Skambantis molis: dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity
Gespeichert in:
1. Verfasser: | |
---|---|
Format: | Buch |
Sprache: | Lithuanian |
Veröffentlicht: |
Vilnius
Naujasis Židinys-Aidai
2019
|
Schlagworte: | |
Online-Zugang: | Inhaltsverzeichnis Register // Personenregister Literaturverzeichnis Abstract |
Beschreibung: | 407 Seiten Illustrationen 24 cm |
ISBN: | 9786098163186 |
Internformat
MARC
LEADER | 00000nam a2200000 c 4500 | ||
---|---|---|---|
001 | BV046675170 | ||
003 | DE-604 | ||
005 | 20210601 | ||
007 | t| | ||
008 | 200417s2019 xx a||| |||| 00||| lit d | ||
020 | |a 9786098163186 |9 978-609-8163-18-6 | ||
035 | |a (OCoLC)1232515831 | ||
035 | |a (DE-599)BVBBV046675170 | ||
040 | |a DE-604 |b ger |e rda | ||
041 | 0 | |a lit | |
049 | |a DE-12 | ||
084 | |a OST |q DE-12 |2 fid | ||
100 | 1 | |a Putinaitė, Nerija |d 1971- |e Verfasser |0 (DE-588)124721273 |4 aut | |
245 | 1 | 0 | |a Skambantis molis |b dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |c Nerija Putinaitė |
246 | 1 | 1 | |a Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
264 | 1 | |a Vilnius |b Naujasis Židinys-Aidai |c 2019 | |
300 | |a 407 Seiten |b Illustrationen |c 24 cm | ||
336 | |b txt |2 rdacontent | ||
337 | |b n |2 rdamedia | ||
338 | |b nc |2 rdacarrier | ||
505 | 8 | |a Englische Zusammenfassung | |
648 | 7 | |a Geschichte |2 gnd |9 rswk-swf | |
650 | 0 | 7 | |a Kulturleben |0 (DE-588)4126540-3 |2 gnd |9 rswk-swf |
650 | 0 | 7 | |a Sängerfest |0 (DE-588)4427472-5 |2 gnd |9 rswk-swf |
650 | 0 | 7 | |a Nationalbewusstsein |0 (DE-588)4041282-9 |2 gnd |9 rswk-swf |
650 | 0 | 7 | |a Literatur |0 (DE-588)4035964-5 |2 gnd |9 rswk-swf |
651 | 7 | |a Litauen |0 (DE-588)4074266-0 |2 gnd |9 rswk-swf | |
689 | 0 | 0 | |a Litauen |0 (DE-588)4074266-0 |D g |
689 | 0 | 1 | |a Sängerfest |0 (DE-588)4427472-5 |D s |
689 | 0 | 2 | |a Nationalbewusstsein |0 (DE-588)4041282-9 |D s |
689 | 0 | 3 | |a Kulturleben |0 (DE-588)4126540-3 |D s |
689 | 0 | 4 | |a Literatur |0 (DE-588)4035964-5 |D s |
689 | 0 | 5 | |a Geschichte |A z |
689 | 0 | |5 DE-604 | |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Inhaltsverzeichnis |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Register // Personenregister |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Literaturverzeichnis |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Abstract |
940 | 1 | |n oe | |
940 | 1 | |q BSB_NED_20210427 | |
942 | 1 | 1 | |c 809 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
942 | 1 | 1 | |c 390 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
942 | 1 | 1 | |c 306.09 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
943 | 1 | |a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032086100 |
Datensatz im Suchindex
_version_ | 1820596046979399680 |
---|---|
adam_text |
TURINYS PRATARMĖ: Kiek patriotizme yra molio_ 11 ĮVADAS: Sovietinė nacionalinė politika ir lietuviškieji nacionalizmai_ 19^ 1. Sovietinės nacionalinės politikos įtampos ir tautiškumo „saugojimas“ 20 2. Tautiškumo vystymas kaip sovietinės politikos paradoksas 21 3. Dvi nacionalizmo atmainos: administracinis ir kultūrinis nacionalizmas 26 4. Pragmatinė tautiškumo mašina: grėsmės, ideologija ir emocijos 33 I DAUS. TAUTIŠKUMAS KAIP PRAMOGA: Sovietinės dainų šventės_ 39 ĮŽANGA. DAINŲ ŠVENTĖS NACIONALIZMO KONTEKSTUOSE 39 1.1946 M. DAINŲ ŠVENTĖ: REŽIMO LEGITIMACIJOS RŪPESČIAI IR TAUTINĖ PRAGMATIKA 47 1.1. Lietuviškos administracijos rūpestis dėl valdžios legitimumo 47 1.2. Šventės ideologija: klestinti tarybinė lietuvių tauta 50 1.3. Kas sugalvojo šventę? 55 1.4. Organizavimas: ekstremali mobilizacija kultūriniam frontui 59 1.5. Išdainuotas tautiškumas 63 2. MASINĖS MENO SAVIVEIKLOS ORGANIZAVIMAS: ANKSTYVOS NESĖKMĖS IR ŠVENTĖS EFEKTAS (1941-1955) 66 2.1. Dainų šventė — įprastas tarybinės meno saviveiklos reiškinys 67 2.2. Žlugęs meno saviveiklos organizavimas 1941 m. 69 2.3. Dainų šventė išgelbsti meno saviveiklos planus 72 2.4.1946 m. dainų šventė ir meno saviveiklos olimpiados 75 2.5. Masiškumo spurtas ir liaudies apgavystė: 1954 m. literatūros ir meno dekada Maskvoje 79
TURINYS 6 2.6. Prievarta į šventes 83 2.7. Sovietizuojanti pramoga 86 2.8. Matomas nematomasis 90 3. REPERTUARO KONTROLĖ: TARP PASTANGŲ SOVIETIZUOTI IR VISUOMENĖS LŪKESČIŲ 95 3.1. Pramoginio tautiškumo turinio ideologizavimas ir internacionalizavimas 96 3.2. Liaudies ansamblio repertuaro ideologizavimas 99 3.3. Visuomenės atsakas ir koncertai pagal auditoriją 107 3.4. Ideologiniai hitai: „Ant Nemuno kranto“ 112 3.5. Meno saviveiklos krizė: „nudainuotos“ dainos ir televizoriaus iššūkis 115 3.6. Estrada ir Vakarų laisvės šmėkla 119 3.7. Šiuolaikinis tarybinis folkloras: sužlugusios kūrybinės pastangos 124 3.8. Folkloro sąjūdis 127 4. ŠVENTĖS TURINIO KAITA: SOVIETIZACIJA IR DŽIAUGSMO GAMYBA 136 4.1. Dainų diena: populiarios tarybinės dainos pakeičia liaudies (tautines) dainas 138 4.2. Kolūkinis tautiškumas: žanrų įvairovė, stilių margumynas 143 4.3. Šventė kaip džiaugsmo mašina 149 5. PERKURTAS ETNIŠKUMAS: PROFESIONALIAI IŠTOBULINTAS IR SUŠIUOLAIKINTAS 5.1. Švedas prieš Šimkų: stilizacija ar autentiška liaudies kūryba 158 161 5.2. Liaudies kūrybos išvystymas ir konfliktas nacių okupacijos metais 165 5.3. „Sušiuolaikintas“ išvystytas lietuvių liaudies menas 171 5.4. Nuo tautinio kostiumo prie tautinės uniformos 177 5.5. Reprezentatyvioji meno saviveikla Maskvai 182 5.6. Kas brėžė ribas? 186
TURINYS 7 6. KURI ŠVENTĖS TRADICIJA?: „DAINŲ ŠALIS“, TEATRAS AR LIAUDIES OPERA 6.1. Lietuva — „dainų šalis"? 190 191 6.2. Analogijos pagunda: Estijos ir Latvijos kitoniškumas 193 6.3. Autentiška tautinė tradicija: teatras, ne chorinė daina 197 6.4. Dainų šventės kaip „liaudies operos“ 200 6.5. Lietuvių išeiviai ir jų daugialypė švenčių tradicija 206 7. LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS: VIETA PRAMOGINEI ETNOGRAFIJAI 213 7.1. Muziejaus idėja: prieškariniai planai ir sąjunginė kampanija 214 7.2. Kraštotyros judėjimas kaip sąjunginė iniciatyva 219 7.3. Komplikuota statyba, nukeltas atidarymas 221 7.4. Propagandinės žinios 226 7.5. Etnografinės pajautos ir šventimo vieta 230 7.6. Disciplinuota etnografinė pramoga 233 II DALIS. LIETUVA KAIP KENTĖJIMAS: Marcinkevičiaus draminė trilogija_ 243 1. AUTORIUS, VALSTYBĖS APARATAS IR PUBLIKA 247 1.1. Trys dramos: sumanymas, kūrimas ir aplinkybės 247 1.2. Trilogijos ištakos: nutylėtas Vydūnas? 252 1.3. Rizika ir cenzūros slenksčiai: Mamutų medžioklė 255 1.4. Mindaugas: be cenzūros kliūčių 262 1.5. Katedros sunkumai dėl filosofijos ir Mažvydas 268 1.6. Populiarumas, įvertinimas ir sklaida 274 2. KAIP PERSKAITYTA LIETUVOJE: SOCREALISTINIS SCHEMATIZMAS IR SENOJI LIETUVA 2.1. Mindaugas: Tėvynės idėja ir heroizuota nelaisvė 281 283 2.2. Anapus gėrio ir blogio: istorija (Lietuva) pateisina nusikaltimus tautai 287 2.3. Mažvydas ir Katedra: baudžianti Tėvynė anapus laisvės 292
TURINYS 8 2.4. Tautiškumo inovacijos: senoji Lietuva, sukurti herojai, epiškumas 297 2.5. Pavyzdinė sovietinio lietuvio patrioto savivoka 305 3. PATRIOTINIS JAUSMINIS REŽIMAS: KANČIA, SKAUSMAS, KALTĖ 311 3.1. Santykis su Tėvyne kaip kentėjimas 312 3.2. Perskilęs herojus ir dialektinė jausmų mechanika 321 3.3. Jausminė misterija: pastatymai, žiūrovai ir jų reakcijos 326 3.4. Pavyzdinė tarybinio lietuvio patriotinė savijauta 332 4. TARP IŠSKIRTINIO PRIPAŽINIMO LIETUVOS TSR IR SĄJUNGINIO ABEJINGUMO 339 4.1. Sąjunginė sklaida 339 4.2. Sąjunginiai teatrai (ir publika) nesudominti 342 4.3. Mindaugas angliškai — pripažinimo lūžis? 348 5. KAIP PERSKAITYTA ANAPUS LIETUVOS TSR: ŽIAURAUS TIRONO ŠMĖKLA IR EGZOTINIS LIETUVIŠKUMAS 354 5.1. Liaudies kančios, amoralus Mindaugas ir neišvengiama jo baigtis 356 5.2. Klaidingas „patriotizmas“ ar kenčiantis Sniečkus? 361 5.3. Revoliucinė filosofinė Katedros dvasia 366 5.4. Nacionalistinis komunizmas užsieniui: tautinio egzotiškumo manifestacija 371 5.5. Nelaisvas herojus ir daugialypis jo vidinis konfliktas 376 VJETOJ APIBENDRINIMO 383 SANTRUMPOS 387 SUMMARY 388 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 392 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 400
ASMENVARDŽIŲ RODYKLE Aarelaid-Tart Aili 40 Abraamov 48 Adomaitis Regimantas 263, 273, 274, 285, 322, 324-327, 329, 331, 360, 376, 377, 379 Adomėnas V. 70 Ahmed Sara 36 Aitmatov Čingiz 343, 348 Aleknavičius Bernardas 256, 273, 293, 296, 315,318 Aleksa 121 Aleksaitė Irena 328 Aleksandrov Aleksandr 98, 139, 159 Aleksandrov Grigorij 68 Aleksejev 91 Aliakrinskij Andrej 375 Ališauskas Vytautas 17, 297 Andrašiūnaitė Rasa 285 Andrejev Vasilij 159 Andrejev Vladimir 344 Andriulis Domas 113 Ankudinov 218 Apanavičius Romualdas 128, 130, 136 Apitin German 325, 342 Arbuzov Aleksej 343, 348 Areška Vitas 244, 279, 299, 319 Arlauskaitė Natalija 17 Astrauskas Vytautas 20, 28, 66 Audrius 93 Aukštikalnis Eustachijus 373 Aurimas Švedas 22, 244, 247, 279, 283, 298, 321,331,376,377 Auzinis Imantas 359, 364 Avyžius Jonas 347 Avotiņa Daina 341 Bagušauskas Juozas 98 Bajoras Feliksas 120 Balčikonienė-Songailaitė Regina 147, 181 Balčikonis Juozas 147, 181 Balčiūnas L. 222 Balevičiūtė Ramunė 273 Balys Jonas 166, 168 Balsys Eduardas 116, 120, 140, 141, 205, 212, 267, 342 Baltakis Algimantas 344 Baltušis Juozas 94, 201, 267, 278, 290 Baltuška L. 227 Banaitis Juozas 43, 55, 56, 60, 62, 63, 73, 75, 89, 97, 98, 121, 150, 151, 155, 172, 178, 179, 191, 195, 218, 219 Banionis Donatas 379 Baniulis Vytautas 219 Baranauskas Antanas 99 Baranauskas Boleslovas 88 Baranauskas, LTSR profesinių sąjungų cent ro tarybos pirmininkas 60 Baranovas Valentinas 325, 342 Barauskas Balys 275 Barauskas Vytautas 140, 205 Barėnas Kazimieras 199 Barysas Mindaugas 209 Barkauskas Antanas 153 Baronaitė-Grėbliūnienė Marija 161, 207,
210,211,212 Bartusevičius Vladas 43, 103, 104, 117, 125, 183, 186, 205 Bartuška V. 328 Baruzdin Sergej 352 Basel Naftol 358 Beethoven Ludwig van 140 Belašova E. 214 Bendorius Jonas 192 Bendžius Andrius 42 Bieliauskas Alfonsas 312, 342, 349, 351 Bielinis Jonas 226, 264 BikasV. 367 Biržiška Mykolas 198, 199 Biržiška Vaclovas 198 Blažiūnas Juozapas 17
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 401 Boleslovas Juškevičius 262, 263, 265, 275, 298, 299 Boruta Kazys 151 Boskaitė Violeta 17 Brazaitis Algimantas Aleksandras 133, 181, 203 Brazauskas Algirdas 21, 27, 28, 29, 213, 223, 225, 229, 384 Bražinskas Algimantas 140 Brežnev Leonid 23, 24 Bubnys Vytautas 324 Bučienė Irena 379, 380 Budreika Eduardas 271 Budriūnas Antanas 91, 140, 190 Budriūnas Bronius 207 Budžinskas Arnoldas 180 Bugailiškis Peliksas 198 Bulanin Dmitri) 41, 128 Bulzgis S. 306, 316 Bumblauskas Alfredas 95 Burokevičius Mykolas 42 Būtėnas Julius 199 Būtėnas Vladas 31 Dambrauskas Jonas 91 Darnstädt Nikolas 380 Dauguvietis Borisas 201 Daujotytė Viktorija 243, 291, 336 Daumantas Juozas 39 Daunys S. 238 DausėnasJ. 169 Davoliūtė Violeta 42, 77, 244, 331, 332 Denber Rachel 24, 31 Dewhirst Martin 19 Diržinskaitė Leokadija 237 Dobrovolskis Algirdas 221 Doveika Kostas 198 Dovydaitytė Linara 31 Drutsė Ion 348 Dumčiūtė-Breichmanienė Genovaitė 161, 164, 182, 207, 210, 212 Durniaitis Vytautas 355 Dunajevskij Isak 111, 112, 139 Dvarionas Balys 113, 114 Celikovskij Vasilij 196 Chainauskas Miras 209 Chruščiov Nikita 27 Cidzikas Petras 308 Cvirka Petras 13, 367 Faincimer Alesandr 114 Felcman Oskar 141 Feldman Jan 287 Fišeris Ilja 272 Formozov Nikolaj 22 Frolov Vladimir 344, 352, 373 Frolova-Walker Marina 41 Čaikovski) Piotr 140 Čebotarevskaja T. 343, 361 Ceičytė Juta 129 Čekys Jonas 277, 342 Čepaitė Jūratė 152 Čerbulėnas Klemensas 158, 179, 216, 217, 228, 235 Černiauskaitė Marija 293 Česnulevičiūtė Petronėlė 254 Čipkus 240 Čiurlionienė-Kymantaitė Sofija 169 Čiurlionis Mikalojus Konstantinas 342
Čiurlionytė Jadvyga 94, 166, 168 ČižauskasA. 118, 125 Dabkus G. 335 Dabulevičius P. 179 Damanski Marek 260 Ellington Duke 120 Ernesaks Gustav 140 G.J. 371 Gaidelis Julius 207 Gaidys Povilas 256, 265, 299, 327 Gailienė Danutė 16 Gailiūtė-Bernotienė Gabrielė 16 Gaižauskas Jurgis 119 Galaunė Paulius 236 Galinienė Dainė 17 Galkauskaitė S. 347 Ganelinas Viačeslavas 128 Gapšytė Goda 261 Gardiner Jesse 345 Gasiliūnas Virginijus 16 Geda Sigitas 259 Gedvilas Mečislovas 48, 52, 53, 58, 84, 89, 93, 105, 155, 192, 193
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 402 Gellner Ernest 35 Gelman Aleksandr 347 Gerbutavičius Ramūnas 253, 266, 267 Gerdaitis Antanas 125 Gershwin Georg 120 Giedraitis 184 Giedrienė Rūta 202 Giedrys Marijonas 119 Girdzijauskaitė Audronė 258 Girdžius V. 79 Girnius Juozas 30 Gylys J. 258,, 271 Glemža Jonas 219, 224, 225, 226 Glemžaitė Mikalina 179 Glinskis Juozas 314 Gorbačiov Michail 28 Gorbulskis Benjaminas 120, 141 Gorkij Maksim 68 Goštautienė Rūta 209 Gražinytė-Tyla Mirga 13 Gražys Bronius 273 Gregorauskas Marijonas 62 Gricius Augustinas 55, 58, 162, 192 Grigaitis V. 111 Grigalavičius Juozas 83, 86 Grigaliūnas Medardas 224 Grikienis Alfonsas 181 Grincevičiūtė Beatričė 133 Griniavičius Zigmantas 221 Grinius Jonas 291, 307, 311 Grinius Kazys 197, 198, 201 Grinkevičiūtė Dalia 331 Griškevičius Petras 29, 218, 237 Grybas Vladas 30 Grybkauskas Saulius 25, 27 Gromov Nikolaj 343 Gruodis Juozas 168 Gruodytė Vita 209 Grušas Juozas 339, 344, 349, 352, 353 Gudaitis Antanas 179 Gudaitis Romas 39, 333 Gudavičius Juozas 152 Gudelis Regimantas 45, 136 Haydn Joseph 162 Hauptmann Jerzy 19 Hauswald Wolfgang 370, 372 Heimann Kurt 368, 371 Heitzenröther Horst 370, 374 Händel Georg Friedrich 173 Herder Johann Gottfried 372 Hitler Adolf 12, 168 Ilčiukas Antanas 100, 173 Inčiūra Kazys 168, 170, 201 Inkeies Alex 284 Ivanas Rūstusis, Rusijos caras 290, 354, 365 Ivanauskas Vilius 23, 30, 31, 244, 349, 351 Jablonskienė A. 250, 266 Jakelaitis Vytautas 40, 43, 54, 56, 57, 62, 63, 66, 79, 81, 83, 117, 119, 130, 139, 144, 154, 156, 178, 190, 195, 197, 200, 203, 219, 222-224, 228 Jakinavičiūtė Renata 118 Jakubėnas
Vladas 200, 207, 211 Jakučionis Raimundas 263, 265 Jaloveckas Romanas 228 Jankauskas Aleksandras 226 Jankevičiūtė Giedrė 17, 129, 158, 215 Janulevičiūtė Jadvyga 133 Janulis Chelen 209 Jasas Rimantas 271 Jasmontas Aleksandras 118 Jašen Kamil 375 Jekaterina II, Rusijos imperatorienė 290 Jókai Móra 198 Jonušas Bronius 207 Jonušytė Vaida 17 Juciūtė Irena 123, 153 Junča M. 224 Juozaitis Arvydas 301 Jurašas Jonas 258, 260, 261 Jurginis Juozas 271, 274, 278, 290, 300, 306, 321, 366 Jurkutė Mingailė 40, 100, 103, 158 Jurkuvienė Teresė 179 Juškevičius B. 258 Kabanov P. 121 Kačinskas Jeronimas 167 Kadžiulytė Danutė 368, 372, 373 Kaidalova Olga 325, 364, 358 Kairiūkštis Vytautas 140
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 403 Kairiukštytė-Jacinienė Halina 179 Kairys Simas 309 Kalanta Romas 134 Kalinauskas Vytautas 345 Kalinin Michail 50-52 Kalnaitis V. 88 Kalniņš Ivars 343 Kalpiņš Voldemārs 196 Kampars Petr 24, 130 Kaniauskas Meris 52 Kannike Anu 40 Kanovičius Grigorijus 351, 353 Kargin Anatolij 160 Karim Mustaj 343, 358 Karlonas Vaidotas 141 Karosas Juozas 151, 152 Kasnikovskienè Daina 23 Raspartene В. 222 Kašauskienė Vanda 47, 54 Katilienė Jūratė 16 Katinas Edmundas 235 Katkuvienė Jurga 254 Kauzonas Ferdinandas 152 Kavaliauskaitė Jūratė 33 Kavaliauskas Jonas 327, 328 Kaveckas Konradas 91, 103, 108, 136, 139, 140, 141, 166, 167,212 Kavolis Vytautas 333 Kazanavičius Vilius 28 Kazančian E. 343 Kelberg 195 Keliuotis Juozas 166 Kelmickaitė Zita 132 Kęstutis, LDK kunigaikštis 298 Kiauleikytė Laima 56 Kirkilas Juozas 253, 274, 285, 321 Kisarauskas Vincas 217 Kisielius Juozas 302 Kiudulas A. 226, 229 Kymantaitė Kazimiera 306 Kymantaitė Sofija 87 Kiivis Edgaras 42 Klova Vytautas 205 Klumbys Valdemaras 26, 88, 308 Klumbytė Neringa 278 Kmita Rimantas 304 Köhring Alexandra von 240 Komisarževskij Viktor 249, 352, 363, 364 Korsakas Kostas 250, 251, 279, 314 Koršunovas Oskaras 380 Kosygin Aleksej 221 Kossuth Leonhard von 367 Kranach von 168 Kreivėnas Juozas 193, 194, 206, 209 Krestonovskij Sergej 346 Krėvė-Mickevičius Vincas 166, 254, 281 Krylatov Jevgeņij 141 Kubilinskas Kostas 140 Kubiliūnas Petras 168 Kubilius Vytautas 251, 330, 333 Kudirka Simas 221 Kudirka Vincas 52 Kugevičienė Birutė 231 Kulvecas Povilas 156, 218 Kumpis Jonas 56 Kunčius Herkus 39 Kuodis 257, 367 Kuprevičius
Viktoras 91 Kupstaitė Lidija 269 Kurauskas Henrikas 273, 302 Kuzminskis Jonas 214 Kuznecov A. 126, 179 Kvietys V 301 Kvietkauskas Valdemaras 149 Landsbergis Vytautas 131, 188, 240 Landsbergis-Žemkalnis Gabrielius 198 Lange Oto 367, 368 Lankutis Jonas 243, 249, 250, 252, 255, 264, 270, 281, 283-286, 288-291, 293, 295-297, 303, 312, 314, 317, 322, 323, 327, 328, 330, 334, 336, 360, 361, 364, 376 Lapidus Gail W. 31 Laurinavičius Česlovas 23 Laurušas Vytautas 141 Lebedys Julius 52 Lengvinas Kazimieras 259, 260 Lenin Vladimir 24, 31,310, 342 Liekis Algimantas 91, 93, 94 Lingys Juozas 43, 98, 105, 107, 116, 124, 125, 171, 174, 175, 177, 181, 187, 201,202, 208-212, 384 Liobytė Aldona 129, 154, 172 Lipskis Stasys 325 Lisin 62, 100, 101
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 404 Liubšys K. 263, 327 Liutkevičienė Inga 28 Loader Michael 34 Loodus Mihkel 333, 341 Lordkipanidzé Natella 359 Lozoraitis Julijus 219 Lukač S. D. 19 Macevičius Jonas 48, 57, 58 Machtumkul 375 Macijauskienė Marija 250, 330 Mackevičius Bronius 140, 141 Mackiewicz Józef 17, 19 Magomajev Muslim 141 May 165, 168 Makarova Olga 304, 321, 355, 371 Maknys Vytautas 198 Maldonis Alfonsas 152 Malia Martin 23 Malickaitė Rima 17 Malinauskas Jonas 17 Marcinkevičius Antanas 286 Marcinkevičius Justinas 11, 12, 15-17, 19, 34-37,243-245,247-256,259,262֊ 272, 274-281, 283, 284, 286-289, 291-317, 319-322, 324, 326, 329341, 343-352, 354, 357, 359-363, 365-368, 372, 374, 376-378, 380, 381, 384, 385, 388-392 Mareckaitė Gražina 244, 281, 293, 295, 321, 326 Martinkus Pranas 274, 287, 289 Masalskis Ignotas 300, 301 Masiulis L. 332, 377 Mataitis Povilas 129, 131, 233, 238 Matuzevičius Eugenijus 141, 201, 212 Mažvydas Martynas 250-252, 279, 292, 295, 296, 301, 304, 306,334 Meinertas L. 51, 58 Melnikaitė Marytė 87, 104 Menschen Georg 249, 374 Mežirov Aleksandr 265, 339, 340 Mieželaitis Eduardas 114, 152, 260, 277, 278, 345 Mikalauskas Julijonas 226 Mikelionis Petras 31 Mikštaitė Odeta 42 Mikuličius Vytautas 248 Mikulskis Alfonsas 208 Mikutavičius Juozas 40, 45 Mikužienė Irena 131 Miller Frank J. 159 Mindaugas, Lietuvos karalius 245, 250, 290-291, 298-303, 354, 359, 360, 365, 392 Mironaitė Monika 271 Mockūnas Liūtas 29 Moisejev Igor 159, 160, 187 Moll D. 167 Montvila Vytautas 60, 98 Morkūnas Eligijus Juvencijus 231 Morkūnas Vitalis 228, 230 Morkūnienė Elena 176, 177, 188 Morkvėnas
A. 227 Motyl Alexander J. 21, 23, 31 Mozart Wolfgang Amadeus 173 Muchamedžanov Kaltaj 348 Müller Volker 249, 371, 374, 375 Muradeli Vano 103, 112 Musnickas Kazimieras 127 Nakienė Austė 128 Narkūnaitė Nijolė 251, 276 Narušis Paulius 127 Naujalis Jonas 141 Navarackas Adolfas 71 Navickas Feliksas 267, 313, 342 Nekrošius Juozas 141, 351 Nėris Salomėja 13, 104, 113 Neverauskas Vytautas 134 Niunka Vladas 114 Nyka-Niliūnas Alfonsas 254, 281, 291, 323 Noreika Laimonas 251, 269, 273,276, 299, 329, 332 Nosevičiūtė Stefa 367, 372, 373, 375 Novikas Mikalojus 211 Novikov Anatoli) 112 Nowak W. 367 Oginskaitė L. 192, 205 Ognev Vladimir 303, 325, 360, 361, 362 Oinas Felix J. 41 Olekas Juozas 11, 16 Olovnikov Vladimir 141 Olson Laura J. 159
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 405 Osipov Nikolaj 159 Oskockij Valentin 349, 356, 357, 362 Ovanes Davyd 340 Ovezberdyjev Saparmurad 375 Ozarskis Eduardas 63 Pabarčiené Reda 244, 281, 319, 320, 336, 377 Pachmutova Aleksandra 148 Pakalniškis Ričardas 243, 250, 283, 285, 290, 292, 305, 306, 313, 320, 333 Pakštas Balys 209 Palaima Vytautas 99, 179 Palaiškis Vytas 281 Palčinskaitė Violeta 277 Paleckis Justas 27, 47, 48, 50, 51, 53, 54, 56, 57, 93, 99, 150, 155, 191, 192, 365 Palionytė Danutė (Dana) 162, 199 Paltanavičius Vytautas 140 Paškevičiūtė-Breivienė Gintarė 129 Pašūta Vladimir 279, 298 Patackas Algirdas 238, 239 Paukštė Vytautas 273, 276, 285, 288, 293, 299, 322, 327, 347 Pavilionis Vidmantas 220 Pažūsis Lionginas 341 Pečiūra Vytautas 73, 98 Peluritis Laurynas 16 Petkevičius Juozas 134, 220, 221 Petkevičius Vytautas 15, 116, 117, 312 Petrauskaitė Danutė 209 Petuchauskas Markas 288 Pikelis Antanas 355 Pilypaitis Eduardas 211 Pimenov Vladimir 346, 352 Pipes Richard 21, 22 Piekha Edita 141 Pocius Algirdas 277, 350 Pokrovskij Dmitrij 128 Poškaitis Kazys 43, 152, 174, 175, 176 Povilaitis Leonas I4l Preikšas Kazys 52, 59, 60, 62, 77, 78, 82, 85, 86, 89, 95, 100, 101, 144, 151, 155, 190, 193 Pukys Povilas 114 Puodžiukaitytė Giedrė 146 Pūras Kazys 119, 132, 152, 154 Račiūnas Antanas 91, 139 Radaitis Vytautas 267 Radin Leonid 153 Radvilavičius Vladislovas 302 Radzevičius Rokas 120, 132 Ragaišis Antanas 248, 262, 304, 321 Ragevičienė Aldona 129 Raila Eligijus 377 Rainis Jānis 359 RajevskiJ. 191 Rakauskas Romualdas 35 Rakowska-Harmstone Teresa 24 Ramonaitė Ainė 33, 127, 135 Rastenienė Dalia
45 Rastenis Kęstutis 35 Rauduvė Petras 32 Reddy William M. 36, 149 Repečkaitė Karolina 311 Repšienė Rita 40 Rimeikis Ramutis 251 Rygertas Juozas 357 Ročka Marcelinas 250 Roeder Philip G. 31, 32 Rosenas Arnas 268, 269, 276, 301 Roščin Michail 348 Roth-Ey Kristin 119, 258 Rozov Viktor 348 Rubavičius Vytautas 40 Rudaitis Izidorius 220 Rudling (Mikštaitė) Odeta 87, 240 Rudminas V. (Genrikas Zimanas) 151 Rumiancev Sergej 41, 67, 68, 76 Rüthers Monica 240 Rutkutė Dana 252, 268, 271, 283, 306 314, 322, 328, 331, 334, 376 Sabaliauskaitė Kristina 300, 311 Sabaliauskas Adolfas 166, 167 Sagienė Alė 208-211 Sagys Liudas 175, 208-211 Saja Kazys 255, 258, 259 Sakalaitė Julija 296 Sakalauskas Antanas Sigitas 220 Sakalauskas Tomas 244 Salinskij Afanasij 345, 348 Salys Sofija 209 Samajauskas Algis 27, 29 Samoilov David 340
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 406 Samulevičius Raimundas 339, 346 Samulionis Algis 322 Santvaras Stasys 199 Sartre Jean Paul 253 Sasnauskas Julius 21, 87, 94, 291 Satkauskytė Dalia 17 Sauka Leonardas 130, 131, 189 Schlögel Karl 149 Seifert Gabriela 372 Serva Pranas 173 Siaubūnas (slap.) 93 Sidorovas Evgenijus 295, 314 Simonaitytė Irena 326, 354 Sinyavsky Andrej 22 Sirutavičius Vladas 25-27, 31, 47, 57 Siudikas J. 224 Sivickis Bronius 136, 140 Skaisgirys Kazys 211 Skersytė Danutė 43 Skrodenis Stasys 126, 130, 186, 188, 237 Skromanas Kastytis 323 Smetana Bedřich 141 Smetona Antanas 198 Smetona Rimantas 148 Smilga Peteris 196 Smith Anthony D. 32, 34 Sniečkus Antanas 27, 30, 33,48, 49, 53, 58, 93, 105, 113, 221,365, 366, 384 Sokolov Aleksandr 342 Sondeckis Saulius 117 Sruoga Balys 166, 167, 254, 281, 312 Sruogaitė-Bylaitienė Dalia 260 Stadalnikaitė Regina 115 Stalin Josif 12, 29,41, 63, 90, 99,101, 103, 104, 113, 137, 155, 290, 291, 310, 354, 365 Stanikūnas Vytautas 227, 228, 237, 239 Stankus Povilas 296 Stauskas Petras 236 Stenslerienė Milda 156, 209 Stepanauskas Leonas 3 67 Stephen Erika 372 Stepulis Pranas 43, 105 Straumanis Alfreds 341 Streikus Arūnas 17, 22, 34, 87, 98, 256, 257, 261,266, 279 Striaukas 212 Striogaitė Dalia 151 Strojeva Vera 87 Stuoka-Gucevičius Laurynas 271, 300, 370 Subačius Paulius 238, 244, 319, 320 Subačiūtė Severija 17 Surdokaitė Gabija 159 Surkov Evgenij 362, 363 Suslov Michail 89, 156 Sutkus A. 218 Sventickas Valentinas 248, 305 Sverdiolas Salomonas 43, 117 Svitojus Gediminas 215, 232, 239 Šabasevičienė Daiva 285, 326, 329, 330 Saliamoras Romanas 217
Šarmaitis Romas 22 Šatas Vytautas 117 Šatrov Michail 348 Ščerbakov Vladimir 58 Ščiavinskas Vladas 379 Šemeškevičius Algirdas 147 Šepetys Lionginas 39, 213, 218, 223, 225227, 230, 237, 259-261, 263, 267 Šepetys Nerijus 17 Šerys J. 223 Šilinis R. 269 Šimaitė Ona 129, 154 Šimkus Algis 199 Šimkus Stasys 161-168, 182, 186, 199, 206 Širvys Paulius 140 Šiulpin Aleksej 67, 68 Šlekienė 175 Šmidchens Guntis 41,43,47, 64, 100, 195, 196 Šostak Irina 347, 357, 359 Štromas Aleksandras 21, 27, 29, 30 Šumauskas Motiejus 27, 29 Švedas Jonas 43, 60, 73, 93, 97, 100, 101, 103, 105-107, 109-111, 115, 116, 124-126, 133, 139, 140, 152, 158, 161, 163-169, 171-175, 185, 186, 195, 196, 201,208,211 Švedas Aurimas 22, 244, 247, 279, 283, 298, 321, 368, 376, 377 Tamlis 116, 176 Tamošaitis Antanas 158, 179,212 Tamošaitis Mantas 17
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 407 Tamulionis Stasys 209 Tarabilda Arūnas 217 Tarvydas A. 53 Terechovič Marina 182 Terleckas Antanas 21, 94 Tilvytis Teofilis 105 Tininis Vytautas 30, 33 Tokár Milan 341 Tomkus Vytautas 329, 355 Treinys Pranas 258, 259, 265, 267, 271, 272, 305, 356, 368, 373 Trinkūnas Dainius 228 Trinkūnas Jonas 129, 130, 132, 188, 221 Trumpa Romualdas 261 Truska Liudas 39 Tulikov Serafim 141, 173 Tumasonienė Violeta 56 Tumėnaitė Rūta 17 Turnbull Joanne 22 Tutlytė Rita 309 Urba Kęstutis 312 Urbonavičiūtė-Subačiuvienė Sofija 99 Ušinskas Stasys 168 Vaicekauskas Mikas 17 Vaičiūnienė Juoze 175, 179, 180, 209, 212 Vaidila A. 307 Vaidvilas Jurgis 94 Vaigauskas Henrikas 134, 259, 260 Vainiūnas Stasys 116 Vaiseta Tomas 36, 86, 300 Vaišytė Irena 330 Valdemaras Klumbys 26, 88, 308 Valentą B. 225 Vampilov Aleksandr 348 Vanagaitis Antanas 207 Vancevičius Henrikas 255, 259, 262, 266, 268, 272-274, 301, 328, 332, 372, 374 Vasiliauskas Valdas 328, 376 Vasiljev Boris 348 Vazalinskas Vytautas 232, 236 Veidemann Rein 40 Velechova Nina 347, 352, 364 Velička Gasparas 170 Vėlyvis Petras 232, 233, 238 Venckus Rimantas 328 Venclova Antanas 54, 87, 139, 267 Venclova Tomas 29 Venskus 227 Verba Algimantas 115 Verba Robertas 142, 144, 148 Vernadsky Nina 67, 192 Vienožinskis Justinas 179 Vileikis Algirdas 28 Vileišis Antanas 199 Visockas Gintaras 332 Vydūnas 247, 252, 254, 255, 279 Vyšniauskas Karolis 95 Vytautas Didysis, LDK kunigaikštis 194, 298 Vyžintas Algirdas 43, 87, 109 Vladimirova Galina 359 Vladykin P. 218 Willerton John P. 33 Zabielaitė Dalia 244, 336, 337 Zaborskaitė Vanda 200
ZacharovV. 103 Zakovič Nikolaj 24, 130 Zalatorius Albertas 128 Zaslavskaja A. 357 Zibucas Izaokas 278 Žilys (Zilis) Danutė 209 Zimanas Genrikas 24, 50, 84, 150 Zorin Leonid 344 Zubkova Jelena 23, 33 Žabinskis Elezaras 275 Zalakevičius Vytautas 312 Žaliasis Velnias (slap.) 93 Zdanov Andrej 64 Žebrauskas T. 239 Žigaitis Rimvydas 141, 152 Žilevičius Juozas 194, 199, 206, 207 Žilinskas Kęstutis 328 Žilius Vitas 140 Žiugžda Juozas 59-62, 299, 321 Žiugžda Robertas 30 Žižius Dalius 16 Žygaitytė Audronė 276, 330 Žlibinąs Stasys 141, 205 Žukauskas Šarūnas 220 Žukovas 259 Žulanova Naděžda 128, 132
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Archyvų šaltiniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvas (LLTIA) Fondas: 121 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) Fondai: R-982, R-1001, VX Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) Fondai: К-l, K-15, K-18, K-21, K-51 Fondai (LKP CK): 1771,15871, 16895, 19895 Lietuvos literatūros ir meno archyvas (LLMA) Fondai: 20, 21, 23, 34, 39, 55, 112, 137, 160, 200, 207, 264, 289, 332, 342, 392, 394, 463,476 Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas (MLLMA) Fondas: 19377 Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA) Fondas: 1019 Periodiniai leidiniai Kino žurnalas Tarybų Lietuva, Komjaunimo tiesa, Komunistinis darbas, Kultūros barai, Literatūra ir menas, Naujoji Lietuva, Raudonoji vėliava, Tarybinė Klaipėda, Tiesa, Vaka rinės naujienos, Valstiečių hikraštis, Wilnaer Zeitung, Книжное обозрение^Литературная газета, Советская Литва, Советское исскуство
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 393 Literatūra Aarelaid-Tart Aili, Anu Kannike, „The End of Singing Nationalism as Cultural Trauma“, in: Acta Historica Tallinnensia, 2004, t. 8, p. 77—98. Adomaitis Regimantas, Mintys scenos paraštėse, Vilnius: Scena, 2002. Ahmed Sara, The CulturalPolitics ofEmotion, Edinburgh: Edinburgh University Press, 2014. Antroji junginių Amerikos valstybių ir Kanados lietuvių Dainų šventė, Chicago, 1961. Areška Vitas, Kumelė vardu Emilija: Prisiminimai ir apmąstymai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. Areška Vitas, Lietuvių tarybinė lyrika: Žanrinė sistema, Vilnius: Vaga, 1983. Ästhetiken des Sozialismus: Populäre Bildmedien im späten Sozialismus, Hrsg, von Alexandra Köhring, Monica Rüthers, Köln: Böhlau, 2018. Astrauskas Vytautas, Įrėminti laike: Prisiminimai ir pamąstymai, Vilnius: Gairės, 2006. Ateities kartoms: Naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą, sudarė Algirdas Vyžintas, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. Balčikonienė-Songailaitė Regina, Juozas Balčikonis, Tautiniai drabužiai: Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvams, Vilnius: Vaga, 1970. Baltušis Juozas, Vietoj dienoraščio, 1970—1975, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidyk la, 2019. Banaitis Juozas, Tarybinė lietuvių muzika: 1940—1950, Vilnius: Valstybinė grožinės lite ratūros leidykla, 1950. Bartusevičius Vladas, Liaudies meno baruose, Vilnius: Vaga, 1983. Biržiška Mykolas, Lietuvių tautos kelias: Į naująjį gyvenimą, t. 2, Los Angeles: Lietuvių dienos, 1953. Brazauskas Algirdas, Apsisprendimas. 1988—1991, Vilnius: Vaga, 2004. Būtėnas Julius, Lietuvių
teatras Vilniuje: 1900—1918, Kaunas: Spaudos fondas, 1940. Būtėnas Vladas, CėKa: Kelias į 1988-uosius metus, Vilnius: Gairės, 2003Choreografijos problemos, sudarė Kazys Poškaitis, Vilnius: Liaudies meno rūmai, 1974. Dainų šventė: Tapatybės savastis ir modemybės trajektorijos, sudarė Rita Repšienė, (ser. Lie tuvos kultūros tyrimai, t. 7), 2015. Daujotytė Viktorija, Raštai ir paraštės: Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą, Vilnius: Lie tuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. Daumantas Juozas, Partizanai, Vilnius: Vaga, 1990. Davoliūtė Violeta, The Making and Breaking ofSoviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake ofWar, London, New York: Routledge, 2013. Dumčiūtė-Breichmanienė Genovaitė, Suk, suk ratelį.: Išeivijos lietuvių tautinių šokių šventės, Hamiltonas, Ontario, 2006.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 394 Epochasjungiantis nacionalizmas: Tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio irposovietmečio Lietuvoje, mokslinis redaktorius Česlovas Laurinavičius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013. Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 metais, Vilnius: LTSR Mokslų akademijos istorijos institutas, 1975. Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1975 ir 1976metais, Vilnius: Lietuvos TSR MA Istorijos institutas, 1977. Feldman Jan, „New Thinking about the ‘New Man’: Developments in Soviet Moral Theo ry“, in: Studies in Soviet Thought, 1989, t. 38, nr. 2, p. 147-163. Fire and Nights: Five Baltic Plays, edited by Alfreds Straumanis, Prospect Heights, Ill.: Waveland Press, 1986. Frolova-Walker Marina, „National in Form, Socialist in Content: Musical Nation-Buil ding in the Soviet Republics“, in: Journal ofthe American Musicoloficai Society, 1998,t. 51, nr. 2, p. 331-371. From Union to Comonwealth: Nationalism and Separatism in the Soviet Republics, ed. by Gail W. Lapidus et al., Cambridge: Cambridge University Press, 1993. Gapšytė Goda, Sovietinės cenzūros poveikis, daktaro disertacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius, 2015. Gardiner Jesse, „No Conflict on the Stage: The Theory of Beskonfliktnosť in Postwar Soviet Drama“, in: The Russian Review, 2018, t. 77, nr. 3, p. 427-445. Gedvilas Mečislovas, Lemiamas posūkis: 1940-1945 metai, Vilnius: Vaga, 1975. Gellner Ernest, Tautos ir nacionalizmas, vertė Kęstutis Rastenis, Vilnius: Pradai, 1996. Goštautienė Rūta, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė, Nailono uždanga: Šaltasis karas, tarp
tautiniai mainai ir lietuvių muzika, 1.1, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018. Grybauskas Saulius, Sovietinis „generalgubernatorius“: Komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikose, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. Grigalavičius Juozas, Kai Lietuvoje šeimininkavo stalinistai: Atsiminimai, 1944—1953, Vilnius: Mintis, 1991. Grinius Kazys, Atsiminimai ir mintys, t. 2, Tübingen: Patria, 1947. Inčiūra ¡Kazys, Beržai už sodo: Dramaturgija, apsakymai, atsiminimai, parengė Eugenijus Matuzevičius, Vilnius: Vaga, 1985. Inkeles Alex, Social Change in Soviet Russia, New York: Simon and Schuster, 1971. Ivanauskas Vilius, „Rusų kalbos plėtra ir Lietuvos TSR švietimo politika devintajame dešimtmetyje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2008, nr. 1, p. 111-135. Ivanauskas Vilius, Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015. Jakelaitis Vytautas, Dainų šventės, Vilnius: Mintis, 1985. Jakelaitis Vytautas, Juozas Banaitis, Vilnius: Vaga, 1986. Jakelaitis Vytautas, Lietuvos dainų šventės, Vilnius: Vaga, 1970.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 395 Jakelaitis Vytautas, Saulei leidžiantis — toks buvimas drauge, t. 1, Vilnius: Alka, 2002. Jankevičiūtė Giedrė, Dailė ir valstybė: Dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918—1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės vadovas, sudarė Juozas Kreivėnas, Chicago: Dainų šventės komitetas, 1956. Jonas Švedas: Teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai, su darė AJgirdas Vyžintas, Vilnius: Vaga, 1978. Jurkutė Mingailė,,.Ansamblis Lietuva·, režimo įrankis ir nesėkmė“, in: Naujasis ŽidinysAidai, 2011, nr. 3, p. 151-157. Justinas Marcinkevičius: Kokįjį prisimename, sudarė Valentinas Sventickas, Vilnius: Lietu vos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Justinas Marcinkevičius: Kūrybos studijos ir interpretacijos, sudarė Jurga Katkuvienė, Vilnius: Baltos lankos, 2001. „Justino Marcinkevičiaus darna: Pašnekesys „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijoje“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2003, nr. 4, p. 155-160. Kašauskienė Vanda, Istorijos spąstuose: Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899— 1980, Vilnius: Gairės, 2014. Kazanavičius Vilius, Neišsiųsti Diskai: Prisiminimai ir pamąstymai, Vilnius: Gairės, 2005. Kiivis Edgaras, „The Future is to Stay the Same: Nostalgia in the Soviet Regime“, in: Meno istorija ir kritika, 2010, որ. 6, p. 179—187. Klumbys Valdemaras, „Požiūris į pasipriešinimą, prisitaikymą ir tautos išlikimą sovietme čiu“, in: Colloquia, 2009, որ. 22, p. 51-70. Klumbys Valdemaras, Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu, daktaro diser tacija,
Vilniaus universitetas, 2009. Klumbytė Neringa, „Political Intimacy: Power, Laughter, and Coexistence in Late Soviet Lithuania“, in: East European Politics and Societies, 2011, t. 25, nr. 4, p. 658—677. Kmita Rimantas, „Justino Marcinkevičiaus herojus“, in: Colloquia, 2012, որ. 28, p. 75—98. Kubilius Vytautas, Literatūra istorijos lūžyje, Vilnius: Diemedis, 1997. Landsbergis Vytautas, Lietuvių folkloro teatras: Apie Lietuvos TSR liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupį, Vilnius: Mintis, 1982. Lankutis jonas, Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija, Vilnius: Vaga, 1977. Lietuviško žodžio atgarsiai: Rusų tarybinė kritika apie lietuvių literatūrą, t. 1, sudarė Stasys Lipskis, Vilnius: Vaga, 1976. Lietuviško žodžio atgarsiai: TSRS tautų tarybinė kritika apie lietuvių literatūrą, t. 2, sudarė Stasys Lipskis, Vilnius: Vaga, 1979. Lietuvos dainų švenčių tradicija, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2013. Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940—1990: Dokumentų rinkinys, sudarė Arūnas Streikus, Juozas Bagušauskas, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 396 Lingys Juozas, Lietuvių liaudies šokiai, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948. Liutkevičienė Inga, Déjà vu. Vilnius, 1974—1990: Knyga apie vilniečių gyvenimą, miesto paslaptis pagal paskutinio sovietmečio Vilniaus mero Algirdo Vileikio pasakojimą, Vilnius: I. Liutkevičienė, 2012. Loader Michael, „Restricting Russians: Language and Immigration Laws in Soviet Latvia, 1956—1959“, in: Nationalities Papers, 2017, t. 45, nr. 6, p. 1082—1099. Mackiewicz Józef, The Triumph ofProvocation, translated by Jerzy Hauptmann, S. D. Lu kač, Martin Dewhirst, New Haven: Yale University Press, 2009. Maknys Vytautas, Teatro dirvonuose, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. Malia Martin, The Soviet Tragedy: A History ofSocialism in Russia, 1917—1991, New York: The Free Press, 1994. Marcinkevičius Justinas, „Dienoraštis be datų“, in: Justinas Marcinkevičius, Rastai, t. 5, Vilnius: Vaga, 1983. Marcinkevičius Justinas, „Nenorėčiau, kad tai būtų pesimistinis siužetas“, pokalbis su Aurimu Švedu, in: Kultūros barai, 2011, nr. 2, p. 39-43. Marcinkevičius Justinas, „Žmogus iš esmės yra istorija“, pokalbis su Aurimu Švedu, in: Kultūros barai, 2011, nr. 1, p. 34—39. Marcinkevičius Justinas, Dienoraščiai ir datos, sudarė Valentinas Sventickas, Vilnius: Lie tuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Marcinkevičius Justinas, Dienoraštis be datų, Vilnius: Vaga, 1981. Marcinkevičius Justinas, Mindaugas, Mažvydas, Katedra: Draminė trilogija, Vilnius: Vaga, 1978. Marcinkevičius Justinas, Tekančios upės vienybė: Eseistika, Kaunas: Spindulys,
1995. Mikštaitė Odeta, „Der „Singende Stalinismus“: Zur Entstehung der Massenkultur aus dem Gebiet der Folklore in der Litauischen SSR“, in: Forschungen zur Baltischen Geschich te, 2013, nr. 8, p. 192-214. Miller Frank J., Folklore for Stalin: Russian Folklore and Pseudofolklore of the Stalin Era, New York: M. E. Sharps, 1991. Motyl Alexander J., Sovietology, Rationality, Nationality: Coming to Grips with Nationalism in the USSR, New York: Columbia University Press, 1990. Mūsų apeigos ir šventės, sudarė Rūta Giedrienė, Kaunas: Šviesa, LTSR mokslinis metodinis kultūros centras, 1981. Muzika, 1940—1960: Dokumentų rinkinys, sudarė ir komentavo Laima Kiauleikytė, Vio leta Tumasonienė, Vilnius: Alka, 1992. Nenugalėtoji Lietuva, t. 1—4, sudarė Algimantas Liekis, Vilnius: Valstybinis leidybos cent ras, 1993-1995. Nine Modem Soviet Plays, compiled and prefaced by Victor Komissarzhevsky, Moscow: Progress, 1977.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 397 Nuostabus laikas: Penki Ratilio gyvenimo dešimtmečiai, sudarė Ainė Ramonaitė, Paulius Narušis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018. O šventė buvo gera: Salomonas Sverdiolas: Atsiminimai, pokalbiai, laiškai, sudarė ir parengė Danutė Skersytė, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2005. Oinas Felix J., „Folklore and Politics in the Soviet Union“, in: SUvic Review, 1973, t. 32, p. 45-58. Olson Laura J., Performing Russia: Folk Revival and Russian Identity, New York: RoutledgeCurzon, 2004. Pabarčienė Reda, Kurianti priklausomybė: Lyginamieji lietuvių dramos klasikos tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. Padarykit aslužėj ruimužį.: Juozas Lingys gyvenime ir kūryboje, parengė Kazys Poškaitis, Vilnius: Muzika, Lietuvos liaudies kultūros centras 1996. Pakalniškis Ričardas, Poezija, asmenybė, laikas: Justino Marcinkevičiaus kūryba, Vilnius: Vaga, 1969. Paleckis Justas, Dviejuose pasauliuose: Atsiminimai, Vilnius: Vaga, 1983. Performing Historyfrom 1945 to the Present, ed. Linara Dovydaitytė et al., Kaunas: Vytautas Magnus University, 2010. Pipes Richard, The Formation of the Soviet Union: Communism and Nationalism, 1917— 1923, New York: Atheneum, 1968. Poškaitis Kazys, Liaudies choreografija: Choreografijos kilmės ir lietuvių liaudies choreografijos bruožų busimai, Vilnius: Muzika, 1992. Pranas Stepulis, sudarė Algirdas Vyžintas, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2003. Preikšas Kazys, Raštai, sudarė Meris Kaniauskas, Julius Lebedys, Vilnius: Mintis, 1964. PrikDusomybės metų (1940—1990) lietuvių visuomenė:
Pasipriešinimas Mar prisitaikymas, atsakingasis redaktorius Albertas Zalatorius, Vilnius: Baltos lankos, 1996. Radzevičius Rokas, Lietuvos roko pionieriai, Vilnius: Vaga, 2012. Reddy William M., The Navigation of Feeling: A Framework for the History of Emotions, Cambridge: Cambridge university Press, 2001. Roth-Ey Kristin, Moscow Prime Time: How the Soviet Union Built the Media Empire That Lost the Cultural Cold War, Ithaca, London: Cornell University Press, 2011. Rudling Odeta, „The Cult of Balts: Mythological Impulses and Neo-Pagan Practices in The Touristic Clubs of the Lithuanan SSR of the 1960s and 1970s“, in: Region, 2017, nr. 6 (1), p. 87-108. Sabaliauskaitė Kristina, „Silva Rerum I, Silva Rerum II, and Silva Rerum III — Betwe en Fact and Fiction Recreating the Early Modern Culture of the Polish Lithuanian Commonwealth in Contemporary Literature“, in: The Polish Review, 2015, t. 60, nr. 1, p. 39—62. Sabaliauskaitė Kristina, „Tarsi Anti-Antigone“, Kristiną Sabaliauskaitę kalbina Tomas Vaiseta, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2018, nr. 3, p. 16—22.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 398 Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinkUveikos galia, mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė, Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011. Samajauskas Algis, Ąžuolai nebijo vėtrų: Atsiminimai apie Motiejų Sumauską, Vilnius: Gairės, 2005. Sasnauskas Julius, Antanas Terleckas, Jei esame čia: Laiškai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. Sauka Leonardas, Tikra ir netikra liaudies kūryba, Vilnius: Mokslas, 1983. Schlögel Karl, Teroras ir svajonė: Maskva, 1937-ieji, vertė Valdemaras Kvietkauskas, Vil nius: Tyto alba, 2013. Sinyavsky Andrei, Soviet Civilization: A Cultural History, translated by Joanne Turnbull, Nikolai Formozov, New York: Arcade Pub., 1990. Sirutavičius Vladas, „Ar buvo Justas Paleckis „tautinis komunistas“? Keli bruožai politinei biografijai. 1944—1953 metai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2014, t. 34, p. 83—103. Sirutavičius Vladas, „Tautinis komunizmas ir jo raiška: Istoriografiniai problemos aspek tai“, in: Istorija, 2012, t. 87, p. 48-58. Skrodenis Stasys, Folkloras ir folklorizmas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. SímthAnúionyO.,Ethno-SymbolismandNationalism:A CulturalApproach, Routledge, 2009. Smith Anthony D., The Cultural Foundations ofNations: Hierarchy, Covenant, and Repub lic, Malden: Blackwell Publishing, 2008. The Soviet Nationality Reader: The Disintegration in Context, ed. Rachel Denber, Boulder: Westview Press, 1992. Streikus Arūnas, „Sovietų režimo pastangos pakeisti Lietuvos gyventojų tautinį identitetą“, in: Genocidas ir rezutencija, 2007, nr. 1 (21), p.
7—30. Streikus Arūnas, Minties kolektyvizacija: Cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Ži dinys-Aidai, 2018. Subačius Paulius, „Mito pradžia“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2003, nr. 4, p. 173-179. Šabasevičienė Daiva, Smėlio pilys. Regimantas Tomaitis: Vaidmenys, tekstai, laiškai, Vil nius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Šarmaitis Romas, Lietuvos komunistų partijos kova dėl lietuvių tautos laisvės ir nepriklauso mybės, Vilnius: Valstybinė politinės literatūros leidykla, 1947. Šepetys Lionginas, Neprarastoji karta: Siluetai ir spalvos: Atsiminimai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. Šmidchens Guntis, The Power of Song: Nonviolent National Culture in the Baltic Singing Revolution, Seattle, London: University of Washington Press, 2014. Štromas Aleksandras Lauvės horizontai, sudarė Liūtas Mockūnas, Vilnius: Baltos lankos, 2001. Švedas Aurimas, „J. Marcinkevičiaus drama Mindaugas sovietinės ideologijos, istorijos politikos ir istoriografinių konjunktūrų lauke“, in: Colloquia, 2013, որ. ЗО, p. 34-55.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 399 Švedas Aurimas, Matricos neUisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944—1985), Vil nius: Aidai, 2009. Tarybų Lietuvos kultūra 1940—1980, atsakingieji redaktoriai Andrius Bendžius, Mykolas Burokevičius, Vilnius: Mokslas, 1982. Tininis Vytautas, Sniečkus: 33 metai
valdžioje. Antano Sniečkaus biografinė apybraiža, Vilnius: LKA, 2000. Vaiseta Tomas, Nuobodulio visuomenė: Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu, 1964— 1984, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis Židinys-Aidai, 2014. Vernadsky Nina, „Tke Russian Folk Song“, in: The Russian
Review, 1944, t. 3, nr. 2, p. 94-99. Willerton John E, Patronage and Politics in the USSR, Cambridge: Cambridge University Press, 1992. Zaborskaitė Vanda, Prie Lietuvos teatro ištakų: XVI֊XVIII a. mokyklinis teatras, Vilnius: Mokslas, 1981. Zimanas Genrikas, Per suklestėjimą į vienybę: Apie tolesnio
socialistinių nacijų suartėjimo dėsningumus, Vilnius: Mintis, 1968. Zubkova Jelena, Pabaltijys ir Kremlius, 1940—1953, vertė Daina Kasnikovskienė, Vilnius: Mintis, 2010. Žilevičius Juozas, Lietuvis vargonininkas išeivijoje, Čikaga: Vargonininkų-muzikų sąjunga, 1971. Всесоюзные физкультурные парады·.
1930-1940-е годы: Документы и фотографии из архива художников Ладур, составитель Марина Терехович, Москва: Тишинка, 2013. Каргин Анатолий, Самодеятельное художественное творчество: История, теория, практика, Москва: Высшая школа, 1988. Массовость и мастерство: Проблемы и практика художественной
самодеятельности, Москва: Мысль, 1966. Самодеятельное художественное творчество в СССР: Очерки истории
1930-1950 гг., Санкт Петербург: Дмитрий Буланин, 2000. Самодеятельное художественное творчество в СССР: Очерки истории. Конец 1950-х начало 1990-х годов, Санкт Петербург: Дмитрий Буланин, 2001.
SUMMARY Ringing Clay: Song Festivals and Justinas Marcinkevičius’ Trilogy of Plays as Pillars of Soviet Lithuanian Identity The book analyzes the cultural Soviet nationalism in the Lithuanian SSR. It posits that during the Soviet era, the administrative and culture-creating means were applied to merge the national and the Soviet identity, in other words, nationalism and communism and to form a unique Soviet national identity. This is a way to avoid the occasionally occurring simplistic approach to Soviet nationalism wherein it is analyzed through the cultural opposition between the (antinationalist) internationalist policy and the (resisting) ethnic national identity. The efforts to develop the Soviet national identity were an expression of the pragmatic interest of the administration of the Lithuanian SSR to rule the national community, thus also legitimizing the ruling itself. It was rooted in the paradoxical relationship between the Soviet state and the nationalism of its nations. According to the letter of the Soviet dogma, in the state created by the proletariat, even if it was multinational, no national tensions could remain. The administration of the state had to be unaffected by the divisions among the national groups and national interests. In practice, the leaders of the state, as they centralized it, had to take into account the existence of nations and the national feelings. The Soviet state was formed from administrative territorial units based on ethnicities, and ethnic groups were guaranteed a certain autonomy of their language and culture. The pseudo-
republics were allowed to develop certain national traits, as long as they did not cross the boundaries of the centralization goals. The administrative elites of the republics to a certain extent acted as “nationalists”, and that was caused by this national policy of the Soviet Union, which aimed for centralization but had to be based on national interests. The national elites aimed to rule their republics well, to overcome the society’s hostility towards the regime. The book does not analyze the political nationalism that was at odds with the political goals with the regime, and often was anti-regime, persecuted and destroyed. The analysis is limited only to the forms of administrative and cultural
SUMMARY 389 nationalism, their connection and distinction. The administrative elites that ruled the republics acted as administrative nationalists in that they aspired to a relative independence from the center (Moscow). They also developed various forms of cultural nationalism as one of the ways to connect the ethnically delineated society of the republic to its political elite. Such a connection was very much in the interests of the elite of the republics, because good relationships with the societies made the administration of the republics easier, the political position of the elites stronger in the eyes of the central government, the directives of the central government more easily enacted, as well as providing a symbolic foundation to their legitimacy. The sovietized identity with some national traits also at least partly corresponded to the national expectations of the society. The cultural national identity forged out of the national tradition and the Soviet meanings was recognized by the society and provided the conditions for the society, its groups or individuals to attach communal meanings to it. The book is an attempt to show the specificity and functions of the Soviet Lithuanian cultural nationalism. It tries to answer the questions about what nation, ethnic identity and Lithuanian in particular and national in general self-consciousness was created by the cultural nationalism, what were its attributes and elements. It attempts to reveal how the new national self-consciousness was formed, what were its traits, what were the limits of the cultural nationalism,
how they were defined, which expressions of the cultural nationalism were encouraged and which repressed; what emotions related to the national identity were established by the cultural nationalism; in what ways the cultural nationalism helped legitimize the Soviet government in Lithuania, strengthen the administrative nationalism and the aspirations of autonomy of the leadership of the Lithuanian SSR; how the distinctions between the cultural and the political nationalism were defined. The object of the analysis is two prominent phenomena of the Lithuanian nationalism: the song festivals and the trilogy of plays by Justinas Marcinkevičius (1930—2011). The first Soviet Lithuanian song festival took place in 1946, when the Lithuanian administration was going through a crisis of legitimacy. The song festivals were organized regularly up until the end of the Soviet era. Marcinkevičius published his trilogy (Mindaugas, Mažvydas and Katedra [The Cathedral]) in 1968-1977, in response to the Lithuanian national self-consciousness and condition of the post-Khrushchev era. Both phenomena deeply affected the Lithuanian national identity during the Soviet time and, to an extent, are still affecting it today. The analysis employs various contextual sources that help understand these phenomena: archival materials, literature of the time, work of the present-day researchers.
SUMMARY 390 The song festivals acted as an integral part of the general Soviet culture, but also had traits of the earlier Lithuanian tradition. The festival of the 1946 was the most massive event of the post-war, 12 thousand participants came to attend it from everywhere in Lithuania. All the available administrative resources of the time were employed to organize the festival, it was emphatically promoted as “national” celebration that was supposed to prove the special care that the Soviet regime provided to the national culture. Later the festivals were organized regularly to commemorate every fifth and tenth anniversary of Lithuania’s becoming a Soviet state. Since the ‘50s, the republic-wide festival already was the central, grand finale event of the organizational mechanism of culture that involved large masses, fiieled the mass amateur arts and oversaw a lot of larger and smaller song festivals and previews, controlled the repertoire. The book studies in greater detail the organization and context of the first post-war festival. It also discusses the later song festivals and indicates the traits of repertoire control, shifts of nationalist contents; it demonstrates how ideological and popular Soviet forms absorbed the national contents, integrated new cultural phenomena into the concept of nationalism, including the revived folklore movement, how the joyfitl emotions were created and employed to promote the festival. It reveals that eventually the song festival transformed into a symbol of Lithuanian exclusivity. The Marcinkevičius’ trilogy of plays represents a
different form of intermingled national and Soviet identity. The main characters of the plays are important figures from the Lithuanian history. The plays were based on the Soviet interpretation of the Lithuanian history, but enriched it with a layer of existential human experience. Pre-Soviet Lithuanian history is depicted as fiili of pain and suffering. The whole nation experienced the plights, but the historical figures most of all, as their activities pushed them into the deepest inner contradictions. Tbe best strategy for a person and the nation is to passively suffer the pain by focusing on one’s inner life. The dramas were understood and explained as contemporary, and that indicates that they were also understood to give meaning to the traumatic Soviet experience of the nation (deportations, crushed post-war resistance, repressions), which could at least be mentioned during the Khrushchev era. The book analyzes the origin of the idea for the trilogy, the history of its writing, its relationship with the censorship. It raises the question how the trilogy of plays combined the Soviet and the national identity; what was its distribution and popularity, and the reasons for popularity; how the message of the plays was perceived and experienced by the Lithuanian audience; how the trilogy was understood by the Lithuanian SSR and the USSR critics, what was its distribution outside of the Soviet Unions and how it was perceived there; how the nationalism
SUMMARY 391 expressed in the plays was understood by the Russian critics, why the plays, so popular in the Lithuanian theaters, were hardly ever produced in the Soviet Union. Finally, we ask how the plays met the national expectations of the Lithuanian administrative elite. By employing the national stories and heroes, the plays structured and disciplined the national self-consciousness and condition, neutralized the political aspects of nationalism. This happened by merging the schematic Soviet ideology with the stories from old Lithuania, by including the Lithuanian history into the pattern of historical necessity (that was supposed to have led to the Lithuanian SSR). The political condition was replaced with the passively experienced inner suffering and moral guilt for the nation as the main patriotic feeling, the personal and national presence in history. In their own way the plays connected the Soviet and the national identity and introduced the models for a Soviet Lithuanian patriot’s self-consciousness, feeling and action. The wide distribution of the trilogy indicates that in the ‘60s and ‘70s, the Lithuanian administration had a rather broad freedom to shape the cultural nationalism within the Lithuanian SSR. This freedom was not limited even in the instances when it was critically perceived by the USSR culture critics because of dubious ideological message. The differences in the evaluations of the Lithuanian and the Russian critics are the most prominent precisely in the case of Mindaugas, whose titular main character was perceived as a model historical hero by
the former and as a merciless tyrant deserving death by the latter. The unique nationalism was the reason why the Marcinkevičius’ trilogy remained a local Lithuanian cultural phenomenon that could only be “sold” outside of the USSR as exotic. The plays matched the interests of the local administration to talk about Lithuania and its history in a certain way: they were highly acclaimed in the Lithuanian SSR, enjoyed a wide distribution, efforts were taken to promote them outside of Lithuania, used as representative of the culture of the Lithuanian SSR. Wide distribution helped them lay the foundation of the Soviet nationalism of Lithuanians as a historic nation. It was a complimentary alternative to the nationalism of the Lithuanians as ethnic, which was expressed as a joyful folk entertainment. The metaphor of “ringing clay”, employed for the title of the book, relates to the presents of clay (as ceramics) in the contexts of the Soviet national identity. In Marcinkevičius’ play, Mindaugas is as if molding Lithuania out of clay and is scolded that his ceramics “doesn’t ring”. In the folk art fairs that took place alongside the song festivals, ceramics was prominently represented as an attribute of the folk crafts. |
adam_txt |
TURINYS PRATARMĖ: Kiek patriotizme yra molio_ 11 ĮVADAS: Sovietinė nacionalinė politika ir lietuviškieji nacionalizmai_ 19^ 1. Sovietinės nacionalinės politikos įtampos ir tautiškumo „saugojimas“ 20 2. Tautiškumo vystymas kaip sovietinės politikos paradoksas 21 3. Dvi nacionalizmo atmainos: administracinis ir kultūrinis nacionalizmas 26 4. Pragmatinė tautiškumo mašina: grėsmės, ideologija ir emocijos 33 I DAUS. TAUTIŠKUMAS KAIP PRAMOGA: Sovietinės dainų šventės_ 39 ĮŽANGA. DAINŲ ŠVENTĖS NACIONALIZMO KONTEKSTUOSE 39 1.1946 M. DAINŲ ŠVENTĖ: REŽIMO LEGITIMACIJOS RŪPESČIAI IR TAUTINĖ PRAGMATIKA 47 1.1. Lietuviškos administracijos rūpestis dėl valdžios legitimumo 47 1.2. Šventės ideologija: klestinti tarybinė lietuvių tauta 50 1.3. Kas sugalvojo šventę? 55 1.4. Organizavimas: ekstremali mobilizacija kultūriniam frontui 59 1.5. Išdainuotas tautiškumas 63 2. MASINĖS MENO SAVIVEIKLOS ORGANIZAVIMAS: ANKSTYVOS NESĖKMĖS IR ŠVENTĖS EFEKTAS (1941-1955) 66 2.1. Dainų šventė — įprastas tarybinės meno saviveiklos reiškinys 67 2.2. Žlugęs meno saviveiklos organizavimas 1941 m. 69 2.3. Dainų šventė išgelbsti meno saviveiklos planus 72 2.4.1946 m. dainų šventė ir meno saviveiklos olimpiados 75 2.5. Masiškumo spurtas ir liaudies apgavystė: 1954 m. literatūros ir meno dekada Maskvoje 79
TURINYS 6 2.6. Prievarta į šventes 83 2.7. Sovietizuojanti pramoga 86 2.8. Matomas nematomasis 90 3. REPERTUARO KONTROLĖ: TARP PASTANGŲ SOVIETIZUOTI IR VISUOMENĖS LŪKESČIŲ 95 3.1. Pramoginio tautiškumo turinio ideologizavimas ir internacionalizavimas 96 3.2. Liaudies ansamblio repertuaro ideologizavimas 99 3.3. Visuomenės atsakas ir koncertai pagal auditoriją 107 3.4. Ideologiniai hitai: „Ant Nemuno kranto“ 112 3.5. Meno saviveiklos krizė: „nudainuotos“ dainos ir televizoriaus iššūkis 115 3.6. Estrada ir Vakarų laisvės šmėkla 119 3.7. Šiuolaikinis tarybinis folkloras: sužlugusios kūrybinės pastangos 124 3.8. Folkloro sąjūdis 127 4. ŠVENTĖS TURINIO KAITA: SOVIETIZACIJA IR DŽIAUGSMO GAMYBA 136 4.1. Dainų diena: populiarios tarybinės dainos pakeičia liaudies (tautines) dainas 138 4.2. Kolūkinis tautiškumas: žanrų įvairovė, stilių margumynas 143 4.3. Šventė kaip džiaugsmo mašina 149 5. PERKURTAS ETNIŠKUMAS: PROFESIONALIAI IŠTOBULINTAS IR SUŠIUOLAIKINTAS 5.1. Švedas prieš Šimkų: stilizacija ar autentiška liaudies kūryba 158 161 5.2. Liaudies kūrybos išvystymas ir konfliktas nacių okupacijos metais 165 5.3. „Sušiuolaikintas“ išvystytas lietuvių liaudies menas 171 5.4. Nuo tautinio kostiumo prie tautinės uniformos 177 5.5. Reprezentatyvioji meno saviveikla Maskvai 182 5.6. Kas brėžė ribas? 186
TURINYS 7 6. KURI ŠVENTĖS TRADICIJA?: „DAINŲ ŠALIS“, TEATRAS AR LIAUDIES OPERA 6.1. Lietuva — „dainų šalis"? 190 191 6.2. Analogijos pagunda: Estijos ir Latvijos kitoniškumas 193 6.3. Autentiška tautinė tradicija: teatras, ne chorinė daina 197 6.4. Dainų šventės kaip „liaudies operos“ 200 6.5. Lietuvių išeiviai ir jų daugialypė švenčių tradicija 206 7. LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS: VIETA PRAMOGINEI ETNOGRAFIJAI 213 7.1. Muziejaus idėja: prieškariniai planai ir sąjunginė kampanija 214 7.2. Kraštotyros judėjimas kaip sąjunginė iniciatyva 219 7.3. Komplikuota statyba, nukeltas atidarymas 221 7.4. Propagandinės žinios 226 7.5. Etnografinės pajautos ir šventimo vieta 230 7.6. Disciplinuota etnografinė pramoga 233 II DALIS. LIETUVA KAIP KENTĖJIMAS: Marcinkevičiaus draminė trilogija_ 243 1. AUTORIUS, VALSTYBĖS APARATAS IR PUBLIKA 247 1.1. Trys dramos: sumanymas, kūrimas ir aplinkybės 247 1.2. Trilogijos ištakos: nutylėtas Vydūnas? 252 1.3. Rizika ir cenzūros slenksčiai: Mamutų medžioklė 255 1.4. Mindaugas: be cenzūros kliūčių 262 1.5. Katedros sunkumai dėl filosofijos ir Mažvydas 268 1.6. Populiarumas, įvertinimas ir sklaida 274 2. KAIP PERSKAITYTA LIETUVOJE: SOCREALISTINIS SCHEMATIZMAS IR SENOJI LIETUVA 2.1. Mindaugas: Tėvynės idėja ir heroizuota nelaisvė 281 283 2.2. Anapus gėrio ir blogio: istorija (Lietuva) pateisina nusikaltimus tautai 287 2.3. Mažvydas ir Katedra: baudžianti Tėvynė anapus laisvės 292
TURINYS 8 2.4. Tautiškumo inovacijos: senoji Lietuva, sukurti herojai, epiškumas 297 2.5. Pavyzdinė sovietinio lietuvio patrioto savivoka 305 3. PATRIOTINIS JAUSMINIS REŽIMAS: KANČIA, SKAUSMAS, KALTĖ 311 3.1. Santykis su Tėvyne kaip kentėjimas 312 3.2. Perskilęs herojus ir dialektinė jausmų mechanika 321 3.3. Jausminė misterija: pastatymai, žiūrovai ir jų reakcijos 326 3.4. Pavyzdinė tarybinio lietuvio patriotinė savijauta 332 4. TARP IŠSKIRTINIO PRIPAŽINIMO LIETUVOS TSR IR SĄJUNGINIO ABEJINGUMO 339 4.1. Sąjunginė sklaida 339 4.2. Sąjunginiai teatrai (ir publika) nesudominti 342 4.3. Mindaugas angliškai — pripažinimo lūžis? 348 5. KAIP PERSKAITYTA ANAPUS LIETUVOS TSR: ŽIAURAUS TIRONO ŠMĖKLA IR EGZOTINIS LIETUVIŠKUMAS 354 5.1. Liaudies kančios, amoralus Mindaugas ir neišvengiama jo baigtis 356 5.2. Klaidingas „patriotizmas“ ar kenčiantis Sniečkus? 361 5.3. Revoliucinė filosofinė Katedros dvasia 366 5.4. Nacionalistinis komunizmas užsieniui: tautinio egzotiškumo manifestacija 371 5.5. Nelaisvas herojus ir daugialypis jo vidinis konfliktas 376 VJETOJ APIBENDRINIMO 383 SANTRUMPOS 387 SUMMARY 388 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 392 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 400
ASMENVARDŽIŲ RODYKLE Aarelaid-Tart Aili 40 Abraamov 48 Adomaitis Regimantas 263, 273, 274, 285, 322, 324-327, 329, 331, 360, 376, 377, 379 Adomėnas V. 70 Ahmed Sara 36 Aitmatov Čingiz 343, 348 Aleknavičius Bernardas 256, 273, 293, 296, 315,318 Aleksa 121 Aleksaitė Irena 328 Aleksandrov Aleksandr 98, 139, 159 Aleksandrov Grigorij 68 Aleksejev 91 Aliakrinskij Andrej 375 Ališauskas Vytautas 17, 297 Andrašiūnaitė Rasa 285 Andrejev Vasilij 159 Andrejev Vladimir 344 Andriulis Domas 113 Ankudinov 218 Apanavičius Romualdas 128, 130, 136 Apitin German 325, 342 Arbuzov Aleksej 343, 348 Areška Vitas 244, 279, 299, 319 Arlauskaitė Natalija 17 Astrauskas Vytautas 20, 28, 66 Audrius 93 Aukštikalnis Eustachijus 373 Aurimas Švedas 22, 244, 247, 279, 283, 298, 321,331,376,377 Auzinis Imantas 359, 364 Avyžius Jonas 347 Avotiņa Daina 341 Bagušauskas Juozas 98 Bajoras Feliksas 120 Balčikonienė-Songailaitė Regina 147, 181 Balčikonis Juozas 147, 181 Balčiūnas L. 222 Balevičiūtė Ramunė 273 Balys Jonas 166, 168 Balsys Eduardas 116, 120, 140, 141, 205, 212, 267, 342 Baltakis Algimantas 344 Baltušis Juozas 94, 201, 267, 278, 290 Baltuška L. 227 Banaitis Juozas 43, 55, 56, 60, 62, 63, 73, 75, 89, 97, 98, 121, 150, 151, 155, 172, 178, 179, 191, 195, 218, 219 Banionis Donatas 379 Baniulis Vytautas 219 Baranauskas Antanas 99 Baranauskas Boleslovas 88 Baranauskas, LTSR profesinių sąjungų cent ro tarybos pirmininkas 60 Baranovas Valentinas 325, 342 Barauskas Balys 275 Barauskas Vytautas 140, 205 Barėnas Kazimieras 199 Barysas Mindaugas 209 Barkauskas Antanas 153 Baronaitė-Grėbliūnienė Marija 161, 207,
210,211,212 Bartusevičius Vladas 43, 103, 104, 117, 125, 183, 186, 205 Bartuška V. 328 Baruzdin Sergej 352 Basel Naftol 358 Beethoven Ludwig van 140 Belašova E. 214 Bendorius Jonas 192 Bendžius Andrius 42 Bieliauskas Alfonsas 312, 342, 349, 351 Bielinis Jonas 226, 264 BikasV. 367 Biržiška Mykolas 198, 199 Biržiška Vaclovas 198 Blažiūnas Juozapas 17
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 401 Boleslovas Juškevičius 262, 263, 265, 275, 298, 299 Boruta Kazys 151 Boskaitė Violeta 17 Brazaitis Algimantas Aleksandras 133, 181, 203 Brazauskas Algirdas 21, 27, 28, 29, 213, 223, 225, 229, 384 Bražinskas Algimantas 140 Brežnev Leonid 23, 24 Bubnys Vytautas 324 Bučienė Irena 379, 380 Budreika Eduardas 271 Budriūnas Antanas 91, 140, 190 Budriūnas Bronius 207 Budžinskas Arnoldas 180 Bugailiškis Peliksas 198 Bulanin Dmitri) 41, 128 Bulzgis S. 306, 316 Bumblauskas Alfredas 95 Burokevičius Mykolas 42 Būtėnas Julius 199 Būtėnas Vladas 31 Dambrauskas Jonas 91 Darnstädt Nikolas 380 Dauguvietis Borisas 201 Daujotytė Viktorija 243, 291, 336 Daumantas Juozas 39 Daunys S. 238 DausėnasJ. 169 Davoliūtė Violeta 42, 77, 244, 331, 332 Denber Rachel 24, 31 Dewhirst Martin 19 Diržinskaitė Leokadija 237 Dobrovolskis Algirdas 221 Doveika Kostas 198 Dovydaitytė Linara 31 Drutsė Ion 348 Dumčiūtė-Breichmanienė Genovaitė 161, 164, 182, 207, 210, 212 Durniaitis Vytautas 355 Dunajevskij Isak 111, 112, 139 Dvarionas Balys 113, 114 Celikovskij Vasilij 196 Chainauskas Miras 209 Chruščiov Nikita 27 Cidzikas Petras 308 Cvirka Petras 13, 367 Faincimer Alesandr 114 Felcman Oskar 141 Feldman Jan 287 Fišeris Ilja 272 Formozov Nikolaj 22 Frolov Vladimir 344, 352, 373 Frolova-Walker Marina 41 Čaikovski) Piotr 140 Čebotarevskaja T. 343, 361 Ceičytė Juta 129 Čekys Jonas 277, 342 Čepaitė Jūratė 152 Čerbulėnas Klemensas 158, 179, 216, 217, 228, 235 Černiauskaitė Marija 293 Česnulevičiūtė Petronėlė 254 Čipkus 240 Čiurlionienė-Kymantaitė Sofija 169 Čiurlionis Mikalojus Konstantinas 342
Čiurlionytė Jadvyga 94, 166, 168 ČižauskasA. 118, 125 Dabkus G. 335 Dabulevičius P. 179 Damanski Marek 260 Ellington Duke 120 Ernesaks Gustav 140 G.J. 371 Gaidelis Julius 207 Gaidys Povilas 256, 265, 299, 327 Gailienė Danutė 16 Gailiūtė-Bernotienė Gabrielė 16 Gaižauskas Jurgis 119 Galaunė Paulius 236 Galinienė Dainė 17 Galkauskaitė S. 347 Ganelinas Viačeslavas 128 Gapšytė Goda 261 Gardiner Jesse 345 Gasiliūnas Virginijus 16 Geda Sigitas 259 Gedvilas Mečislovas 48, 52, 53, 58, 84, 89, 93, 105, 155, 192, 193
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 402 Gellner Ernest 35 Gelman Aleksandr 347 Gerbutavičius Ramūnas 253, 266, 267 Gerdaitis Antanas 125 Gershwin Georg 120 Giedraitis 184 Giedrienė Rūta 202 Giedrys Marijonas 119 Girdzijauskaitė Audronė 258 Girdžius V. 79 Girnius Juozas 30 Gylys J. 258,, 271 Glemža Jonas 219, 224, 225, 226 Glemžaitė Mikalina 179 Glinskis Juozas 314 Gorbačiov Michail 28 Gorbulskis Benjaminas 120, 141 Gorkij Maksim 68 Goštautienė Rūta 209 Gražinytė-Tyla Mirga 13 Gražys Bronius 273 Gregorauskas Marijonas 62 Gricius Augustinas 55, 58, 162, 192 Grigaitis V. 111 Grigalavičius Juozas 83, 86 Grigaliūnas Medardas 224 Grikienis Alfonsas 181 Grincevičiūtė Beatričė 133 Griniavičius Zigmantas 221 Grinius Jonas 291, 307, 311 Grinius Kazys 197, 198, 201 Grinkevičiūtė Dalia 331 Griškevičius Petras 29, 218, 237 Grybas Vladas 30 Grybkauskas Saulius 25, 27 Gromov Nikolaj 343 Gruodis Juozas 168 Gruodytė Vita 209 Grušas Juozas 339, 344, 349, 352, 353 Gudaitis Antanas 179 Gudaitis Romas 39, 333 Gudavičius Juozas 152 Gudelis Regimantas 45, 136 Haydn Joseph 162 Hauptmann Jerzy 19 Hauswald Wolfgang 370, 372 Heimann Kurt 368, 371 Heitzenröther Horst 370, 374 Händel Georg Friedrich 173 Herder Johann Gottfried 372 Hitler Adolf 12, 168 Ilčiukas Antanas 100, 173 Inčiūra Kazys 168, 170, 201 Inkeies Alex 284 Ivanas Rūstusis, Rusijos caras 290, 354, 365 Ivanauskas Vilius 23, 30, 31, 244, 349, 351 Jablonskienė A. 250, 266 Jakelaitis Vytautas 40, 43, 54, 56, 57, 62, 63, 66, 79, 81, 83, 117, 119, 130, 139, 144, 154, 156, 178, 190, 195, 197, 200, 203, 219, 222-224, 228 Jakinavičiūtė Renata 118 Jakubėnas
Vladas 200, 207, 211 Jakučionis Raimundas 263, 265 Jaloveckas Romanas 228 Jankauskas Aleksandras 226 Jankevičiūtė Giedrė 17, 129, 158, 215 Janulevičiūtė Jadvyga 133 Janulis Chelen 209 Jasas Rimantas 271 Jasmontas Aleksandras 118 Jašen Kamil 375 Jekaterina II, Rusijos imperatorienė 290 Jókai Móra 198 Jonušas Bronius 207 Jonušytė Vaida 17 Juciūtė Irena 123, 153 Junča M. 224 Juozaitis Arvydas 301 Jurašas Jonas 258, 260, 261 Jurginis Juozas 271, 274, 278, 290, 300, 306, 321, 366 Jurkutė Mingailė 40, 100, 103, 158 Jurkuvienė Teresė 179 Juškevičius B. 258 Kabanov P. 121 Kačinskas Jeronimas 167 Kadžiulytė Danutė 368, 372, 373 Kaidalova Olga 325, 364, 358 Kairiūkštis Vytautas 140
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 403 Kairiukštytė-Jacinienė Halina 179 Kairys Simas 309 Kalanta Romas 134 Kalinauskas Vytautas 345 Kalinin Michail 50-52 Kalnaitis V. 88 Kalniņš Ivars 343 Kalpiņš Voldemārs 196 Kampars Petr 24, 130 Kaniauskas Meris 52 Kannike Anu 40 Kanovičius Grigorijus 351, 353 Kargin Anatolij 160 Karim Mustaj 343, 358 Karlonas Vaidotas 141 Karosas Juozas 151, 152 Kasnikovskienè Daina 23 Raspartene В. 222 Kašauskienė Vanda 47, 54 Katilienė Jūratė 16 Katinas Edmundas 235 Katkuvienė Jurga 254 Kauzonas Ferdinandas 152 Kavaliauskaitė Jūratė 33 Kavaliauskas Jonas 327, 328 Kaveckas Konradas 91, 103, 108, 136, 139, 140, 141, 166, 167,212 Kavolis Vytautas 333 Kazanavičius Vilius 28 Kazančian E. 343 Kelberg 195 Keliuotis Juozas 166 Kelmickaitė Zita 132 Kęstutis, LDK kunigaikštis 298 Kiauleikytė Laima 56 Kirkilas Juozas 253, 274, 285, 321 Kisarauskas Vincas 217 Kisielius Juozas 302 Kiudulas A. 226, 229 Kymantaitė Kazimiera 306 Kymantaitė Sofija 87 Kiivis Edgaras 42 Klova Vytautas 205 Klumbys Valdemaras 26, 88, 308 Klumbytė Neringa 278 Kmita Rimantas 304 Köhring Alexandra von 240 Komisarževskij Viktor 249, 352, 363, 364 Korsakas Kostas 250, 251, 279, 314 Koršunovas Oskaras 380 Kosygin Aleksej 221 Kossuth Leonhard von 367 Kranach von 168 Kreivėnas Juozas 193, 194, 206, 209 Krestonovskij Sergej 346 Krėvė-Mickevičius Vincas 166, 254, 281 Krylatov Jevgeņij 141 Kubilinskas Kostas 140 Kubiliūnas Petras 168 Kubilius Vytautas 251, 330, 333 Kudirka Simas 221 Kudirka Vincas 52 Kugevičienė Birutė 231 Kulvecas Povilas 156, 218 Kumpis Jonas 56 Kunčius Herkus 39 Kuodis 257, 367 Kuprevičius
Viktoras 91 Kupstaitė Lidija 269 Kurauskas Henrikas 273, 302 Kuzminskis Jonas 214 Kuznecov A. 126, 179 Kvietys V 301 Kvietkauskas Valdemaras 149 Landsbergis Vytautas 131, 188, 240 Landsbergis-Žemkalnis Gabrielius 198 Lange Oto 367, 368 Lankutis Jonas 243, 249, 250, 252, 255, 264, 270, 281, 283-286, 288-291, 293, 295-297, 303, 312, 314, 317, 322, 323, 327, 328, 330, 334, 336, 360, 361, 364, 376 Lapidus Gail W. 31 Laurinavičius Česlovas 23 Laurušas Vytautas 141 Lebedys Julius 52 Lengvinas Kazimieras 259, 260 Lenin Vladimir 24, 31,310, 342 Liekis Algimantas 91, 93, 94 Lingys Juozas 43, 98, 105, 107, 116, 124, 125, 171, 174, 175, 177, 181, 187, 201,202, 208-212, 384 Liobytė Aldona 129, 154, 172 Lipskis Stasys 325 Lisin 62, 100, 101
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 404 Liubšys K. 263, 327 Liutkevičienė Inga 28 Loader Michael 34 Loodus Mihkel 333, 341 Lordkipanidzé Natella 359 Lozoraitis Julijus 219 Lukač S. D. 19 Macevičius Jonas 48, 57, 58 Machtumkul 375 Macijauskienė Marija 250, 330 Mackevičius Bronius 140, 141 Mackiewicz Józef 17, 19 Magomajev Muslim 141 May 165, 168 Makarova Olga 304, 321, 355, 371 Maknys Vytautas 198 Maldonis Alfonsas 152 Malia Martin 23 Malickaitė Rima 17 Malinauskas Jonas 17 Marcinkevičius Antanas 286 Marcinkevičius Justinas 11, 12, 15-17, 19, 34-37,243-245,247-256,259,262֊ 272, 274-281, 283, 284, 286-289, 291-317, 319-322, 324, 326, 329341, 343-352, 354, 357, 359-363, 365-368, 372, 374, 376-378, 380, 381, 384, 385, 388-392 Mareckaitė Gražina 244, 281, 293, 295, 321, 326 Martinkus Pranas 274, 287, 289 Masalskis Ignotas 300, 301 Masiulis L. 332, 377 Mataitis Povilas 129, 131, 233, 238 Matuzevičius Eugenijus 141, 201, 212 Mažvydas Martynas 250-252, 279, 292, 295, 296, 301, 304, 306,334 Meinertas L. 51, 58 Melnikaitė Marytė 87, 104 Menschen Georg 249, 374 Mežirov Aleksandr 265, 339, 340 Mieželaitis Eduardas 114, 152, 260, 277, 278, 345 Mikalauskas Julijonas 226 Mikelionis Petras 31 Mikštaitė Odeta 42 Mikuličius Vytautas 248 Mikulskis Alfonsas 208 Mikutavičius Juozas 40, 45 Mikužienė Irena 131 Miller Frank J. 159 Mindaugas, Lietuvos karalius 245, 250, 290-291, 298-303, 354, 359, 360, 365, 392 Mironaitė Monika 271 Mockūnas Liūtas 29 Moisejev Igor 159, 160, 187 Moll D. 167 Montvila Vytautas 60, 98 Morkūnas Eligijus Juvencijus 231 Morkūnas Vitalis 228, 230 Morkūnienė Elena 176, 177, 188 Morkvėnas
A. 227 Motyl Alexander J. 21, 23, 31 Mozart Wolfgang Amadeus 173 Muchamedžanov Kaltaj 348 Müller Volker 249, 371, 374, 375 Muradeli Vano 103, 112 Musnickas Kazimieras 127 Nakienė Austė 128 Narkūnaitė Nijolė 251, 276 Narušis Paulius 127 Naujalis Jonas 141 Navarackas Adolfas 71 Navickas Feliksas 267, 313, 342 Nekrošius Juozas 141, 351 Nėris Salomėja 13, 104, 113 Neverauskas Vytautas 134 Niunka Vladas 114 Nyka-Niliūnas Alfonsas 254, 281, 291, 323 Noreika Laimonas 251, 269, 273,276, 299, 329, 332 Nosevičiūtė Stefa 367, 372, 373, 375 Novikas Mikalojus 211 Novikov Anatoli) 112 Nowak W. 367 Oginskaitė L. 192, 205 Ognev Vladimir 303, 325, 360, 361, 362 Oinas Felix J. 41 Olekas Juozas 11, 16 Olovnikov Vladimir 141 Olson Laura J. 159
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 405 Osipov Nikolaj 159 Oskockij Valentin 349, 356, 357, 362 Ovanes Davyd 340 Ovezberdyjev Saparmurad 375 Ozarskis Eduardas 63 Pabarčiené Reda 244, 281, 319, 320, 336, 377 Pachmutova Aleksandra 148 Pakalniškis Ričardas 243, 250, 283, 285, 290, 292, 305, 306, 313, 320, 333 Pakštas Balys 209 Palaima Vytautas 99, 179 Palaiškis Vytas 281 Palčinskaitė Violeta 277 Paleckis Justas 27, 47, 48, 50, 51, 53, 54, 56, 57, 93, 99, 150, 155, 191, 192, 365 Palionytė Danutė (Dana) 162, 199 Paltanavičius Vytautas 140 Paškevičiūtė-Breivienė Gintarė 129 Pašūta Vladimir 279, 298 Patackas Algirdas 238, 239 Paukštė Vytautas 273, 276, 285, 288, 293, 299, 322, 327, 347 Pavilionis Vidmantas 220 Pažūsis Lionginas 341 Pečiūra Vytautas 73, 98 Peluritis Laurynas 16 Petkevičius Juozas 134, 220, 221 Petkevičius Vytautas 15, 116, 117, 312 Petrauskaitė Danutė 209 Petuchauskas Markas 288 Pikelis Antanas 355 Pilypaitis Eduardas 211 Pimenov Vladimir 346, 352 Pipes Richard 21, 22 Piekha Edita 141 Pocius Algirdas 277, 350 Pokrovskij Dmitrij 128 Poškaitis Kazys 43, 152, 174, 175, 176 Povilaitis Leonas I4l Preikšas Kazys 52, 59, 60, 62, 77, 78, 82, 85, 86, 89, 95, 100, 101, 144, 151, 155, 190, 193 Pukys Povilas 114 Puodžiukaitytė Giedrė 146 Pūras Kazys 119, 132, 152, 154 Račiūnas Antanas 91, 139 Radaitis Vytautas 267 Radin Leonid 153 Radvilavičius Vladislovas 302 Radzevičius Rokas 120, 132 Ragaišis Antanas 248, 262, 304, 321 Ragevičienė Aldona 129 Raila Eligijus 377 Rainis Jānis 359 RajevskiJ. 191 Rakauskas Romualdas 35 Rakowska-Harmstone Teresa 24 Ramonaitė Ainė 33, 127, 135 Rastenienė Dalia
45 Rastenis Kęstutis 35 Rauduvė Petras 32 Reddy William M. 36, 149 Repečkaitė Karolina 311 Repšienė Rita 40 Rimeikis Ramutis 251 Rygertas Juozas 357 Ročka Marcelinas 250 Roeder Philip G. 31, 32 Rosenas Arnas 268, 269, 276, 301 Roščin Michail 348 Roth-Ey Kristin 119, 258 Rozov Viktor 348 Rubavičius Vytautas 40 Rudaitis Izidorius 220 Rudling (Mikštaitė) Odeta 87, 240 Rudminas V. (Genrikas Zimanas) 151 Rumiancev Sergej 41, 67, 68, 76 Rüthers Monica 240 Rutkutė Dana 252, 268, 271, 283, 306 314, 322, 328, 331, 334, 376 Sabaliauskaitė Kristina 300, 311 Sabaliauskas Adolfas 166, 167 Sagienė Alė 208-211 Sagys Liudas 175, 208-211 Saja Kazys 255, 258, 259 Sakalaitė Julija 296 Sakalauskas Antanas Sigitas 220 Sakalauskas Tomas 244 Salinskij Afanasij 345, 348 Salys Sofija 209 Samajauskas Algis 27, 29 Samoilov David 340
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 406 Samulevičius Raimundas 339, 346 Samulionis Algis 322 Santvaras Stasys 199 Sartre Jean Paul 253 Sasnauskas Julius 21, 87, 94, 291 Satkauskytė Dalia 17 Sauka Leonardas 130, 131, 189 Schlögel Karl 149 Seifert Gabriela 372 Serva Pranas 173 Siaubūnas (slap.) 93 Sidorovas Evgenijus 295, 314 Simonaitytė Irena 326, 354 Sinyavsky Andrej 22 Sirutavičius Vladas 25-27, 31, 47, 57 Siudikas J. 224 Sivickis Bronius 136, 140 Skaisgirys Kazys 211 Skersytė Danutė 43 Skrodenis Stasys 126, 130, 186, 188, 237 Skromanas Kastytis 323 Smetana Bedřich 141 Smetona Antanas 198 Smetona Rimantas 148 Smilga Peteris 196 Smith Anthony D. 32, 34 Sniečkus Antanas 27, 30, 33,48, 49, 53, 58, 93, 105, 113, 221,365, 366, 384 Sokolov Aleksandr 342 Sondeckis Saulius 117 Sruoga Balys 166, 167, 254, 281, 312 Sruogaitė-Bylaitienė Dalia 260 Stadalnikaitė Regina 115 Stalin Josif 12, 29,41, 63, 90, 99,101, 103, 104, 113, 137, 155, 290, 291, 310, 354, 365 Stanikūnas Vytautas 227, 228, 237, 239 Stankus Povilas 296 Stauskas Petras 236 Stenslerienė Milda 156, 209 Stepanauskas Leonas 3 67 Stephen Erika 372 Stepulis Pranas 43, 105 Straumanis Alfreds 341 Streikus Arūnas 17, 22, 34, 87, 98, 256, 257, 261,266, 279 Striaukas 212 Striogaitė Dalia 151 Strojeva Vera 87 Stuoka-Gucevičius Laurynas 271, 300, 370 Subačius Paulius 238, 244, 319, 320 Subačiūtė Severija 17 Surdokaitė Gabija 159 Surkov Evgenij 362, 363 Suslov Michail 89, 156 Sutkus A. 218 Sventickas Valentinas 248, 305 Sverdiolas Salomonas 43, 117 Svitojus Gediminas 215, 232, 239 Šabasevičienė Daiva 285, 326, 329, 330 Saliamoras Romanas 217
Šarmaitis Romas 22 Šatas Vytautas 117 Šatrov Michail 348 Ščerbakov Vladimir 58 Ščiavinskas Vladas 379 Šemeškevičius Algirdas 147 Šepetys Lionginas 39, 213, 218, 223, 225227, 230, 237, 259-261, 263, 267 Šepetys Nerijus 17 Šerys J. 223 Šilinis R. 269 Šimaitė Ona 129, 154 Šimkus Algis 199 Šimkus Stasys 161-168, 182, 186, 199, 206 Širvys Paulius 140 Šiulpin Aleksej 67, 68 Šlekienė 175 Šmidchens Guntis 41,43,47, 64, 100, 195, 196 Šostak Irina 347, 357, 359 Štromas Aleksandras 21, 27, 29, 30 Šumauskas Motiejus 27, 29 Švedas Jonas 43, 60, 73, 93, 97, 100, 101, 103, 105-107, 109-111, 115, 116, 124-126, 133, 139, 140, 152, 158, 161, 163-169, 171-175, 185, 186, 195, 196, 201,208,211 Švedas Aurimas 22, 244, 247, 279, 283, 298, 321, 368, 376, 377 Tamlis 116, 176 Tamošaitis Antanas 158, 179,212 Tamošaitis Mantas 17
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 407 Tamulionis Stasys 209 Tarabilda Arūnas 217 Tarvydas A. 53 Terechovič Marina 182 Terleckas Antanas 21, 94 Tilvytis Teofilis 105 Tininis Vytautas 30, 33 Tokár Milan 341 Tomkus Vytautas 329, 355 Treinys Pranas 258, 259, 265, 267, 271, 272, 305, 356, 368, 373 Trinkūnas Dainius 228 Trinkūnas Jonas 129, 130, 132, 188, 221 Trumpa Romualdas 261 Truska Liudas 39 Tulikov Serafim 141, 173 Tumasonienė Violeta 56 Tumėnaitė Rūta 17 Turnbull Joanne 22 Tutlytė Rita 309 Urba Kęstutis 312 Urbonavičiūtė-Subačiuvienė Sofija 99 Ušinskas Stasys 168 Vaicekauskas Mikas 17 Vaičiūnienė Juoze 175, 179, 180, 209, 212 Vaidila A. 307 Vaidvilas Jurgis 94 Vaigauskas Henrikas 134, 259, 260 Vainiūnas Stasys 116 Vaiseta Tomas 36, 86, 300 Vaišytė Irena 330 Valdemaras Klumbys 26, 88, 308 Valentą B. 225 Vampilov Aleksandr 348 Vanagaitis Antanas 207 Vancevičius Henrikas 255, 259, 262, 266, 268, 272-274, 301, 328, 332, 372, 374 Vasiliauskas Valdas 328, 376 Vasiljev Boris 348 Vazalinskas Vytautas 232, 236 Veidemann Rein 40 Velechova Nina 347, 352, 364 Velička Gasparas 170 Vėlyvis Petras 232, 233, 238 Venckus Rimantas 328 Venclova Antanas 54, 87, 139, 267 Venclova Tomas 29 Venskus 227 Verba Algimantas 115 Verba Robertas 142, 144, 148 Vernadsky Nina 67, 192 Vienožinskis Justinas 179 Vileikis Algirdas 28 Vileišis Antanas 199 Visockas Gintaras 332 Vydūnas 247, 252, 254, 255, 279 Vyšniauskas Karolis 95 Vytautas Didysis, LDK kunigaikštis 194, 298 Vyžintas Algirdas 43, 87, 109 Vladimirova Galina 359 Vladykin P. 218 Willerton John P. 33 Zabielaitė Dalia 244, 336, 337 Zaborskaitė Vanda 200
ZacharovV. 103 Zakovič Nikolaj 24, 130 Zalatorius Albertas 128 Zaslavskaja A. 357 Zibucas Izaokas 278 Žilys (Zilis) Danutė 209 Zimanas Genrikas 24, 50, 84, 150 Zorin Leonid 344 Zubkova Jelena 23, 33 Žabinskis Elezaras 275 Zalakevičius Vytautas 312 Žaliasis Velnias (slap.) 93 Zdanov Andrej 64 Žebrauskas T. 239 Žigaitis Rimvydas 141, 152 Žilevičius Juozas 194, 199, 206, 207 Žilinskas Kęstutis 328 Žilius Vitas 140 Žiugžda Juozas 59-62, 299, 321 Žiugžda Robertas 30 Žižius Dalius 16 Žygaitytė Audronė 276, 330 Žlibinąs Stasys 141, 205 Žukauskas Šarūnas 220 Žukovas 259 Žulanova Naděžda 128, 132
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Archyvų šaltiniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvas (LLTIA) Fondas: 121 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) Fondai: R-982, R-1001, VX Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) Fondai: К-l, K-15, K-18, K-21, K-51 Fondai (LKP CK): 1771,15871, 16895, 19895 Lietuvos literatūros ir meno archyvas (LLMA) Fondai: 20, 21, 23, 34, 39, 55, 112, 137, 160, 200, 207, 264, 289, 332, 342, 392, 394, 463,476 Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas (MLLMA) Fondas: 19377 Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA) Fondas: 1019 Periodiniai leidiniai Kino žurnalas Tarybų Lietuva, Komjaunimo tiesa, Komunistinis darbas, Kultūros barai, Literatūra ir menas, Naujoji Lietuva, Raudonoji vėliava, Tarybinė Klaipėda, Tiesa, Vaka rinės naujienos, Valstiečių hikraštis, Wilnaer Zeitung, Книжное обозрение^Литературная газета, Советская Литва, Советское исскуство
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 393 Literatūra Aarelaid-Tart Aili, Anu Kannike, „The End of Singing Nationalism as Cultural Trauma“, in: Acta Historica Tallinnensia, 2004, t. 8, p. 77—98. Adomaitis Regimantas, Mintys scenos paraštėse, Vilnius: Scena, 2002. Ahmed Sara, The CulturalPolitics ofEmotion, Edinburgh: Edinburgh University Press, 2014. Antroji junginių Amerikos valstybių ir Kanados lietuvių Dainų šventė, Chicago, 1961. Areška Vitas, Kumelė vardu Emilija: Prisiminimai ir apmąstymai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. Areška Vitas, Lietuvių tarybinė lyrika: Žanrinė sistema, Vilnius: Vaga, 1983. Ästhetiken des Sozialismus: Populäre Bildmedien im späten Sozialismus, Hrsg, von Alexandra Köhring, Monica Rüthers, Köln: Böhlau, 2018. Astrauskas Vytautas, Įrėminti laike: Prisiminimai ir pamąstymai, Vilnius: Gairės, 2006. Ateities kartoms: Naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą, sudarė Algirdas Vyžintas, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. Balčikonienė-Songailaitė Regina, Juozas Balčikonis, Tautiniai drabužiai: Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvams, Vilnius: Vaga, 1970. Baltušis Juozas, Vietoj dienoraščio, 1970—1975, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidyk la, 2019. Banaitis Juozas, Tarybinė lietuvių muzika: 1940—1950, Vilnius: Valstybinė grožinės lite ratūros leidykla, 1950. Bartusevičius Vladas, Liaudies meno baruose, Vilnius: Vaga, 1983. Biržiška Mykolas, Lietuvių tautos kelias: Į naująjį gyvenimą, t. 2, Los Angeles: Lietuvių dienos, 1953. Brazauskas Algirdas, Apsisprendimas. 1988—1991, Vilnius: Vaga, 2004. Būtėnas Julius, Lietuvių
teatras Vilniuje: 1900—1918, Kaunas: Spaudos fondas, 1940. Būtėnas Vladas, CėKa: Kelias į 1988-uosius metus, Vilnius: Gairės, 2003Choreografijos problemos, sudarė Kazys Poškaitis, Vilnius: Liaudies meno rūmai, 1974. Dainų šventė: Tapatybės savastis ir modemybės trajektorijos, sudarė Rita Repšienė, (ser. Lie tuvos kultūros tyrimai, t. 7), 2015. Daujotytė Viktorija, Raštai ir paraštės: Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą, Vilnius: Lie tuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. Daumantas Juozas, Partizanai, Vilnius: Vaga, 1990. Davoliūtė Violeta, The Making and Breaking ofSoviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake ofWar, London, New York: Routledge, 2013. Dumčiūtė-Breichmanienė Genovaitė, Suk, suk ratelį.: Išeivijos lietuvių tautinių šokių šventės, Hamiltonas, Ontario, 2006.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 394 Epochasjungiantis nacionalizmas: Tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio irposovietmečio Lietuvoje, mokslinis redaktorius Česlovas Laurinavičius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013. Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 metais, Vilnius: LTSR Mokslų akademijos istorijos institutas, 1975. Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1975 ir 1976metais, Vilnius: Lietuvos TSR MA Istorijos institutas, 1977. Feldman Jan, „New Thinking about the ‘New Man’: Developments in Soviet Moral Theo ry“, in: Studies in Soviet Thought, 1989, t. 38, nr. 2, p. 147-163. Fire and Nights: Five Baltic Plays, edited by Alfreds Straumanis, Prospect Heights, Ill.: Waveland Press, 1986. Frolova-Walker Marina, „National in Form, Socialist in Content: Musical Nation-Buil ding in the Soviet Republics“, in: Journal ofthe American Musicoloficai Society, 1998,t. 51, nr. 2, p. 331-371. From Union to Comonwealth: Nationalism and Separatism in the Soviet Republics, ed. by Gail W. Lapidus et al., Cambridge: Cambridge University Press, 1993. Gapšytė Goda, Sovietinės cenzūros poveikis, daktaro disertacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius, 2015. Gardiner Jesse, „No Conflict on the Stage: The Theory of Beskonfliktnosť in Postwar Soviet Drama“, in: The Russian Review, 2018, t. 77, nr. 3, p. 427-445. Gedvilas Mečislovas, Lemiamas posūkis: 1940-1945 metai, Vilnius: Vaga, 1975. Gellner Ernest, Tautos ir nacionalizmas, vertė Kęstutis Rastenis, Vilnius: Pradai, 1996. Goštautienė Rūta, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė, Nailono uždanga: Šaltasis karas, tarp
tautiniai mainai ir lietuvių muzika, 1.1, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018. Grybauskas Saulius, Sovietinis „generalgubernatorius“: Komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikose, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. Grigalavičius Juozas, Kai Lietuvoje šeimininkavo stalinistai: Atsiminimai, 1944—1953, Vilnius: Mintis, 1991. Grinius Kazys, Atsiminimai ir mintys, t. 2, Tübingen: Patria, 1947. Inčiūra ¡Kazys, Beržai už sodo: Dramaturgija, apsakymai, atsiminimai, parengė Eugenijus Matuzevičius, Vilnius: Vaga, 1985. Inkeles Alex, Social Change in Soviet Russia, New York: Simon and Schuster, 1971. Ivanauskas Vilius, „Rusų kalbos plėtra ir Lietuvos TSR švietimo politika devintajame dešimtmetyje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2008, nr. 1, p. 111-135. Ivanauskas Vilius, Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015. Jakelaitis Vytautas, Dainų šventės, Vilnius: Mintis, 1985. Jakelaitis Vytautas, Juozas Banaitis, Vilnius: Vaga, 1986. Jakelaitis Vytautas, Lietuvos dainų šventės, Vilnius: Vaga, 1970.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 395 Jakelaitis Vytautas, Saulei leidžiantis — toks buvimas drauge, t. 1, Vilnius: Alka, 2002. Jankevičiūtė Giedrė, Dailė ir valstybė: Dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918—1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės vadovas, sudarė Juozas Kreivėnas, Chicago: Dainų šventės komitetas, 1956. Jonas Švedas: Teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai, su darė AJgirdas Vyžintas, Vilnius: Vaga, 1978. Jurkutė Mingailė,,.Ansamblis Lietuva·, režimo įrankis ir nesėkmė“, in: Naujasis ŽidinysAidai, 2011, nr. 3, p. 151-157. Justinas Marcinkevičius: Kokįjį prisimename, sudarė Valentinas Sventickas, Vilnius: Lietu vos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Justinas Marcinkevičius: Kūrybos studijos ir interpretacijos, sudarė Jurga Katkuvienė, Vilnius: Baltos lankos, 2001. „Justino Marcinkevičiaus darna: Pašnekesys „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijoje“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2003, nr. 4, p. 155-160. Kašauskienė Vanda, Istorijos spąstuose: Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899— 1980, Vilnius: Gairės, 2014. Kazanavičius Vilius, Neišsiųsti Diskai: Prisiminimai ir pamąstymai, Vilnius: Gairės, 2005. Kiivis Edgaras, „The Future is to Stay the Same: Nostalgia in the Soviet Regime“, in: Meno istorija ir kritika, 2010, որ. 6, p. 179—187. Klumbys Valdemaras, „Požiūris į pasipriešinimą, prisitaikymą ir tautos išlikimą sovietme čiu“, in: Colloquia, 2009, որ. 22, p. 51-70. Klumbys Valdemaras, Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu, daktaro diser tacija,
Vilniaus universitetas, 2009. Klumbytė Neringa, „Political Intimacy: Power, Laughter, and Coexistence in Late Soviet Lithuania“, in: East European Politics and Societies, 2011, t. 25, nr. 4, p. 658—677. Kmita Rimantas, „Justino Marcinkevičiaus herojus“, in: Colloquia, 2012, որ. 28, p. 75—98. Kubilius Vytautas, Literatūra istorijos lūžyje, Vilnius: Diemedis, 1997. Landsbergis Vytautas, Lietuvių folkloro teatras: Apie Lietuvos TSR liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupį, Vilnius: Mintis, 1982. Lankutis jonas, Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija, Vilnius: Vaga, 1977. Lietuviško žodžio atgarsiai: Rusų tarybinė kritika apie lietuvių literatūrą, t. 1, sudarė Stasys Lipskis, Vilnius: Vaga, 1976. Lietuviško žodžio atgarsiai: TSRS tautų tarybinė kritika apie lietuvių literatūrą, t. 2, sudarė Stasys Lipskis, Vilnius: Vaga, 1979. Lietuvos dainų švenčių tradicija, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2013. Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940—1990: Dokumentų rinkinys, sudarė Arūnas Streikus, Juozas Bagušauskas, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 396 Lingys Juozas, Lietuvių liaudies šokiai, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948. Liutkevičienė Inga, Déjà vu. Vilnius, 1974—1990: Knyga apie vilniečių gyvenimą, miesto paslaptis pagal paskutinio sovietmečio Vilniaus mero Algirdo Vileikio pasakojimą, Vilnius: I. Liutkevičienė, 2012. Loader Michael, „Restricting Russians: Language and Immigration Laws in Soviet Latvia, 1956—1959“, in: Nationalities Papers, 2017, t. 45, nr. 6, p. 1082—1099. Mackiewicz Józef, The Triumph ofProvocation, translated by Jerzy Hauptmann, S. D. Lu kač, Martin Dewhirst, New Haven: Yale University Press, 2009. Maknys Vytautas, Teatro dirvonuose, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. Malia Martin, The Soviet Tragedy: A History ofSocialism in Russia, 1917—1991, New York: The Free Press, 1994. Marcinkevičius Justinas, „Dienoraštis be datų“, in: Justinas Marcinkevičius, Rastai, t. 5, Vilnius: Vaga, 1983. Marcinkevičius Justinas, „Nenorėčiau, kad tai būtų pesimistinis siužetas“, pokalbis su Aurimu Švedu, in: Kultūros barai, 2011, nr. 2, p. 39-43. Marcinkevičius Justinas, „Žmogus iš esmės yra istorija“, pokalbis su Aurimu Švedu, in: Kultūros barai, 2011, nr. 1, p. 34—39. Marcinkevičius Justinas, Dienoraščiai ir datos, sudarė Valentinas Sventickas, Vilnius: Lie tuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Marcinkevičius Justinas, Dienoraštis be datų, Vilnius: Vaga, 1981. Marcinkevičius Justinas, Mindaugas, Mažvydas, Katedra: Draminė trilogija, Vilnius: Vaga, 1978. Marcinkevičius Justinas, Tekančios upės vienybė: Eseistika, Kaunas: Spindulys,
1995. Mikštaitė Odeta, „Der „Singende Stalinismus“: Zur Entstehung der Massenkultur aus dem Gebiet der Folklore in der Litauischen SSR“, in: Forschungen zur Baltischen Geschich te, 2013, nr. 8, p. 192-214. Miller Frank J., Folklore for Stalin: Russian Folklore and Pseudofolklore of the Stalin Era, New York: M. E. Sharps, 1991. Motyl Alexander J., Sovietology, Rationality, Nationality: Coming to Grips with Nationalism in the USSR, New York: Columbia University Press, 1990. Mūsų apeigos ir šventės, sudarė Rūta Giedrienė, Kaunas: Šviesa, LTSR mokslinis metodinis kultūros centras, 1981. Muzika, 1940—1960: Dokumentų rinkinys, sudarė ir komentavo Laima Kiauleikytė, Vio leta Tumasonienė, Vilnius: Alka, 1992. Nenugalėtoji Lietuva, t. 1—4, sudarė Algimantas Liekis, Vilnius: Valstybinis leidybos cent ras, 1993-1995. Nine Modem Soviet Plays, compiled and prefaced by Victor Komissarzhevsky, Moscow: Progress, 1977.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 397 Nuostabus laikas: Penki Ratilio gyvenimo dešimtmečiai, sudarė Ainė Ramonaitė, Paulius Narušis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018. O šventė buvo gera: Salomonas Sverdiolas: Atsiminimai, pokalbiai, laiškai, sudarė ir parengė Danutė Skersytė, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2005. Oinas Felix J., „Folklore and Politics in the Soviet Union“, in: SUvic Review, 1973, t. 32, p. 45-58. Olson Laura J., Performing Russia: Folk Revival and Russian Identity, New York: RoutledgeCurzon, 2004. Pabarčienė Reda, Kurianti priklausomybė: Lyginamieji lietuvių dramos klasikos tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. Padarykit aslužėj ruimužį.: Juozas Lingys gyvenime ir kūryboje, parengė Kazys Poškaitis, Vilnius: Muzika, Lietuvos liaudies kultūros centras 1996. Pakalniškis Ričardas, Poezija, asmenybė, laikas: Justino Marcinkevičiaus kūryba, Vilnius: Vaga, 1969. Paleckis Justas, Dviejuose pasauliuose: Atsiminimai, Vilnius: Vaga, 1983. Performing Historyfrom 1945 to the Present, ed. Linara Dovydaitytė et al., Kaunas: Vytautas Magnus University, 2010. Pipes Richard, The Formation of the Soviet Union: Communism and Nationalism, 1917— 1923, New York: Atheneum, 1968. Poškaitis Kazys, Liaudies choreografija: Choreografijos kilmės ir lietuvių liaudies choreografijos bruožų busimai, Vilnius: Muzika, 1992. Pranas Stepulis, sudarė Algirdas Vyžintas, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2003. Preikšas Kazys, Raštai, sudarė Meris Kaniauskas, Julius Lebedys, Vilnius: Mintis, 1964. PrikDusomybės metų (1940—1990) lietuvių visuomenė:
Pasipriešinimas Mar prisitaikymas, atsakingasis redaktorius Albertas Zalatorius, Vilnius: Baltos lankos, 1996. Radzevičius Rokas, Lietuvos roko pionieriai, Vilnius: Vaga, 2012. Reddy William M., The Navigation of Feeling: A Framework for the History of Emotions, Cambridge: Cambridge university Press, 2001. Roth-Ey Kristin, Moscow Prime Time: How the Soviet Union Built the Media Empire That Lost the Cultural Cold War, Ithaca, London: Cornell University Press, 2011. Rudling Odeta, „The Cult of Balts: Mythological Impulses and Neo-Pagan Practices in The Touristic Clubs of the Lithuanan SSR of the 1960s and 1970s“, in: Region, 2017, nr. 6 (1), p. 87-108. Sabaliauskaitė Kristina, „Silva Rerum I, Silva Rerum II, and Silva Rerum III — Betwe en Fact and Fiction Recreating the Early Modern Culture of the Polish Lithuanian Commonwealth in Contemporary Literature“, in: The Polish Review, 2015, t. 60, nr. 1, p. 39—62. Sabaliauskaitė Kristina, „Tarsi Anti-Antigone“, Kristiną Sabaliauskaitę kalbina Tomas Vaiseta, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2018, nr. 3, p. 16—22.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 398 Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinkUveikos galia, mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė, Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011. Samajauskas Algis, Ąžuolai nebijo vėtrų: Atsiminimai apie Motiejų Sumauską, Vilnius: Gairės, 2005. Sasnauskas Julius, Antanas Terleckas, Jei esame čia: Laiškai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. Sauka Leonardas, Tikra ir netikra liaudies kūryba, Vilnius: Mokslas, 1983. Schlögel Karl, Teroras ir svajonė: Maskva, 1937-ieji, vertė Valdemaras Kvietkauskas, Vil nius: Tyto alba, 2013. Sinyavsky Andrei, Soviet Civilization: A Cultural History, translated by Joanne Turnbull, Nikolai Formozov, New York: Arcade Pub., 1990. Sirutavičius Vladas, „Ar buvo Justas Paleckis „tautinis komunistas“? Keli bruožai politinei biografijai. 1944—1953 metai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2014, t. 34, p. 83—103. Sirutavičius Vladas, „Tautinis komunizmas ir jo raiška: Istoriografiniai problemos aspek tai“, in: Istorija, 2012, t. 87, p. 48-58. Skrodenis Stasys, Folkloras ir folklorizmas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. SímthAnúionyO.,Ethno-SymbolismandNationalism:A CulturalApproach, Routledge, 2009. Smith Anthony D., The Cultural Foundations ofNations: Hierarchy, Covenant, and Repub lic, Malden: Blackwell Publishing, 2008. The Soviet Nationality Reader: The Disintegration in Context, ed. Rachel Denber, Boulder: Westview Press, 1992. Streikus Arūnas, „Sovietų režimo pastangos pakeisti Lietuvos gyventojų tautinį identitetą“, in: Genocidas ir rezutencija, 2007, nr. 1 (21), p.
7—30. Streikus Arūnas, Minties kolektyvizacija: Cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Ži dinys-Aidai, 2018. Subačius Paulius, „Mito pradžia“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2003, nr. 4, p. 173-179. Šabasevičienė Daiva, Smėlio pilys. Regimantas Tomaitis: Vaidmenys, tekstai, laiškai, Vil nius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Šarmaitis Romas, Lietuvos komunistų partijos kova dėl lietuvių tautos laisvės ir nepriklauso mybės, Vilnius: Valstybinė politinės literatūros leidykla, 1947. Šepetys Lionginas, Neprarastoji karta: Siluetai ir spalvos: Atsiminimai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. Šmidchens Guntis, The Power of Song: Nonviolent National Culture in the Baltic Singing Revolution, Seattle, London: University of Washington Press, 2014. Štromas Aleksandras Lauvės horizontai, sudarė Liūtas Mockūnas, Vilnius: Baltos lankos, 2001. Švedas Aurimas, „J. Marcinkevičiaus drama Mindaugas sovietinės ideologijos, istorijos politikos ir istoriografinių konjunktūrų lauke“, in: Colloquia, 2013, որ. ЗО, p. 34-55.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 399 Švedas Aurimas, Matricos neUisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944—1985), Vil nius: Aidai, 2009. Tarybų Lietuvos kultūra 1940—1980, atsakingieji redaktoriai Andrius Bendžius, Mykolas Burokevičius, Vilnius: Mokslas, 1982. Tininis Vytautas, Sniečkus: 33 metai
valdžioje. Antano Sniečkaus biografinė apybraiža, Vilnius: LKA, 2000. Vaiseta Tomas, Nuobodulio visuomenė: Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu, 1964— 1984, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis Židinys-Aidai, 2014. Vernadsky Nina, „Tke Russian Folk Song“, in: The Russian
Review, 1944, t. 3, nr. 2, p. 94-99. Willerton John E, Patronage and Politics in the USSR, Cambridge: Cambridge University Press, 1992. Zaborskaitė Vanda, Prie Lietuvos teatro ištakų: XVI֊XVIII a. mokyklinis teatras, Vilnius: Mokslas, 1981. Zimanas Genrikas, Per suklestėjimą į vienybę: Apie tolesnio
socialistinių nacijų suartėjimo dėsningumus, Vilnius: Mintis, 1968. Zubkova Jelena, Pabaltijys ir Kremlius, 1940—1953, vertė Daina Kasnikovskienė, Vilnius: Mintis, 2010. Žilevičius Juozas, Lietuvis vargonininkas išeivijoje, Čikaga: Vargonininkų-muzikų sąjunga, 1971. Всесоюзные физкультурные парады·.
1930-1940-е годы: Документы и фотографии из архива художников Ладур, составитель Марина Терехович, Москва: Тишинка, 2013. Каргин Анатолий, Самодеятельное художественное творчество: История, теория, практика, Москва: Высшая школа, 1988. Массовость и мастерство: Проблемы и практика художественной
самодеятельности, Москва: Мысль, 1966. Самодеятельное художественное творчество в СССР: Очерки истории
1930-1950 гг., Санкт Петербург: Дмитрий Буланин, 2000. Самодеятельное художественное творчество в СССР: Очерки истории. Конец 1950-х начало 1990-х годов, Санкт Петербург: Дмитрий Буланин, 2001.
SUMMARY Ringing Clay: Song Festivals and Justinas Marcinkevičius’ Trilogy of Plays as Pillars of Soviet Lithuanian Identity The book analyzes the cultural Soviet nationalism in the Lithuanian SSR. It posits that during the Soviet era, the administrative and culture-creating means were applied to merge the national and the Soviet identity, in other words, nationalism and communism and to form a unique Soviet national identity. This is a way to avoid the occasionally occurring simplistic approach to Soviet nationalism wherein it is analyzed through the cultural opposition between the (antinationalist) internationalist policy and the (resisting) ethnic national identity. The efforts to develop the Soviet national identity were an expression of the pragmatic interest of the administration of the Lithuanian SSR to rule the national community, thus also legitimizing the ruling itself. It was rooted in the paradoxical relationship between the Soviet state and the nationalism of its nations. According to the letter of the Soviet dogma, in the state created by the proletariat, even if it was multinational, no national tensions could remain. The administration of the state had to be unaffected by the divisions among the national groups and national interests. In practice, the leaders of the state, as they centralized it, had to take into account the existence of nations and the national feelings. The Soviet state was formed from administrative territorial units based on ethnicities, and ethnic groups were guaranteed a certain autonomy of their language and culture. The pseudo-
republics were allowed to develop certain national traits, as long as they did not cross the boundaries of the centralization goals. The administrative elites of the republics to a certain extent acted as “nationalists”, and that was caused by this national policy of the Soviet Union, which aimed for centralization but had to be based on national interests. The national elites aimed to rule their republics well, to overcome the society’s hostility towards the regime. The book does not analyze the political nationalism that was at odds with the political goals with the regime, and often was anti-regime, persecuted and destroyed. The analysis is limited only to the forms of administrative and cultural
SUMMARY 389 nationalism, their connection and distinction. The administrative elites that ruled the republics acted as administrative nationalists in that they aspired to a relative independence from the center (Moscow). They also developed various forms of cultural nationalism as one of the ways to connect the ethnically delineated society of the republic to its political elite. Such a connection was very much in the interests of the elite of the republics, because good relationships with the societies made the administration of the republics easier, the political position of the elites stronger in the eyes of the central government, the directives of the central government more easily enacted, as well as providing a symbolic foundation to their legitimacy. The sovietized identity with some national traits also at least partly corresponded to the national expectations of the society. The cultural national identity forged out of the national tradition and the Soviet meanings was recognized by the society and provided the conditions for the society, its groups or individuals to attach communal meanings to it. The book is an attempt to show the specificity and functions of the Soviet Lithuanian cultural nationalism. It tries to answer the questions about what nation, ethnic identity and Lithuanian in particular and national in general self-consciousness was created by the cultural nationalism, what were its attributes and elements. It attempts to reveal how the new national self-consciousness was formed, what were its traits, what were the limits of the cultural nationalism,
how they were defined, which expressions of the cultural nationalism were encouraged and which repressed; what emotions related to the national identity were established by the cultural nationalism; in what ways the cultural nationalism helped legitimize the Soviet government in Lithuania, strengthen the administrative nationalism and the aspirations of autonomy of the leadership of the Lithuanian SSR; how the distinctions between the cultural and the political nationalism were defined. The object of the analysis is two prominent phenomena of the Lithuanian nationalism: the song festivals and the trilogy of plays by Justinas Marcinkevičius (1930—2011). The first Soviet Lithuanian song festival took place in 1946, when the Lithuanian administration was going through a crisis of legitimacy. The song festivals were organized regularly up until the end of the Soviet era. Marcinkevičius published his trilogy (Mindaugas, Mažvydas and Katedra [The Cathedral]) in 1968-1977, in response to the Lithuanian national self-consciousness and condition of the post-Khrushchev era. Both phenomena deeply affected the Lithuanian national identity during the Soviet time and, to an extent, are still affecting it today. The analysis employs various contextual sources that help understand these phenomena: archival materials, literature of the time, work of the present-day researchers.
SUMMARY 390 The song festivals acted as an integral part of the general Soviet culture, but also had traits of the earlier Lithuanian tradition. The festival of the 1946 was the most massive event of the post-war, 12 thousand participants came to attend it from everywhere in Lithuania. All the available administrative resources of the time were employed to organize the festival, it was emphatically promoted as “national” celebration that was supposed to prove the special care that the Soviet regime provided to the national culture. Later the festivals were organized regularly to commemorate every fifth and tenth anniversary of Lithuania’s becoming a Soviet state. Since the ‘50s, the republic-wide festival already was the central, grand finale event of the organizational mechanism of culture that involved large masses, fiieled the mass amateur arts and oversaw a lot of larger and smaller song festivals and previews, controlled the repertoire. The book studies in greater detail the organization and context of the first post-war festival. It also discusses the later song festivals and indicates the traits of repertoire control, shifts of nationalist contents; it demonstrates how ideological and popular Soviet forms absorbed the national contents, integrated new cultural phenomena into the concept of nationalism, including the revived folklore movement, how the joyfitl emotions were created and employed to promote the festival. It reveals that eventually the song festival transformed into a symbol of Lithuanian exclusivity. The Marcinkevičius’ trilogy of plays represents a
different form of intermingled national and Soviet identity. The main characters of the plays are important figures from the Lithuanian history. The plays were based on the Soviet interpretation of the Lithuanian history, but enriched it with a layer of existential human experience. Pre-Soviet Lithuanian history is depicted as fiili of pain and suffering. The whole nation experienced the plights, but the historical figures most of all, as their activities pushed them into the deepest inner contradictions. Tbe best strategy for a person and the nation is to passively suffer the pain by focusing on one’s inner life. The dramas were understood and explained as contemporary, and that indicates that they were also understood to give meaning to the traumatic Soviet experience of the nation (deportations, crushed post-war resistance, repressions), which could at least be mentioned during the Khrushchev era. The book analyzes the origin of the idea for the trilogy, the history of its writing, its relationship with the censorship. It raises the question how the trilogy of plays combined the Soviet and the national identity; what was its distribution and popularity, and the reasons for popularity; how the message of the plays was perceived and experienced by the Lithuanian audience; how the trilogy was understood by the Lithuanian SSR and the USSR critics, what was its distribution outside of the Soviet Unions and how it was perceived there; how the nationalism
SUMMARY 391 expressed in the plays was understood by the Russian critics, why the plays, so popular in the Lithuanian theaters, were hardly ever produced in the Soviet Union. Finally, we ask how the plays met the national expectations of the Lithuanian administrative elite. By employing the national stories and heroes, the plays structured and disciplined the national self-consciousness and condition, neutralized the political aspects of nationalism. This happened by merging the schematic Soviet ideology with the stories from old Lithuania, by including the Lithuanian history into the pattern of historical necessity (that was supposed to have led to the Lithuanian SSR). The political condition was replaced with the passively experienced inner suffering and moral guilt for the nation as the main patriotic feeling, the personal and national presence in history. In their own way the plays connected the Soviet and the national identity and introduced the models for a Soviet Lithuanian patriot’s self-consciousness, feeling and action. The wide distribution of the trilogy indicates that in the ‘60s and ‘70s, the Lithuanian administration had a rather broad freedom to shape the cultural nationalism within the Lithuanian SSR. This freedom was not limited even in the instances when it was critically perceived by the USSR culture critics because of dubious ideological message. The differences in the evaluations of the Lithuanian and the Russian critics are the most prominent precisely in the case of Mindaugas, whose titular main character was perceived as a model historical hero by
the former and as a merciless tyrant deserving death by the latter. The unique nationalism was the reason why the Marcinkevičius’ trilogy remained a local Lithuanian cultural phenomenon that could only be “sold” outside of the USSR as exotic. The plays matched the interests of the local administration to talk about Lithuania and its history in a certain way: they were highly acclaimed in the Lithuanian SSR, enjoyed a wide distribution, efforts were taken to promote them outside of Lithuania, used as representative of the culture of the Lithuanian SSR. Wide distribution helped them lay the foundation of the Soviet nationalism of Lithuanians as a historic nation. It was a complimentary alternative to the nationalism of the Lithuanians as ethnic, which was expressed as a joyful folk entertainment. The metaphor of “ringing clay”, employed for the title of the book, relates to the presents of clay (as ceramics) in the contexts of the Soviet national identity. In Marcinkevičius’ play, Mindaugas is as if molding Lithuania out of clay and is scolded that his ceramics “doesn’t ring”. In the folk art fairs that took place alongside the song festivals, ceramics was prominently represented as an attribute of the folk crafts. |
any_adam_object | 1 |
any_adam_object_boolean | 1 |
author | Putinaitė, Nerija 1971- |
author_GND | (DE-588)124721273 |
author_facet | Putinaitė, Nerija 1971- |
author_role | aut |
author_sort | Putinaitė, Nerija 1971- |
author_variant | n p np |
building | Verbundindex |
bvnumber | BV046675170 |
contents | Englische Zusammenfassung |
ctrlnum | (OCoLC)1232515831 (DE-599)BVBBV046675170 |
era | Geschichte gnd |
era_facet | Geschichte |
format | Book |
fullrecord | <?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>00000nam a2200000 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV046675170</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20210601</controlfield><controlfield tag="007">t|</controlfield><controlfield tag="008">200417s2019 xx a||| |||| 00||| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9786098163186</subfield><subfield code="9">978-609-8163-18-6</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)1232515831</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV046675170</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">OST</subfield><subfield code="q">DE-12</subfield><subfield code="2">fid</subfield></datafield><datafield tag="100" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Putinaitė, Nerija</subfield><subfield code="d">1971-</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="0">(DE-588)124721273</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Skambantis molis</subfield><subfield code="b">dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity</subfield><subfield code="c">Nerija Putinaitė</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="1"><subfield code="a">Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">Naujasis Židinys-Aidai</subfield><subfield code="c">2019</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">407 Seiten</subfield><subfield code="b">Illustrationen</subfield><subfield code="c">24 cm</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="505" ind1="8" ind2=" "><subfield code="a">Englische Zusammenfassung</subfield></datafield><datafield tag="648" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Kulturleben</subfield><subfield code="0">(DE-588)4126540-3</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Sängerfest</subfield><subfield code="0">(DE-588)4427472-5</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Nationalbewusstsein</subfield><subfield code="0">(DE-588)4041282-9</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Literatur</subfield><subfield code="0">(DE-588)4035964-5</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="651" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="D">g</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Sängerfest</subfield><subfield code="0">(DE-588)4427472-5</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Nationalbewusstsein</subfield><subfield code="0">(DE-588)4041282-9</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="3"><subfield code="a">Kulturleben</subfield><subfield code="0">(DE-588)4126540-3</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="4"><subfield code="a">Literatur</subfield><subfield code="0">(DE-588)4035964-5</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="5"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="A">z</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Register // Personenregister</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Literaturverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Abstract</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="q">BSB_NED_20210427</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">809</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">390</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">306.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="943" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032086100</subfield></datafield></record></collection> |
geographic | Litauen (DE-588)4074266-0 gnd |
geographic_facet | Litauen |
id | DE-604.BV046675170 |
illustrated | Illustrated |
index_date | 2024-07-03T14:22:17Z |
indexdate | 2025-01-07T13:14:48Z |
institution | BVB |
isbn | 9786098163186 |
language | Lithuanian |
oai_aleph_id | oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032086100 |
oclc_num | 1232515831 |
open_access_boolean | |
owner | DE-12 |
owner_facet | DE-12 |
physical | 407 Seiten Illustrationen 24 cm |
psigel | BSB_NED_20210427 |
publishDate | 2019 |
publishDateSearch | 2019 |
publishDateSort | 2019 |
publisher | Naujasis Židinys-Aidai |
record_format | marc |
spelling | Putinaitė, Nerija 1971- Verfasser (DE-588)124721273 aut Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity Nerija Putinaitė Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity Vilnius Naujasis Židinys-Aidai 2019 407 Seiten Illustrationen 24 cm txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Englische Zusammenfassung Geschichte gnd rswk-swf Kulturleben (DE-588)4126540-3 gnd rswk-swf Sängerfest (DE-588)4427472-5 gnd rswk-swf Nationalbewusstsein (DE-588)4041282-9 gnd rswk-swf Literatur (DE-588)4035964-5 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 g Sängerfest (DE-588)4427472-5 s Nationalbewusstsein (DE-588)4041282-9 s Kulturleben (DE-588)4126540-3 s Literatur (DE-588)4035964-5 s Geschichte z DE-604 Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Register // Personenregister Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Literaturverzeichnis Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Abstract |
spellingShingle | Putinaitė, Nerija 1971- Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity Englische Zusammenfassung Kulturleben (DE-588)4126540-3 gnd Sängerfest (DE-588)4427472-5 gnd Nationalbewusstsein (DE-588)4041282-9 gnd Literatur (DE-588)4035964-5 gnd |
subject_GND | (DE-588)4126540-3 (DE-588)4427472-5 (DE-588)4041282-9 (DE-588)4035964-5 (DE-588)4074266-0 |
title | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
title_alt | Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
title_auth | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
title_exact_search | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
title_exact_search_txtP | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
title_full | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity Nerija Putinaitė |
title_fullStr | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity Nerija Putinaitė |
title_full_unstemmed | Skambantis molis dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity Nerija Putinaitė |
title_short | Skambantis molis |
title_sort | skambantis molis dainu sventes ir justino marcinkeviciaus trilogija kaip sovietinio lietuviskumo ramsciai ringing clay song festivals and justinas marcinkevicius trilogy of plays as pillars of soviet lithuanian identity |
title_sub | dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai = Ringing clay: song festivals and Justinas Marcinkevičius' trilogy of plays as pillars of Soviet Lithuanian identity |
topic | Kulturleben (DE-588)4126540-3 gnd Sängerfest (DE-588)4427472-5 gnd Nationalbewusstsein (DE-588)4041282-9 gnd Literatur (DE-588)4035964-5 gnd |
topic_facet | Kulturleben Sängerfest Nationalbewusstsein Literatur Litauen |
url | http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032086100&sequence=000007&line_number=0004&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |
work_keys_str_mv | AT putinaitenerija skambantismolisdainusventesirjustinomarcinkeviciaustrilogijakaipsovietiniolietuviskumoramsciairingingclaysongfestivalsandjustinasmarcinkeviciustrilogyofplaysaspillarsofsovietlithuanianidentity AT putinaitenerija ringingclaysongfestivalsandjustinasmarcinkeviciustrilogyofplaysaspillarsofsovietlithuanianidentity |