Seirijų šnektos tekstai: = Texts of the Seirijai subdialect
Gespeichert in:
Weitere Verfasser: | |
---|---|
Format: | Buch |
Sprache: | Lithuanian |
Veröffentlicht: |
Vilnius
Lietuvių kalbos institutas
2016
|
Schlagworte: | |
Online-Zugang: | Inhaltsverzeichnis Literaturverzeichnis Abstract |
Beschreibung: | Bibliogr.: p. 269-282 |
Beschreibung: | 293 Seiten Illustrationen, Diagramme 1 CD (12 cm) |
ISBN: | 9786094111839 |
Internformat
MARC
LEADER | 00000nam a2200000 c 4500 | ||
---|---|---|---|
001 | BV045153532 | ||
003 | DE-604 | ||
005 | 20191030 | ||
007 | t | ||
008 | 180828s2016 a||| |||| 00||| lit d | ||
020 | |a 9786094111839 |9 978-609-411-183-9 | ||
035 | |a (OCoLC)1083270720 | ||
035 | |a (DE-599)BVBBV045153532 | ||
040 | |a DE-604 |b ger |e rda | ||
041 | 0 | |a lit | |
049 | |a DE-12 | ||
084 | |a OST |q DE-12 |2 fid | ||
245 | 1 | 0 | |a Seirijų šnektos tekstai |b = Texts of the Seirijai subdialect |c sudarė Asta Leskauskaitė |
246 | 1 | 1 | |a Texts of the Seirijai subdialect |
264 | 1 | |a Vilnius |b Lietuvių kalbos institutas |c 2016 | |
300 | |a 293 Seiten |b Illustrationen, Diagramme |e 1 CD (12 cm) | ||
336 | |b txt |2 rdacontent | ||
337 | |b n |2 rdamedia | ||
338 | |b nc |2 rdacarrier | ||
500 | |a Bibliogr.: p. 269-282 | ||
505 | 8 | |a Englische Zusammenfassung | |
650 | 4 | |a Seirijų šnekta - Tekstai | |
650 | 4 | |a Lietuvių kalba - Tarmės - Lietuva - Seirijų kraštas - Tekstai | |
650 | 0 | 7 | |a Mundart |0 (DE-588)4040725-1 |2 gnd |9 rswk-swf |
650 | 0 | 7 | |a Litauisch |0 (DE-588)4133373-1 |2 gnd |9 rswk-swf |
651 | 7 | |a Seirijai |0 (DE-588)1111067147 |2 gnd |9 rswk-swf | |
689 | 0 | 0 | |a Seirijai |0 (DE-588)1111067147 |D g |
689 | 0 | 1 | |a Litauisch |0 (DE-588)4133373-1 |D s |
689 | 0 | 2 | |a Mundart |0 (DE-588)4040725-1 |D s |
689 | 0 | |5 DE-604 | |
700 | 1 | |a Leskauskaitė, Asta |d 1972- |0 (DE-588)1175892998 |4 edt | |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Inhaltsverzeichnis |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Literaturverzeichnis |
856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Abstract |
940 | 1 | |n oe | |
940 | 1 | |q BSB_NED_20191030 | |
942 | 1 | 1 | |c 417.7 |e 22/bsb |g 4793 |
943 | 1 | |a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-030543179 |
Datensatz im Suchindex
_version_ | 1805086709191278592 |
---|---|
adam_text |
Turinys PRATARMĖ Iš Seirijų krašto istorijos Šnektos tyrimai ir šaltiniai XXI a. pradžios sociolingvistinė situacija Šnektos plotas ir svarbiausios ypatybės Garsynas Gramatinė sandara Sintaksė Leksika ŠNEKTOS TEKSTAI Seirijai Juozas Eimanavičius Iš Seirijų praeities Miestelio žydai Anelė Burbaitė Prietarai ir tikėjimai Apie moterų vargus Samdinės dalia Senovinis maistas Birutė Stepulevičienė Apie vaiduoklius Iš kregždžių gyvenimo Kaip kaimynai linus sėjo Bulvių sodinimas Vytautas Vaitkevičius
Seirijų gyvenimas Bulvių auginimas Vakaro darbai Apie apavą Pirmieji autobusai Orų permainos Pas ernínlcaí Ona Masionienė Nelengvas gyvenimas Vaikiškos išdaigos Karo baisumai Kasdienis maistas Tarnaujant pas žydus Silkių valgymas Išvyka į mėsos fabriką Triukšmingi turgūs ir duonos vertė Naminės degtinės varymas Dienos mokykloje Kūčių burtai ir papročiai B arčiūnai Ona Pilvelytė Javapjūtė ir jos pabaigtuvės Miško augalai ir gyvūnai Ona Martišienė Apie gyvenimą ir sapnus Gydymasis augalais Per gavėnią ir Velykas Donata Bronislava Mazetienė Maisto gaminimas Avių auginimas ir kailio išdirbimas 6 129 140 142 146 148 1 50 1 53 1 54 154 1 61 1 66 1 68 170 173 1 74 1 76 1 77 1 78 1 94 1 85 186 1 86 1 89 194 1 94 20 1 204 209 209 21 6
Paršų kastravimas Pasninkas, gavėnia ir kitos šventės Apie naminę degtinę Alaus ir vyno darymas 2 18 220 227 229 Statiske Ona Baležentienė Apie save, savo šeimą ir kaimynus Kasdieniai darbai Sunkus mokslas Vaikystės ir jaunystės metai Permainingas gyvenimas 231 Aiškinamasis žodynėlis Transkripcijos ženklai Šaltiniai Literatūra Santrumpos Texts of the Seirijai Subdialect 252 232 232 234 237 239 247 266 269 271 28 3 285 7
LITERATURA ALEKNAVIČIENĖ ir kt. 2005: Ona Aleknavičienė, Laima Gruma dienė, Albertas Gurskas, Petras Skirmantas, Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis. Lituanistinis šriftas Palemonas. Vilnius: Tauti nių bendrijų namai, 2005. ALIŪKAITĖ 2005: Daiva Aliūkaitė. Tarminis kalbėjimas: (galimi?) socialiniai kalbėjimų koreliatai. - Lituanistica 61(1), 38-47. ALIŪKAITĖ 2009: Daiva Aliūkaitė. Bendrinės kalbos vaizdinių tiks lumas: kvazistandarto problema. - Respectus Philologicus 16(21)A, 160-187. ALIŪKAITĖ ir kt. 2014: Daiva Aliūkaitė, Rima Bakšienė, Jurgita Jaroslavienė ir kt. Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukš taičiai : žemaičiai požiūriu. - XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Žemėlapiai ir jų komentarai. Sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 129-196. AMBRAZAS 1993: Saulius Ambrazas. Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enci klopedijų leidykla. AMBRAZAS 2000: Saulius Ambrazas. Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklo pedijų leidybos institutas. AMBRAZAS 2006: Vytautas Ambrazas. Lietuvių kalbos istorinė sin taksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ANDRIJAUSKAITĖ 1994: R. Andrijauskaitė. Seirijų šnektos veiks mažodis: Daryba ir kaityba. Diplominis darbas, Vilnius: Vilniaus universitetas. ATKOČAITYTĖ 2002: Daiva Atkočaitytė. Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. BACEVIČIŪTĖ 2004: Rima Bacevičiūtė. Šakių šnektos prozodija
ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. 271
BŪGA 1959: Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai 2, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. BŪGA 1961: Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. ČESNYS 2007: Gintautas Česnys. Antropologinis lietuvių kalbos tar mių substratas. ֊ Lituanistica 53(3), 44-56. DrskZ - Gertrūda Naktinienė, Aldona Paulauskienė, Vytautas Vit kauskas. Druskininkų tarmės žodynas. Vilnius: Mokslas, 1988. FRAENKEL 1962: Ernst Fraenkel. Litauisches etymologisches Wörter buch 1. Heidelberg: Carl Winter Universitäts-verlag. FZ - Frazeologijos žodynas. Rengė Irena Ermanytė, Onutė Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, fonas Paulauskas, Zita Simėnaitė, Al dona Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001. GAFARANGA 2007: Joseph Gafaranga, Code-swiching as a conver sational strategy. — Handbook of multilingualism and multilingual communication. Peter Auer and Li Wei (eds.). Mouton de Gruyter: Berlin, New Yourk, 279-313. GAT — Griškabūdžio apylinkių tekstai. Sudarė Rima Bacevičiūtė, Vilija Sakalauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. GAUČ AS 2004: Petras Gaučas. Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida XVII a. antroji pusė-1939 m. Vilnius: Inforastras. GERULLIS 1930: Georg Gerullis. Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert Peters Verlag. GIRDENIS 1971: Aleksas Girdenis. [Rec.:] Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija), Vilnius: Mintis, 1970. - Baltistica 7(2), 201-209. GIRDENIS 1978: Aleksas Girdenis. Akcentologinis mažmožis. - Bal tistica 14(1), 75-76. GIRDENIS 1995: Aleksas Girdenis. Teoriniai
fonologijos pagrindai. Vilnius: Petro ofsetas. GIRDENIS 2001: Aleksas Girdenis. Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 272
GIRDENIS, ROSINAS 1977: Aleksas Girdenis, Albertas Rosinas. Lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija ir pa grindinės jos kitimo tendencijos. — Baltistica 13(2), 338-348. GRUMADIENĖ 1994: Laima Grumadienė. Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. - Lietuvių kalbotyros klausimai 34, 97-105. GRUMADIENĖ 2013: Laima Grumadienė. Požiūris į tarmes ir nuos tatos dėl jų vartojimo trijose Dzūkijos etnografinio regiono daly se. - Miestai ir kalbos II: Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Vil nius: Vilniaus universitetas. HINSKENS, AUER, KERSWILL 2005: Peter Auer, Frans Hinskens, and Paul Kerswill. The Study of Dialect Convergence and Diver gence: conceptual and methodological Considerations. - Dialect Change. Convergence and Divergence in European Languages. Edi ted by Peter Auer, Frans Hinskens and Paul Kerswill. Cambridge: Cambridge University Press. http://identitetas.mch.mii.lt/ [žiūrėta 2013-12-02]. http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteies [žiūrėta 2016-07-11] http://seirij ai.proj ektas.lt/geografija.htm [žiūrėta 2010-07-09]. http://www. gimnazija.Seirijai.Im.lt/lt/top/Apie-gimnaziją/istorija/ [žiūrėta 2016-07-11]. http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Alytaus_apskritis.pdf [žiūrėta 2010-07-09]. [ARMALA 2004: Albinas [armala. Čia mūsų šaknys. Veisiejų bažnyčia ir jos kunigai. Kaunas: UAB „Smaltijos“ leidykla. [EMIELITY 2003: Witold [emielity. Ewangelicy we wschodnim re jonie królewstwa Polskiego. - Prawo Kanonicze 46(3-4), 111-170. JONES, SINGH 2005:Mary C. Jones, Ishtla Singh. Exploring Langua ge Change, London, New York:
Routledge. KAIKARYTĖ 2010: Aušra Kaikarytė. Joniškio šnektos daiktvardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 273
KALNIUS: Petras Kalnius. Etnografinė Dzūkija. Lietuvos tapatybė. Antropologijos ir etnologijos enciklopedija. Interneto prieiga: http:// identitetas.mch.mii.lt [žiūrėta 2014-12-08]. KARACIEJŪTĖ 2013: Vitalija Karaciejūtė. Varėnos šnektos daikta vardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KARDELIS 2008: Vytautas Kardelis. Dėl junginių *lē, *rē, *sē Miela gėnų areale. — Batističa 43(3), 485-494. KAUKIENĖ 1994: Audronė Kaukienė. Lietuvių kalbos šakninių a-ka mieniu veiksmažodžių istorija 1. Klaipėda: Klaipėdos universitetas. KAZLAUSKAS 1958: Jonas Kazlauskas, ¡-linksniavimo daiktavardžių perėjimas į jő linksniavimą. - Kalbotyra 1, 33-50. KAZLAUSKAS 1968: Jonas Kazlauskas. Lietuvių kalbos istorinė gra matika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis). Vilnius: Mintis. KpZ I - Klementina Vosylytė. Kupiškėnų žodynas A-H. Vilnius: Lie tuvių kalbos institutas, 2007. KUZAVINIS, GIRDENIS 1997: Kazys Kuzavinis, Aleksas Girdenis. Kelios mintys dėl vardažodžių kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. VIII tarptautinis baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII am žiuje“. Pranešimų tezės, Vilnius: Vilniaus universitetas, 76-78. KzRZ I - Aldonas Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1. A-M. Vil nius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. KzRZ II - Aldonas Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas 2. N-Z. Vil nius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. LABOV 2001: William Labov. Principles of Linguistic Change 2: Social Factors. Oxford: Blacwell, 2001. LAZAUSKAITĖ 1998: Vilija Lazauskaitė. Dėl dviskiemenių o֊kamienių daiktavardžių kirčiavimo variantų
pietinėse aukštaičių tarmėse. Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Kazimiero Jauniaus 150-osioms gi mimo ir 90-osioms mirties metinėms paminėti. Konferencijos pra nešimų tezės, 1998 m. spalio 21-23 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, 27-28. 274
LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2001: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose. ֊ Baltistica 35(2), 159-169. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2001a: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose. — Pa ribio tarmių ir kalbų problemos, 97-109. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2002: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dėl priesagos -ynas vedinių kirčiavimo pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. ֊Baltistica 36(2), 245-251. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2004: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dviskiemenių ā kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. - Baltų ir kitų kalbų fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 126-138. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2007: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dviskiemenių ē kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. - Žmogus ir žodis 9(1), 37-46. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2008: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dviskiemenių iįo kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. - Lituanistica 54 3(75), 37-50. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2008a: Vilija Lazauskaitė-Ragaišie nė. Priesagos -inis, -ė būdvardžių kirčiavimas pietinių pietų aukš taičių šnektose. - Žmogus ir žodis 1, 94-104. LAZAUSKAITĖ-RAGAIŠIENĖ 2009: Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Dviskiemenių o ir iįo daiktavardžių
kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. - Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161-18. 275
LESKAUSKAITĖ, MIKULĖNIENĖ 1998: Asta Leskauskaitė, Dan guolė Mikulėnienė. Dėl priebalsių ť, ď ir k’, g’ mišimo pietų aukš taičių ir rytų aukštaičių tarmėse. - B altistka 33(1), 95-102. LESKAUSKAITĖ 2000: Asta Leskauskaitė. Seirijų šnektos mišriųjų dvigarsių priegaidės. - Acta Linguistica Lithuanica: Lietuvių kalbo tyros klausimai 43, 153-164. LESKAUSKAITĖ 2004: Asta Leskauskaitė. Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LESKAUSKAITĖ 2005: Asta Leskauskaitė. Pietų aukštaičių šnektų i kamieno daiktavardžiai. - Kalbos istorijos ir dialektologijos proble mos 1. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 259-274. LESKAUSKAITĖ 2005a: Asta Leskauskaitė. Priebalsinis daiktavar džių linksniavimo tipas pietų aukštaičių šnektose. - Baltų filoloģija 14(2), 89-108. LESKAUSKAITĖ 2006: Asta Leskauskaitė. Kučiūnų krašto šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. LESKAUSKAITĖ 2006a: Asta Leskauskaitė. Pietvakarinio Lietuvos paribio šnektos ir slavų kalbos. - Acta Baltico-Slavica 30, 391—402. LESKAUSKAITĖ 2008: Asta Leskauskaitė. Pietų aukštaičių u kamie no daiktavardžiai. — Perspectives of Baltic Philology. Poznan: Wy dawnictwo „Rys“, 79-92. LESKAUSKAITĖ 2008a: Asta Leskauskaitė. Pietų aukštaičių įu ka mieno daiktavardžiai. - Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 524-556. LESKAUSKAITĖ 2012: Asta Leskauskaitė. Daiktavardžių gramatinių kategorijų vartojimo dažnumas pietinėse pietų aukštaičių šnekto se. - Kalbų ir kultūrų sankirtų archyvai 4: Naujausi kalbų ir
kultūrų tyrimai, 81—90. LESKAUSKAITĖ 2013: Asta Leskauskaitė. Iš Seirijų šnektos leksikos lobyno. - Seirijų praeitis ir dabartis 1. Sud. Lionė Lapinskienė. Vil nius: Gimtasis žodis, 465-476. LIPSKIENĖ 2008: Jonina Lipskienė. Vaizdingieji lietuvių kalbos posa kiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 276
LKA I - Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika. Vilnius: Mokslas, 1977. LKA II ֊ Lietuvių kalbos atlasas 2: Fonetika. Vilnius: Mokslas, 1982. LKA III - Lietuvių kalbos atlasas 3: Morfologija. Vilnius: Mokslas, 1991. LKE - Lietuvių kalbos enciklopedija. Sudarė Kazys Morkūnas, 2-asis patikslintas ir papildytas leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei dybos institutas, 2008. LKT - Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija). Vilnius: Mintis, 1970. LKŽe ֊ Lietuvių kalbos žodynas (I-XX, 1941-2002), elektroninis variantas. Red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, http://www. lkz.lt. LLAMAS, WATT 2010: Introduction. - Language and Indentities. Carmen Llamas and Dominic Watt (eds.). Edinburg University Press Ltd., 1-8. MARKEVIČIENĖ 1999: Žaneta Markevičienė. Aukštaičių tarmių tekstai 1. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. MARKEVIČIUS 2009: Aurimas Markevičius. Šiaurinių širvintiškių daiktvardžio linksniavimas ir jo istorija. Vilnius: universiteto leidy kla. MEYERHOFF 2006: Miriam Meyerhoff. Introducing Sociolinguistics. Routledge. MIKALAUSKAITĖ 1975: Elzbieta Mikalauskaitė. Lietuvių kalbos fo netikos darbai, Vilnius: Mokslas. MIKULĖNIENĖ 1996: Danguolė Mikulėnienė. Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių šnektose. - Lietu vių kalbotyros klausimai 36, 148—154. MIKULĖNIENĖ 1996a: Danguolė Mikulėnienė. Dėl prijungiamųjų jungtukų kad ir ką santykio. - Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Kon ferencijos pranešimų tezės. 1996 m.
spalio 23-24, 26-27. 277
MIKULĖNIENĖ D. 1996-1997: Entwickung der slawischen Spra chen auf die Lautstruktur der peripheren litauischen Mundarten. Linguistica Baltica 5—6, 57-67. MIKULĖNIENĖ, MORKŪNAS 1997: Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas. Dieveniškių šnektos tekstai, Vilnius: Mokslo ir enciklo pedijų leidybos institutas. MILIŪNAITĖ 2010: Rita Miliūnaitė. Kalbos prestižas ir jo planavi mas. -Kalbos kultūra 83, 231-256. MIŠKINIS 1999: Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės 1: Užnemunės miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis. MŠT ֊ Marcinkonių šnektos tekstai. Sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. NLBN — Na lewym brzegu Niemna. Kairiajame Nemuno krante. Opra cował Krzysztof Skłodowski. Suwałki: Muzeum Okręgowe w Su wałkach, 2005. OTRĘBSKI 1965: Jan Otrębski. Gramatyka języka litewskiego 2, Warzszawa: Państwowe wydawnictvo naukowe. PETRAUSKAS 1993: Juozas Petrauskas. Seirijų praeities takais. Vil nius: Veja. PETRAUSKAS 1997: Juozas Petrauskas. Seirijai. - Voruta, Nr. 16, 1997 m. balandžio 26 d. POŁUJANŚKI 1859: Aleksander Połujanśki. Wędrówki po guberni au gustowskiej w celu naukowym odbyte, Warszawa. PUPIENIS 1994: Antanas Pupienis. Po Dzūkijos dangumi. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. RAGAIŠIENĖ 2010: Vilija Ragaišienė. Linksniuojamųjų žodžių kirčia vimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. RAGAIŠIENĖ 2013: Vilija Ragaišienė. Daiktavardžių kirčiavimo po linkiai Seirijų šnektoje. - Seirijų praeitis ir dabartis 1. Sud. Lionė Lapinskienė.
Vilnius, Gimtasis žodis, 454-464. 278
RAGAUSKAITĖ, DAUGIRDAS 2010-2011: Alma Ragauskaitė, Vid mantas Daugirdas. Dzūkijos kultūrinis regionas. - Annales Geographicae 43—44, 16-28. RINKAUSKIENĖ 1997: Regina Rinkauskienė. Rytų aukštaičių ute niškių i kamieno daiktavardžiai. — Kalbotyra 46(1), 71—79. ROSINAS 1994: Albertas Rosinas. Lietuvių kalbos daiktvardžių ir įvardžių dviskaitos raida. - Baltistica 4 (Priedas), 109-122. ROSINAS 1995: Albertas Rosinas. Baltų kalbų įvardžiai: morfologi/os raida. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ROSINAS 2001: Albertas Rosinas. Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ROSINAS 2005: Albertas Rosinas. Latvių kalbos daiktavardžio links niavimo sistema. Sinchronija ir diachronija. Vilnius: Mokslo ir enci klopedijų leidybos institutas. ROSINAS 2008: Albertas Rosinas. Dėl vadinamųjų kokybinių (k)֊ oks, (k)-oki(a) tipo įvardžių darybos ir raidos. - Baltistica 43(2), 136-174. SAKALAUSKIENĖ 2006: Vilija Sakalauskienė. Leksiniai slavizmai pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje. - Acta Baltico-Slavica 30, 221-231. SAVICKIENĖ, KAZLAUSKIENĖ, KAMANDULYTĖ 2004: Ineta Savickienė, Asta Kazlauskienė, Laura Kamandulytė. Naujas po žiūris į lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipus pagal na tūraliosios morfologijos teoriją. - Acta Linguistica Lithuanica 50, 79-98. SE[P - Franciszek Sławski. Słownik etymologiczny języka polskiego 1-5, Kraków: Nakład Towarzystwa Miłośników Języka Polskiego, 1952-1982. SENKUS 1955: Juozas Senkus. Nauja medžiaga apie lietuvių kalbos tarmes. - Lietuvos TSR Mokslų
akademijos darbai. Serija A, 1, 145-152. 279
SGZP X - Słownik geografczny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 10: Ruch-Socha. Wydany pod redakcyą Bronisła wa Chlebowskiego, Władysława Walewskiego, Warszawa: Nakład F. Sulimierskiego i Wł. Walewskiego, 1889. SKARDŽIUS 1935: Pranas Skardžius. Daukšos akcentologija. Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. SKARDŽIUS 1943: Pranas Skardžius. Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius. SKARDŽIUS 1998: Pranas Skardžius. Raštai 4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. SKIRMANTAS, GIRDENIS 1998: Petras Skirmantas, Aleksas Gir denis. 1998: Naujesni tarmių fonetinės transkripcijos rašmenys. Kalbotyra 47(1), 107-121. SKURKAITĖ, VIDUGIRIS 1964: D. Skurkaitė, Aloyzas Vidugiris. Kai kurios [Zervynų] tarmės ypatybės. - Zervynos. Vilnius: Lietu vos TSR kraštotyros draugija, 121-129. STUNDŽIA 1981: Bonifacas Stundžia. Daugiaskiemeniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmė linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. - Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 185-198. STUNDŽIA 1995: Bonifacas Stundžia. Lietuvių bendrinės kalbos kir čiavimo sistema. Vilnius: Petro ofsetas. ŠŠT - Šakių šnektos tekstai. Sudarė Rima Bacevičiūtė. Vilnius: Lietu vių kalbos institutas, 2006. TOTORAITIS 2003: Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija 1. Marijampolė: Piko valanda. URBANAVIČIŪTĖ 1970: Žaneta Urbanavičiūtė. Priebalsiai /, r, s (z?) prieš negalūninius ē, en lietuvių kalbos tarmėse. ֊ Kalbotyra 21, 75-86. URBANAVIČIŪTĖ 1971: Žaneta Urbanavičiūtė. Priebalsių kietinimas lietuvių kalbos tarmėse. - Kalbotyra 23, 55-70. URBANAVIČIŪTĖ 1974: Žaneta
Urbanavičiūtė. Priebalsiai /, r, s, z prieš žodžio galo e aukštaičių tarmėse. - Kalbotyra 25(1), 73-81. 280
URBANAVIČIŪTĖ 1978: Žaneta Urbanavičiūtė. Priebalsių t, d, n, ir b, p, m, v kietinimas lietuvių kalbos tarmėse. - Kalbotyra 29(1), 69-77. URBANAVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ, GRINAVECKIS 1992: Ža neta Urbanavičiūtė-Markevičienė, Vladas Grinaveckis. Lietuvių tar mės. Fonetika, morfologija 2. Vilnius: Vilniaus pedagoginis univer sitetas. URBUTIS 1981: Vincas Urbutis. Baltų etimologijos etiudai. Vilnius: Mokslas. VIDUGIRIS 1970: Aloyzas Vidugiris. Svarbesnieji pietinės Lietuvos Panemunių tarmių bruožai. ֊ Panemunių dzūkai. Vilnius: Mintis, 43-48. VIDUGIRIS 1989: Aloyzas Vidugiris. Šnektos apžvalga. - Dubičiai. Vilnius: Mintis, 201-213. VLE — Visuotinė lietuvių enciklopedija 20 (Sam֊Skl). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. ZAVADZKAITĖ-IVANAUSKIENĖ 2000: Audra Zavadskaitė-Ivanauskienė. Mikalojaus Daukšos Postilės daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija (pagal „oksitoninių“ daiktavardžių paradigmas. Acta Linguistica Lithuanica 43, 11-17. ZINKEVIČIUS 1966: Zigmas Zinkevičius. Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. ZINKEVIČIUS 1980: Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. ZINKEVIČIUS 1981: Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorinė gramatika 2. Vilnius: Mokslas. ZINKEVIČIUS 1987: Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija: Iki pirmųjų raštų 2. Vilnius: Mokslas. ZINKEVIČIUS 2006: Zigmas Zinkevičius. Lietuvių tarmių kilmė. Vil nius: Lietuvių kalbos institutas. ZINKEVIČIUS 2009: Zigmas Zinkevičius. Pastabos apie dviskaitos nykimą baltų kalbose. - Baltistica 44(2), 321-324. 281
ZnŽ I — Zanavykų šnektos žodynas 1. A—K. Vilnius: Mokslo ir enci klopedijų leidybos institutas, 2003. ZnZ III - Zanavykų šnektos žodynas 3. S-Z. Vilnius: Mokslo ir enci klopedijų leidybos institutas, 2006. ЭСБМ - Этымалагічны слойник беларускай мовы 1-13. Мінск: Навука і тэхніка, 1978-2010. 282
Texts of the Seirijai Subdialect SUMMARY Archeological findings reveal that the first people settled in the present-day environs of Seirijai in the Neolithic era. Here as everywhere in Užnemunė, the Yotvingian refugees made their home after they were defeated by the Teutonic Order in 1283. The place name Seirijai which is considered a derivative of inf lexional formation, is linked with this tribe, cf.: the River Seirà, Lake Seirijis. The latter was first mentioned in the reports of German Order’s scouts in 1384, while the small town was esta blished at the beginning of the 16th century. In Seirijai and neighbouring villages people of several nation alities lived for a long time. From the 16th century as elsewhere in Lithuania, Polish prevailed in the mansions, state institutions and churches. Lithuanian, rather the local Southern Aukštaitian (dzūkai) subdialect was mostly the language of communication between the peasants. At the end of the 19th century Eduard Volter, a member of the Imperial Russian Geographical Society, privātdocent of the Comparative Department of St Petersburg University, while travelling through the Suvalkai province, talked and cor responded with the local administrative institutions and using his own programme collected ethnographic and statistical data about the number of the inhabitants, their nationality, religion, and languages they spoke. Then the present town of Seirijai and the environs were in two small rural districts administratively — Meteliai and Seirijai. Lithuanians accounted for 63.9 % of the population, 33.9 % were Jews and 22 %
were Poles. All of them have lived there for a long time. At the end of the 19th century, 60.1 % of Seirijai and the environs people spoke Lithuanian at 285
home, 33.9 % spoke Yiddish, 3.7 % ֊ Polish, 2.15 % - German, and 0.1 % ֊ Russian. Only 21.4 % of the inhabitants could read and write: 7.3 % of them in Russian; in Lithuanian - 3.9 %, and Polish - 10.3 %. It should be noted that at the second half of the 19th century, the Polish language began to be replaced slowly by Lithuanian in the churches: the political and cultural situa tion was changing when the people’s awareness of their identity increased. With improving education more and more members of the multinational community began to learn to write and read as well as to study one or more languages besides their mother tongue (for instance, Germans learned Lithuanian, Lithuanians - Polish, German or Yiddish), which helped mu tual communication and strengthened tolerance. In the 20th century the community of Seirijai and the neigh bouring villages was not homogenous, either. At the beginning of the 21st century, the town had a most mixed community from the point of view of their nationality. For instance, in 2013 besides Lithuanians, Poles, Germans, Chinese, Armenians, and Belarusians, an Ossetian and Azerbaijan lived there. Polish- and Russian-speaking people also lived in some villages. Quite a few inhabitants of Seirijai of older and younger generations speak or at least understand Russian, Polish or French; English, French or Russian languages are taught at school. Foreign and Lithuanian researchers alike have noticed that changes of dialects and languages are unavoidable. They are brought about by the inner development of the system, stan dard language, language
contacts, demographic, sociocultural, political, psychological and other factors. Therefore, change in dialects (subdialects) can be considered a phenomenon caused by various factors. At the beginning of the 21st century, the decline of dialecticism was observed in the entire ethnographic region of Dzūkija, therefore, in the town of Seirijai and its en virons too. 286
Nowadays, changes in the Seirijai subdialect, as in other Lithuanian dialects and subdialects are mostly caused by inten sive immigration and emigration; it is mainly connected with economic changes and search for a better life in the future, cul tural assimilation and an unfavourable demographic situation. Before the reestablishment of Lithuania’s independence, rural communities were rather large and lived at permanent sites. Undoubtedly, some people would move out from Seirijai and the villages surrounding it when their marital status changed, but it was to a nearby village or some other locality in the dis trict of Lazdijai. After 1991, immigration and emigration flows grew. For instance, the number of inhabitants in the Seirijai administrative district, particularly young people, is gradually declining every year, cf.: in 2012 — 2,228; 2013 - 2,186; 2014 — 2,148; 2015 ֊ 2,104 and in 2016 - 2,082. Therefore, in the future further decline of the number of inhabitants can be pre dicted. The usage of languages and their variants is closely connect ed with the mechanism of the change of codes, the functioning of which depends upon prestige determined by social relation ship. At present, only the people of the older generation of the neighbouring villages, especially of those more remote, have kept the traditional local subdialect. Some of them do not take into account whom they are talking to and speak their native subdialect in any situation inserting new words, their forms and phonetic peculiarities which they heard on television, radio or from their relatives or
which they memorised from the newspa per. They say they have never spoken any other language. Townspeople, even octogenarians and nonagenarians speak the local dialect or standard language with some peculiarities, which is quite understandable. The change of the townspeople and the increased interest in standard language and its prestige that began in the second half of the 20th century speeded the 287
weakening of the usage of the local subdialect. At present, the field of the usage of standard language has expanded consider ably: it is used on television and radio, online, at state institu tions and other public places, in magazines, newspapers and books. Education, the position held, paying attention to the language environment and other factors influence the change of the language the people of Seirijai speak, and they are aware of it. In public places and at home, young people often prefer standard language and consider it more prestigious. Children in villages speak the local subdialect or partly subdialect. It is more often spoken at home by their parents, grandparents and close relatives was well as their friends and peers. However, the at tractiveness of foreign cultures and languages, the wish to iden tify themselves with other higher social layers, to adapt socially, culturally and psychologically to changing society can suppress not only the feeling of the local but also of the regional identity of language; therefore, new elements of the structures, means of expression and usage of the native subdialect appear. Young people often do not want to be linked with any concrete locality and its community, and they try to speak in such a way so that it would be more difficult to guess where they come from. In Seirijai and neighbouring villages public information (places, names of companies and offices, advertisements, trans port schedules etc.) are given in standard language. The names of some companies have a local colouring (Pošnelė, Seirijų žir gai, Seirijų
vaistinė, Seirijų ekoprodukcija, hotel and cafe-bar Seira). Sometimes cultural workers and teachers write invita tions to ethnographic events and personal advertisements in the local dialect. Very few local peculiarities are seen on the grave markers in older cemeteries. For instance, the lengthening of the first component of the stressed diphthong ur in the name Jurgis;
consonant combination sk ck in masculine surnames with the suffix -auskas - ļuškauckas, Bujauckas; the suffix -(i)ūtė — Svedkauskiūtė in female surnames of not married girls/women is characteristic of some Southern Aukštaitians and many West ern Aukštaitians of Kaunas. The Seirijai subdialect is attributed to the Southern Aukstaitian according to the pronunciation of vowels [a*], [e·] *ą, *ę and [an], [am], [en], [ет]. Traditionally, these vowels are nar rowed, while the mixed diphthongs do not change, e.g.: úžuolus ~ ąžuolus acc. pi. ‘oak tree’, tarná.iti. ~ tarnaitę acc. sg. ‘maid’, dúonu. ~ duoną acc. sg. ‘bread’, but tamsu ~ tamsu ‘dark’, petjkci ~ penkti ‘fifth’, rarj.ko.m ~ rankomis ins. pi. ‘hands’. The nar rowing of the vowels [a-], [e] is also characteristic of the inflex ions of the instrumental singular -u, -i ( *-u, *} *-q, *-§) and the locative singular inflexion -i ( *-ƒ *-I) of nouns and pronouns, e.g.: méli.nu ~ mėlyna ‘blue’, tuščii ~ tuščiu ins. sg. ‘empty’, galbi ~ gale in. sg. ‘at the end’, žarni ~ žeme ‘soil’ ins. sg. Nevertheless, this phenomenon is more regular only at the end of words. Many other phonetic subdialects of Seirijai are similar to the neighbouring subdialects of Veisiejai, Leipalingis, Šventežeris, Avižieniai, Noragėliai, and Seiliūnai. For instance, here open, not tense, mid-raised vowels [ę], [a-] are used, e.g.: driisko.s ~ druskos gen. sg. ‘salt’, pÿpierus ~ popierius acc. pi. ‘papers’, budėjo. ~ budėjo ‘was no duty’, mo.kéc ~ mokėti ‘to know; to pay’. Sometimes before the [;'], [ŕ], [e], [¡e] in the absolute word beginning [/]
or [i] are added, while before [u], [w], [uo], [a-] it is [v] or [u], e.g.: iišai.na ~ išeina ‘he leaves’, įima ~ ima ‘he takes’, įę.jaū. ~ ėjau T went’, ųušjio'jo.s ~ už kojos ‘by the leg’, vuogiënu. ~ uogienių gen. pi. ‘jam’. The combinations [re], [re-], [se], [se՜], [še], [šę·], [že], [žę] are hardened in all subdialect, while the hard consonants [p], \b\, [m], խ] before [ę·] are pronounced un systematically only in the southern subdialects, e.g.: duobę.s ~ 289
duobės nom. pl., ‘pits’, iipę.s ~ upės nom. pl. ‘rivers’, karvę.m ~ karvėms dat. pl. ‘cows’, gimę. ~ gimė ‘was born’. However, the consonants [r], [s], [š], [ž] and affricates [c], [3] before the front vowels [/], [ŕ] and polyphthong [íe] are more systematically pronounced in the southern part, e.g.: grikùs ~ grikius acc. pi. ‘buckwheat’, užrašŕta ֊ užrašyta ‘written’, riebalu ~ riebalų gen. pl. ‘fat’. The Dzūkian accent (trá.ces ~ trečias ‘third’, girdit ~ girdžiu T hear’, nucir.рэ. ~ nutirpo ‘went to sleep; melted’, ciesà ~ tiesa ‘truth’) is spoken as in other southern subdialects, however the people of Seirijai, as other Southern Aukštaitians, firstly try to give up this obvious phonetic feature, choosing partly-dialectal or non-dialectal way of speaking. The system of accentuation is similar to the other western Southern Aukštaitian subdialects. An exceptional feature is that the Seirijai subdialect is in the area where the southwestern Southern Aukštaitian, which is considered the centre of vari ance. Here the accent variants kalnas ‘mountain’ (3, 1), lenkas ‘Polish man’ (3, 1), vaistas ‘drug’ (4, 2), žydas ‘]ew’ (2, 4), draugė ‘family; giminė’ (4) / draugė ‘girlfriend’ (2), raikštė (2) / raikštė ‘rope’ (4), derlius (2) / derlius (4)‘harvest’, lietuvis (2) / lietuvys ‘Lithuanian’ (3) and others exist, and it is an old phenomenon. The appearance of the forms of nouns stressed in several ways and the tendency for oxytonesis is linked with the accentual and semantic model of two plurals (simple and collective). The grammatical system of the Seirijai subdialect has pre
served its archaic peculiarities. For instance, the genitive case of the dual number of masculine nouns is still used, although seldom (dù darbini.kù ~ du darbininkus acc. pl. ‘two workers’, duburkiu ~ du arklius acc. pl. ‘two horses’). Besides the forms of the nominative case of ial stem nouns mêdis ‘tree’, jautis ‘ox’ the old forms of the խշ stem medžias ‘tree’, jaučias ‘ox’ are used. The Cf stem noun forms of the singular genitive case (seseres 290
‘sisters’) and plural nominative (sëseres ‘sisters’) have the old flexion -es, while the singular dative and instrumental have the -i (sëseri ‘sister’) flexion. Personal and other pronouns have quite a few original forms (tokis ‘such’, kas vienas ‘every’). Be sides the shortened forms of the verb infinitive the old forms with -ie that are disappearing are used, cf.: sto.véc ‘to stand’, šeimini.káuc ‘to keep house’ and gi.væ՛ñcie ‘to live’, pažu.récie ‘to look’. The verbs kópti ‘to climb’, stumti ‘to push’, semti ‘to scoop’ have preserved the old ā stem paradigm. However, new phenomena have been noticed in the Seirijai subdialect, the appearance and spread of which was prompted by various factors: the inner development of the grammar sys tem, changes in the accentuation system, neighbouring sub dialects, standard or partly-standard language and others. For instance, the singular nominative and genitive, and nominative and dative cases of the plural of і stem nouns have parallel ē and (i)ã stem flexions (iignė ~ ugnis ‘fire’, Ugnės ~ ugnies gen. sg. ‘fire’, akiai ~ akiai dat. sg. ‘eye’), im stem nouns often borrow new flexions from the productive ia1 and խշ stems (ciancio ~ danties gen. sg. ‘tooth’, vagiai ~ vagys nom. pl. ‘thieves’), while the plural form of the и stem nouns tends to take the flexions of the productive a stem (sūnai֊ sūnūs nom. pl. ‘sons’, sūnais ~ sūnumis ins. pl. ‘sons’). Mostly nowadays, the plural forms of the first and second persons of all tenses of verbs of the indica tive and subjunctive moods are often pronounced without the final vowel e. In
syntax, the usage of some prepositions and conjunctions should be mentioned. The often used patterns with iki, po, prie, sulig with the dative case are considered old. Sometimes palig with the genitive forms is used instead of the preposition pa gal. In composite sentences, the conjunctive kad can be used instead of ka❁, sometimes besides the conjunctive kõl its longer variant kõlei is heard. 291
Passive participles that are the predicative of the compound predicate, agree with the nouns or pronouns connected with them and perform the function of the subject in sentences. However, old grammatical patterns with the forms of participles of the neuter gender are often used. Necessity, more seldom possibility is expressed by the syn tactical pattern the nominative case of a noun or pronoun + a modal verb (most often reikėti ‘to need’) + a verb infinitive, e.g.: rai.ke daržai, ravéc ~ reikia daržus ravėti ‘vegetable gardens need weeding’; bálve.s raikė kàsc ~ bulves reikia kasti ‘potatoes have to be lifted’. Sometimes patterns neuter gender + noun in nominative case 4verb infhitive are used, e.g.: rá.štas tai^suņ.ku bù-э. sūrią.kc ~ raštą tai sunku buvo surinkti ‘this pattern is difficult to weave’. A large part of the lexicon of the people of Seirijai is also characteristic of other Southern Aukštaitians, in particular the western Aukštaitians. Because of the neighbouring Polish and Belarusian languages, quite a lot loanwords of Slavonic origin have been used for a long time, but a few words from German are heard. However, this subdialect has its own dialecticisms: skersuõlis ‘plank in a fence’, iščiuřlyti ‘eat the soup’, bendry֊ stá ‘keep company’, mėkinti ‘to watch’, bimbe ‘corncob’, užkulą ‘chimney plug’, etc. 292 Bayerische Siaatsbibiiothe München |
any_adam_object | 1 |
author2 | Leskauskaitė, Asta 1972- |
author2_role | edt |
author2_variant | a l al |
author_GND | (DE-588)1175892998 |
author_facet | Leskauskaitė, Asta 1972- |
building | Verbundindex |
bvnumber | BV045153532 |
contents | Englische Zusammenfassung |
ctrlnum | (OCoLC)1083270720 (DE-599)BVBBV045153532 |
format | Book |
fullrecord | <?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>00000nam a2200000 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV045153532</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20191030</controlfield><controlfield tag="007">t</controlfield><controlfield tag="008">180828s2016 a||| |||| 00||| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9786094111839</subfield><subfield code="9">978-609-411-183-9</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)1083270720</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV045153532</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">OST</subfield><subfield code="q">DE-12</subfield><subfield code="2">fid</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Seirijų šnektos tekstai</subfield><subfield code="b">= Texts of the Seirijai subdialect</subfield><subfield code="c">sudarė Asta Leskauskaitė</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="1"><subfield code="a">Texts of the Seirijai subdialect</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">Lietuvių kalbos institutas</subfield><subfield code="c">2016</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">293 Seiten</subfield><subfield code="b">Illustrationen, Diagramme</subfield><subfield code="e">1 CD (12 cm)</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="500" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">Bibliogr.: p. 269-282</subfield></datafield><datafield tag="505" ind1="8" ind2=" "><subfield code="a">Englische Zusammenfassung</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1=" " ind2="4"><subfield code="a">Seirijų šnekta - Tekstai</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1=" " ind2="4"><subfield code="a">Lietuvių kalba - Tarmės - Lietuva - Seirijų kraštas - Tekstai</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Mundart</subfield><subfield code="0">(DE-588)4040725-1</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Litauisch</subfield><subfield code="0">(DE-588)4133373-1</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="651" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Seirijai</subfield><subfield code="0">(DE-588)1111067147</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Seirijai</subfield><subfield code="0">(DE-588)1111067147</subfield><subfield code="D">g</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Litauisch</subfield><subfield code="0">(DE-588)4133373-1</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Mundart</subfield><subfield code="0">(DE-588)4040725-1</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Leskauskaitė, Asta</subfield><subfield code="d">1972-</subfield><subfield code="0">(DE-588)1175892998</subfield><subfield code="4">edt</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Literaturverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Abstract</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="q">BSB_NED_20191030</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">417.7</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="943" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-030543179</subfield></datafield></record></collection> |
geographic | Seirijai (DE-588)1111067147 gnd |
geographic_facet | Seirijai |
id | DE-604.BV045153532 |
illustrated | Illustrated |
indexdate | 2024-07-20T08:40:33Z |
institution | BVB |
isbn | 9786094111839 |
language | Lithuanian |
oai_aleph_id | oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-030543179 |
oclc_num | 1083270720 |
open_access_boolean | |
owner | DE-12 |
owner_facet | DE-12 |
physical | 293 Seiten Illustrationen, Diagramme 1 CD (12 cm) |
psigel | BSB_NED_20191030 |
publishDate | 2016 |
publishDateSearch | 2016 |
publishDateSort | 2016 |
publisher | Lietuvių kalbos institutas |
record_format | marc |
spelling | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect sudarė Asta Leskauskaitė Texts of the Seirijai subdialect Vilnius Lietuvių kalbos institutas 2016 293 Seiten Illustrationen, Diagramme 1 CD (12 cm) txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Bibliogr.: p. 269-282 Englische Zusammenfassung Seirijų šnekta - Tekstai Lietuvių kalba - Tarmės - Lietuva - Seirijų kraštas - Tekstai Mundart (DE-588)4040725-1 gnd rswk-swf Litauisch (DE-588)4133373-1 gnd rswk-swf Seirijai (DE-588)1111067147 gnd rswk-swf Seirijai (DE-588)1111067147 g Litauisch (DE-588)4133373-1 s Mundart (DE-588)4040725-1 s DE-604 Leskauskaitė, Asta 1972- (DE-588)1175892998 edt Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Literaturverzeichnis Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Abstract |
spellingShingle | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect Englische Zusammenfassung Seirijų šnekta - Tekstai Lietuvių kalba - Tarmės - Lietuva - Seirijų kraštas - Tekstai Mundart (DE-588)4040725-1 gnd Litauisch (DE-588)4133373-1 gnd |
subject_GND | (DE-588)4040725-1 (DE-588)4133373-1 (DE-588)1111067147 |
title | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect |
title_alt | Texts of the Seirijai subdialect |
title_auth | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect |
title_exact_search | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect |
title_full | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect sudarė Asta Leskauskaitė |
title_fullStr | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect sudarė Asta Leskauskaitė |
title_full_unstemmed | Seirijų šnektos tekstai = Texts of the Seirijai subdialect sudarė Asta Leskauskaitė |
title_short | Seirijų šnektos tekstai |
title_sort | seiriju snektos tekstai texts of the seirijai subdialect |
title_sub | = Texts of the Seirijai subdialect |
topic | Seirijų šnekta - Tekstai Lietuvių kalba - Tarmės - Lietuva - Seirijų kraštas - Tekstai Mundart (DE-588)4040725-1 gnd Litauisch (DE-588)4133373-1 gnd |
topic_facet | Seirijų šnekta - Tekstai Lietuvių kalba - Tarmės - Lietuva - Seirijų kraštas - Tekstai Mundart Litauisch Seirijai |
url | http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=030543179&sequence=000005&line_number=0003&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |
work_keys_str_mv | AT leskauskaiteasta seirijusnektostekstaitextsoftheseirijaisubdialect AT leskauskaiteasta textsoftheseirijaisubdialect |