 išnašą), p. 37-39; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 174-180; Lönnecker Harald, Das Notariat in Hessen dargestellt nach den Quellen im Hessischen Staatsarchiv zu Marburg, Diss. Marburg, 1988, p. 65-68; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 85-90. Lenkijoje tokių dokumentų labai reta, plg. Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 116 ir t. Viešųjų notarų veikla patekdavo j dėmesio akiratį skirtingomis
aplinkybėmis, pvz., tyrinėjant miesto kanceliarijų veiklą pirmiausiai Pietų Vokietijoje, žr. Burger Gerhart, Die südwestdeutschen Stadtschreiber im Mittelalter, Böblingen, i960 (Beiträge zur schwäbischen Geschichte 1-5), p. 28 ir t., p. 62 ir t., p. 107, p. 158-160; Künzel Udo, Die Schweinfurter Stadtschreiber und Ratsadvokaten von 1337 bis 1803, Diss. Würzburg, 1974, p. 34-38; Schmied Manfred J., Die Ratsschreiber der Reichsstadt Nürnberg, Nürnberg, 1979 (NürnbergerWerkstücke zur Stadt- und Landesgeschichte 28), p. 75-80; Wanke Helen, Zwischen geistlichem Gericht und Stadtrat: Urkunden, Personen und Orte derfreiwilligen Gerichtsbarkeit in Straßburg, Speyer und Worms im 13. und 14. Jahrhundert, Mainz, 2007 (Quellen und Abhandlungen zur mittelrheinischen Kirchengeschichte 119), p. 419-426. Šiaurės Vokietijos tyrinėjimai pateikiami šiame leidinyje: Arnecke Friedrich, Die Hildesheimer Stadtschreiber bis zu den ersten Anfängen des Syndikats und Sekretariats 1217-1443, Marburg, 1913, p. 153-156; Steinberg Sigfrid H., Die Goslarer Stadtschreiber und ihr Einfluß auf die Ratspolitik bis zum Anfang des 15. Jahrhunderts, Goslar, 1933 (Beiträge zur Geschichte der Stadt Goslar ó), p. 46-53; Kintzinger Martin, Das Bildungswesen in der Stadt Braunschweig im hohen und späten Mittelalter: Verfassungsund institutionengeschichtliche Studien zur Schulpolitik und Bildungsförderung, Köln-Wien, 1990 (Beihefte zum Archiv für Kulturgeschichte 32), p. 49-51, 431, 471-482; Hoheisel Peter, Die Göttinger Stadtschreiber bis zur Reformation: Einfluß, Sozialprofil, Amtsaufgaben, Göttingen, 1998 (Studien
zur Geschichte der Stadt Göttingen 21), p. 110-119 29 Šia tema žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 133-159; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 174-201; Lönnecker, Notariat (žr. 28 išnašą), p. 60-70; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 65-81; Skupieński, Notariat publiczny (ir. 16 išnašą), p. 112-124 30 Armgart, Herkunft (žr. 20 išnašą); Heckmann, Notar (žr. 20 išnašą), p. 44-52 31 Apie tai rašoma pavyzdinėje Kelno notarų dokumentų studijoje — Diederich Toni, „Ad maiorem cautelami Zur Kumulation von Beglaubigungsmitteln in einer Urkunde des Kölner Domkapitels von 1480“, Archiv für Diplomatik, 52 (2006), p. 159-190; to paties aut.: „Siegelurkunde — Notariatsinstrument — Schreinseintrag: Zur Rechtssicherung von Liegenschaften und Erbzinsen im spätmittelalterlichen Köln“, Archiv für Diplomatik, 53 (2007), p. 353-365 32 Apie datavimą žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 87-93; Schuler, Geschichte (žr. s išnašą), p. 266-275; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 115-117; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 141-145 33 Apie notaro dokumento struktūrą žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 84-101; Schuler,
I Lietuvos notariato istorija Geschichte (žr. s išnašą), p. 262-189; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 112-117; Neschwara Christian, Geschichte des österreichischen Notariats, Bd.i: Vom Spätmittelalter bis zum Erlaß der Notariatsordnung i8so, Wien, 1996, p. 25-28; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 139-153 34 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 214; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 108 ir t. 35 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 211 ir t., 263; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 107 ir t. 36 Apie tai žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 98-101; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 283 ir t. 37 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 215 ir t. 38 Notarų signetų nuotraukų pateikiama šiuose leid.: Gerig Hans, Frühe Notariats-Signete in Köln, Köln, 1971; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 251-257; Schuler Peter Johannes, Südwestdeutsche Notarszeichen: Mit einer Einleitung über die Geschichte des deutschen Notarszeichens, Sigmaringen, 1976 (Konstanzer Geschichts- und Rechtsquellen 22); Lönnecker, Notariat (žr. 28 išnašą), priedas, lentelė i-lxxvii; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 279-283; Notare und Notarssignete vom Mittelalter bis zum fahr 1600 aus den Beständen der staatlichen Archive Bayerns, surinko ir apibendrino Elfriede Kern, München, 2008 (Sonderveröffentlichung der Staatlichen Archive Bayerns 8) 39 Schuler, Notarszeichen (žr. 38 išnašą), p. 30-42; Lönnecker Harald, „Zur „Heraldik“ der Notarssignete“, Graphische Symbole in mittelalterlichen
Urkunden: Beiträge zur diplomatischen Semiotik, parengė Peter Rück, Sigmaringen, 1996 (Historische Hilfswissenschaften 3), p. 821-831; Peter Schuler Johannes, „Genese und Symbolik des nordeuropäischen Notarszeichens“, Graphische Symbole (kaip ir aukščiau), p. 669-687; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 196-204; Reckenzaun Ellinor, „Zur Kunstgeschichte des Notariatssignets in der Steiermark von 1344 bis zur Mitte des 16. Jahrhunderts. Eine Auswahl in drei Teilen als Beitrag zur Quellenforschung. Erster Teil: 15. Jahrhundert“, Mitteilungen des Steiermärkischen Landesarchivs, 52/53 (2004), p. 119-155 40 Apie tai žr. Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 258-261; Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 120 ir t. 41 Tai nagrinėjama studijoje apie Silezijos notarus — Kersken Norbert, „Das öffentliche Notariat in Schlesien — Lokale und regionale Bindungen und Beziehungen“, Zeitschriftfür OstmitteleuropaForschung, 56 (2007), p. 63-201 42 Apie tai žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 93 ir t.; Schuler, Geschichte (žr. 5 išnašą), p. 275-277; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 145 ir t. 43 Apie tai žr. Kersken Norbert, „Pfarrkirchen und öffentliches Notariat im Spätmittelalter“, Pfarrkirchen in den Städten des hansischen Raumes, red. Felix Biermann, Manfred Schneider, Thomas Terberger, Stralsund, 2006 (Archäologie und Geschichte im Ostseeraum 1), p. 193-203 44 Apie tai žr. Kersken Norbert, „Öffentliches Notariat und klösterliches Urkundenwesen“, Glaube, Macht und Pracht: Geistliche Gemeinschaften des Ostseeraums im Zeitalter der
Backsteingotik, red. Oliver Auge, Felix Biermann, Christofer Herrmann, Rahden, Westf., 2009 (Archäologie und Geschichte im Ostseeraum 6), p. 339-350, čia p. 340-343 45 Murray, Notaries public (žr. 12 išnašą), p. 57-63; Kersken, „Öffentliches Notariat“ (žr. 43 išnašą) 46 Apie tai žr. Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 102-104,111-114,128-130; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 156 ir t. 47 1332 m. Naujajame Sonče sudarytas ritinio formos notarinis dokumentas iš 25 pergamento lapų, kurio bendras ilgis 14,63 m, apie tai žr. Sroka Stanisław A., „Rotulus z Lewoczy (1332 rok)“ Roczniki historyczne, 67 (2001), p. 131-148; 1360 m. Braunšveige sudarytas ritinio formos notarinis dokumentas iš 29 pergamento lapų, kurio bendras ilgis 19,40 m, žr. Mecklenburgisches Urkundenbuch, Band 14, Schwerin, 1886, p. 446-457· Apskritai šia tema daugiau: Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 127 ir t.
ŠALTINIAI IR LITERATURA | 177 48 Apie tai Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 119-125; Trusen, Anfänge (žr. 3 išnašą), p. 90; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 158 49 Apie tai Luschek, Notariatsurkunde (žr. 17 išnašą), p. 104-111; Skupieński, Notariat publiczny (žr. 16 išnašą), p. 156 Rašto ir raštinių kultūros pradžia Lietuvoje Antanavičius Darius, „1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatų Bresto dvasininkams genezė“, Lietuvos istorijos metraštis 2003/1, Vilnius, 2004, p. 41-70 Banionis Egidijus, „Lietuvos Metrikos knygos: sąvoka, terminas, definicija“, Lietuvos istorijos metraštis 1988, Vilnius, 1989, p. 135-148 Bardach Juliusz, „O praktyce kancelarii litewskiej za Zygmunta I Starego“,}. Bardach, Studia z ustroju i prawa Wielkiego Księstwa Litewskiego xiv-xvii w., Warszawa-Bialystok: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1970, s. 351-378 Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans / Gedimino laiškai, parengė Stephen C. Rowell, Vilnius: Vaga, 2003 Dubonis Artūras, „Raštininkas“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 574-587 Karalius Laimontas, „Lietuvos Metrikos knygų vaidmuo Aleksandro Jogailaičio kanceliarijoje“, Istorijos šaltinių tyrimai, 1.1, Vilnius, 2008, p. 175-217 Kiaupienė Jūratė, Petrauskas Rimvydas, Lietuvos istorija, t. iv. Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., Vilnius: Baltos lankos, 2009 Kosman Marceli, „Kancelaria wielkiego księcia Witolda“, Studia źródłoznawcze, t. xiv, 1969, p. 91-119 Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504), parengė Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius: Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, 2007 Petrauskas Rimvydas, „Vėlyvųjų viduramžių Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raida xiv-xvi amžiuje“, Lietuvos istorijos studijos, t. xxiii, 2009, p. 69-84 Ragauskienė Raimonda, „xvi a. LDK bajorijos privačių archyvų saugojimo kultūra“, Lituanistica, Nr. 2 (бб), 2006, p. 1-19 Valikonytė Irena, „Teismo dokumentų Lietuvos Metrikoje repertuaras: rašto ir teisinės kultūros aspektai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, Istorijos šaltinių tyrimai, t. n, Vilnius, 2010, p. 109-127 Szybkowski Sobiesław, „Polish Staff as a Social Group in the Chancery of Grand Duke Witold“, Quaestiones Medii Aevi Novae, t. in, 1998, p. 75-94 Груша Аляксандр I., Канцылярыя Вялікага княства Літоускага 40-х гадоу xv — першай палоеы xvi cm., Мінск, 2006 Notariato instituto genezė ir sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 8 (1499-1514). Užrašymų knyga 8, parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius, Vilnius, 1995 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14 (1324-1529). Užrašymų knyga 14, parengė Laimontas Karalius, Darius Antanavičius, Vilnius, 2008 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15 (1528-1538). Užrašymų knyga 15, parengė Artūras Dubonis, Vilnius, 2002 Lietuvos Metrika (1522-1530). 4-oji Teismų bylų knyga, parengė Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, G. Kirkienė et al. Vilnius, 1997 Lietuvos Metrika (1562-1566). 47-oji Teismų bylų knyga, parengė Irena
Valikonytė, Neringa Šlimienė, Vilnius, 2011 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, 1.1, ats. red. Konstantinas Jablonskis, Vilnius, 1955
I Lietuvos notariato istorija Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Книга 30/30 (1480-1346). Книга запісаў որ. зо, падр. В. Мянжынскі, Мінск, 2008 Русская историческая библиотека, т. xxx.· Литовская Метрика. Книги публичных дел, т. i, Юрьев, 1914 Pirmasis Lietuvos Statutas, t. π, d. 1: Tekstai senąja
baltarusių, lotynų ir senąja lenkų k. Vilnius, 1991 Радзивилловские акты из собрания Российской национальной библиотеки. Первая пол. хѵі в., сост. Μ. Кром, Москва-Варшава, 2002 Статут Вялікага княства Літоўскага 1566 года, Мінск, 2003 Статут Вялікага княства Літоўскага 1588. Тэксты, даведнік,
каментарыі. Мінск, 1989 Судебная книга витебского воеводы Μ. В. Клочко: Литовская Метрика. Книга որ. 228. Книга судных дел որ. 9 (іЗЗЗ~154о), подг. В. Воронин, А. Груша, И. Старостина, А. Хорошкевич, Москва, 2008 Bardachjuliusz, Historia państwa i prawa Polski, 1.i, Warszawa, 1964 Bardach Juliusz,
Studia z ustroju i prawa Wielkiego Księstwa Litewskiego xiv-xvii w., Warszawa, 1970 Berman Harold J., Teisė ir revoliucija: Vakarų teisės tradicijosformavimasis, Vilnius: Pradai, 1999 Grodziski Stanisław, Z dziejów staropolskiej kultury prawnej, Kraków: Universitas, 2004. Hruša Aleksandr, „Доверял
ли монарх своим подданным? (Из жизни общества Великого княжества Литовского конца хѵ — первой трети хѵі в.)", Istorijos šaltinių tyrimai, t. π, Vilnius, 2009, p. 43-82 Ilarienė higa, „Viešųjų notarų ženklai Lietuvos Metrikos Viešųjų reikalų knygoje ir Motiejaus Dogelio publikuotų šaltinių rinkinyje“
Lietuvos Metrikos naujienos, Nr. 8, 2004/2005, Vilnius, 2006, p. 30-37 Jablonskis Konstantinas, Istorija
ir jos šaltiniai, Vilnius: lii, 1979 Jablonskis Konstantinas, Lietuvos valstybės ir teisės istorija nuo xiv a. pab. iki xvi a. vidurio, Vilnius, 1971 Kiaupienė Jūratė, „Kilka uwag o zasadach, formularzu i treści dokumentu kupna-sprzedaży w Wielkim Księstwe Litewskim przed 11 Statutem Litewskim 1566 roku“ Z dziejów kultury prawnej: Studia ofiarowane prof. J. Bardachowi., Warszawa, 2004, s. 353-360 Лаппо Иван (junior), Листы-записы в Литовском праве хѵі столетия, Tartu-Юрьев, 1935 Malec Dorota, Dzieje notariatu polskiego, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2007 Pietkiewicz Krzysztof, „Dokument ruski w kancelarii litewskiej Aleksandra Jagiellończyka (14921506)“, Litwa ijejsąsiedzi odxiidoxxw.: studia ofiarowane Prof. dr. hab. Jerzemu Ochmańskiemu w sześćdziesiątą rocznicę urodzin, Poznań: Wielkopolska Agencja Wydawnicza, 1994, p. 65-85 Pietkiewicz Krzysztof, „Uwagi o dokumencie łacińskim w praktyce kancelarii litewskiej Aleksandra Jagiellończyka“, Praeities pėdsakai: Skiriama prof. dr. Zigmanto Kiaupos 63-mečiui, Vilnius: lii, 2007, p. 119-134 Skupieński Krzysztof, Notariat publiczny w średniowiecznej Polsce, Lublin: umsc, 2002 Valikonyté Irena, Lazutka Stanislovas, Gudavičius Edvardas, Pirmasis Lietuvos Statutas (1329 m.), Vilnius: Vaga, 2001 Notariato kultūros raiška istorinės Lietuvos miestuose Dubiński Piotr, Zbiór praw у przywilejów miastu stołecznemu W.X.L. Wilnowi nadanych na żądanie wielu miast Koronnych, jako też Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno, 1788 Groicki Bartłomiej, Porządek sądów i spraw miejskich prawa majdeburskiego w Koronie Polskiej,
Warszawa, 1953 (Biblioteka dawnych polskich pisarzy-prawników, 1.1) Groicki Bartłomiej, Artykuły prawa majdeburskiego. Postępek sądów około karania na gardle. Ustawa płacej u sądów, Warszawa, 1954 (Biblioteka dawnych polskich pisarzy-prawników, 1.11) Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai [santrumpa — lmmpa], t. ii: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas, sudarė A. Tyla ir D. Žygelis, Vilnius: lii, 1997
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA | 17Ç Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. ni: Kėdainiai, sudarė a. Tyla, Vilnius: lii, 2002 Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. iv: Alytus, sudarė a. Tyla, Vilnius: lii, 2006 Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. V: Merkinė, sudarė a. Baliulis, Vilnius: lii, 2007 Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. vii: Merkinės miesto aktai (1598-1627), sudarė A. Baliulis, Vilnius: lii, 2010 Anužytė Lina, „Maro meto (1602) Merkinės miestiečių testamentai“, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. iii, Vilnius: lii, 2001, p. 97-112 Ebei Friedrich, „Die Bedeutung deutschen Stadtrechts im Norden und Osten des mittelalterlichen Europa. Lübisches und Magdeburgisches Recht als Gegenstand von Kulturtransfer und Träger der Moderne“, Ebel Friedrich, Unserenfruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften, hrsg. von A. Fijal, H֊J. Leuchte, H-J. Schiewer, Köln-Weimar-Wien: Böhlau Verlag, 2004, p. 389-401 Jerouschek Günter, „Akkusationsprozess“, Handwörterbuch zur deutschen Rechtsgeschichte, Bd. 1, Berlin: Erich Schmidt Verlag, 2004, Sp. 853-855 Karpavičienė Jolanta, Moteris Vilniuje ir Kaune xvi a. pirmojoje pusėje: Gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos, Vilnius: Versus aureus, 2005 Karpavičienė Jolanta, „Liubeko ir Magdeburgo teisių raida Europoje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais“, Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį, Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos
institutas, 2008 (Acta historica universitatis Klaipedensis, xvii), p. 29-50 Kiaupa Zigmantas, „Lietuvos miestų savivalda xiv-xviii a.“, Lietuvos heraldika, 1.1, sudarytojas ir parengėjas E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 163-183 Kiaupa Zigmantas, „Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos xvi-xvii a. pirmojoje pusėje“ Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, 1.1, Vilnius: Mokslas, 1988, p. 25-46 Kiaupa Zigmantas, Kauno istorija, 1.1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki i6$s metų, Vilnius: Versus aureus, 2010 Kiaupienė Jūratė, „Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšėjaus 1559-1564 m- teismo knygos“, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. n, Vilnius: lii, 1992, p 61-75 Ragauskas Aivas, Vilniaus miesto valdantysis elitas xvii a. antrojoje pusėje, Vilnius: Diemedis, 2002 Rimša Edmundas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius: Žara, 1999 Urbanavičius Agnius, „Iš Vilniaus miesto tarybos raštinės palikimo: naujųjų miestiečių aktai 16631795“, Lituanistica, Nr. 4 (48), 2001, p. 23-40 Urbanavičius Agnius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-179$ m·։ Vilnius: lii, 2005 Varsackytė Rasa, „Kauno miesto valdžios žmonės xvii-xviii a. sandūroje“, Kauno istorijos metraštis, t. v, Kaunas: vdu, 2004, p. 7-81 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos Gardino pavieto žemionių aktų knyga, 1792,1793, Baltarusijos nacionalinis istorinis archyvas (toliau — bnia), f. 1755, ap. 1, b. 77, b. 78 Kauno žemionių aktų knyga, 1792, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau -lvia), f. sa, b. 13808 Merkinės seimelio dienoraštis, 1792, lvia, f. sa, b.
5834 Merkinės žemionių aktų knyga, 1792, lvia, f. sa, b. 5833 Matuszewicz Marcin, Diariusz žycia mego, oprać, i wstęp В. Królikowski, komentarz Z. Zielińskiej, 1.1, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1986 Naugarduko vaivadijos žemionių aktų knyga, 1792, bnia, f. 1774, ap. 1, b. 21 Volumina Legum, t. vii, Petersburg, i860 Volumina Legum, t. viii, Petersburg, i860 Volumina Legum, t. їх, Kraków, 1889
I Lietuvos notariato istorija Volumina Legum, t. x, Poznań, 1952 Статут Вялікага княства Літоўскага i¡88. Тэксты, даведнік, каментарыі. Мінск, 1989 Abramski Adam, „Sądownictwo konfederackie w Polsce w latach 1764-1795“, Czasopismo prawnohistoryczne, t. xxxvi, z. 2, Poznań, 1984, s. 149-150 Avižonis Konstantinas, Rinkt, raštai, t. iv, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 94-96 Bardach Juliusz, Leśnodorski Bogusław, Pietrzak Michal, Historia ustroju i prawa polskiego, Warszawa: LexisNexis, 1996, s. 250-262 Dubonis Artūras, „Raštininkas“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 574-587 Ehrenkreutz Stefan, „Ustawa o ważności zapisów a praktika sądowa litewska", Księga pamiątkowa ku czci Oswalda Balzera, 1.1, Lwów, 1925, s. 1 [243]-12 [254] Kiaupa Zigmantas, „Telšiai xviii amžiaus pabaigoje“, Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai, sud. V. Vaivada, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 85-105 Losowski Janusz, Kancelaria grodzka chełmska od xv do хѵш wieku, Lublin, 2004 Malec Dorota, Dzieje notariatu polskiego, Kraków: Wydawnictwo uniwersytetu Jagiellońskiego, 2007 Słownik polszczyzny xvi wieku, t. xxvi: Podoba-Polżyć, Warszawa, 1998. Interneto prieiga: http://kpbc.umk.pl/dlibra/docmetadata?id=34O28 from=publication Sobczak Jacek, „Sądy konfederacji barskiej w Wielkopolsce“, Studia i Materiały do Dziejów Wielkopolski i Pomorza, t. xiv, z. 1,1980, s. 94-102 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Išmatuoti erdves: „Ribų komisijų“ įkūrimas ir veikla 1791-1792 m.“, Viešosios ir privačiosios erdvės хѵш
amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: lii leidykla, p. 223-251 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792-1793 metais, Vilnius: ui leidykla, 2003 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Liublino unija: idėjos tęstinumas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijose Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu“, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja: Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 352-364 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Tarp tradicijų ir novacijų: Upytės pavieto bajorija хѵш a. pabaigoje“, Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 710 metų, Panevėžys, 2004, p. 92-116 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė, „Už ar prieš reformas: Ketverių metų seimo nutarimų įgyvendinimas LDK pavietuose 1789-1792 metais, Istorija, 2009 / 2, t. Lxxiv /74, p. 13-22 Vilimas Darius, „LDK pavieto žemės teismų funkcija — tarp notariato ir teismo (iki 1588 m.) (lietuviškų pavietų atvejis)" Lituanistica, 2011, t. LVII, Nr. 4 (86), p. 355-364 Vilimas Darius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemosformavimasis (¡¡64-1588), Vilnius: lii leidykla, 2006 Vilimas Darius, „Upytės pavieto žemės teismo elitas ir žemės teismo kasdienybė (1566-1588), Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų. Konferencijos pranešimai, Panevėžys, 2004, p. 70-91 Ginčas dėl Gardino vėliavininko Stanislovo Isaikovskio palikimo 1 Malec Dorota, Dzieje notariatu
polskiego, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2007, p. 52 2 Iš gausios lenkų istoriografijos paminėtina Januszo Łosowskio studija, skirta Chełmno pilies teismo kanceliarijai xv-хѵш a., kur ne tik apžvelgta temos istoriografija, bet ir nuodugniai aptarta kanceliarijos struktūra, vieta visuomenės gyvenime, dokumentų rengimo problematika ir kt., žr. J. Losowski, Kancelaria grodzka chełmska od xv do xviii wieku: Studium o urzędzie, dokumentacji, jej formach i roli w życiu społeczeństwa staropolskiego, Lublin: Wydawn. Uniwersytetu Marii CurieSkłodowskiej, 2004.
ŠALTINIAI IR LITERATURA | 3 Rengiant darbą remtasi 1744 m. Vilniaus Akademijos spaustuvėje išspausdinto tls egzemplioriumi. 4 Volumina Legum (toliau — vl), Petersburg, 1860, t. vii, p. 179 5 Įstatymiškai reikalavimas kalbų tekstus spausdinti buvo įtvirtintas 1792 m.: posėdžio pirmininkas suteiks balsą advokatui „skaityti glaustai parašytas ginamąsias ir kaltinamąsias kalbas, ir ne kitaip pateikiamas negu išspausdintas“ vl, t. їх, p. 389. 6 Plg. Księga introligowanych produktów, replik w sprawach obywatelskich w Trybunale Głównym Wielkiego Księstwa Litewskiego odbywanych na kadencji grodzieńskiej w roku 1790 za laski marszałkowskiej j.w. Pawła Bułharyna podkoniuszego litewskiego . przez adwokatów trybunalskich produkowanych, aprzezemnie Józefa Kozako(w)skiego, wówczas do znajomości prawa narodowego przykładającego się sporządzona, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje, Nr. ւ-18/2-283 7 Jos įrištos kartu su kitose bylose 1779 m. Lietuvos vyriausiojo tribunolo Gardino kadencijoje advokatų pasakytomis kalbomis, pažymėtos Nr. L-18/2-72. Replika in evictionem wieczności hrabstwa Indury za sprawą jw. jp. Michała hrabi Ogińskiego hetmana w. W.X.L. przeciwko jww. jpp. Adamowi i Genowefie z Ogińskich Brzostowskim ex kasztelanom połockim, Michałowi i Kazimirze z Ogińskich Brzostowskim podskarbim w. W. X. Litt., xiędzu referendarzowi W. X. Litt., Robertowi pułkownikowi ussarsk., ww. Kochowskim pułkownikom woysk rossyisk., Puzynom, Jelskim ijp. Grabskiemu bywszemu regentowi ziem, i grodzk. pwtu Grodzieńskiego (eilės Nr. 21); Replika od powodów
jwwżch Bazylego i Konstancyi z Brzostowskich Kochowskich pułkowników woysk rossyiskich, prezydentów sądów Główn. Gubernii mohilowskiey przeciwko jwżmu jmści panu Michałowi Ogińskiemu hetmanowi w. Wgo Xstwa Litt., pozwanemu i dalszym pozwanym (Nr. 27); Replika od powodów jww. Bazylego i Konstancyi z Brzostowskich Kochowskich pułkowników woysk rossyiskich przeciwko jw. jp. Michałowi Ogińskiemu hetmanowi w. WX.Litew. pozwanemu i dalszym pozwanym (Nr. 43); Replika w obronie у w zastępstwie czczi oraz widymusu w 1766 wydanego dobroci od w. jmci pana Stanisława Grabskiego regenta ziemskiego у grodzkiego powiatu grodzieńskiego naprzeciw ww. jchmośćpaństwu Bazylemu у Konstancyi z Brzostowskich Kochowskim pułkownikom woysk rossyiskich małżonkom oraz wszystkim do sprawy wchodzącym (Nr. 28); Replika w obronie za w.jp. Grabskim regentem ziem, pwtu grodzień. przeciw jww. Kochowskim pułkownikom woysk rossyi. i wszystkim pozywającym, w zastępstwie przezeń wydanego dokumentu pewności, i usprawiedliwieniu od skargi i upomnieniu się o wexę (Nr. 31); Replika ze strony jw. jmci pana Ogińskiego hetmana w. W. Xstwa Litew. przeciwko jww. Michałowi i Kazimierze z Ogińskich Brzostowskim podskarbim wielkim W. X. Litt., Adamowi i Genowefie z Ogińskich Brzostowskim ex-kasztelanom połoc. oraz ww. Kochowskim pułkownikom woysk rossyiskich, Puzynom, Jelskim i Grabskiemu regentowi grodzieńskiemu (Nr. 35). Toliau tekste minint bylininkų argumentus nuorodų į šiuos tekstus nėra pateikiama. 8 Palyginimui galima paminėti, jog Tribunolo knygose bylai (šalių ieškiniams, bylos eigai apibūdinti, teismo sprendimui
išdėstyti) skirta vos keliolika lapų, žr. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (toliau — lvia), f. sa, b. 160, L 691-707 v (sprendimas); b. 842,1. 39-47 v (dekretalas, arba kitaip — protokolinė sprendimo santrauka). Tuo tarpu pagrindinių ginčo dalyvių kalbos užėmė per šimtą spausdinto teksto puslapių. 9 Kochovskiai remdamiesi kitų Bžostovskių 1767,1769 ir 1777 m. pasirašytais atsisakymo į turtą (zrzeczne) dokumentais pretendavo į penkias dalis, o Adomas Bžostovskis į vieną. Tiesa, pretenzijų į Mykolo Oginskio turėtas valdas atsisakiusieji teisme šiuos susitarimus bandė paneigti, tačiau pradinėje proceso stadijoje jų ieškiniai buvo atmesti, žr. Replika akcessoryalna jww. Bazylego i Konstancyi z Brzostowskich Kochowskich pułkowników woysk rossyiskich (spaud.). 10 Oginskis Tribunole demonstravo padarytą manifestą ir rodė kai kuriuos apdegusius dokumentus (przy okazywaniu na widok niektórych dokumentów z konflagraty wyrwanych opalonych), lvia, f. sa, b. 160,1. 704 v. Toks pasiteisinimas yra įtikinamas, mat buvo įprasta teisme nagrinėjant bylą padėti būtent originalus, žr. Korowicki A., Proces cywilny litewski, Wilno, 1826, p. 114.
Į Lietuvos notariato istorija Šiuos blankus Kochovskiai gavo iš Gardino žemės teismo kanceliarijoje dirbusio Elijaus Dobrilevskio, kuris vietos seimelyje buvo išrinktas sutvarkyti rusenu kalba parašytus dokumentus (do regestracyi ruszczyzny). Grabskis teigė, jog už blankų perdavimą ir įvairių knygų išnešimą Kochovskiai buvo pažadėję Dobrilevskiui sumokėti keturis tūkstančius auksinų. 12 Plačiau žr. Ragauskienė R., „Galimybės klastoti bajorijos dokumentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje xvi a.“, Istorijos šaltinių tyrimai, 1.i, p. 219-250. Beje, procese buvo iškeltas svarbus teisinis klausimas: ar į aktų knygas įrašytas suklastotas ir niekieno neužginčytas dokumentas suėjus senaties laikotarpiui (LDK teisėje tai 10 metų) įgija teisėto akto statusą. Būtent tokios pozicijos laikėsi Oginskis. Tuo tarpu Kochovskiai teigė, jog pats įrašymas nieko nereiškia, jeigu jis neatlikās pagal teisės normas (podrzut w akta jakiegokolwiek pozoru zapisów, bądź w kopiiformą zapisów ułożoney, bądź na blankiecie attentowanie, aktykacya przy wpisowaniu w xięgi nie czyni kognicyi, a zatym nie iustyfikuie prawdy). Tribunolas savo sprendime konstatavo, kad pretenzijoms į turtą pareikšti suėjo senaties terminas, tačiau nepripažino, kad dokumentai suklastoti, todėl šiuo klausimu aiškiai nepasisakė. 13 Лаппо И. И., Листы-записы в литовском праве xvi столетия, Tartu-Юръевь, 1935, p. и 14 TLS, vu sk., 1, 7 տէր. Liudytojų parašai buvo reikalingi, kai pasirašyti nemokėjo dokumento išdavėjas. 15 Tokiu būdu teismas įsitikindavo, kad pateikėjas yra teisiškai veiksnus. Kuomet 1769 m. birželio 16 d. Minsko
sargybininkas Kazimieras Šablovinskis norėjo pateikti įrašyti į aktų knygas tris dokumentus, kuriais išsižadėjo savo sūnų ir dovanojo Gerdutiškių valdą žmonai, Tribunolas patenkino sūnų prašymą ir apklausė pateikėją. Teismas pripažino Šablovinskį esant nesveiką (na ciele y na umyśle chorym) ir dokumentų įrašyti neleido, — lvia, f. sa, b. 669,1. 9 v. 16 Лаппо И. И., op. cit., p. 2. Šiuos tls, vii sk. 1 տէր. reikalavimus citavo ir Oginskio advokatas (obowiązki dobrego zapisu są wiadome, aby prawodawca podpisał, aby pieczętarzów prosił, i przyznał w własnym ziemstwie i powiecie, a który zapis w grodzie na wieczność zeznany będzie, ten ma być przeniesion do ziemstwa, inaczey upada), kartu pabrėždamas, kad kitokių nesama. 17 Pvz. 1775 m. vasario mėnesį Vilniaus katedros kantorius prelatas kunigas Antanas Zavadzkis „dėl jį paguldžiusios ligos“ pats negalėdamas atvykti į teismą paprašė, kad jį aplankytų Tribunolo teisėjai. Į mūrnamį Pilies gatvėje Vilniuje atvykę Petras Hubarevičius ir Jurgis Rostockis priėmė tų metų vasario 4 d. Zavadzkio sudarytą užrašymą (pinigų sumą, užrašytą Klobino palivarke Vilkmergės pav.) savo sūnėnams Slonimo iždininkaičiams, — lvia, £ sa, b. 2388,1. 34-35. 18 Kartais buvo įrašomi jau smarkiai defektuoti dokumentai, pvz. 1787 m. gruodžio 29 d. Upytės horodničiaus Mykolo Daukšos pateikti įrašyti lapeliai (karteczki), buvo seni ir sugraužti žiurkių, todėl kanceliarijai jau nepavyko atkurti viso teksto, — lvia, f. sa, b. 177,1.548-549 v. 19 Teismo išduotas išrašas buvo vertingesnis už neaktuotą dokumentą tuo požiūriu, jog už teismo antspaudo padirbimą grėsė
griežtesnė, mirties bausmė, — Лаппо И. И., op. cit., p. 100-102. 20 Kaip galima suprasti iš Grabskio dėstymo, išrašas (extrakt) priklausė dokumento pateikėjui, tuo tarpu visi vėlesni nurašymai išduodami kaip kopijos (vidimus). Tačiau tokio išskyrimo šiame tekste nesilaikoma, kadangi ginčytasi apskritai dėl dokumentų išdavimo principo, todėl lygiagrečiai vartojami abu terminai. 21 [Z]apisy ażeby porządnieysze były y w wątpliwość successa temporis nie przychodziły, matą bydź acta oných, to iest każdego zapisu księgi tak oryginały iako y extrakty, przez ur. marszałka, pisarza у regenta trybunalskich konnotowane, у z konnotacyami introligowane, — vl, t. vi, p. 242. Žemės ir pilies teismų pareigūnams nurodyta kiekvienos sesijos metu pasirašinėti akta wszystkich zapisów. zz [W]pisuiąc tranzakcye do księgi introligowaney, z podpisem rąk zeznawaiących, przyznania podług prawa у zwyczaiu Koronnego przyimować maią, — vl, t. vii, p. 180. 23 Apie tai, kokiomis aplinkybėmis dingdavo bajorų archyvų dokumentai, pastaruoju metu rašė R. Ragauskienė, „Dingę istorijoje: xvi a. LDK privačių archyvų dokumentų dinamika“, Istorijos šaltinių tyrimai, t. iii, p. 85-110. ii
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA | 24 1755 m. toks Stravinskis buvo parengęs projektą, pagal kurį dingus dokumentams dėl jų buvimo turėjo būti prisiekiama pranešimo (manifestacijos) teisme metu, nereikalaujant pakartotinės priesaikos bylinėjimosi atveju, lmab rs, f. 43, b. 26889. 2$ Šis reikalavimas cituojamas pateikiant nuorodas į tls iv sk. 3,12 ir 13 տէր. 2б Grabskis šioje vietoje atsirėmė į tls iv sk. 103 տէր. reikalavimą, kad raštininkai rengdami dokumentus „neturi per daug išsiplėsti, tačiau viską tinkamai išrašyti". 27 [Kjonnotacya owa ksiąg nigdy w używaniu i exekucyi nie była, nie tylko probuie mocne przeświadczenie y wiadomość ninieysza nawet w całey prowincyi. 28 Ši nuomonė iš tikrųjų atitiko teisės normą, tačiau xviii a. bajorai vis dažniau naudoj osi ir magistrato kanceliarijų paslaugomis, ten pateikdavo tvirtinti ir įrašyti su žemės nuosavybe susijusius dokumentus. Tokią praktiką mini 1764 m. konstitucija, — vl, t. vii, p. 179. 29 tls, iv sk. 3,4 տէր. (a listy sądowe y wszelakie wypisy, y inne wszystkie listy tego urzędu ziemskiego, ma pisarz ręką swą podpisować), 12 ( będą pieczętowane wszelakie listy z tego urzędu ziemskiego sądowe wypisy i zeznanie, listy upominalne, uwiążcze i inne pieczęćmi sędziego i podsędkową, a podpisowane ręką tegoż pisarza ziemskiego), 13. 30 tls, IV sk. 1 տէր. Ši raštininkams skirta priesaikos formuluotė nekito iki pat xviii a. pabaigos. Tiesa, remiantis 1647 ir 1667 m. konstitucijomis, Tribunolo raštininkai dar papildomai turėjo prisiekti neišduosią teismo paslapčių ir nereikalausią didesnių nei nustatyta mokesčių (vl, t. iv, p. 54, 468),
tačiau kaip rodo 1772 m. gegužės 13 d. į einamųjų reikalų protokolų knygas įrašytas Juozo Borevičiaus duotos priesaikos Tribunolo raštininko pareigoms užimti tekstas (lva, f. sa, b. 675, 1. iv-շ), xviii a. n P. šio reikalavimo nesilaikyta. Naujos rotos raštininkams buvo parengtos Didžiajame (1792) ir Gardino (1793) seimuose, — vl, t. їх, p. 393-394; t· X, P· 284. 31 1647 m. konstitucijoje konstatuota, jog Lietuvos vyriausiojo tribunolo raštininkas, skirtingai nei Lenkijos tribunolo, pats sprendimų nerašo, — vl, t. iv, p. 54. Taip pat plg. vl, t. vi, p. 241 (1726); t. vii, p. 178 (1764). 32 Avižonis Konstantinas, Rinktiniai raštai, t. iv, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leid., 1994; P-168,193. 33 vl, t. vi, p. 236; t. vii, p. 89. Beje, 1726 m. įstatymo projekto autorius buvo tuometinis Vilniaus žemės teismo raštininkas Mykolas Pavlovskis, — Michalski Jerzy, Studia nad reformą sądownictwa i prawa sądowego w xviii w., Wrocław-Warszawa: Zakład Narodowy im Ossolińskich, 1958, p. 106. 34 vl, t. vii, p. 172. Tribunolo nuostatuose buvo numatyta, jog šio teismo kanceliarijai vadovaus vietos, kurioje dirbs ši institucija (Vilnius, Trakai, Naugardukas, Minskas) žemės teismo raštininkas (Wierzchowiecka I., „Kanceliaria Trybunału Litewskiego", Acta Universitatis Wratislaviensis. Prawo, Nr. CCLXXI11, 2001, p. 101-123). Pastarajam nesant (mirus arba nepaskyrus naujo) jo vietą turėjo užimti vienas iš Tribunolo teisėjų, prieš tai atlikęs raštininko priesaiką (vl, t. iii, p. 149-150). Šių pareigų perdavimą Tribunolo teisėjams paskatino xviii a. 1 p. įvykiai, kuomet iš Vilniaus žemės teismo
raštininko pareigų dėl piktnaudžiavimų (bylininkų interesų protegavimo ir korupcijos) buvo pašalinti Mykolas Aloyzas Savickis (1731) ir Andrius Abramavicius (1756). 35 Janulaitis A., Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas xvi-xviil am¿., Kaunas, 1927, p. 59 36 tls, iv sk., 4 տէր. (podpiska, abo dwuch, abo ile mu potrzeba będzie). Teisę pasirinkti pagalbininkus raštininkai išlaikė iki pat xviii a. pab. Tik 1792 m. atsirado nuostata, jog Tribunolo regentus rinks ir tvirtins pats teismas, — vl, t. IX, p. 391. Iš dalies ji buvo recipuota 1793 m. įstatyme, vl, t. x, p. 280. 37 tls, iv sk., 3, 4 տէր. 38 xvri-xviii a. šalia regentų kartais minimi ir žemesnio rango kanceliarijos pareigūnai. Kai kurių vykdytas funkcijas galima atskleisti pagal jų įvardijimą, pvz.: dokumentų perrašinėtojai {terminator, skrybent), asmenys, atsakingi už parengtų kopijų sutikrinimą su originalais (korrygator, podpisek od „corrigaty", lektant), — vl, t. iii, p. 41Ճ; t. vi, p. 242, 243; Porządek postanowiony sądów głównych Trybunalskich w roku 1648, Varšuvos vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Radvilų fondas, n sk., b. 63, 1. 70; Porządek sądzenia spraw Trybunału WXL, 1710 (spaud.).
I Lietuvos notariato istorija VL, t. iv, p. 54 Porządek sądzenia spraw Trybunału WXL, 1710 VL, t. vi, p. 241-242 vl, t. vu, p. 172,180 VL, t. iv, p. 54 (dwu tylko przysięgłych podpisków, którzyby także exnunc, de non revelandis tylko secretis, przysięgli), p. 467-468 (przysięgę, super non revelanda secreta, y nic nad prawo w kancellaryi trybunalskiey od spraw wyciągać). 44 TLS, IV sk. 4 տէր.; VL, t. iii, p. 149-150 (1616), p. 416 (1635); t. rv, p. 467-468 (1667). Pagal 1616 m. įstatymą didesnių nei nustatyta mokesčių reikalavę arba dekretu y spraw wszelakich per savaitę neišdavę raštininkai ir paraštininkiai turėjo būti baudžiami šimto kapų grašių bauda (vl, t. iii, p. 149-150). 1648 m. Tribunolo ordinacija (11 տէր.) už kanceliarijos darbuotojų piktnaudžiavimus numatė tūkstančio auksinų baudą raštininkui, Porządek postanowiony sądów głównych Trybunalskich w roku 1648.1697 m. Coaequatio iurium įstatymas už vertimą iš teismo knygų išimti pateiktų įrašyti dokumentų kopijas ir neteisėtų mokesčių reikalavimą nurodė bausti raštininką pašalinimu iš pareigų, šimto kapų grašių bauda ir amžinos banicijos bausme, Coaequatio iurium stanów Wielkiego Xięstwa Litewskiego z Koroną Polską, skelbta: Lappo L, Lietuva ir Lenkija po Liublino unijos, Kaunas, 1932, p. 156. 45 Losowskij., op. cit., p. 127. Kitaip šią nuostatą interpretavo Grabskis: „ištikimybė ir atsakomybė už (regento padarytą) klaidą reiškia ne ką kitą kaip svarbių pareigybių atlikimą ir žalos atlyginimo garantiją.“ 46 [N]obiles, bene possessionati et jurati, — Lappo L, op. cit., p. 157. Tie patys reikalavimai kartoti ir vėliau:
1726 m. (vl, t. vi, p. 241-242) ir 1792 m. (vl, t. IX, p. 391). 1764 m. prie jų pridėtas reikala vimas nebūti kaltinamiems kriminaliniais nusikaltimais (w niczym non notatos), vl, t. vii, p. 178. 47 Jais tapo šiame teisme darbo patirties turėję Vilniaus pavieto teismų regentai — Mykolas Pavlovskis, Mykolas Spyrka ir Steponas Taraškevičius, — Porządek sądzenia spraw w Trybunale Wielkiego Xięstwa Litew., 1708. 48 [U]r. Regenci Trybunalscy na początku Trybunałów, tako też in minoribus subselliis przed swoiemi urzędami, nie tylko super non revelanda secreta, ale też na tym, iako żadnemi extorsyami nad słuszność, zwyczayy prawo W. X. Lit. depaktować nie będą, iurament wykonać obligantur, — vl, t. vi, p. 242. Maksimalus trijų regentų Tribunole skaičius minimas ir 1764 m. įstatyme, — vl, t. vii, p. 178. 49 Ten pat 50 Duomenys apie Tribunolo regentų atliktas priesaikas šio teismo knygose pradėti fiksuoti tik 1772 m. (pirmas paminėjimas: lvia, f. sa, b. 672,1.2), tačiau 8 deš. tokios praktikos dar nuosekliai nesilaikyta. 51 Taip leidžia teigti apie regentų priesaikų atlikimą informuojantys užrašai Tribunolo einamųjų reikalų protokolų knygose, pateikiantys nuorodas į 1726 m. konstituciją: zwykłą rotą z przepisu kon. 1726 roku wzięto juramenta wykonali (lvia, f. sa, b. 675, iv-շ), jurament rotą konstytucyą 1726 roku oznaczoną wykonał (ten pat, b. 694,1. 2), rotą z konstytucyi 172d juramenta na regencye (ten pat, b. 715,1.1), rotą przez konst. 1726 przepisaną (ten pat, b. 726,1. 2). 52 vl, t. ix, p. 391 53 Priesaikos tekstas: Ja (N.) przysięgam Panu Bogu Wszechmogącemu w Trójcy
świętej Jedynemu, na tym jako sekretów izby sądowej trybunalskiej rewellować, dochodów żadnych na siebie obracać i chociażby dobrowolnie od stron ofiarowane były przyjmować i o nie tentować nie będę, owszem kontentując się tylko pensyją prawem naznaczoną i w pisaniu dekretów stosując się do myśli sądu w wydaniu wszelkich tranzaktów od stron rekwirowanych wiernie zachowam się. Dekreta bez żadnej obojętności terminować będę, dochody wszelkie przez strony opłacać się mające, które sądowi wedle myśli prawa należą do skrzynki pod dozór j(aśnie) w(ielmożnych) pisarzów trybunalskich wraz importować i w decyzyje żadne czasu namowy mieszać się i żadnych spraw promowować nie mam, owszem we wszystkim 39 40 41 42 43
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ļ wedle prawa teraz zapadłego zachowam się. Na czym jako sprawiedliwie przysięgam tak mi Panie Boże dopomóż i niewinna Syna Jego męka, — lvia, f. sa, b. 732,1. iv-շ. Beje, ši regentų rota gerokai skyrėsi nuo tos, kurią turėjo atlikti raštininkai, — vl, t. їх, p. 393-394. 54 vl, t. X, p. 284 SS [T]ranzakcje do ksiąg przyjmować i ekstrakta wydawać, — vl, t. x, p. 284. 56 Tokią nuomonę patvirtina man žinomi pirmos instancijos teismų regentams išduoti vadin, kredensai (t.y. dokumentai, įgaliojantys užimti pareigas). Pvz., 1788 gegužės 22 d. Stanislovui Žilinskiui buvo išduotas kredensas Smolensko žemės teismo aktų ir dekretų regento pareigoms, jam suteiktos galios: kanceliaryją zarządzać, przyznanie przyjmować i wszystkie rekwizyta stronom rekwirującym z podpisem ręki swej i wyciśnieniem pieczęci wydawać, — lvia, f. SA, b. 178,1.30 v. 57 Toks samprotavimas buvo nelabai pagrįstas, mat LDK teisėje remtis precedentais uždraudė 1764 m. įstatymas, — vl, t. vii, p. 179. 58 Žr. išn. 43 59 [T]oć ich, gdy depaktacya od spraw, i zatrudnienie w wydaniu w tym punkcie zakazane, a sprawy do prędkiego wydawania zalecone, istotnie у widocznie mocy wydawania z wagi tych praw, odmówić nie można. 60 vl, t. in, p. 149-150 Ճ1 lvia, f. SA, b. 160,1.701 v. Apie nurodytą Statuto straipsnį žr. tekstą prie išn. 24. 62 Pinigai turėjo būti išmokėti 1780 m. balandžio 23 d. Gardino pilies teismo kanceliarijoje. Suma padalyta pagal bylininkų pretenzijas, taigi į penkias palikimo dalis pretendavę Kochovskiai įpareigoti sumokėti 41667 auks., o į vieną dalį pretendavęs Bžostovskis — 8
333 auks., — lvia, f. s a, b. 16 o, 1.707. 63 lvia, f. sa, b. 1Ճ0,1. 704 Pirmieji notariato įstatymai Lietuvoje 1 Положение о нотариальной части, Свод законов Российской империи, т. хѵі, ч. i, 1914 շ Правовые основы нотариальной деятельности, под ред. В. Аргунова, Москва, 1994, p. и 3 Правовые
основы нотариальной деятельности, под ред. В. Аргунова, Москва, 1994, р. 7 4 Плохотенко А. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. 107-108 5 Burkevičius Vilhelmas, Kauno notariato archyvas (Vyresniojo notaro įstaiga): Keli bruožai iš įstaigos veikimo ir sutvarkymo, Kaunas, 1928, p. 3 6 Lietuvos teismas
1918-1928, red. A. Kriščiukaitis, Kaunas, 1930, p. 138 7 Свод местных узаконений губерний остзейских. Часть третья: Законы гражданские. C.-Ī16., 1864 8 Плохотенко А. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. юо 9 Rus. Ипотечные уставы 1818 г. и 1825 г. Шенвиц Ф., Гражданские законы Царства Польского,
разъясненные по решениям Правительствующего Сената, издание неофициальное, Kaunas, 1930, Ρ· 760-866 10 Плохотенко A. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. 97 и „Положение о нотариальной части", Свод законов Российской империи, т. хѵі, ч. i, 1914; Плохотенко А. К., Курс нотариата, Москва, 1910, р. 5;
Burkevičius Vilhelmas, „Iš notariato reformų ruošimo istorijos“, Teisė, 1929, t. xvi, p. 62 12 Burkevičius Vilhelmas, „Iš Klaipėdos krašto teisingumo žinybos“, Teisė, 1932, t. xxii, p. 99-100 13 „Įstatymas apie aktus, padarytus dėl nekilnojamojo turto perleidimo“, Laikinosios vyriausybės žinios,
1919, №. 11 (135) 14 Lietuvos tarybos Teisininkų komisijos 1918 05 28 raštas Lietuvos tarybos Prezidiumui,
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1014, ap. 1, b. 32,1.1 15 Ministrų tarybos 19181217 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 9: І· Зі
I Lietuvos notariato istorija 16 Ministro pirmininko žiniai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 1295,1.2 17 Ministrų kabineto 1919 01 09 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 24,1. 246 18 „Laikinasis notariato sutvarkymas", Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3/23 19 Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė, 1929, t. xv, p. 37; Burkevičius Vilhelmas, „Įstatymų suvienodinimo reikalu“, Teisė, 1934, t. xlviii, p. 375; Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 102 20 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 101 21 Mačys V., „Ipoteka, jos pagrindai ir santvarka“, Teisė, 1927, t. ni, p. 15. Straipsnio tekste šiam institutui įvardyti vartojamas dabar priimtas jo pavadinimas „hipoteka“. 22 Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė, 1929, t. XV, p. 30; Burkevičius Vilhelmas, „Notarų egzaminai ir notarų užstatai“, Teisė, 1939, t. xlviii, p. 383 23 Ministrų kabineto 1919 0109 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 24,1. 246 24 Teisingumo ministerijos 1919 m. vasario sąmatos paaiškinimai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, £ 923, ap. 1, b. 4,1.1Ճ0 25 Oficialiame „Laikinojo Lietuvos Notariato sutvarkymo“ tekste (Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3/23) šis straipsnis klaidingai pavadintas 203-iuoju (Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė,
1929, t. xv, p. 34), beje, to paties įstatymo 2 paragrafe skelbiamu panaikintu. 26 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 19 27 [Masiulis] Msl. B., „Notaras“, Lietuvių enciklopedija, t. XX, Boston, i960, p. 453-454 28 Ministrų kabineto 193210 27 posėdžio protokolas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 728,1.136; „Notariato įstatymo pakeitimas (Įst. rink., t. xvi)“, Vyriausybės žinios, 1932, Nr. 399/2735 29 Teisingumo ministerijos paaiškinimas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 733,1. 349 30 Notariato įstatymo pakeitimo projektas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 733,1.343 31 Burkevičius Vilhelmas, „Notarų egzaminai ir notarų užstatai“, Teisė, 1939, t. xlviii, p. 383 32 Teisingumo ministerijos 193212 01 aplinkraštis Nr. 122, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 385, ap. 2, b. 144a, 1. 25 33 „Taksa už notaro darbą“, Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3/24 34 „Taksa už notaro darbą“, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 103/812 35 „Algų nustatymo centralinių ir vietos įstaigų valdininkams įstatymas“, Laikinosios vyriausybės žinios, 1920, Nr. 30/343 36 „Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymo priedas па“, Vyriausybės žinios, 1924, Nr. 168/1185 37 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 17 38 „Taksa už notaro darbą; Taksos už notaro darbą pakeitimas; Taksos už notaro darbą pakeitimo papildymas“, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 103/812; 1923, Nr. 123/943,145/1046 39 „Notariato įstatymo 208 տէր. priedas", Vyriausybės žinios, 1932, Nr. 399/2736 40 „Teisingumo ministerijos etatai“, Vyriausybės žinios,
1938, Nr. 617/4365 41 Teisingumo ministerijos 193212 01 aplinkraštis Nr. 122, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 385, ap. 2, b. 144a, 1. 25 42 „Teisingumo ministerijos įsakymas Nr. 40“, Laikinosios vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3 43 Visų apygardų notarų ir apylinkių teisėjų, einančių notaro pareigas, sąrašas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1369, ap. 3, b. 12,1.1-2 44 „Šiaulių apygardos teismo įsteigimo ir Kauno apygardos teismo etatų sumažinimo įstatymas“, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 81/705; „Panevėžio apygardos teismo įstatymas“, Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 189/282
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA | 45 Lietuvos teismas 1918-1928, red. A. Kriščiukaitis, Kaunas, 1930, p. 138; Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“ Teisė, 1939, t. xlv p. 102 46 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 20 47 Teisingumo ministerijos aplinkraščiai visiems notarams, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 385, ap. 2, b. 144a, 1. 27, 29, 37 4° h kt. 48 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 20 49 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 103 50 Burkevičius, Kauno notariato archyvas, p. 20 51 Gaivenis Vytautas, Nuo raštininko iki notaro, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 76-81; Gaivenis Vytautas, „Lietuvos notarai — totalitarinio režimo aukos“, Notariatas, 2008, Nr. 6, p. 17 52 Burkevičius Vilhelmas, „Keletas pastabų dėl mūsų notariato įstatymų“, Teisė, 1929, t. xv, p. 29 53 Butkys Č. Ipotekos įstatymas: Aiškinimas. Kaunas, 1938, p. 4-7, 21-22 54 Burkevičius Vilhelmas, „Įstatymų suvienodinimo reikalu“, Teisė, 1934, t. xxviii, p. 376-377 55 Burkevičius Vilhelmas, „Iš notariato reformų ruošimo istorijos“, Teisė, 1929, t. xvi, p. 61 56 Mačys V. „Ipoteka, jos pagrindai ir santvarka“, Teisė, 1927, t. xn, p. 26 57 Burkevičius Vilhelmas, „Vyresniojo notaro darbo praktika“, Teisė, 1930, t. xvn, p. 65-66 58 Gaivenis Vytautas, Nuo raštininko iki notaro, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007, p. 56 59 Burkevičius Vilhelmas, „Notarų egzaminai ir notarų užstatai“, Teisė, 1939, t. xlviii, p. 383 60 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“,
Teisė, 1939, t. xlv, p. 104 61 „Ipotekos įstatymas“, Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 560/3892 62 „Teismų santvarkos įstatymo pakeitimas“, Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 559/3887 63 „Ipotekos įstatymo pakeitimas“, Vyriausybės žinios, 1938, Nr. 615/4342, Nr. 617/4377; Burkevičius Vilhelmas, „Ipotekinių ir neipotekinių aktų darymas ir paliudijimas“, Teisė, 1939, t. xlvi, p. 205 64 Pračkaila S., „Šalintini ipotekos formalumai, Teisė, 1939, t. xlvi, p. 155 65 Burkevičius Vilhelmas, „Lietuvos notariato veikimo dvidešimties metų sukaktis“, Teisė, 1939, t. xlv, p. 105 66 Ministro pirmininko 193912 29 raštas ministrams, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 1090,1.1 67 Teisingumo ministro 1940 02 02 raštas ministrui pirmininkui, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap· i b. 1549,1-194 Lietuvos notariatas sovietmečiu 1 Andriulis Vytautas, Maksimaitis Mindaugas, Pakalniškis Vytautas, Pečkaitis Justinas Sigitas, Šenavičius Antanas, Lietuvos teisės istorija, Vilnius: Justitia, 2002, p. 453-454 2 Savickaitė Kristina, „Notariato raida Lietuvoje“, Teisė, 2003, Nr. 46, p. 173 3 Ten pat 4 Apanavičius Martynas, Dvareckas Stanislovas, Teismas ir teisingumas Lietuvos TSR, Vilnius: Mintis, 1984, p. 170 5 Ten pat, p. 171 6 Lietuvos notarų rūmų informacija Notariato raida atkūrus nepriklausomybę 1 Lietuvos notarų rūmų informacija 2 Kūris Egidijus ir kt., Lietuvos teisinės institucijos, Vilnius: Registrų centras, 2011, p. 650 3 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, administracinė byla Nr. А*“-І5з6/2ОО9
I 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Lietuvos notariato istorija www.hipotekosistaiga.lt/iometu_brosiura.pdf, žiūrėta 2012-10-12 Kūris ir kt., Lietuvos teisinės institucijos, p. 622 www.hipotekosistaiga.lt/LimoL/Hipotekos_istatymas.htm, žiūrėta 2012-10-12 www.hipotekosistaiga.lt/iometu_brosiura.pdf, žiūrėta 2012-10-12 Stračkaitis Marius, „Civilinio proceso kodekso dešimties metų taikymo notarinėje praktikoje patirtis ir problemos“, Notariatas, Nr. 13,2012 Ten pat. Kačergis Mindaugas, „Depozitinės sąskaitos“, Notariatas, Nr. 6, 2008 Stračkaitis, „Civilinio proceso kodekso.“ Ten pat Stilius su vyskupo figūrėle, rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje per archeologinius tyrinėjimus Kaulas, xv-xvia. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
| any_adam_object | 1 |
| any_adam_object_boolean | 1 |
| author2 | Karpavičienė, Jolanta 1963- |
| author2_role | com |
| author2_variant | j k jk |
| author_GND | (DE-588)123185216X |
| author_facet | Karpavičienė, Jolanta 1963- |
| building | Verbundindex |
| bvnumber | BV047459768 |
| ctrlnum | (OCoLC)1314895962 (DE-599)BVBBV047459768 |
| era | Geschichte gnd |
| era_facet | Geschichte |
| format | Book |
| fullrecord | <?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>00000nam a2200000 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV047459768</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20230302</controlfield><controlfield tag="007">t|</controlfield><controlfield tag="008">210909s2012 xx ac|| |||| 00||| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9789955736448</subfield><subfield code="9">978-9955-736-44-8</subfield></datafield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="z">9955736445</subfield><subfield code="9">9955736445</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)1314895962</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV047459768</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">OST</subfield><subfield code="q">DE-12</subfield><subfield code="2">fid</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Lietuvos notariato istorija</subfield><subfield code="b">leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui</subfield><subfield code="c">sudarė Jolanta Karpavičienė</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">R. Paknio leidykla</subfield><subfield code="c">2012</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">190 Seiten</subfield><subfield code="b">Illustrationen, Porträts</subfield><subfield code="c">24 cm</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="648" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Notar</subfield><subfield code="0">(DE-588)4042660-9</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="651" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="D">g</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Notar</subfield><subfield code="0">(DE-588)4042660-9</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="A">z</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Karpavičienė, Jolanta</subfield><subfield code="d">1963-</subfield><subfield code="0">(DE-588)123185216X</subfield><subfield code="4">com</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Literaturverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="q">BSB_NED_20230302</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">340.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0902</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">340.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">340.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0903</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="943" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032861554</subfield></datafield></record></collection> |
| geographic | Litauen (DE-588)4074266-0 gnd |
| geographic_facet | Litauen |
| id | DE-604.BV047459768 |
| illustrated | Illustrated |
| index_date | 2024-07-03T18:06:00Z |
| indexdate | 2025-01-07T13:15:27Z |
| institution | BVB |
| isbn | 9789955736448 |
| language | Lithuanian |
| oai_aleph_id | oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032861554 |
| oclc_num | 1314895962 |
| open_access_boolean | |
| owner | DE-12 |
| owner_facet | DE-12 |
| physical | 190 Seiten Illustrationen, Porträts 24 cm |
| psigel | BSB_NED_20230302 |
| publishDate | 2012 |
| publishDateSearch | 2012 |
| publishDateSort | 2012 |
| publisher | R. Paknio leidykla |
| record_format | marc |
| spelling | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui sudarė Jolanta Karpavičienė Vilnius R. Paknio leidykla 2012 190 Seiten Illustrationen, Porträts 24 cm txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Geschichte gnd rswk-swf Notar (DE-588)4042660-9 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 g Notar (DE-588)4042660-9 s Geschichte z DE-604 Karpavičienė, Jolanta 1963- (DE-588)123185216X com Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB München 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Literaturverzeichnis |
| spellingShingle | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui Notar (DE-588)4042660-9 gnd |
| subject_GND | (DE-588)4042660-9 (DE-588)4074266-0 |
| title | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui |
| title_auth | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui |
| title_exact_search | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui |
| title_exact_search_txtP | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui |
| title_full | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui sudarė Jolanta Karpavičienė |
| title_fullStr | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui sudarė Jolanta Karpavičienė |
| title_full_unstemmed | Lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui sudarė Jolanta Karpavičienė |
| title_short | Lietuvos notariato istorija |
| title_sort | lietuvos notariato istorija leidinys skirtas notariato reformos lietuvoje 20 meciui |
| title_sub | leidinys skirtas notariato reformos Lietuvoje 20-mečiui |
| topic | Notar (DE-588)4042660-9 gnd |
| topic_facet | Notar Litauen |
| url | http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032861554&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |
| work_keys_str_mv | AT karpavicienejolanta lietuvosnotariatoistorijaleidinysskirtasnotariatoreformoslietuvoje20meciui |