Verfügbarkeit: Lietuvių tarmių kilmė

Lietuvių tarmių kilmė:

Gespeichert in:

Bibliographische Detailangaben
1. Verfasser:	Zinkevičius, Zigmas 1925-2018 (VerfasserIn)
Format:	Buch
Sprache:	Lithuanian
Veröffentlicht:	Vilnius Lietuvių Kalbos Inst. 2006
Schlagworte:	Geschichte Lithuanian language > Dialects > History Litauisch Mundart
Online-Zugang:	Abstract Inhaltsverzeichnis
Beschreibung:	Zsfassung in engl. Sprache u.d.T: The origin of the Lithuanian dialects
Beschreibung:	293 S. Ill., graph. Darst., Kt.
ISBN:	9789955704287

Internformat

MARC


LEADER	00000nam a2200000 c 4500
001	BV023221697
003	DE-604
005	20111006
007	t
008	080319s2006 abd\| \|\|\|\| 00\|\|\| lit d
020			\|a 9789955704287 \|9 978-9955-704-28-7
035			\|a (OCoLC)228451665
035			\|a (DE-599)BVBBV023221697
040			\|a DE-604 \|b ger \|e rakwb
041	0		\|a lit
049			\|a DE-29 \|a DE-12 \|a DE-20
100	1		\|a Zinkevičius, Zigmas \|d 1925-2018 \|e Verfasser \|0 (DE-588)120873893 \|4 aut
245	1	0	\|a Lietuvių tarmių kilmė \|c Zigmas Zinkevičius
264		1	\|a Vilnius \|b Lietuvių Kalbos Inst. \|c 2006
300			\|a 293 S. \|b Ill., graph. Darst., Kt.
336			\|b txt \|2 rdacontent
337			\|b n \|2 rdamedia
338			\|b nc \|2 rdacarrier
500			\|a Zsfassung in engl. Sprache u.d.T: The origin of the Lithuanian dialects
648		7	\|a Geschichte \|2 gnd \|9 rswk-swf
650		4	\|a Geschichte
650		4	\|a Lithuanian language \|x Dialects \|x History
650	0	7	\|a Litauisch \|0 (DE-588)4133373-1 \|2 gnd \|9 rswk-swf
650	0	7	\|a Mundart \|0 (DE-588)4040725-1 \|2 gnd \|9 rswk-swf
689	0	0	\|a Litauisch \|0 (DE-588)4133373-1 \|D s
689	0	1	\|a Mundart \|0 (DE-588)4040725-1 \|D s
689	0	2	\|a Geschichte \|A z
689	0		\|5 DE-604
856	4	2	\|m Digitalisierung BSB Muenchen 2 \|q application/pdf \|u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000002&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA \|3 Abstract
856	4	2	\|m Digitalisierung BSB Muenchen 2 \|q application/pdf \|u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000004&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA \|3 Inhaltsverzeichnis
940	1		\|n oe
999			\|a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-016407589
942	1	1	\|c 417.7 \|e 22/bsb \|g 4793

Datensatz im Suchindex

_version_	1804137509509136384
adam_text	Zigmas Zinkevičius The Origin of Lithuanian Dialects Summary Lithuanian dialects have traveled the complicated road of development as have the Lithuanian language itself and the nation speaking it. These are considered to be the early isophones that divided the area of the Lithuanian language and gave a start to its dialects: 1. α, ξ > ц, t — began in the Xth century and perhaps even in the IXth c; 2. an, am, en, em > un, um, in, im — occurred in the XI-XIHth c; 3. ti, di > č, dì / с, dz; the beginning of the palatization of the consonants t, d — be¬ fore the Xlth c, the affrication ended in the eastern part of the area in the XIVth c and in the western part in the XVth c; 4. t(v), d{v) > c(v), dz(v) before í type vocalism; the beginning of the palatization prob¬ ably occurred in the Xl-XIIth c, while affrication ended around the XVth c. 5. ¡a > є in the future area of the žemaičiai (Samogitian) dialect probably before the XIHth c, and the clear separation of the žemaičiai from the aukštaičiai according to the usage of affricates - only from the XVth c. 6. the velarization of the form le probably began in the Xth c. An analysis of the oldest significant dialect peculiarities shows that due to the narrow¬ ing of q, e the area of the Lithuanian language at an early time, apparently around the IX- Xth c, split into two parts: the western where ą, ę remained not narrowed, and the eastern where they were narrowed. Later, about the XI-XIHth c, the narrowing of an, am, en, em divided the eastern part into the current southern and eastern aukštaičiai dialects; the southern aukštaičiai re¬ tained these forms while the eastern aukštaičiai narrowed them. The most important causes of the split of the eastern aukštaičiai dialect, the most changed of all the aukštaičiai dialects from proto-Lithuanian, into smaller dialects were the from the north arriving waves of softening endings and retracting accents and oth¬ er changes, created by the Semigallian and Selonian substrata. In the relatively unified dialect area in the northwest distinct innovations arose quite early, forming the embryos of the current panevéžiškiai, especially the northern, and kupiškénai as well as the anykšténai dialects. The Semigallian (northern panevéžiškiai) and Selonian (kupiskènai- anykšténai) substratum in many cases may have given the impulse for these innovations. 256 LIETUViy TARMiy KILMÉ The developed kupiškénai and anykšténai dialects divided in half the relatively unified eastern aukštaiciai dialect. Afterwards, the innovative panevéžiškiai wave arriving from the northwest flooded the western part of the east aukštaiciai dialect, and only some plac¬ es on its eastern borders (around Vabalninkas and between Kavarskas-Vidiskiai) changed less and now are similar to the uteniškiai (Vabalninkas) and širvintiškiai (Kavarskas- Vidiskiai) dialects, which are geographically beyond the kupiškénai and anykšténai dia¬ lect areas. The remaining larger part of the eastern aukštaiciai dialect, which was to the east of the kupiškénai, anykšténai and Širvintiškiai dialects, still remained unified for a long time after the appearance of these dialects even though the old inherited č, dž / с, dz isophones and other isophones of the dzükai had already made inroads. The other dif¬ ferences characteristic of the uteniškiai and vilniŠkiai dialects, at least in phonetics, developed later. The narrowing of the ą, ę determined the southern aukštaiciai dialect, but the retention of the an, am, en, em diphthongs as well as the substratum or the Yotvingians helped preserve more archaic forms in this dialect. The western aukštaiciai dialect has changed the least from the protoLithuanian prototype and has retained the ancient structure of the Lithuanian language the most, especially in the area that was enslaved by the Teutonic knights and became part of the German state of Prussia. This was determined by the language substratum of the Western Baits, first of all the Prussians, who retained the very old Baltic model as well as archaic forms. One can search for the sources of our common language in this dialect. The ZieteJa dialect is considered to be a relic or the Western aukštaiciai dialect, which in earlier times had spread far to the east and southeast. The innovative waves of the Curonians-Semigallians arriving from the north deter¬ mined the origin of the western aukštaiciai šiauliškiai dialect. The Curonian substratum (pi, ęi, and ç- , ę instead of uo, ie; an, en, un, in instead of q, e, if, /; reduction of endings; withdrawal of the accent, etc.) had a determining influence on the appearance of the žemaičiai dialect. The chronological order of the phonetic development of the Žemaičiai dialect was the following: 1. the broadening of the short а, і and conversion into ç, e; 2. the disappearance of the short vowels and a reduction of the long circumflexes in unaccented endings; the shortening of acute endings; 3. the withdrawal of the accent; 4. the conversion of the diphthongs uo, ie into п, Ї / ou, ęi I о, ё; 5. the monophtongization of the diphthongs ai, ei; 6. the narrowing of the nasal vowels a, e and the diphthongs an, am, en, em. 257 SUMMARY Dialects are one of the more important elements of a nation s heritage. We should honor dialects, compile the data about them necessary for scholarly works; study them while at the same time enriching the field of Lithuanian studies. Under the conditions of today s dynamic life dialects are disappearing. And they will disappear in the future. It is impossible to stop this process and there is no need to do so. It is important to value the importance of dialects and not to encourage their nivelation artificially. It is essential to investigate them fully while it is not too late. The science of Lithuanian studies demands this. As the example of other nations which have traveled further on the road of modernism than the Lithuanians has shown, new regional differences of language arise replacing the disappearing traditional dialects, new dialectical units are being formed because a spoken language changes continuously and will always change, moreover, not uniformly in dif¬ ferent locations. Therefore, it is very important to investigate this process completely, gather data en¬ riching Lithuanian studies and contributing to the understanding of the Lithuanian na¬ tion s past. 258 LIETUVig TARMiy K1LMÈ Turinys Pratarmè ■ 5 JVADAS ■ 5 (tarmiu duomenu reiksmè kalbos istori- jai · 16, dialektologija ir kalbos praktika ■ 18, istoriné dialektologija · 19) Lietuvia tarmili tyrimo apžvalga ■ 19 (ankstyvieji darbai 19, tarp Pirmojo ir Ant¬ ro j o pasauliniu karu 23, pokario metai 25) Tarmili atsiradimas ir likimas · 28 (izofona ir kiti terminai 28, kalbiné dife- renciacija ir integracija -28, ekstralingvisti- niai faktoriai ir substratas 29) Tarmès ir bendrinè kaiba · 3 1 (bendrinès kalbos plitimą skatinantys veiks- niai 32, jos poveikis tarmnj žodynui, fone¬ tikai ir kitiems kalbiniams lygmenims 32, tarmťu poveikis bendrinei kalbai 35) Tarmili tarpusavio saveika ■ 37 Sinchronija ir diachronija · 38 (¡u tyrimo metodai -38, filologinis · 38, ly- ginamasis istorinis -39, vidiné rekonstrukci¬ ja · 40, lingvistinè geografija ir kalbu atla- sai · 40, kitu saltimi} panaudojimas ■ 40) LIETUViy TARMiy TOLIMASIS PAVELDAS · 43 (indoeuropietiškasis ir baltiškasis klodai 43, rytą baltit suskilimas ir lietuviij kalbos kil- mè · 45) DABARTINIV LIETUViy TARMiy IŠTAKOS ■ 49 (ankstyvosios lietuviu kalbos plotą suskal- džiusios izofonos 49) Nosiniai balsiai ą, f50 (јц kilmé ■ 50, susiauréjimo laikas ■ 52, padariniai -53) an, am, en, em ■ 54 (susiauréjimo laikas ir izofonos -54, siau- réjimo priežastis ir kilmé -55) Priebalsii¿ palatalizacija ir /, d afrika- cija· 56 (e, dì ir dzuku c, dz kilmè 56, afrikacijos skirtumai · 57, chronologija -57, t(v), d(v) afrikacija 57, jos chronologija -58, izofo¬ nos 58, palatalizacijos dzüki} plote ypatin- gumas -59, dzükavimo kilmés proble¬ ma 59, afrikatos žemaičii} tarméje -60, afrikacijos slava kalbose palyginimas -61) Junginio /e veliarizacija · 62 (reiškinys ir jo traktavimas ■ 62, chronolo¬ gija ■ 63, izofonos ■ 64, A. Salio hipote¬ ze ■ 64, / „kietèjimo pasekmés · 64) Tarminès diferenciacijos pradžia · 65 RYTV AUKŠTAIĆIAI ■ 69 {vadinés pastabos · 69 (ą, ţ ir an tipo junginiu likimas ■ 69, nosiniu balsiij denazalízacija ■ 70, an tipo junginiu nesiaurinimo atvejai · 70) Tarm és suskilimas · 70 (senasis ir dabartinis tarmés skirstymas 70, atslinkusios iš šiaurés inovacinès bangos ir žiemgaliu bei sèliu substrato padariniai 73, anykšténu-kupiškénu patarmès ir uteniškiu- širvintiškiu^ plotij perskèlimas 73) Panevéžiškiai · 74 (ą, ę ir an tipo junginiu virtimo jvairové, jos priežastys, izofonij slinktis 74, patarmès skilimas j piétine ir siaurinę dalj 75, žiem- galiij substraías · 76, jo sukeltos inovaciji; bangos: stipri galuniif redukcija ■ 77, kirčio atitraukimas -79. Savaiminiai procesai: kirčiuotij trumpujij ilginimas ar ilguju nekir- ciuotti trumpinimas · 80, dvibalsiu au, ai, ei galunèse monoftongizacija · 8 1 ir kt.) Širvintiškiai · 82 (svarbiausios ypatybés 82, trumpuj^ u, i kirčiuotij ilginimas 82, ilgu.J4 nekirčiuotij trumpinimas- 83, priegaidžiij niveliacija ir to reiškinio kilmé 83, kirčiavimas · 84, jvardžiuotinii} budvardžiii išnykimas -85, leksika· 85) Anykšténai · 86 (kirčiuoto negalüninio a virtimas з ir šio reiš¬ kinio kílmé · 8 6, o, é ir uo, ie suplakimas ne- kírčiuotuose skiemenyse -88, trys vokalizmo ilgumai -88, kirčio atitraukimas -88, dau- giskaitos vietininkas su baigmeniu -e- 88, kitos morfologinés ypatybés ■ 89, pietinis anykšténu kampas prie širvintiškiij ■ 89) Kupiškénai · 90 (svarbiausia ypatybé - galimo sèliu substrato padarinys · 91, o, é ir uo, ie suplakimas ne- kirčiuotuose skiemenyse · 92, balsiu sinko¬ pe · 92, kirčio atitraukimas 92, morfologi¬ jos ypatybés, siekinys · 92, leksika · 93) Uteniškiai · 93 (Vabalninko šnekta 93, žadininkai ir žali- niñkai · 94, trejopas balsiy ilgumas · 95, o, ŕ ir uo, ie suplakimas nekirčiuotuose skieme¬ nyse ■ 95, s, r kietinimas prieš e tipo vokaliz- mą ■ 96, kirčiavimas · 96; senosios morfolo¬ ginés ypatybés: du vietininkai · 96, vardi- ninko galuné -y s vieto j -is · 96, budvardžiu bevardé gíminé ■ 96, 1. sing. cond. -čia -čiau · 96, siekinys · 97, prielinksnis resp. priešdélis až(u) 97, kiti prielinksniai 97, sudurtiniai žodžiai su sveikais jungiamaisiais balsiais 97, priešdélis ata- 97, vardinin- kas vietoj galininko ■ 98, par pas · 98 priesagos -okas, -ékas, -yčia, -aičia, -učia, -oté ■ 98; gramatinés sistemos naujovés · 98, leksika -99) Vilniškiai · 99 (geriausiai išlaikyta pirmykšté rytij aukštaičil} tarmés bükié · 99, dzükavimas · 99 balsiai o, è ■ 101, kirčiavimas 101, minkštujij prie- ЬаЫц kietinimas ■ 101, s, ζ, ir š, z painioji- mas ■ 102; senosios morfologinés ypatybés: daugiskaítos vietininkai su baigmeniu -su • 102, iliatyvai su -sna, -san, -sun, -snan ir kt. · 102, priebalsiniii kamieną gen. sing, ir nom. pl. su -es · 103, ãnas jis , bet jó, jám... ■ 1 03, kataràs, añtaras, visókias ■ 103, liepiamoji nuosaka be formanto -fe ■ 103, tariamoji nuosaka su -b- · 103, priesagos -ynas, -ütis, -ickas ■ 103; naujesni morfolo¬ gijos elemental: miegój I miegó miegojo ir kt. ■ 104, kàp, tèp ■ 104, slaviški priešdéliai ■ 104; leksika ■ 104) Suslavinta vilniškiij dalis -105 (slavizacija · 105, H. Turskos darbai 108, lietuviška lenkij kalba -110, gudą „prasto- ji kalba ■ 112, pokario stalininé polonizaci- ja ■ 112, каШц mozaika 113, vilniškiu pa- tarmés likuči^ tyrimas -114, padétis Lietu- vai atgavus laisve ■ 115, svarbiausios išnai- kintos vilniškiij dalies kalbinés ypatybès: fo- netinés 116, morfologinés -116; Dieve- niškiij iškyšulio šnekta: pašalio vietininkai · 118, daugiskaitos naudininkai su baigmeniu -mu, ¡nagininkas su -mi, vienaskaitos naudi- ninko galunè -uo -ui ir kt. · 118, prielinks- niai drín \|\| dreň, iž, pie ir kt. · 118, leksika · 118) Lietuviii kalba Gudijoje 119 (jos nykimas -119, tyrimas 121, Apso - Breslau j os lietuviai 122, Drukšiu, Vidžiu, Pãstoviu lietuviai · 12 3 ; Gervéčiu lietuviš¬ ka sala · 123, Gervéčiij šnektos labai senos morfologinés ypatybés: žodžiu struktura · 125, postpoziciniai, ypač pašalio, vietinin¬ kai 125, naudininkai su galunèmis -uo, -ie ir kt. · 125, veiksmažodžh} struktüros senosios ypatybès 126, prielinksniai ingi, nog, ažu, iž ir kt. ■ 126; Ásmenos lietuviai · 126; Lazüni} lietuviška sala 126, fonetinés ypatybés ■ 128, didžiai sena morfologijos struktura: 4 postpoziciniai vietininkai · 128, loc. pl. formos su baigmenimis -sa, -su, -sui ■ 128, liepiamoji nuosaka be -k · 129, ate- matinés formos · 129, 3. praet. bòre bare irkt. ■ 129, leksika- 129, skoliniai · 129; toli rytuose seniai išnykusios lietuviu kalbos tarmine diferenciacija · 130; rytu aukštaičia salos Latvijoje 131) Vilmškiij rašomoji kalba 132 (Vilniaus miesto lietuviška šnekamoji koinè ir rašomosios kaibos užuomazgos -132, vilniškiu rašomosios „lietuviu kalbos teks- tai · 133, tos kalbos sistema, jos „nor¬ mos 134, sunykimas ■ 136; kitij rytą aukštaičiij patarmiij priemaišos XIX a. rastu kalboje · 136) PIETy AUKŠTAIČIAI · 137 (bendra charakteristika -137, šiaurinis kam¬ pas - užlietas širvintiškiij ir pietij panevé- žiškiij ypatybią ■ 138, jotvingiu substra¬ ías ■ 139, galima ргпѕц, ypač barhj, skalvia, pamedénij, jtaka · 140, dzukavimas ir pava- dinimai dzukai, Dzukija 141, priebalsiu kietinimas: r, s prieš e tipo vokalizma · 142, minkštujií r, s, z ir afrikátu nebuvimas piet- vakarii} dalyje ■ 143, υ- pridèjimas žo- džio pradžioje prieš užpakalinius balsius ir uo ■ 144, tvirtapradžhi ш, il, ir, im, in, ùl, ùr, ùm, un pirmojo démens ilginimas 144, e-, ei- > a-, ai- 144, kirčiavimas, priegaidžia niveliacija 145, senosios morfolo¬ ginés ypatybès: priebalsiniii kamienu gen. sing, ir nom. pl. formos su baigmeniu -es, nom. sing. galüné -uoj -uo , dat. sing, -uo -ui · 145, abiejii vidaus vietininkij reiš- kimas vienaskaitos iliatyvo ir daugiskaitos inesyvo formomis 145, daugiskaitos nau- dininkas ir ¿nagininkas su baigmeniu -mi ■ 146, jvardžiuotiniu formi¿ nykimas ir to ny- kimo pasekmès ■ 146, veiksmažodžiu atema- tinès formos ir јц perdirbiniai · 147, butojo dažninio laiko formu reliktaì · 147, tariamoji nuosaka su -táu, -tai ■ 147, geidžiamoji nuosaka su ѓеѕ /à · 147, sangražos dalelytè -se -si ■ 148, 3. praet. sùké suko ir vaiiàu važiavo tipo formos · 148, diminutyvai su -elis, -ulis, -ukas, -ulis, -aitis, -ynas ir kt. · 148, sintaksinés konstrukcijos su vardinin- ku ■ 149) Suslavéje pakraščiai · 150 (Trakij аруііпкіц lenkinimas ir gudini- mas ■ 150, Aukštadvario, Rudiškiu ir Butri- топіц polonizacija · 150, Eišiškiu sugudini- mas · 151) Salos Gudijoje 152 (Benekainys, Varenavas, Ramaškonys 152, Rodünia, Nočia 152, Pelesa 153, Asa¬ va, Žirmunai, Lyda 154, morfologijos ура- tybès: dat.-instr. pl. su ~mu, dat. sing. -uo > -o, priešdélis fu- ■ 155, Gardino apy- linkés 155) Salos Lenkijoje · 156 (lietuviškos vietovès, lietuvybés varžymas, švietimas · 156, organizacinis gyvenimas, spauda, saviveikla · 159, poionizacija ■ 160, kalbos ypatybés · 160) Persikéléliai jotvingiy žeméje 161 (lietuviij kilmés oikonimai, istorijos šaltiniu duomenys 161, piett¿ aukštaičiu tarmés reliktai vietos slavu kalbose ■ 162) Bandymai kurti rasomąją kalbą · 163 VAKARV AUKŠTAIČIAI · 165 (suskirstymas 165, padètis Lietuvos vi- duryje 166, ploto sumažéjimas 166) Kauniškiai ■ 166 (terminai suvalkiečiai, Suvalkija, Süduva, Uinemuné ir specifinès etnokultfiriněs sri- ties susidarymas ■ 167; zanavykai ir kap- sai · 167; išlaikyta senoji fonetiné siste¬ ma ■ I 67; à, é > o, é ■ 1 67, kirčiuotu α, e ilginimas - 167, ir, ùr... > ir, (ir... ■ 1 68, savita f, / \|\| en, in distribucija · 1 68, a(i)- \|\| e(i)- ■ 1 69, žodžio pradžios v- ■ 1 69; gerai išlaikyta senoji linksniavimo sistema · 169, jvardžiuotiniai jvardžiai ■ 169, veiksmažo- аііц dviskaita ■ 170, saviti butojo laiko trumpiniai ■ 170, sveika sangražos dalely- té -s/ · 170, gausus priesag4 -ukas, -utis var- tojimas · 170, galininkas pò neiginio ■ 170; leksika · 170; pirmieji bandymai rašyti kau- niškiij patarme · 170) XVI—XIX a. rašomoji „žemaičiij kaiba · 171 (priebalsj / kietinantys prieš e tipo vokaliz- mą vakarj aukštaičiai · 1 71, ju plote esanti Nevéžio žemuma - Žemaičiy kunigaikšti- jos branduolys, daves pavadinima žemai- čiaras 172, Žemaičiai ir Aukštaičiai is¬ torijos šaltiniuose -172, senojí „žemaičhj kalba , jos kilmé -174, ypatybés 175, norminimas 176, abiejij ano meto гаѕотц- щ каіЬц ištakos, јц dialektologínis lokaliza- vimas · 177, rašomosios „їетаісіц kalbos susidarymas ir likimas ■ 178) 10 Prüsijos vakarij aukštaičiai 180 (lietuviai kryžiuočiu valstybèje ir prusii— lie- tuviij kalbinè riba · 180, A. Bezzenbergerio linija 181, dykra ir vietovardžiij bei asmen- vardžii} duomenys ■ 182, vietinès lietuvìij kalbos duomenys -182, prusij etnosas Nad- ruvoje ir Skalvoje · 184, ртѕц ir lietuviu kontaktai ■ 184, lietuviu kalbos prüsizmai · 184, dykros apgyvendinimas, lietuviu kalbos vakariné riba 185, Prüsijos vakarj aukštai- čiu tarmés senasis lietuviu kalbos mo¬ delis · 186, dvi patarmès · 186, baltij ã li- kimas · 187, o, é ir uo, ie sutapimas -187, au, ai, éi > a, ë ■ 187) Prüsijos lietuviu rašomoji kaiba ■ 189 (pirmosios spausdintos knygos ■ 189, Maž- vydo raštai dialektologijos poziöriu · 189, vèlesni tekstai: Wolfenbüttelio postilè, В. Vilento ir J. Bretkuno raštai · 189, piétines patarmés jsigalèjimas raštuose: J. Réza ir D. Kleinas · 190, tolesné rašomosios kalbos raida ■ 190, lyginamosios indoeuropiečiij kalbotyros specialistu susidomèjimas Prüsijos lietuviu kaiba: A. Schleicherio ir F. Kuršaičio darbu reikšme 191, germanizacija 191, lietuvii} ir vokiečiij kalbij saveika, rašomo¬ sios kalbos Mažojoje Lietuvoje sumenkèji- mas ■ 192) Bendriné lietuviii rašomoji kaiba ■ 194 (jos užuomazgos - iš Mažosios Lietuvos · 194, specif iniai mažlietuvhi kalbos elemen¬ tal dabartinèje bendrinéje kalboje 196, bendrinés kalbos küryba · 198) Mjslingoji Zietela 198 (Zietelos pavadinimas -199, ryšiai su vaka¬ nt aukštaičiais kauniškiais · 199, büdingi vakarj baltams šnektos elemental -200, nykimo istoríja -200, šnektos tyrimo ap- žvalga, A. Vidugirio nuopelnai · 201, išlai- kytas labai senas morfologijos modelis: paša- lio vietininkai, naudininko galunè -uo -ui , gausios atematinio asmenavimo liekanos, 3. praet. forma bit buvo , seni nekaitomi žodžiai ir kt. · 201, ¿domi leksika 202, stipri slavij ¡taka -202, šnektos kilmès mjslè ir galimas jos sprendimas -202) Šiauliškiai -203 (labiausiai nuo pirmykščio modelio nutolusi vakara aukštaičii} patarmé 203, galùniii trumpinimas -203, ilgojo vokalizmo re¬ dukcija nekirčiuotuose skiemenyse 204, trejopas kirčio atitraukimas · 204, kirčiuotij trumpujij u, í ilginimas 205, priebalsio / kietinimo ruožas 205, nenuoseklus e- > а- ■ 205, Baisogalos, Dotnuvos, Kèdainiij, Jonavos šnekta 205, žemaitybés šiaurés vakara ploto pakraščiuose 205, šlekii} šnekta -205) ŽEMAIČIAI · 207 Kuršhi substraías -207 (lietuviij-kuršiii kalbiné riba istorijos šaltinia duomenimis - 208, vietovardžiij su kuršiij kalbos ypatybèmis paplitimas -208, kuršiij fonetikos elemental žemaičiu tarméje · 209, archeologijos duomenys -210, rytinès ploto dalies ankstyvas sulietuvèjimas, kuršiy etno- П so uzimamo ploto traukimasis šiaurěs vakaru link ir lietuviu infiltracija ¡ kuršiu žemes · 210, kuršiu substrato poveikio jvairové · 211, reminiscencijos senosiose gramatikose ■212, pralietuviu vokalizmo pakitimas del kuršiu substrato: o, ę [bk. uo, ie] virtimas ou, ęi / o, ę ■ 2 13; ã > о > uo, dèi substrato gražintas ä ■ 2 15; u, í > p, e ■ 216; an, en, un, in gražinimas vietoj q, e, q, j ■ 217; galuniu redukcija 217; kirčio atitraukimas · 220; ei II ie, k , g II č, di, s, z II š, ž mišimas ■ 223; í > e bu vimas žodžio vidurio morfemose ■ 223; nuo ргпѕц, gal ir kuršiij atslinkusios ia > e bangos susidürimas su afrikacijos banga ir afrikáta vengimo tendencija ■ 224; žemaičiu dzukavimas · 225; asimiliacinio priebalsiu minkštinimo nykimas 225; galimos kuršiu substrato apraiškos morfologijoje · 226; kuršiij kilmés leksika 226) Savasis paveldas -227 (uo, ie > p. ie. п, i ■ 227, akütiniu galuniu trumpèjimas ■ 227, o, é dvibalséjimas, q, e, ц, ( nosinis rezonansas ir q, ę bei an tipo jungi- niu siauréjimas · 228, ai, ei monoftongiza- cija 229, fonetinés kaitos salyginè chrono- logija 229; senieji morfologijos reiškiniai: dviskaita 230, naudininko galûnès -uo, -ie ir vietininko -é-je, -uo-je, daugiskaitos vieti- ninkai su -use, baigmuo -su 230, jvardžiu ace. sing, forma mani mane , III asmens ¡vardžio formos iš ana- kamieno -230, veiksmažodžia 2. sing, baigmuo -í, 1. pl. *-mã ir liepiamosios nuosakos formantas -ke- 230, sudurtiniai daiktavardžiai ir veiksmažodžiii priešdéliai -230; vèlesnis že¬ maičiu morfologijos kitimas 230; leksi¬ ka ■ 23 1 ; žemaičiu etnokulturinés srities su- sidarymas 231; tarmès suskirstymas 232) Raseiniškiai -232 (pereinamasis dialektas tarp vakarii aukš- taičitj ir žemaičiu 232, trejopas kirčiavimas, priegaidès ■ 233, q. ţ. ц, j atitikmenu jvairo- vè ir „antrinè nazalizacija · 234. ai. ei ir e-, a- pakitimai ■ 234, ir, ùr... > ier, tior... · 234, pridétinis v- ■ 234, marga morfologija, persi- pynç aukštaičiu ir žemaičiu dementai · 234, dat.-instr. pl. galline -ums · 235, bíidvardžiu bevardés giminés pakaitalai 235, priesagos -ukas, -iké ■ 235) Varniškiai · 236 {an tipo junginiu atitikmenys · 236, artima raseiniškiams rytine dalis · 236, č, di \|\| f, d paradigmose išlyginimo pradmenys · 237, p, e vietoj u, i ■ 237, kirčiavimas, priegai- dés ■ 237, ai, ei > a, è · 237, Švékšnos - Gardamo šnekta -238, morfologija, žo- džiu daryba, leksika -238) Telšiškiai -239 (tipiška žemaičiu patarmé · 239, uo, ie > ou, ęi savitumai 239, balsiu asimiliacijos reiš¬ kiniai · 240, č, dž \|\| t, d paradigmose išlygi¬ nimo elemental 241, kirčiavimas ir priegai- dés · 241, q, ę pakitimu jvairové · 242, ai, ei > ä, e nevienodumas -242, ilgojo vokalizmo sutrumpéjimas prieškirtiniuose skiemeny- se ■ 242, perdem žemaitiška morfologija, bevardés giminés pakaitalai, butasis dažninis laikas 242, sintakse 243, žodžiu daryba ir leksika -243) 12 Kretingiškiai -244 (irgi tipiški žemaičiai, neturintys balsią asi- miliacijos 244, paradigmi} išlyginimas pa- naikinant afrikatas ir јц vengimo tendenci¬ ja ■ 244, kirčiavimas ir priegaidès ■ 245, ą, ę pakitimu jvairovè ■ 245, ai, ei > ã, ë ne- vienodumas · 245, perdèm žemaitiška mor¬ fologija ■ 246, gausus dviskaitos vartoji- mas 246, leksika ir žodžiij daryba 246) Vakarii žemaičiai -247 (dèi termino žemaičiai · 247, patarmès jvairové 247, kuršininku substraías -247, dialekto nykimas -248, buvusi žemaičiij patarmé Karaliaučiaus krašte -248, uo, ie > o, é ir sutapimas su o, é ■ 248, u, i \|\| о, e ir e ę priklausymas nuo tolesnio skiemens 248, č, dž II t, d distribucija 248, stiprus galunhj trumpinimas 249, kirčiavimas ir priegai¬ dès · 249, ą, epakitimi} jvairové · 249, an, am, en, em ■ 249, ai, ei > ã, ë ■ 249, kirčiuo- Щ a, e neilginimas ir priebalsiu asimiliacinio minkštinimo nebuvimas 249, vokiečiu kalbos jtaka 250, morfologija: gausus dvis¬ kaitos vartojimas 250, ¿vardžhj teves taves tipo formos 250, prielinksniai su naudinin- ku ir vokiškas vietininko reiškimas -250, žodžiu daryba -250, leksika 250) Bandymai kurti rasomąją kalbą -252 (Mažvydas ir kiti senieji autoriai žemaičiai ■ 252, šios tarmés atstovai ano meto Lietuvos valstybéje -252, žemaičiu jsivyravimas XIX a. raštijoje, vieningos rašomosios kalbos nesukurimas 252) BAIGIAMOSIOS PASTABOS ■ 254 SUMMARY · 256 SUTRUMPINIMAI · 259 ŠALTINIV SUTRUMPINIMAI · 261 LITERATÜROS SUTRUMPINIMAI ■ 262 LITERATURA IR ŠALTINIAI · 263 ASMENVARDŽIV RODYKLÊ ■ 281 VIETOVARDŽiy RODYKLÈ ■ 286 13
adam_txt	Zigmas Zinkevičius The Origin of Lithuanian Dialects Summary Lithuanian dialects have traveled the complicated road of development as have the Lithuanian language itself and the nation speaking it. These are considered to be the early isophones that divided the area of the Lithuanian language and gave a start to its dialects: 1. α, ξ > ц, t — began in the Xth century and perhaps even in the IXth c; 2. an, am, en, em > un, um, in, im — occurred in the XI-XIHth c; 3. ti, di > č, dì / с, dz; the beginning of the palatization of the consonants t, d — be¬ fore the Xlth c, the affrication ended in the eastern part of the area in the XIVth c and in the western part in the XVth c; 4. t(v), d{v) > c(v), dz(v) before í type vocalism; the beginning of the palatization prob¬ ably occurred in the Xl-XIIth c, while affrication ended around the XVth c. 5. ¡a > є in the future area of the žemaičiai (Samogitian) dialect probably before the XIHth c, and the clear separation of the žemaičiai from the aukštaičiai according to the usage of affricates - only from the XVth c. 6. the velarization of the form le probably began in the Xth c. An analysis of the oldest significant dialect peculiarities shows that due to the narrow¬ ing of q, e the area of the Lithuanian language at an early time, apparently around the IX- Xth c, split into two parts: the western where ą, ę remained not narrowed, and the eastern where they were narrowed. Later, about the XI-XIHth c, the narrowing of an, am, en, em divided the eastern part into the current southern and eastern aukštaičiai dialects; the southern aukštaičiai re¬ tained these forms while the eastern aukštaičiai narrowed them. The most important causes of the split of the eastern aukštaičiai dialect, the most changed of all the aukštaičiai dialects from proto-Lithuanian, into smaller dialects were the from the north arriving waves of softening endings and retracting accents and oth¬ er changes, created by the Semigallian and Selonian substrata. In the relatively unified dialect area in the northwest distinct innovations arose quite early, forming the embryos of the current panevéžiškiai, especially the northern, and kupiškénai as well as the anykšténai dialects. The Semigallian (northern panevéžiškiai) and Selonian (kupiskènai- anykšténai) substratum in many cases may have given the impulse for these innovations. 256 LIETUViy TARMiy KILMÉ The developed kupiškénai and anykšténai dialects divided in half the relatively unified eastern aukštaiciai dialect. Afterwards, the innovative panevéžiškiai wave arriving from the northwest flooded the western part of the east aukštaiciai dialect, and only some plac¬ es on its eastern borders (around Vabalninkas and between Kavarskas-Vidiskiai) changed less and now are similar to the uteniškiai (Vabalninkas) and širvintiškiai (Kavarskas- Vidiskiai) dialects, which are geographically beyond the kupiškénai and anykšténai dia¬ lect areas. The remaining larger part of the eastern aukštaiciai dialect, which was to the east of the kupiškénai, anykšténai and Širvintiškiai dialects, still remained unified for a long time after the appearance of these dialects even though the old inherited č, dž / с, dz isophones and other isophones of the dzükai had already made inroads. The other dif¬ ferences characteristic of the uteniškiai and vilniŠkiai dialects, at least in phonetics, developed later. The narrowing of the ą, ę determined the southern aukštaiciai dialect, but the retention of the an, am, en, em diphthongs as well as the substratum or the Yotvingians helped preserve more archaic forms in this dialect. The western aukštaiciai dialect has changed the least from the protoLithuanian prototype and has retained the ancient structure of the Lithuanian language the most, especially in the area that was enslaved by the Teutonic knights and became part of the German state of Prussia. This was determined by the language substratum of the Western Baits, first of all the Prussians, who retained the very old Baltic model as well as archaic forms. One can search for the sources of our common language in this dialect. The ZieteJa dialect is considered to be a relic or the Western aukštaiciai dialect, which in earlier times had spread far to the east and southeast. The innovative waves of the Curonians-Semigallians arriving from the north deter¬ mined the origin of the western aukštaiciai šiauliškiai dialect. The Curonian substratum (pi, ęi, and ç- , ę instead of uo, ie; an, en, un, in instead of q, e, if, /; reduction of endings; withdrawal of the accent, etc.) had a determining influence on the appearance of the žemaičiai dialect. The chronological order of the phonetic development of the Žemaičiai dialect was the following: 1. the broadening of the short а, і and conversion into ç, e; 2. the disappearance of the short vowels and a reduction of the long circumflexes in unaccented endings; the shortening of acute endings; 3. the withdrawal of the accent; 4. the conversion of the diphthongs uo, ie into п, Ї / ou, ęi I о, ё; 5. the monophtongization of the diphthongs ai, ei; 6. the narrowing of the nasal vowels a, e and the diphthongs an, am, en, em. 257 SUMMARY Dialects are one of the more important elements of a nation's heritage. We should honor dialects, compile the data about them necessary for scholarly works; study them while at the same time enriching the field of Lithuanian studies. Under the conditions of today's dynamic life dialects are disappearing. And they will disappear in the future. It is impossible to stop this process and there is no need to do so. It is important to value the importance of dialects and not to encourage their nivelation artificially. It is essential to investigate them fully while it is not too late. The science of Lithuanian studies demands this. As the example of other nations which have traveled further on the road of modernism than the Lithuanians has shown, new regional differences of language arise replacing the disappearing traditional dialects, new dialectical units are being formed because a spoken language changes continuously and will always change, moreover, not uniformly in dif¬ ferent locations. Therefore, it is very important to investigate this process completely, gather data en¬ riching Lithuanian studies and contributing to the understanding of the Lithuanian na¬ tion's past. 258 LIETUVig TARMiy K1LMÈ Turinys Pratarmè ■ 5 JVADAS ■ 5 (tarmiu duomenu reiksmè kalbos istori- jai · 16, dialektologija ir kalbos praktika ■ 18, istoriné dialektologija · 19) Lietuvia tarmili tyrimo apžvalga ■ 19 (ankstyvieji darbai 19, tarp Pirmojo ir Ant¬ ro j o pasauliniu karu 23, pokario metai 25) Tarmili atsiradimas ir likimas · 28 (izofona ir kiti terminai 28, kalbiné dife- renciacija ir integracija -28, ekstralingvisti- niai faktoriai ir substratas 29) Tarmès ir bendrinè kaiba · 3 1 (bendrinès kalbos plitimą skatinantys veiks- niai ' 32, jos poveikis tarmnj žodynui, fone¬ tikai ir kitiems kalbiniams lygmenims '32, tarmťu poveikis bendrinei kalbai 35) Tarmili tarpusavio saveika ■ 37 Sinchronija ir diachronija · 38 (¡u tyrimo metodai -38, filologinis · 38, ly- ginamasis istorinis -39, vidiné rekonstrukci¬ ja · 40, lingvistinè geografija ir kalbu atla- sai · 40, kitu saltimi} panaudojimas ■ 40) LIETUViy TARMiy TOLIMASIS PAVELDAS · 43 (indoeuropietiškasis ir baltiškasis klodai 43, rytą baltit suskilimas ir lietuviij kalbos kil- mè · 45) DABARTINIV LIETUViy TARMiy IŠTAKOS ■ 49 (ankstyvosios lietuviu kalbos plotą suskal- džiusios izofonos 49) Nosiniai balsiai ą, f50 (јц kilmé ■ 50, susiauréjimo laikas ■ 52, padariniai -53) an, am, en, em ■ 54 (susiauréjimo laikas ir izofonos -54, siau- réjimo priežastis ir kilmé -55) Priebalsii¿ palatalizacija ir /, d afrika- cija· 56 (e, dì ir dzuku c, dz kilmè 56, afrikacijos skirtumai · 57, chronologija -57, t(v), d(v) afrikacija 57, jos chronologija -58, izofo¬ nos 58, palatalizacijos dzüki} plote ypatin- gumas -59, dzükavimo kilmés proble¬ ma 59, afrikatos žemaičii} tarméje -60, afrikacijos slava kalbose palyginimas -61) Junginio /e veliarizacija · 62 (reiškinys ir jo traktavimas ■ 62, chronolo¬ gija ■ 63, izofonos ■ 64, A. Salio hipote¬ ze ■ 64, / „kietèjimo" pasekmés · 64) Tarminès diferenciacijos pradžia · 65 RYTV AUKŠTAIĆIAI ■ 69 {vadinés pastabos · 69 (ą, ţ ir an tipo junginiu likimas ■ 69, nosiniu balsiij denazalízacija ■ 70, an tipo junginiu nesiaurinimo atvejai · 70) Tarm és suskilimas · 70 (senasis ir dabartinis tarmés skirstymas 70, atslinkusios iš šiaurés inovacinès bangos ir žiemgaliu bei sèliu substrato padariniai 73, anykšténu-kupiškénu patarmès ir uteniškiu- širvintiškiu^ plotij perskèlimas 73) Panevéžiškiai · 74 (ą, ę ir an tipo junginiu virtimo jvairové, jos priežastys, izofonij slinktis 74, patarmès skilimas j piétine ir siaurinę dalj 75, žiem- galiij substraías · 76, jo sukeltos inovaciji; bangos: stipri galuniif redukcija ■ 77, kirčio atitraukimas -79. Savaiminiai procesai: kirčiuotij trumpujij ilginimas ar ilguju nekir- ciuotti trumpinimas · 80, dvibalsiu au, ai, ei galunèse monoftongizacija · 8 1 ir kt.) Širvintiškiai · 82 (svarbiausios ypatybés 82, trumpuj^ u, i kirčiuotij ilginimas 82, ilgu.J4 nekirčiuotij trumpinimas- 83, priegaidžiij niveliacija ir to reiškinio kilmé 83, kirčiavimas · 84, jvardžiuotinii} budvardžiii išnykimas -85, leksika· 85) Anykšténai · 86 (kirčiuoto negalüninio a virtimas з ir šio reiš¬ kinio kílmé · 8 6, o, é ir uo, ie suplakimas ne- kírčiuotuose skiemenyse -88, trys vokalizmo ilgumai -88, kirčio atitraukimas -88, dau- giskaitos vietininkas su baigmeniu -e- 88, kitos morfologinés ypatybés ■ 89, pietinis anykšténu kampas prie širvintiškiij ■ 89) Kupiškénai · 90 (svarbiausia ypatybé - galimo sèliu substrato padarinys · 91, o, é ir uo, ie suplakimas ne- kirčiuotuose skiemenyse · 92, balsiu sinko¬ pe · 92, kirčio atitraukimas 92, morfologi¬ jos ypatybés, siekinys · 92, leksika · 93) Uteniškiai · 93 (Vabalninko šnekta 93, žadininkai ir žali- niñkai · 94, trejopas balsiy ilgumas · 95, o, ŕ ir uo, ie suplakimas nekirčiuotuose skieme¬ nyse ■ 95, s, r kietinimas prieš e tipo vokaliz- mą ■ 96, kirčiavimas · 96; senosios morfolo¬ ginés ypatybés: du vietininkai · 96, vardi- ninko galuné -y s vieto j -is · 96, budvardžiu bevardé gíminé ■ 96, 1. sing. cond. -čia '-čiau' · 96, siekinys · 97, prielinksnis resp. priešdélis až(u) 97, kiti prielinksniai 97, sudurtiniai žodžiai su sveikais jungiamaisiais balsiais 97, priešdélis ata- 97, vardinin- kas vietoj galininko ■ 98, par 'pas' · 98 priesagos -okas, -ékas, -yčia, -aičia, -učia, -oté ■ 98; gramatinés sistemos naujovés · 98, leksika -99) Vilniškiai · 99 (geriausiai išlaikyta pirmykšté rytij aukštaičil} tarmés bükié · 99, dzükavimas · 99 balsiai o, è ■ 101, kirčiavimas 101, minkštujij prie- ЬаЫц kietinimas ■ 101, s, ζ, ir š, z painioji- mas ■ 102; senosios morfologinés ypatybés: daugiskaítos vietininkai su baigmeniu -su • 102, iliatyvai su -sna, -san, -sun, -snan ir kt. · 102, priebalsiniii kamieną gen. sing, ir nom. pl. su -es · 103, ãnas 'jis', bet jó, jám. ■ 1 03, kataràs, añtaras, visókias ■ 103, liepiamoji nuosaka be formanto -fe ■ 103, tariamoji nuosaka su -b- · 103, priesagos -ynas, -ütis, -ickas ■ 103; naujesni morfolo¬ gijos elemental: miegój I miegó 'miegojo' ir kt. ■ 104, kàp, tèp ■ 104, slaviški priešdéliai ■ 104; leksika ■ 104) Suslavinta vilniškiij dalis -105 (slavizacija · 105, H. Turskos darbai 108, lietuviška lenkij kalba -110, gudą „prasto- ji" kalba ■ 112, pokario stalininé polonizaci- ja ■ 112, каШц mozaika 113, vilniškiu pa- tarmés likuči^ tyrimas -114, padétis Lietu- vai atgavus laisve ■ 115, svarbiausios išnai- kintos vilniškiij dalies kalbinés ypatybès: fo- netinés 116, morfologinés -116; Dieve- niškiij iškyšulio šnekta: pašalio vietininkai · 118, daugiskaitos naudininkai su baigmeniu -mu, ¡nagininkas su -mi, vienaskaitos naudi- ninko galunè -uo '-ui' ir kt. · 118, prielinks- niai drín \|\| dreň, iž, pie ir kt. · 118, leksika · 118) Lietuviii kalba Gudijoje 119 (jos nykimas -119, tyrimas 121, Apso - Breslau j os lietuviai 122, Drukšiu, Vidžiu, Pãstoviu lietuviai · 12 3 ; Gervéčiu lietuviš¬ ka sala · 123, Gervéčiij šnektos labai senos morfologinés ypatybés: žodžiu struktura · 125, postpoziciniai, ypač pašalio, vietinin¬ kai 125, naudininkai su galunèmis -uo, -ie ir kt. · 125, veiksmažodžh} struktüros senosios ypatybès 126, prielinksniai ingi, nog, ažu, iž ir kt. ■ 126; Ásmenos lietuviai · 126; Lazüni} lietuviška sala 126, fonetinés ypatybés ■ 128, didžiai sena morfologijos struktura: 4 postpoziciniai vietininkai · 128, loc. pl. formos su baigmenimis -sa, -su, -sui ■ 128, liepiamoji nuosaka be -k · 129, ate- matinés formos · 129, 3. praet. bòre 'bare' irkt. ■ 129, leksika- 129, skoliniai · 129; toli rytuose seniai išnykusios lietuviu kalbos tarmine diferenciacija · 130; rytu aukštaičia salos Latvijoje 131) Vilmškiij rašomoji kalba 132 (Vilniaus miesto lietuviška šnekamoji koinè ir rašomosios kaibos užuomazgos -132, vilniškiu rašomosios „lietuviu kalbos" teks- tai · 133, tos kalbos sistema, jos „nor¬ mos" 134, sunykimas ■ 136; kitij rytą aukštaičiij patarmiij priemaišos XIX a. rastu kalboje · 136) PIETy AUKŠTAIČIAI · 137 (bendra charakteristika -137, šiaurinis kam¬ pas - užlietas širvintiškiij ir pietij panevé- žiškiij ypatybią ■ 138, jotvingiu substra¬ ías ■ 139, galima ргпѕц, ypač barhj, skalvia, pamedénij, jtaka · 140, dzukavimas ir pava- dinimai dzukai, Dzukija 141, priebalsiu kietinimas: r, s prieš e tipo vokalizma · 142, minkštujií r, s, z ir afrikátu nebuvimas piet- vakarii} dalyje ■ 143, υ- pridèjimas žo- džio pradžioje prieš užpakalinius balsius ir uo ■ 144, tvirtapradžhi ш, il, ir, im, in, ùl, ùr, ùm, un pirmojo démens ilginimas 144, e-, ei- > a-, ai- 144, kirčiavimas, priegaidžia niveliacija 145, senosios morfolo¬ ginés ypatybès: priebalsiniii kamienu gen. sing, ir nom. pl. formos su baigmeniu -es, nom. sing. galüné -uoj '-uo', dat. sing, -uo '-ui' · 145, abiejii vidaus vietininkij reiš- kimas vienaskaitos iliatyvo ir daugiskaitos inesyvo formomis 145, daugiskaitos nau- dininkas ir ¿nagininkas su baigmeniu -mi ■ 146, jvardžiuotiniu formi¿ nykimas ir to ny- kimo pasekmès ■ 146, veiksmažodžiu atema- tinès formos ir јц perdirbiniai · 147, butojo dažninio laiko formu reliktaì · 147, tariamoji nuosaka su -táu, -tai ■ 147, geidžiamoji nuosaka su ѓеѕ /à · 147, sangražos dalelytè -se'-si' ■ 148, 3. praet. sùké 'suko' ir vaiiàu 'važiavo' tipo formos · 148, diminutyvai su -elis, -ulis, -ukas, -ulis, -aitis, -ynas ir kt. · 148, sintaksinés konstrukcijos su vardinin- ku ■ 149) Suslavéje pakraščiai · 150 (Trakij аруііпкіц lenkinimas ir gudini- mas ■ 150, Aukštadvario, Rudiškiu ir Butri- топіц polonizacija · 150, Eišiškiu sugudini- mas · 151) Salos Gudijoje 152 (Benekainys, Varenavas, Ramaškonys 152, Rodünia, Nočia 152, Pelesa 153, Asa¬ va, Žirmunai, Lyda 154, morfologijos ура- tybès: dat.-instr. pl. su ~mu, dat. sing. -uo > -o, priešdélis fu- ■ 155, Gardino apy- linkés 155) Salos Lenkijoje · 156 (lietuviškos vietovès, lietuvybés varžymas, švietimas · 156, organizacinis gyvenimas, spauda, saviveikla · 159, poionizacija ■ 160, kalbos ypatybés · 160) Persikéléliai jotvingiy žeméje 161 (lietuviij kilmés oikonimai, istorijos šaltiniu duomenys 161, piett¿ aukštaičiu tarmés reliktai vietos slavu kalbose ■ 162) Bandymai kurti rasomąją kalbą · 163 VAKARV AUKŠTAIČIAI · 165 (suskirstymas 165, padètis Lietuvos vi- duryje 166, ploto sumažéjimas 166) Kauniškiai ■ 166 (terminai suvalkiečiai, Suvalkija, Süduva, Uinemuné ir specifinès etnokultfiriněs sri- ties susidarymas ■ 167; zanavykai ir kap- sai · 167; išlaikyta senoji fonetiné siste¬ ma ■ I 67; à, é > o, é ■ 1 67, kirčiuotu α, e ilginimas - 167, ir, ùr. > ir, (ir. ■ 1 68, savita f, / \|\| en, in distribucija · 1 68, a(i)- \|\| e(i)- ■ 1 69, žodžio pradžios v- ■ 1 69; gerai išlaikyta senoji linksniavimo sistema · 169, jvardžiuotiniai jvardžiai ■ 169, veiksmažo- аііц dviskaita ■ 170, saviti butojo laiko trumpiniai ■ 170, sveika sangražos dalely- té -s/ · 170, gausus priesag4 -ukas, -utis var- tojimas · 170, galininkas pò neiginio ■ 170; leksika · 170; pirmieji bandymai rašyti kau- niškiij patarme · 170) XVI—XIX a. rašomoji „žemaičiij kaiba"· 171 (priebalsj / kietinantys prieš e tipo vokaliz- mą vakarj aukštaičiai · 1 71, ju plote esanti Nevéžio žemuma - Žemaičiy kunigaikšti- jos branduolys, daves pavadinima žemai- čiaras 172, Žemaičiai ir Aukštaičiai is¬ torijos šaltiniuose -172, senojí „žemaičhj kalba", jos kilmé -174, ypatybés 175, norminimas 176, abiejij ano meto гаѕотц- 'щ каіЬц ištakos, јц dialektologínis lokaliza- vimas · 177, rašomosios „їетаісіц kalbos" susidarymas ir likimas ■ 178) 10 Prüsijos vakarij aukštaičiai 180 (lietuviai kryžiuočiu valstybèje ir prusii— lie- tuviij kalbinè riba · 180, A. Bezzenbergerio linija 181, dykra ir vietovardžiij bei asmen- vardžii} duomenys ■ 182, vietinès lietuvìij kalbos duomenys -182, prusij etnosas Nad- ruvoje ir Skalvoje · 184, ртѕц ir lietuviu kontaktai ■ 184, lietuviu kalbos prüsizmai · 184, dykros apgyvendinimas, lietuviu kalbos vakariné riba 185, Prüsijos vakarj aukštai- čiu tarmés senasis lietuviu kalbos mo¬ delis · 186, dvi patarmès · 186, baltij ã li- kimas · 187, o, é ir uo, ie sutapimas -187, au, ai, éi > a, ë ■ 187) Prüsijos lietuviu rašomoji kaiba ■ 189 (pirmosios spausdintos knygos ■ 189, Maž- vydo raštai dialektologijos poziöriu · 189, vèlesni tekstai: Wolfenbüttelio postilè, В. Vilento ir J. Bretkuno raštai · 189, piétines patarmés jsigalèjimas raštuose: J. Réza ir D. Kleinas · 190, tolesné rašomosios kalbos raida ■ 190, lyginamosios indoeuropiečiij kalbotyros specialistu susidomèjimas Prüsijos lietuviu kaiba: A. Schleicherio ir F. Kuršaičio darbu reikšme 191, germanizacija 191, lietuvii} ir vokiečiij kalbij saveika, rašomo¬ sios kalbos Mažojoje Lietuvoje sumenkèji- mas ■ 192) Bendriné lietuviii rašomoji kaiba ■ 194 (jos užuomazgos - iš Mažosios Lietuvos · 194, specif iniai mažlietuvhi kalbos elemen¬ tal dabartinèje bendrinéje kalboje 196, bendrinés kalbos küryba · 198) Mjslingoji Zietela 198 (Zietelos pavadinimas -199, ryšiai su vaka¬ nt aukštaičiais kauniškiais · 199, büdingi vakarj baltams šnektos elemental -200, nykimo istoríja -200, šnektos tyrimo ap- žvalga, A. Vidugirio nuopelnai · 201, išlai- kytas labai senas morfologijos modelis: paša- lio vietininkai, naudininko galunè -uo '-ui', gausios atematinio asmenavimo liekanos, 3. praet. forma bit 'buvo', seni nekaitomi žodžiai ir kt. · 201, ¿domi leksika 202, stipri slavij ¡taka -202, šnektos kilmès mjslè ir galimas jos sprendimas -202) Šiauliškiai -203 (labiausiai nuo pirmykščio modelio nutolusi vakara aukštaičii} patarmé 203, galùniii trumpinimas -203, ilgojo vokalizmo re¬ dukcija nekirčiuotuose skiemenyse 204, trejopas kirčio atitraukimas · 204, kirčiuotij trumpujij u, í ilginimas 205, priebalsio / kietinimo ruožas 205, nenuoseklus e- > а- ■ 205, Baisogalos, Dotnuvos, Kèdainiij, Jonavos šnekta 205, žemaitybés šiaurés vakara ploto pakraščiuose 205, šlekii} šnekta -205) ŽEMAIČIAI · 207 Kuršhi substraías -207 (lietuviij-kuršiii kalbiné riba istorijos šaltinia duomenimis - 208, vietovardžiij su kuršiij kalbos ypatybèmis paplitimas -208, kuršiij fonetikos elemental žemaičiu tarméje · 209, archeologijos duomenys -210, rytinès ploto dalies ankstyvas sulietuvèjimas, kuršiy etno- П so uzimamo ploto traukimasis šiaurěs vakaru link ir lietuviu infiltracija ¡ kuršiu žemes · 210, kuršiu substrato poveikio jvairové · 211, reminiscencijos senosiose gramatikose ■212, pralietuviu vokalizmo pakitimas del kuršiu substrato: o, ę [bk. uo, ie] virtimas ou, ęi / o, ę ■ 2 13; ã > о > uo, dèi substrato gražintas ä ■ 2 15; u, í > p, e ■ 216; an, en, un, in gražinimas vietoj q, e, q, j ■ 217; galuniu redukcija 217; kirčio atitraukimas · 220; ei II ie, k' , g' II č, di, s, z II š, ž mišimas ■ 223; í > e bu vimas žodžio vidurio morfemose ■ 223; nuo ргпѕц, gal ir kuršiij atslinkusios ia > e bangos susidürimas su afrikacijos banga ir afrikáta vengimo tendencija ■ 224; žemaičiu dzukavimas · 225; asimiliacinio priebalsiu minkštinimo nykimas 225; galimos kuršiu substrato apraiškos morfologijoje · 226; kuršiij kilmés leksika 226) Savasis paveldas -227 (uo, ie > p. ie. п, i ■ 227, akütiniu galuniu trumpèjimas ■ 227, o, é dvibalséjimas, q, e, ц, ( nosinis rezonansas ir q, ę bei an tipo jungi- niu siauréjimas · 228, ai, ei monoftongiza- cija 229, fonetinés kaitos salyginè chrono- logija 229; senieji morfologijos reiškiniai: dviskaita 230, naudininko galûnès -uo, -ie ir vietininko -é-je, -uo-je, daugiskaitos vieti- ninkai su -use, baigmuo -su 230, jvardžiu ace. sing, forma mani 'mane', III asmens ¡vardžio formos iš ana- kamieno -230, veiksmažodžia 2. sing, baigmuo -í, 1. pl. *-mã ir liepiamosios nuosakos formantas -ke- 230, sudurtiniai daiktavardžiai ir veiksmažodžiii priešdéliai -230; vèlesnis že¬ maičiu morfologijos kitimas 230; leksi¬ ka ■ 23 1 ; žemaičiu etnokulturinés srities su- sidarymas 231; tarmès suskirstymas 232) Raseiniškiai -232 (pereinamasis dialektas tarp vakarii aukš- taičitj ir žemaičiu 232, trejopas kirčiavimas, priegaidès ■ 233, q. ţ. ц, j atitikmenu jvairo- vè ir „antrinè nazalizacija" · 234. ai. ei ir e-, a- pakitimai ■ 234, ir, ùr. > ier, tior. · 234, pridétinis v- ■ 234, marga morfologija, persi- pynç aukštaičiu ir žemaičiu dementai · 234, dat.-instr. pl. galline -ums · 235, bíidvardžiu bevardés giminés pakaitalai 235, priesagos -ukas, -iké ■ 235) Varniškiai · 236 {an tipo junginiu atitikmenys · 236, artima raseiniškiams rytine dalis · 236, č, di \|\| f, d paradigmose išlyginimo pradmenys · 237, p, e vietoj u, i ■ 237, kirčiavimas, priegai- dés ■ 237, ai, ei > a, è · 237, Švékšnos - Gardamo šnekta -238, morfologija, žo- džiu daryba, leksika -238) Telšiškiai -239 (tipiška žemaičiu patarmé · 239, uo, ie > ou, ęi savitumai 239, balsiu asimiliacijos reiš¬ kiniai · 240, č, dž \|\| t, d paradigmose išlygi¬ nimo elemental 241, kirčiavimas ir priegai- dés · 241, q, ę pakitimu jvairové · 242, ai, ei > ä, e nevienodumas -242, ilgojo vokalizmo sutrumpéjimas prieškirtiniuose skiemeny- se ■ 242, perdem žemaitiška morfologija, bevardés giminés pakaitalai, butasis dažninis laikas 242, sintakse 243, žodžiu daryba ir leksika -243) 12 Kretingiškiai -244 (irgi tipiški žemaičiai, neturintys balsią asi- miliacijos 244, paradigmi} išlyginimas pa- naikinant afrikatas ir јц vengimo tendenci¬ ja ■ 244, kirčiavimas ir priegaidès ■ 245, ą, ę pakitimu jvairovè ■ 245, ai, ei > ã, ë ne- vienodumas · 245, perdèm žemaitiška mor¬ fologija ■ 246, gausus dviskaitos vartoji- mas 246, leksika ir žodžiij daryba 246) Vakarii žemaičiai -247 (dèi termino žemaičiai · 247, patarmès jvairové 247, kuršininku substraías -247, dialekto nykimas -248, buvusi žemaičiij patarmé Karaliaučiaus krašte -248, uo, ie > o, é ir sutapimas su o, é ■ 248, u, i \|\| о, e ir e \\ ę priklausymas nuo tolesnio skiemens 248, č, dž II t, d distribucija 248, stiprus galunhj trumpinimas 249, kirčiavimas ir priegai¬ dès · 249, ą, epakitimi} jvairové · 249, an, am, en, em ■ 249, ai, ei > ã, ë ■ 249, kirčiuo- Щ a, e neilginimas ir priebalsiu asimiliacinio minkštinimo nebuvimas 249, vokiečiu kalbos jtaka 250, morfologija: gausus dvis¬ kaitos vartojimas 250, ¿vardžhj teves 'taves' tipo formos 250, prielinksniai su naudinin- ku ir vokiškas vietininko reiškimas -250, žodžiu daryba -250, leksika 250) Bandymai kurti rasomąją kalbą -252 (Mažvydas ir kiti senieji autoriai žemaičiai ■ 252, šios tarmés atstovai ano meto Lietuvos valstybéje -252, žemaičiu jsivyravimas XIX a. raštijoje, vieningos rašomosios kalbos nesukurimas 252) BAIGIAMOSIOS PASTABOS ■ 254 SUMMARY · 256 SUTRUMPINIMAI · 259 ŠALTINIV SUTRUMPINIMAI · 261 LITERATÜROS SUTRUMPINIMAI ■ 262 LITERATURA IR ŠALTINIAI · 263 ASMENVARDŽIV RODYKLÊ ■ 281 VIETOVARDŽiy RODYKLÈ ■ 286 13
any_adam_object	1
any_adam_object_boolean	1
author	Zinkevičius, Zigmas 1925-2018
author_GND	(DE-588)120873893
author_facet	Zinkevičius, Zigmas 1925-2018
author_role	aut
author_sort	Zinkevičius, Zigmas 1925-2018
author_variant	z z zz
building	Verbundindex
bvnumber	BV023221697
ctrlnum	(OCoLC)228451665 (DE-599)BVBBV023221697
era	Geschichte gnd
era_facet	Geschichte
format	Book
fullrecord	<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>01805nam a2200421 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV023221697</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20111006 </controlfield><controlfield tag="007">t</controlfield><controlfield tag="008">080319s2006 abd\| \|\|\|\| 00\|\|\| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9789955704287</subfield><subfield code="9">978-9955-704-28-7</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)228451665</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV023221697</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rakwb</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-29</subfield><subfield code="a">DE-12</subfield><subfield code="a">DE-20</subfield></datafield><datafield tag="100" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Zinkevičius, Zigmas</subfield><subfield code="d">1925-2018</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="0">(DE-588)120873893</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Lietuvių tarmių kilmė</subfield><subfield code="c">Zigmas Zinkevičius</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">Lietuvių Kalbos Inst.</subfield><subfield code="c">2006</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">293 S.</subfield><subfield code="b">Ill., graph. Darst., Kt.</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="500" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">Zsfassung in engl. Sprache u.d.T: The origin of the Lithuanian dialects</subfield></datafield><datafield tag="648" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1=" " ind2="4"><subfield code="a">Geschichte</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1=" " ind2="4"><subfield code="a">Lithuanian language</subfield><subfield code="x">Dialects</subfield><subfield code="x">History</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Litauisch</subfield><subfield code="0">(DE-588)4133373-1</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Mundart</subfield><subfield code="0">(DE-588)4040725-1</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Litauisch</subfield><subfield code="0">(DE-588)4133373-1</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Mundart</subfield><subfield code="0">(DE-588)4040725-1</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Geschichte</subfield><subfield code="A">z</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB Muenchen 2</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000002&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Abstract</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB Muenchen 2</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000004&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="999" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-016407589</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">417.7</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield></record></collection>
id	DE-604.BV023221697
illustrated	Illustrated
index_date	2024-07-02T20:16:16Z
indexdate	2024-07-09T21:13:26Z
institution	BVB
isbn	9789955704287
language	Lithuanian
oai_aleph_id	oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-016407589
oclc_num	228451665
open_access_boolean
owner	DE-29 DE-12 DE-20
owner_facet	DE-29 DE-12 DE-20
physical	293 S. Ill., graph. Darst., Kt.
publishDate	2006
publishDateSearch	2006
publishDateSort	2006
publisher	Lietuvių Kalbos Inst.
record_format	marc
spelling	Zinkevičius, Zigmas 1925-2018 Verfasser (DE-588)120873893 aut Lietuvių tarmių kilmė Zigmas Zinkevičius Vilnius Lietuvių Kalbos Inst. 2006 293 S. Ill., graph. Darst., Kt. txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Zsfassung in engl. Sprache u.d.T: The origin of the Lithuanian dialects Geschichte gnd rswk-swf Geschichte Lithuanian language Dialects History Litauisch (DE-588)4133373-1 gnd rswk-swf Mundart (DE-588)4040725-1 gnd rswk-swf Litauisch (DE-588)4133373-1 s Mundart (DE-588)4040725-1 s Geschichte z DE-604 Digitalisierung BSB Muenchen 2 application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000002&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Abstract Digitalisierung BSB Muenchen 2 application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000004&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis
spellingShingle	Zinkevičius, Zigmas 1925-2018 Lietuvių tarmių kilmė Geschichte Lithuanian language Dialects History Litauisch (DE-588)4133373-1 gnd Mundart (DE-588)4040725-1 gnd
subject_GND	(DE-588)4133373-1 (DE-588)4040725-1
title	Lietuvių tarmių kilmė
title_auth	Lietuvių tarmių kilmė
title_exact_search	Lietuvių tarmių kilmė
title_exact_search_txtP	Lietuvių tarmių kilmė
title_full	Lietuvių tarmių kilmė Zigmas Zinkevičius
title_fullStr	Lietuvių tarmių kilmė Zigmas Zinkevičius
title_full_unstemmed	Lietuvių tarmių kilmė Zigmas Zinkevičius
title_short	Lietuvių tarmių kilmė
title_sort	lietuviu tarmiu kilme
topic	Geschichte Lithuanian language Dialects History Litauisch (DE-588)4133373-1 gnd Mundart (DE-588)4040725-1 gnd
topic_facet	Geschichte Lithuanian language Dialects History Litauisch Mundart
url	http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000002&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=016407589&sequence=000004&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA
work_keys_str_mv	AT zinkeviciuszigmas lietuviutarmiukilme

Verfügbarkeit

Es ist kein Print-Exemplar vorhanden.

Fernleihe Bestellen Achtung: Nicht im THWS-Bestand! Inhaltsverzeichnis

MARC

Datensatz im Suchindex

Es ist kein Print-Exemplar vorhanden.

Ähnliche Einträge