Lietuvos konstitucionalizmo istorija: (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism
Gespeichert in:
| Hauptverfasser: | , , , |
|---|---|
| Format: | Buch |
| Sprache: | Lithuanian |
| Veröffentlicht: |
Vilnius
Vilniaus universiteto leidykla
2016
|
| Schlagworte: | |
| Online-Zugang: | Inhaltsverzeichnis Literaturverzeichnis |
| Beschreibung: | 276 Seiten |
| ISBN: | 9786094596339 9786094596346 |
Internformat
MARC
| LEADER | 00000nam a2200000 c 4500 | ||
|---|---|---|---|
| 001 | BV043753443 | ||
| 003 | DE-604 | ||
| 005 | 20170817 | ||
| 007 | t| | ||
| 008 | 160906s2016 xx |||| 00||| lit d | ||
| 020 | |a 9786094596339 |9 978-609-459-633-9 | ||
| 020 | |a 9786094596346 |9 978-609-459-634-6 | ||
| 035 | |a (OCoLC)958088984 | ||
| 035 | |a (DE-599)BVBBV043753443 | ||
| 040 | |a DE-604 |b ger |e rda | ||
| 041 | 0 | |a lit | |
| 049 | |a DE-12 | ||
| 084 | |a 7,41 |2 ssgn | ||
| 100 | 1 | |a Griškevič, Lina |e Verfasser |4 aut | |
| 245 | 1 | 0 | |a Lietuvos konstitucionalizmo istorija |b (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism |c autoriai: Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis |
| 246 | 1 | 1 | |a History of Lithuanian constitutionalism |
| 264 | 1 | |a Vilnius |b Vilniaus universiteto leidykla |c 2016 | |
| 300 | |a 276 Seiten | ||
| 336 | |b txt |2 rdacontent | ||
| 337 | |b n |2 rdamedia | ||
| 338 | |b nc |2 rdacarrier | ||
| 505 | 8 | |a Englische Zusammenfassung: History of Lithuanian constitutionalism (Historic Lithuanian constitution) | |
| 648 | 7 | |a Geschichte 1387-1990 |2 gnd |9 rswk-swf | |
| 650 | 0 | 7 | |a Konstitutionalismus |0 (DE-588)4165087-6 |2 gnd |9 rswk-swf |
| 650 | 0 | 7 | |a Verfassung |0 (DE-588)4062787-1 |2 gnd |9 rswk-swf |
| 651 | 7 | |a Litauen |0 (DE-588)4074266-0 |2 gnd |9 rswk-swf | |
| 689 | 0 | 0 | |a Litauen |0 (DE-588)4074266-0 |D g |
| 689 | 0 | 1 | |a Verfassung |0 (DE-588)4062787-1 |D s |
| 689 | 0 | 2 | |a Konstitutionalismus |0 (DE-588)4165087-6 |D s |
| 689 | 0 | 3 | |a Geschichte 1387-1990 |A z |
| 689 | 0 | |5 DE-604 | |
| 700 | 1 | |a Machovenko, Jevgenij |e Verfasser |4 aut | |
| 700 | 1 | |a Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita |e Verfasser |4 aut | |
| 700 | 1 | |a Vaičaitis, Vaidotas A. |d 1969- |e Verfasser |0 (DE-588)1113033975 |4 aut | |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB Muenchen 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Inhaltsverzeichnis |
| 856 | 4 | 2 | |m Digitalisierung BSB Muenchen 19 - ADAM Catalogue Enrichment |q application/pdf |u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000002&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |3 Literaturverzeichnis |
| 940 | 1 | |n oe | |
| 942 | 1 | 1 | |c 340.09 |e 22/bsb |f 0902 |g 4793 |
| 942 | 1 | 1 | |c 340.09 |e 22/bsb |f 0904 |g 4793 |
| 942 | 1 | 1 | |c 340.09 |e 22/bsb |f 0903 |g 4793 |
| 943 | 1 | |a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-029164948 | |
Datensatz im Suchindex
| _version_ | 1820595946861363200 |
|---|---|
| adam_text |
Turinys
ĮVADAS. Konstitucionalizmo samprata remiantis
Vakarų teisės tradicija.9
Vaidotas A. Vaičaitis
PIRMAS SKYRIUS
PAGRINDINĖS KONSTITUCINĖS IDĖJOS:
valstybė, valdžia, vertybės.17
Vaidotas A. Vaičaitis
I. Valstybė ir valdžia kaip konstitucinės idėjos
ir konstitucijos turinio elementai.18
1. Valstybės konstitucinė samprata.18
2. Valdžios ir suvereniteto konstitucinė samprata.23
II. Pamatinės konstitucinės vertybės: teisės viešpatavimas,
demokratija ir žmogaus teisės.30
1. Teisės viešpatavimas kaip konstitucinė vertybė.31
1.1. Konstitucijos viršenybės principas.35
1.2. Valdžios galių ribojimo principas .37
1.3. Teisingumo principas.41
2. Demokratija kaip konstitucinė vertybė.43
2.1. Tautos suverenitetas.44
2.2. Rinkimai ir parlamentarizmas.45
2.3. Res publica kaip demokratijos idėja.52
3. Žmogaus teisių apsauga kaip konstitucinė vertybė.54
ANTRAS SKYRIUS
1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS
PREAMBULĖS ISTORINĖ RETROSPEKTYVA.63
Vaidotas A. Vaičaitis, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Lina Griškevič
A. „Prieš daugelį amžių sukūrusi savo valstybę“:
LDK bendravalstybinės privilegijos konstitucinių idėjų kontekste.66
I. XIV-XVI a. LDK bendravalstybinių privilegijų istorinė apžvalga .71
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
5
Turinys
II. Valstybės ir valdžios samprata XIV-XVI a. LDK bendravalstybinėse
privilegijose.85
III. Konstitucinės vertybės ir jų užuomazgos
LDK bendravalstybinėse privilegijose.90
1. Teisės viršenybė LDK bendravalstybinėse privilegijose.90
2. Demokratijos vertybė LDK bendravalstybinėse privilegijose .92
2.1. Tautos suvereniteto bruožai.92
2.2. Rinkimai ir parlamentarizmas .94
2.3. Respublikos samprata.96
3. Žmogaus teisių samprata LDK bendravalstybinėse privilegijose.97
3.1. Asmeninės teisės.99
3.2. Politinės teisės.99
3.3. Ekonominės teisės.100
B. „Jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais".101
I. Valstybės ir valdžios samprata XVI a. Lietuvos Statutuose .105
II. Konstitucinės vertybės XVI a. Lietuvos Statutuose.112
1. Teisės viešpatavimas ir Lietuvos Statutai.112
1.1. Lietuvos Statutai teisės viršenybės požiūriu.113
1.2. Valdžios galių ribojimas Lietuvos Statutuose.116
1.3. Teisingumo principas Lietuvos Statutuose.126
2. Demokratijos vertybė ir Lietuvos Statutai.127
2.1. Tautos suvereniteto bruožai.127
2.2. Rinkimai ir parlamentarizmas Lietuvos Statutuose .130
2*3. Respublikos samprata Lietuvos Statutuose.137
3. Žmogaus teisių apsauga ir Lietuvos Statutai.138
3.1. Asmeninės teisės.142
3.2. Politinės teisės.144
3.3. Ekonominės teisės.146
3.4. Mažumų teisės.147
C. Omissio constitutionis 1791 m. konstitucijos atžvilgiu.149
I. Valstybė ir valdžia 1791 m. konstitucijoje.151
1. LDK valstybingumas ir Gegužės 3-iosios Valdymo įstatymas.152
2. Sudėtinė 1791 m. konstitucija.158
6
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Turinys
II. Konstitucinės vertybės 1791 m. konstitucijoje.161
1. Teisės viešpatavimas 1791 m. konstitucijoje.161
1.1. Konstitucijos viršenybės principas.162
1.2. Valdžios galių ribojimas.163
1.3. Teisingumas principas .164
2. Demokratija 1791 m. konstitucijoje .165
2.1. Tautos suverenitetas.165
2.2. Rinkimai ir parlamentarizmas .166
2.3. Respublikos samprata.170
3. Žmogaus teisių apsauga 1791 m. konstitucijoje .171
3.1. Asmeninės teisės.172
3.2. Politinės teisės.17^
3.3. Ekonominės teisės . 173
D. „Jos teisinius pamatus grindusi [.] Lietuvos Respublikos Konstitucijomis“:
Pirmosios Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo raida.175
Įvadas. 1918 m. ir 1919 m. Laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai.176
L 1920 m. Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.181
la. Valstybės ir valdžios samprata Laikinojoje konstitucijoje.182
I. 2. Konstitucinės vertybės Laikinojoje konstitucijoje.182
1. Teisės viešpatavimas .182
2. Demokratija.183
3. Žmogaus teisių apsauga.185
II. 1922 m. Lietuvos valstybės konstitucija.187
II. i. Valstybės ir valdžios samprata 1922 m. Konstitucijoje .188
11,2. Konstitucinės vertybės 1922 m. Konstitucijoje.189
1. Teisės viešpatavimas .189
1.1. Konstitucijos viršenybės principas .189
1.2. Valdžios galių ribojimas.190
1.3. Teisingumo principas.193
2. Demokratija.193
2.1. Tautos suvereniteto principas.194
2.2. Rinkimai ir parlamentarizmas.194
2.3. Respublikos principas.196
3. Žmogaus teisės.196
3.1. Asmeninės teisės .197
3.2. Politinės teisės.198
3.3. Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės.198
3.4. Mažumų teisės.198
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
7
Turinys
TREČIAS SKYRIUS
NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAI
KAIP KONSTITUCINIAI ŠALTINIAI.201
Vaidotas A. Vaičaitis
A. 1918 m. Vasario 16-osios aktas ֊ Lietuvos valstybės
konstitucinis pamatas.203
I. Valstybė ir valdžia 1918 m. Vasario 16-osios akto nuostatose.206
II. Konstitucinės vertybės 1918 m. Vasario 16-osios akte .209
1. Teisės viešpatavimas .209
2. Demokratijos vertybė.212
2.1. Tautos suvereniteto principas.213
2.2. Rinkimai ir parlamentarizmas .215
2.3. Respublika .216
B. 1990 m. Kovo 11-osios aktas - Antrosios Lietuvos Respublikos
konstitucinis pagrindas.219
L Valstybės ir valdžios samprata Kovo 11-osios akte.220
II. Konstitucinės vertybės Kovo 11-osios akte.223
1. Teisės viešpatavimas .223
2. Demokratijos ir žmogaus teisių vertybės.226
C „1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos
Deklaracija yra Lietuvos valstybės teisės aktas" (iš 1999 m. sausio 12 d.
Lietuvos Respublikos įstatymo) .228
I. Valstybės ir valdžios samprata Deklaracijoje.233
II. Konstitucinės vertybės Deklaracijoje .237
1. Teisės viešpatavimas Deklaracijoje .237
2. Demokratijos vertybė Deklaracijoje.242
3. Žmogaus teisės Deklaracijoje.244
IŠVADOS .247
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA .*.25*
SLTMMARY.265
8
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
Aktuali norminė medžiaga
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios, 1992-11-30, nr. 33-1014.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio antrosios dalies 4 punkto ir ketvirtosios dalies normos
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucija“. Valstybės žinios, 1995-12-29, nr. 106-2381.
3. 1953 m. Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucija. Valstybės žinios, 1999-10-
01, nr. 82-2415.
4. 2004 m. Sutartis dėl Konstitucijos Europai. Official Journal of the European Union,
C 310, Vol. 47,16.12.2004.
5. 1776 m. Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija [interaktyvus.
Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga per internetą: http://www.archives.gov/exhibits/charters/
declaration_transcript.html
6. 1628 m. Teisių peticija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga per internetą:
http://www.legislation.gov.uk/ / aep/Chai/3/1/contents .
7. 1679 m. Habeas corpus aktas [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28]. Prieiga per internetą:
http://www.constitution.org/ eng/habcorpa.htm .
8. 1689 m. Teisių bilis [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28]. Prieiga per internetą: http://
legal-dictionary.thefreedictionary.com/English+Bill+of+Rights .
9. 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28].
Prieiga per internetą: http://www.legifrance.gouv.fr .
10. 1947 m. Italijos Respublikos konstitucija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga
per internetą: http://www.senato.it/1024 .
11. Norvegijos Karalystės konstitucija (anglų k.) [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28].
Prieiga per internetą: https://www.stortinget.no/en/Grunnlovsjubileet/In-English/The-
Constitution—Complete-text/ .
12. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2002 m. vasario 21 d. patvirtintas Venecijos
komisijos Statutas [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga per internetą: http://www.
venice.coe.int/WebForms/pages/ ?p=oi_oi_Statute .
13. 1985 m. Europos vietos savivaldos chartija. Valstybės žinios, 1999, nr. 82-2418.
14. Europos Sąjungos sutartis (su Lisabonos sutarties pakeitimais) [interaktyvus.
Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/legal-content .
15. Europos Sąjungos žmogaus teisių chartija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga
per internetą: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=URISERV:l3350i .
16. Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimas Marbury v. Madison
[interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-28]. Prieiga per internetą: https://www.law.cornell.edu/
supremecourt/text/5/137 .
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
251
Šaltiniai ir literatūra
17. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Kons-
titucijos galiojimo atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės ži-
nios, 1990-02-31, nr. 9-223.
18. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindi-
nio Įstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990-02-31,
nr. 9-224.
19. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990-03-31, nr. 9-221.
20. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos
valstybės atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990-
03-31, nr. 9-222.
21. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos ֊ Atkuriamojo Seimo“ Valstybės žinios, 1996-12-04, nr. 116-2712.
22. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas. Valstybės žinios, 2002-08-02,
nr. 77-3288.
23. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracija. Lie-
tuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario
16 d. deklaracijos“ priedas. Valstybės žinios, 1999-01-27, nr. 11-241.
24. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos
1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Valstybės žinios, 1999-01-27, nr. 11-241.
25. Jungtinių Tautų chartija. Valstybės žinios, 2002-02-13, nr. 15-557.
26. 1970 m. Jungtinių Tautų deklaracija dėl tarptautinės teisės principų [interaktyvus.
Žiūrėta 2015-12-28]. Prieiga per internetą: http://www.un-documents.net/a25r2625.htm .
27. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija „Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos
valstybės vadovu“ Valstybės žinios, 2009-03-19, nr. 30-1166.
28. Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų statuso įstaty-
mo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2010-12-18,
nr. 148-7565.
29. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos preambulė. Žmogaus teisės. Tarptautinių
dokumentų rinkinys. Vilnius: Mintis, 1991.
istoriniai teisės aktai ir jų rinkiniai
30. 1413 m. Horodlės aktai: dokumentai ir tyrinėjimai. Sudarė Jūratė Kiaupienė, Lidia
Korczak. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 19-21.
31. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans = Gedimino
laiškai. Tekstus, vertimus bei komentarus parengė S. C. Rowell. Vilnius: Vaga, 2003 [interak-
tyvus. Žiūrėta 2015-07-28]. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/recordText/
LNB/CiBooo296o629/Gedimino_laiskai.html?exId=3i5462 seqNr=4 .
32. 1468 m. Kazimiero Teisynas. Vertė A. Janulaitis ir J. Jurginis. Actą historica Lituanica,
Lietuvos TSR Mokslų Akademija, Istorijos institutas. Vilnius: Mintis, 1967.
252
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
33. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. I tomas. Feodalinis laikotarpis. Ats. red. K. Jablonskis,
vyr. red. J. Žiugžda. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955.
34. 1920 m. Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. Laikinosios Vyriausybės žinios,
1920-06-12, nr. 37-407.
35. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Lietuvos Aidas, 1918-02-19,
nr. 22 (70).
36. 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai
Dėsniai. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918.IL16-1940Vl.1s). Vilnius, 1996.
37. 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai
Dėsniai. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918.11.16-1940.VT.15). Vilnius, 1996.
38. Lietuvos teisės istorijos chrestomatija. Sudarytojai Regina Gelumbauskienė ir Gintaras
Šapoka. Vilnius: Justitia, 2012.
39. Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 191S-1918. Dokumentų
rinkinys. Sudarytojas Edmundas Gimžauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla,
2006.
40. Mindaugo knyga: Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių. Iš lotynų kalbos vertė
Darius Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005.
41. Pirmojo Lietuvos Statuto tekstas. VALIKONYTĖ, L; LAZUTKA, S.; GUDAVIČIUS, E.
Pirmasis Lietuvos Statutas (i$29 m.). Vilnius: Vaga, 2001, p. 123-259.
42. Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas. Vyriausybės žinios, 1921-09-28, nr. 71-635.
43. The Virginia Declaration of Rights, June 12,1776 [interaktyvus. Žiūrėta 2015-10-21].
Prieiga per internetą: chttp://www.virginiamemory.com/ordine classroom/shaping the
constitution/doc/declaration_rights .
44.1588 m. Trečiasis Lietuvos Statutas. lappo,J. 1588 metų Lietuvos Statutas. T. 2. Tekstas.
Kaunas, 1938.
45. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Vertė ir sudarė E. Raila, moksliniai konsultantai
S. Vansevičius ir J. Machovenko. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.
46. Užsienio teisės istorijos chrestomatija: mokomoji knyga. Spaudai parengė V. Vasi-
liauskas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999.
47. Valdovų, Lenkijos karaliaus, Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Vladislovo Jo-
gailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Vytauto, aktas. Iš 1413 m. Horodlės aktai:
dokumentai ir tyrinėjimai. Sudarė Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak. Vilnius: Lietuvos istorijos
instituto leidykla, 2013, p. 48-53.
48. Vyriausiojo Tribunolo Statutas. JANULAITIS, A. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.
XVI-XVIII amž. Kaunas, 1927.
49. ТРИБУНАЛЪ обывателемъ Великого КнязтваЛитовскаго на сойме Варшавскомъ
даны року 1581. Въ Вилни В друкарни Мамоничов. Року 1586. JANULAITIS, А. Vyriausiasis
Lietuvos Tribunolas XVT-XVTII amž. Kaunas. 1927.
50. Акты, относящиеся к истории Западной России, собранные и изданные Архе-
ографической комиссией. Том второй. 1507-1543. Санкт-Петербург, 1848.
51. Акты, относящиеся к истории Западной России, собранные и изданные Ар-
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
25З
Šaltiniai ir literatūra
хеографической комиссией. Том третий. 1544-1587. Санкт-Петербург: В типографии
Эдуарда Праца, 1848.
52. Витебская старина. T. i. Составил и издал А. Сапунов. Витебск, 1883.
53. Документы. Вялжае княства Лггоускае: электронная энцыклапедыя [inter-
aktyvus. Žiūrėta 2015-11-12]. Prieiga per internetą: http://www.vkl.by/documents .
54. Привилеи, выданные великому княжеству Литовскому. ЛЮБАВСКИЙ, М. К.
Очерк истории Литовско-Русского государства до Люблинской унии включительно. С
приложением текста хартий, выданных Великому Княжеству Литовскому и его областям.
Издание Императорского Общества Истории и Древностей Российских. Москва, 1910.
55. TUMELIS, J. Gegužės Trečiosios Konstitucijos ir Ketvertų Metų Seimo nutarimų į lietuvių
kalbą vertimai. Lietuvos Istorijos Metraštis. 1977. Vilnius: Mokslas, 1978. Publikacijos: Prowa
pastanawita treczio Dieno Motos, 1791 Miatu. P. 95-105.
56. TUMELIS, J. Absakims Stonu surinktųjų. Lietuvos Istorijos Metraštis. 1977. Vilnius:
Mokslas, 1978,p. 92.
57. 1563 m. Vilniaus bendravalstybinė privilegija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28].
Prieiga per internetą: http://litopys.org.ua/statut2/stis66_oi.htm .
58. 1564 m. Bielsko bendravalstybinė privilegija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28].
Prieiga per internetą: http://Iit0pys.0rg.ua/statut2/st1566_01.htm .
59· 1565 m. Vilniaus bendravalstybinė privilegija [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28].
Prieiga per internetą: http://Iit0pys.0rg.ua/statut2/st1566_01.htm .
60. Trečiojo Lietuvos Statuto tekstas [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28]. Prieiga per
internetą: http://starbel.narod.ru/statutis88.htmo t .
61. Prawa, Konstytucye y Przywileie Królestwa Polskiego, Wielkiego Księstwa Li-
tewskiego у wszystkich prowincyi należących. Na walnych seymiech koronnych od seymu
wiślickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone. Tom IX. Ab anno 1782 ad annum
1792. Kraków. Nakładem Akademii Umiejętności, 1889.
62. Kardinalių neliečiamų teisių įstatymas. Volumina legum. Tom IX, p. 203-204.
63. Steigiamojo Seimo darbai. Pirmasis posėdis. 1920 m. gegužės 15 d. [interaktyvus.
Žiūrėta 2015-12-28]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/
s eimu_is torij a/w5_sho w-p_r= 1666 p_d=2 817 p_k= 1. html .
64. Lietuvos valstybės tarybos protokolai 1917-1918. Parengė Alfonsas Eidintas ir Raimun-
das Lopata. Vilnius, 1991.
65. 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiš-
kimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu
įstatymo projekto priedas [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-28]. Prieiga per internetą: http: //
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l ?p_id=i05972 p_query= p_tr2 .
66. 1944 m. vasario 16 d. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atsišaukimas „Į
lietuvių tautą“. Į laisvę. 1944-2-16, nr. 3 (26), Ekstra laida.
67. 1945 m. spalio 27 d. JAV Prezidento H. S. Trumano kalba [interaktyvus. Žiūrėta 2015-12-
28]. Prieiga per internetą: http:/ / millercenter.org/president/truman/speech es/speech֊3342 .
68. 1946 m. balandžio 23 d. Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo deklaracija. Laisvės
varpas. 1946-05-05, nr. 6(8).
254
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
Mokslinė literatūra
69. ALDER, Jh. Constitutional and administrative law. Macmillan, 1994.
70. ALLAN, T. R. S. The sovereignty of law. Freedom, Constitution and Common Law.
Ofxord University Press, 2015.
71. ANDRIULIS, V, et ai. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002.
72. ANDRIULIS, V. Lietuvos Statutų (1$29, i$66, i$88 m.) šeimos teisė. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2003.
73. ANDRIULIS, V Lietuvos sprendimai LDK ir XVI a. Vakarų teisinė kultūra. Petras
Roizijus. Lietuvos sprendimai 1563. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007.
74. AVIŽONIS, K. Rinktiniai raštai. L Roma, 1975.
75. AVIŽONIS, K. Rinktiniai raštai. IV. Vilnius: LKMA, 1994·
76. BARANAUSKAS, T. Lietuvos valstybės ištakos: monografija. Vilnius: Vaga, 2000.
77. BARDACH, J. O dawnej i niedawnej Litwie. Poznań, 1988.
78. BARDACH, J. Zatwierdzenie III Statutu Litewskiego przez Zygmunta III Wazę. Czaso-
pismo Prawno-Historyczne. 1978, t. 30, z. 2. p. 32-51.
79. BARDACH, J. Litewskość w państwowości i systemie prawa Wielkiego Ksęstwa w
XVI-XVIII stuleciach. Tarp istorijos ir būtovės (sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas). Vilnius:
Aidai, 1999.
80. BARDACH, J. Konstytucja 3 maja 1791 r. a Zaręczenie Wzajemne Obojga Narodów.
Warszawa, 2001.
81. BAUBLYS, L. Teisingumą vykdo tik teismas: chrestomatinės tiesos ir nechrestoma-
tinės problemos. Viešosios teisės raida: dejure ir dejacto problematika: mokslo studija. Vilnius,
2013, p. 8-44.
82. BAILYN, B. (ed.). The debate on the Constitution. Part One. The Library of America,
1993·
83. BERMAN, H. J. Teisė ir revoliucija: Vakarų teisės tradicijos formavimasis. Vilnius:
Pradai, 1999.
84. BERKMANAS, T. Teismų funkcij a: lietuviškieji konstituciniai lūkesčiai ir šiuolaikinė
teisinė mintis. Viešosios teisės raida: dejure ir de f acto problematika: mokslo studija. Vilnius,
2013, p. 45-65·
85. BIRMONTIENĖ, T. Žmogaus teisių konstitucinė samprata. Lietuvos konstitucinė teisė:
raida, institucijos, teisių apsauga ir savivalda. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007,
p. 316-363.
86. BOHMAN J.; REHG, W. (ed.). Delibarative democracy. Essays on reason and politics
Massachusetts Institute of Technology, 1997.
87. BRAGUE, R. Ekscentriškoji Europos tapatybė. Vilnius: Aidai, 2001.
88. BUMBLAUSKAS, A. Senosios Lietuvos istorija. 1009-179$. Vilnius, 2005.
89. BURBAITĖ, E.j KARVELIS, D.; RINGYTĖ, R Dar kartą apie gegužės 3-iosios kons-
tituciją. Istorija, 2008, t. 72, p. 104-108.
90. DANIŁOWICZ, L Kodex Napoleona w porównaniu z prawami polskiemi i litewskiemi.
Warszawa: A. Kraushar, 1905.
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
255
Šaltiniai ir literatūra
91. BUTVILAVIČIUS, D. Konstitucijos teorijos pagrindai. Lietuvos konstitucinė teisė:
Mykolo Romerio universiteto vadovėlis. Vilnius, 2012.
92. DELANTY, G. Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė. Vilnius, 2002.
93. DERRIDA, J. Force of Law: The Mystical Foundation of Authority. In Deconstruction
and the Possibility of Justice. New York: Routledge, 1992.
94. DICEY, A. V Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius: Eugrimas, 1998.
95. DWORKIN, R. Rimtas požiūris į teises. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla,
2004.
96. DWORKIN, R. Teisės imperija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
97. EDMUNDSON, W. A. An Introduction to Rights. Second edition. Cambridge Unive-
risty Press, 2012.
98. BEEMAN, R. The Penguin guide to the United States Constitution. Penguin books,
2010.
99. FINNIS, J. Invoking the Principle of Legality against the Rule of Law. EKINS, R.
(ed.), Modern Challenges to the Rule of Law. LexisNexis, Wellington, 2011.
100. GAILIUS. B. Partizanų diktatūra. Politologija, 2011/2 (62), p. 74-93.
101. GALLIGAN, D. J. (ed). Constitutions and the classics. Patterns of constitutional thought
from Fortescue to Bentham. Oxford University Press, 2014.
102. GALLIGAN, D. J. The paradox of constitutionalism or the potential of constitutional
theory? Oxford journal of legal studies, 2008, No 28 (2).
103. GAŠKAITĖ, N. Pasipriešinimo istorija. 1944-1953 metai. Vilnius: Aidai, 1997.
104. GAŠKAITĖ-ŽEMAITIENĖ, N. Žuvusiųjų Prezidentas. LGGRTC, 1998.
105. GUDAVIČIUS, E. Senosios Lietuvos valdymo struktūra. Lietuvos Seimo istorija.
Lietuvos Seimas. Vilnius: Kultūra, 1996, p. 65-78.
106. GUDAVIČIUS, E. Pirmojo Lietuvos Statuto parengimas ir jo priėmimas Vilniaus
seime. Iš VALIKONYTĖ, L; LAZUTKA, S.; GUDAVIČIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.).
Vilnius: Vaga, 2001.
107. HABERMAS, J. Popular Sovereignty as procedure. Delibarative democracy. Essays
on reason and politics (ed J. Bohman, W. Rehg.). Massachusets, 1997.
108. HABERMAS, J. Constitutional democracy: a paradoxical union of contradictory
principles? Political Theory, 2001, Vol. 29, No. 6.
109. HABERMAS, J. The Postnational Constellation and the Future of Democracy. In
The Postnational Constellation: Political Essays (ed J. Habermas). Max Pensky tr, The Mith
press, 2001.
no. HART, H. L. A. Teisės samprata. Vilnius: Pradai, 1997.
111. HATTENHAUER, H. Europos teisės istorija. II tomas. Vilnius: VĮ Registrų centras,
2015.
112. HANNIKAINEN, L. CSCE State Adherence to Human Rights Conventions. In Hu-
man Rights in a changingEast/Westperspective. London: Printer Publishers, 1990, p. 334-365.
113. JABLONSKIS, K. Lietuvos valstybės ir teisės istorija nuo XTV a. pabaigos iki XVI a.
vidurio. Vilnius, 1971.
256
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatúra
114. JEGELEVIČIUS, S. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste.
Parlamento studijos, 2004, nr. 1.
115. JARAŠIŪNAS, E. Pratarmė. Nuo pirmosios iki naujausių konstitucijų: keletas
minčių apie konstitucinio reguliavimo raidą. Šiuolaikinė konstitucija: studijos apie užsienio
šalių konstitucinį reguliavimą. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005.
116. JARAŠIŪNAS, E. Valdžių padalijimo principas: samprata ir keletas interpretavimo
problemų konstitucinėj e jurisprudencijoje. Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių
apsauga, savivalda. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007.
117. JARAŠIŪNAS, E. (ats. red.), etai Lietuvos konstitucinė teisė: Mykolo Romerio uni-
versiteto vadovėlis. Vilnius, 2012.
118. JUČAS, M. Lietuvos ir Lenkijos Unija. Vilnius: Aidai, 2000.
119. JUČAS, M. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarizmas. Lietuvos Seimo
istorija. Lietuvos Seimas. Vilnius: Kultūra, 1996, p. 79-112.
120. JUČAS, M. Gegužės 3 d. konstitucija. 1791 m. gegužės3 d. konstitucija. Vilnius: VDA
leidykla, 2001.
121. JUNEVIČIUS, A.; MATARAS, J. Valstybės pagrindai. Pirmoji dalis. Kaunas: KTU,
1996.
122. JURGINIS, J. Lietuvos krikštas. Feodalinės visuomenės socialinės ir kultūrinės raidos
studija. Vilnius: Mokslas, 1987.
123. JURGINIS, J. Valstybės ir bažnyčios santykiai Trečiajame Lietuvos Statute. 1588
metų Trečiasis Lietuvos Statutas: mokslinė konferencija, skirta Trečiojo Lietuvos Statuto 400
metinėms pažymėti, medžiaga. Vilnius, 1989.
124. KAZLAUSKIENĖ, R. Viešoji teisė Lietuvos Statutuose ir jos išliekamoji vertė šiuolaikinei
Lietuvos teisinei sistemai: daktaro disertacija. Mykolo Romerio universitetas, 2009.
125· KIAUPIENĖ, J; LUKŠAITĖ, 1.1588 metų riba. Trečiasis Lietuvos Statutas. Lietuvos
istorija. V tomas. Vilnius: Baltos lankos, 2013, p. 266-269.
126. KIAUPIENĖ, J.; LUKŠAITĖ, I. Lietuvos istorija. V tomas. Vilnius: Baltos lankos, 2013.
127- KOCHLEWSKI, W. Ustawa Rządowa. Konstytucja 3 Maja 1791: pierwodruki.
Warszawa, 2005.
128. KOSMAN, M. Ewolucja ustrojowa i początki konstytucjonalizmu w Wielkim Ksi-
ęstwie Litewskim na tle prawodawstwa Polski i Europy środkowej (16 — połowa 17 wieku). In
Vladislavské zřízení zemské a počátky ústavního zřízení v Českých zemích (1300-1619). Sborník
příspěvků z mezinárodní konference konané ve dnech 7- 8. Praha: Historický ústav AV ČR, 2001.
129. KOSMAN, M. Parlamentaryzm Wielkiego Księstwa Litewskiego w świetle najnows-
zych badań. Zapiski Historyczne: poświęcone historii Pomorza i krajów bałtyckich, 2005, t. 70.,
no 4, p. 91-108.
130. KUOLYS, D. Res Lituana. Kunigaikštystės bendrija. Pirmoji knyga: Respublikos stei-
gimas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
131. KŪRIS, E. Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų teisės tradicija.
M. A. Glendon, M. W. Gordon, C. Osakwe. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: ALK, 1993.
132. LABANAUSKAS, R. VLIKas 1943-194$ metais: nacių ir sovietų pinklėse. XXI
amžius, 2006, nr. 3 (1403).
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
257
Šaltiniai ir literatūra
133. LAPPO, I. Senosios Lietuvos teisinė sąmonė. Vairas, 1934, nr. 4, p. 433-441.
134. LAPPO, J. 1588 m. Lietuvos Statutas. I tomas. Kaunas, 1936.
135. LAPPO, J. 1588 m. Lietuvos Statutas. II tomas. Kaunas, 1938.
136. LASH, J. P. Roosevelt and Churchill. 1939-1941. Thepartnership that saved West. New
York: WW. Norton, 1976.
137. LAZUTKA, S. Lietuvos Statutai, jų kūrėjai ir epocha. Kaunas: Spindulys, 1994.
138. LEMENTOWICZ, W. Šių laikų valstybė. Vilnius: Alma littera, 1998.
139. LEVIN, M. L. Plunder and deceit. Threshols Editions, 2015.
140. LEVINAS, E. Apie Dievą ateinantį į mąstymą. Vilnius: Aidai, 2001.
141. LIZISOWA, M. T. Studia nad słownictwem regionalnym III Statutu litewskiego. Kielce,
1984.
142. LOCK, Jh. The Second Treatise of Government. Mark R. Levin. Plunder and deceit.
Threshold Editions, 2015.
143. LOUGHLINO, M. Foundation of public law. Oxford University Press, 2010.
144. ŁOWMIAŃSKI, H. Popisy wojska Wielkiego Ksęstwa Litewskiego w XVI w. jako
źródło do dziejów zaludnienia. Mediavalis w 50 rocznicę pracy naukowej Jana Dąbrowskiego.
Warszawa, 1960, p. 425-435.
145. LOZORAITIS, K. Žvilgsnis į vilties diplomatiją. Lietuvių diplomatija išeivijoje 1940-
1991. Vilnius: Versus aureus, 2007, p. 11-13.
146. LUKŠAITĖ, I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje.
Vilnius: Baltos lankos, 1999.
147. MACHOVENKO, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dis-
kusiniai klausimai. Mokomoji priemonė. Vilnius: Justitia, 2007.
148. MACHOVENKO, J. Europos ius commune Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tei-
sinėje sistemoje. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai: recenzuotų mokslinių
straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, p. 87-114.
149. MACHOVENKO, J. European ius commune in the legal system of the Grand Duchy
of Lithuania. Lithuanian legal system under the influence of European Union law: Collection of
scientific articles. Vilnius: Vilnius University, 2014, p. 93-123.
150. MACHOVENKO, J. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės šaltiniai: mokomoji
priemonė. Vilnius: Justitia, 2000.
151. MACHOVENKO, J. Luomo teisinė samprata. Teisė, 2001, t. 38, p. 49-56.
152. MACHOVENKO, J. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės luominės
struktūros susidarymo teisiniai pagrindai. Teisė, 2001, t. 39, p. 53-68.
153. MACHOVENKO, J. Nacionalinės teisės tradicijos ir paveldo vaidmuo reguliuojant
piliečio ir valstybės santykius 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijoje. Parlamento studijos, 2013,
nr. 13.
154. MACHOVENKO, J. Teisės istorija: Vilniaus universiteto vadovėlis. Vilnius: Registrų
centras, 2013.
155. MACHOVENKO,J. 1563 m. birželio 7 d. bendravalstybinės LDKprivilegijos vertimas
į lietuvių kalbą. Teisė, 2014, t. 93, p. 200-204.
156. MACHOVENKO, J. Piliečio ir valstybės santykiai 1791 m. gegužės 3 d. Konstituci-
258
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
joje: paveldas ir pamoka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai.
Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
Lietuvos notarų rūmai, 2012, p. 8-10.
157. MATHIEU, B. Quest-ce que la Constitution? [interaktyvus. Žiūrėta 2015-11-21]. Pri-
eiga per internetą: http://www.conseil-constitutionnel.fr/conseil-constitutionnel/francais/
la-constitution/la-constitution-de-i958-en-20-questions/la-constitution-en-20-questions-
question-n-i.i66i7.html
158. MCILWAIN, Ch. H. Constitutionalism. Ancient and Modern, itaca, New York, 1947.
159. MAKSIMAITIS, M.; VANSEVIČIUS, S. Lietuvos valstybės ir teisės istorija. Vilnius:
Justitia, 1997.
160. MAKSIMAITIS, M. Istorinės LDK teisės aidas modernioje Lietuvos teisėje. Ju-
risprudencija, 2012, nr. 19(3).
161. MAKSIMAITIS, M. Lietuvos valstybės konstitucijų istorija: XX a. pirmoji pusė. Vilnius:
Justitia, 2005.
162. MAKSIMAITIS, M. Kai kurios pirmųjų Lietuvos konstitucijų istoriografijos prob-
lemos. Jurisprudencija, 2002, t. 30(22), p. 182-190.
163. MAKSIMAITIS, M. Mažoji konstituanta: Lietuvos taryba atkuriant valstybingumą.
Vilnius: Justitia, 2011.
164. MAKSIMAITIS, M. Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais. Vilnius: Justitia, 2001.
165. MARCINKEVIČIUS, J. Katedra. Dešimties giesmių drama. Mindaugas. Mažvydas.
Katedra. Draminė trilogija. Kaunas: Šviesa, 1988.
166. MESONIS, G. Valstybės valdymo forma konstitucinėje teisėje: Lietuvos Respublika
Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
167. MONTESQUIEU, Ch. Apie įstatymų dvasią. Vilnius: Mintis, 2004.
168. NAVICKAS, A. Laisvų žmonių bendruomenė? Vilnius: Bernardinai.lt, 2014.
169. PAINE, Th. Žmogaus teisės. Vilnius: Naujoji Rosma, 2003.
170. PAUŽAITĖ-KULVINSKIENĖ, J. Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo
principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos
teisėje. Teisė, 2009, t. 72, p. 82-95.
171. PETRAITYTĖ, A. Lietuvos diplomatinė tarnyba Berno ir Paryžiaus konferencijose.
Lietuvių diplomatija išeivijoje 1940-1991. Vilnius: Versus aureus, 2007, p. 159-160.
172. PETRAUSKAS, R. LDK bajoriškojo Seimo susiformavimas Vidurio Rytų Europos
luominių susirinkimų raidos kontekste. Parlamentarizmo genezė Europoje ir Lietuvos atvejis:
tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Parlamentinio bendradarbiavimo
centras, 2008, p. 5-15.
173. PIETRZAK, M. Konstitucja 3 Maja 1791 Roku. Warszawa, 2011.
174· PLATERIS, A. Codification of the law in the Grand Duchy of Lithuania. Lituanus.
Lithuanian quarterly journal of arts and Sciences, 1965, Vol. 11, N0 2.
175. PLATERIS, A. Pirmasis Lietuvos Statutas. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos 1529
metų Statutas (vertė Jonė Deveikytė). Čikaga: Mackaus knygų leidimo fondas, 1971.
176. RAČKAUSKAS, K. Lietuvos konstitucinės teisės klausimais. New York: Tėvų Pran-
ciškonų sp., 1967.
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
259
Šaltiniai ir literatūra
177. RAGAUSKIENĖ, R. Kalbinė padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (iki
XVI a. vidurio): interpretacijos istoriografijoje. Lituanistica, 2013, t. 59, p. 138-157.
178. RAILA, E. Gegužės 3-iosios epocha. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija. Vilnius:
Vilniaus dailės ak., 2001.
179. RAILA, E. Apie 1791 gegužės 3-iosios konstituciją. Vilnius: Aidai, 2007.
180. RAULINAITIS, P. V. Parlamentarizmas. Istoriniai-teoretiniai parlamentinės tvarkos
bruožai. Klaipėda, 1925.
181. Rawls, J. A theory of Justice. Harward University Press, 1999.
182. Rawls, J. Politinis liberalizmas. AEK. Vilnius, 2002.
183. REHNQUIST, W. H. The Supreme Court. Alfred A. Knopf. New York, 2006.
184. ROIZIJUS, P. Lietuvos sprendimai 1563. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007.
185. ROMERIS, M. Konstitucinės institucijos. I tomas. Suverenitetas. Vilnius: Pradai, 1995.
186. ROMERIS, M. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. Kaunas, 1939.
187. ROMERIS, M. Luomų tvarka ir papročiai. Teisė, 1922, nr. 1, p. 19-34.
188. ROMERIS, M. Lietuvos konstitucinė teisė I. Kaunas: VDU Teisių fakultetas, 1937.
189. REMERIS, M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990.
190. SARTORI, G. Lyginamoji konstitucinė inžinerija: struktūrų, paskatų ir rezultatų
tyrimas. Iš anglų kalbos vertė Egidijus Kūris. Kaunas: UAB „Poligrafija ir informatika“, 2001.
191. SINKEVIČIUS, V. Įstatymo dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m.
vasario 16 d. deklaracijos vaidmuo ir vieta Lietuvos teisės sistemoje. Parlamento studijos, 2004,
nr. 1. p. 15-27·
192. SINKEVIČIUS, V. Parlamento teisės studijos. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2011.
193. STAČIOKAS, S. Albertas Vennas Dicey ֊ konstitucinės teisės doktrinos pradininkas.
DICEY, A. V. Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius, 1998.
194. STAČIOKAS, S. Mykolas Romeris ir mūsų dienų Lietuva (Pratarmė). Mykolas
Romeris. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994.
195. STAČIOKAS, S. Lietuvos Respublikos konstitucingumo tradicijos. Lietuvos teisė s
kūrimo principai. Tarptautinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos teisininkų draugija,
1995·
196. ŠAPOKA, A. Lietuva ir Lenkija po 1369 metų Liublino Unijos. Kaunas, 1938.
197. ŠAPOKA, A. Lietuva Reformų Seimo Metu. Iki 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos.
Iš Raštai. T. 2. Vilnius: VPU, 2008.
198. ŠAPOKA, A. Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva. Lietuvos praeitis. i94° 1.1, sąs. 1,
p. 137-210.
199. ŠENAVIČIUS, A. Lietuvos valstybės teisės tradicijos raida XIV a. pabaigoje - XVI a.
viduryje. Istorija, 2002, t. 53, p. 39-51.
200. ŠILEIKIS, E. Alternatyvi konstitucinė teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras.
2003.
201. ŠLAPKAUSKAS, V. (ats. red.) et. ai Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos
Sąjungoje: mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013.
202. ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ, R. Už ar prieš reformas: Ketverių metų seimo nutarimų
įgyvendinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose 1789-1792 metais. Istorija,
2009, t. 74, p. 13-22.
260
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
203. TRUSKA, L. Parlamentarizmo I Lietuvos Respublikoje (1918-1940) bruožai. Par-
lamento studijos, 2004, nr. 2.
204. VAIČAITIS, V. A. Konstitucinių įstatymų fenomenas. Vilnius: TIC, 2004*
205. VAIČAITIS, V. A. Lietuvos Statutai kaip Lietuvos konstitucionalizmo šaltinis. Teisė,
2013, t. 89, p. 55-68.
206. VAIČAITIS, V. A. Lietuvos Statutų priėmimo priežastys, jų santykis su Liublino
unija ir LDK parlamentarizmo bruožai. Teisė, 2014, t. 93, p. 67-81.
207. VAIČAITIS, V. A.; PAUŽAITĖ-KULVINSKIENĖ, J. 1918 m. vasario 16-osios akto
konstitucinė samprata. Teisė, 2015, t. 94, p. 176-188.
208. VAIČAITIS, V. A. Suvereniteto samprata ir 1992 m. Lietuvos Respublikos konstituci-
ja. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai: recenzuotų mokslinių
straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Lietuvos notarų rūmai,
2012, p. 106-114.
209. VAIČAITIS, V. A. Hermeneutinė teisės samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2008.
210. VAIČAITIS, V. A. Teisė ir religija .Justitia, 2008, nr. 3 (69), p. 21-26.
211. VAIČAITIS, V. A. Teisingumo samprata ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Konsti-
tucinė jurisprudencija: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis, 2009, nr. 1 (13),
p. 206-221.
212. VAIČAITIS, V. A1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucija ir Lietuvos konstitucingumo
tradicija. Parlamento studijos, 2013, nr. 14, p. 66-89.
213. VAIČAITIS, V A. 1949 m. Vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos
Deklaracija ir jos reikšmė Lietuvos Respublikos teisinei sistemai. Nepriklausomos Lietuvos teisė:
praeitis, dabartis ir ateitis: recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, 2012, p. 228—242.
214. VAITEKIENĖ, E.; MESONIS, G. Lyginamoji konstitucinė teisė. Vilnius: Justitia, 2011.
215. VAIŠVILA, A. Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000.
216. VALIKONYTĖ, I.; LAZUTKA, S.; GUDAVIČIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas
(1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001.
217. VALIKONYTĖ, I. Lietuvos Statutas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų
konstitucija. Konstitucinė jurisprudencija, 2012, nr. 4, p. 276-284.
218. VALIKONYTĖ, I. Antrasis ir Trečiasis Lietuvos Statutai. Orbis Lituaniae, 2012. [in-
teraktyvus. Žiūrėta 2015-11-21]. Prieiga per internetą: http://rn.ldkistorija.lt/index.php/
istoriniai-faktai/antrasis-ir-treciasis-lietuvos-statutai .
219. VALIKONYTĖ, L Lietuvos Metrikos 4-oji Teismo bylų knyga - šaltinis moters sta-
tusui tirti. Iš Lietuvos Metrikos studijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, p. 124-138.
220. VANSEVIČIUS, S. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės privilegijos. Studentams
neakivaizdininkams. Vilnius, 1962.
221. VANSEVIČIUS, S. Liublino unijos akto santykis su Trečiuoju Lietuvos Statutu.
Iš i$88 metų Trečiasis Lietuvos Statutas. Respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga;
Vilnius, 1989, p. 45֊49·
222. VANSEVIČIUS, S. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos valdžia XV֊XVI a.
Teisės bruožai Lietuvoje XV-XIX a. Vilnius, 1980, p. 24-41.
223. VANSEVIČIUS, S. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai teisiniai institutai.
Vilnius: Mintis, 1981.
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
26I
Šaltiniai ir literatūra
224. VILIMAS, D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis
(1564-1588,). Vilnius, 2006.
225. VOLANAS, A. De libertate politica sive civile libellus lectu non indignus. Rinktiniai
raštai. Vilnius, 1996, p. 60.
226. WISNER, H. Król i Statut Epizod z czasów Wladislawa IV. Parlament, prawo, ludzie
(Studia ofiarowane Profesorowi Juliuszowi Bardachowi w sześćiesięciolecie pracy twórczej).
Sejm. Warszawa, 1996, p. 336.
227. ŽALIMAS, D. Legal Status of Lithuania's Armed Resistance to the Soviet Occu-
pation in the Context of State Continuity. In Baltic Yearbook of International law. Leiden:
Martinus NijhofF Publishers, 2011, Vol. 11, p. 67-112.
228. ŽALIMAS, D. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimas. Pagrindiniai klau-
simai pagal tarptautinę teisę. Vilnius: Rosma, 1997.
229. ŽALIMAS, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės. Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2005.
230. ДОУНАР, T. L Канстытуцыйнае права Беларусг феадальнага перыяду (па Ста-
тутах ВялЫага княства Лгтоускага 1529,1566, 1588 гг.): вучэбны дапаможшк. Беларусю
дзяржауны ушверсггэт. Мшск, 2001.
231. ДОУНАР, T. I. Канстытуцыйная наюраванасць першага зводу законау Беларусь
In Статут Вялгкага княства Лгтоускага 1529 года - падмурак развщця беларускай
дзяржаунасцг i канстытуцыяналгзму (да 480 - годдзя прыняцця): зб. науч. тр. / БГУ юрид.
фак.; редкол. С.А.Балашенко [etc.]. Мшск: РИВШ, 2009.
232. ДРОБЯЗКО, С. Г. Юридическая природа Статута Великого княжества Ли-
товского 1529 г. In Статут Вялгкага княства Ахтоускага 1529 года ֊ падмурак развщця
беларускай дзяржаунасцг i канстытуцыяналгзму (да 480-годдзя прыняцця): сб.науч. тр. /
БГУ, юрид. фак.; редкол. С.А.Балашенко [etc.]. Минск: РИВШ, 2009.
233. ДЗЮБА, E. Н. Право на выезд за границу в Литовских Статутах и его роль в
развитии международных культурных связей украинского народа. 1588 metą Trečiasis
Lietuvos Statutas (ats. red. S. Lazutka). Vilnius, 1989.
234- ЛАППО, И. И. Великое Княжество Литовское во второй половинеXVI столетия.
Лито веко-Русский повет и его сеймик. Юрьев: Типография К. Маттисена, 1911.
235. ЛАППО, И. И. Великое Княжество Литовское за время от заключения Люблин-
ской унии до смерти Стефана Батория (1569-1586J. Опыт исследования политического
и общественного строя. Том первый. СПб.: Типография И. Н. Скороходова, 1901.
236. ЛЕОНТОВИЧ, Ф. И. Сословный тип территориально-административного
состава Литовского государства и его причины. Журнал Министерства народного про-
свещения, 1895.
237. ЛЮБАВСКИЙ, М. К. Литовско-Русский сейм. Опыт по истории учреждения в
связи с внутренним строем и внешнею жизнью государства. Издание Императорского
общества истории и древностей Российских при Московском университете. Москва:
Университетская типография, 1900.
262
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
238. ЛЮБАВСКИЙ, М. К. Областное деление и местное управление Литовско-Русского
государства ко времени издания Первого Литовского Статута. Москва: Университетская
типография, 1892.
239· ЛЮБАВСКИЙ, М. К. Очерк истории Литовско-Русского государства до Люблин-
ской унии включительно. С приложением текста хартий, выданных Великому Княжеству
Литовскому и его област$ш. Издание Императорского Общества Истории и Древностей
Российских. Москва, 1910.
240. МАХСИМЕЙКО, Н. А. Сеймы Литовско-Русского государства до Люблинской
унии 1569 г. Харьков: Типография Адольфа Дарре, 1902.
241. МАЛИНОВСКИЙ, И. Рада Великого Княжества Литовского в связи с боярской
/\умой древней России. Ч. 2, вып. і. Рада Великого Княжества Литовского. Томск: П. И.
Макушин, 1904.
242. МАЛИНОВСКИЙ, И. Рада Великого Княжества Литовского в связи с боярской
/\умой древней России. Ч. г. Рада Великого княжества Литовского. Вып. 2-й: (1492-1569).
Томск: П. И. Макушин, 1912.
243. ЯКУБОВСКИЙ, И. Земские правилен Великого Княжества Литовского. Часть і.
Журнал Министерства народного просвещения, 1903, № 4.
244. ЯКУБОВСКИЙ, И. Земские привилеи Великого Княжества Литовского. Часть г.
Журнал Министерства народного просвещения, 1903, № 6.
263
LIETUVOS KONST1TUCIONALIZMO ISTORIJA
History of Lithuanian Constitutionalism
(Historic Lithuanian Constitution)
1387,1566,1791,1918,1990
This research was managed by scholars from the Vilnius University.
Scientific editor: Vaidotas A. VAIČAITIS. Co-authors: Jevgenij MACHOVENKO,
Jurgita PAUŽAITĖ-KULVINSKIENĖ, Lina GRIŠKEVIČ
SUMMARY
Introduction
The concept of constitutionalism
The authors were inspired to write a study on Lithuanian constitutionalism from a
retrospective reference in the preamble to the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania
to the historical statehood of Lithuania, the Statutes of Lithuania and inter-war constitutions
as the “legal foundations” for contemporary Lithuanian constitutionalism. As its point of
departure, the present study takes constitutionalism, although understanding that the ideas
of the rule ojlaw, democracy, and human rights are just as broad in scope as constitucionalism
itself. Firstly, it must be noted that the emergence of the idea of constitutionalism is equally
related to the ancient aspiration pursued by humankind to establish the most appropriate
form of state government and guarantee the common good encompassing public security,
stability, social justice and other public values. This study interprets the idea of constitutional-
ism and values as a common good or a value per se, because the tradition of constitutionalism
manifesting itself through ideas and values of law analysed therein maybe understood as a
steady and unchangeable political and cultural heritage of Western civilisation. Moreover,
it is important to underline that the Western origin of the concepts of constitution and con-
stitutionalism do not mean that constitutionalism and the ideas of constitutional values are
not universal and may not be applied to other cultures or civilisations.
It should also be emphasised that the co-authors of this book consider their central
task to identify what is common to various sources of constitutional law rather than focus-
ing on the differences that might be found in different countries throughout the centuries.
Hence, a constitution in its narrow sense, i.e., as a specific document of a given time, may be,
and sometimes even should be, amended, except for those fundamental provisions which
are a direct embodiment of the universal values referred to above.
In modem times there have been at least six paradigms of the constitution: 1) the
constitution as a social dialogue originating from the past, a continuous and “living consti-
tution , 2) the constitution as the supreme law and fundamental norm, 3) the constitution
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
265
Summary
as a social contract, 4) the constitution as an act of constituent power, 5) the constitution
as an anti-majority act and, last but not least, 6) the constitution as the embodiment of the
highest political, social and moral values. Within this context, it should be noted that the
paradigm of the constitution as a dialogue originating from the past and continuing to this
date as a “living constitution” is closest to the Anglo-Saxon tradition of common law and
also - to the historical school of law, alongside the hermeneutical concept of legal dialogue.
The paradigm of the supreme law and fundamental norm may be most broadly related to
the idea of the supremacy of law and legal positivism. The constitution as a social contract
is related to the idea of democracy and natural law school. As an act of establishment, the
constitution may best be explained within the context of phenomenological philosophy (as
transcendentalperformativity directed towards its implementation or retrospectivity, assessing
it from the future perspective). The concept of the constitution as an anti-majority act can be
related to the idea of protection of human rights, including the school of natural law, whereas
the concept of the constitution as an embodiment of key societal values is linked with the
law as a symbol of certain ‘holy scripture’. Each of the above paradigms of the constitution
(and law in general) reveals one of the constitutional aspects and supplements each other.
Thus, the modern theory of constitution should try to find a balance among them all without
disregarding any.
In order to realise the underlying elements of a constitution from the point of view
of contents, which could be evaluated as the fundamental ideas of constitutionalism, one
should pay attention to three elements. First, the provisions on 1) a state, its establishment,
symbols, institutional and territorial framework, second, on 2) public authority, including
the idea of sovereignty depicting the supreme governing power of a state, and, thirdly, 3)
provisions which might be associated with the fundamental legal and moral values, which
are named in this study as the rule of law, democracy, and human rights. Therefore, a modern
constitution, in one way or another, regulates groups of relations linked to the aforementioned
ideas and values, which are, inter alia, closely interrelated. Or to put it another way, just as
no state can exist without authority, no public authority or sovereign can exist without a
state. A similar correlation is observed among the legal (constitutional) values: rule of law,
democracy, and protection of human rights. The co-authors also believe that the existence of
these values allows attributing a specific state to the contemporary Western legal tradition.
Moreover, in the contemporary science of comparable constitutional law, the mentioned
three values (the rule of law, democracy, and protection of human rights) are sometimes
even said to be irreversible. Hence, these three constitutional values might be regarded as the
unwritten conventions of the Western legal tradition. The hermeneutical interdependence
of these values is often revealed by the fact that each of them is naturally derived from the
other and cannot manifest itself to the fullest in isolation. For instance, a state which does
not guarantee freedom of assembly, freedom of speech or any other human right, may not
call itself a democracy within the modem meaning of the term, even where its authority has
been elected by the majority of the people. On the other hand, a state with a non-functioning
266
LIETUVOS KON STITU CIONALIZMO ISTORIJA
Summary
principle of the division of powers, and in particular - the independence of the judiciary, may
not ensure effective protection of human rights. Last but not least, the rule of law, which is
often understood as certain restrictions on public authority, may only manifest itself in full
if the protection of human rights is guaranteed and only provided that the democratic rules
of public decision-making are ensured.
Therefore, if identification of a state and public authority framework within a given
constitution can be said to be a purely formal constitutional element, inclusion of the men-
tioned legal values into a constitution should already be associated with qualitative elements
of the constitutional contents allowing it to be attributed to the family ofWestern legal tradi-
tion. Although we could, in principle, agree on the sufficiency offormal contents to regard
a specific legal act as constitutional, i.e., regulation of public authority relations of a state and
forms of government, this study regards a constitution not only from the formal point of view,
but focuses instead on the qualitative or value phenomenon of the Western legal tradition.
Within the context of the history of Lithuanian constitutionalism, this position means that
those sources of the constitutional law of Lithuania that do not comply with the (qualitative)
value elements of the contents are not the subject of the present study. Moreover, the authors
believe that all three legal values (the rule of law, democracy, and protection of human rights)
do not need to be identified within one legal source to allow it to be regarded as a legal act
with constitutional status, because these values are intertwined with each other, but it is
important that this act should not have provisions contradicting those constitutional values.
L State and authority as elements
of constitutional idea and constitutional contents
In contemporary science on the Western tradition of the state, three key elements of
a state are singled out: a nation, territory and public authority. Even though these elements
are usually applied in international law, i.e., for the purpose of defining elements of a state
as a sovereign subject of international law, the mentioned elements are all the more relevant
within the context of constitutional law. This is because all these elements describing a
state are reflected in one way or another in contemporary institutions both as independent
institutes, and as content elements of the constitutional values, primarily, the rule of law
and democracy referred to above. Moreover, a contemporary state may not be interpreted
in isolation from the concept of citizenship, meaning the special legal status among a state
and its permanent residents.
As far as interpretation of the concept of a state and statehood within the context of
constitutional theory is concerned, a constitution can be said to be one of the underlying
foundations for the legitimate existence of a state. It is noteworthy that due to the special
relationship between the state and the law (including constitution), a certain tradition of in-
cluding the science on state into the concept of constitutional law is still relevant in Lithuania.
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
267
Summary
Another feature of statehood as a constitutional idea is that a constitution usually defines
the institutional framework of a state, including its form of government, i.e., it establishes
the way a public authority functions and its relationship with citizens.
It should be noted that the idea of statehood in contemporary constitutions is often
disclosed through the idea of independence (enshrined in acts on independence) and was
used for the first time in constitutional history in the 1776 United States Declaration of
Independence (which might be regarded as the Preamble to the 1787 US Constitution) and
which became widespread immediately after the WWI with the (re) establishment of (new)
national states. The idea of independence in constitutions and other constitutional acts is
used in order to reinforce the status of a new subject of international law emerging on the
international stage.
At this point, it is worth mentioning the Treaty establishing a Constitution for Europe
signed by EU Heads of State and Government in 2004 in Rome (which never came into
force). The purpose of this document was to change the name of the legal act establishing the
European Union (EU) from establishing treaty' into constitutional treaty' (or even constitu-
tion), therefore, the concept of constitution was no longer used to refer to a nation state, but
to the European Union in that document. Nevertheless, refusal by some member states of
the EU to ratify this document demonstrated that the societies of some EU member states
were not yet ready to waive the traditional concept of a constitution and a state.
Another important element and subject matter of contemporary constitutional
research is related to public authority and sovereignty as ideas denoting the supreme public
authority. It was mentioned that public authority is one element of a state, but this position
may be reversed by saying that a public authority needs to have a state or another para-state
structure to make it possible for the public authority to realise itself. Therefore, the supremacy
of the authority and sovereignty over the state has to be acknowledged here.
Traditionally, sovereignty may be construed from an external point of view as being
related to the status of a state as an independent legal subject under international law, as
well as from an internal point of view appealing to the supreme and integral public author-
ity within a state, which does not require any other legal basis and which enjoys, according
to Thomas Aquinas, potestas in se ipsum i.e., the power (authority) within itself. Jean Bodin
subconsciously rephrased this theological idea saying that sovereignty is an eternal, uncon-
ditional, supreme (absolute, limitless, total), indivisible, non-transferable and self-justifying
(not requiring any other legitimation) authority. While analysing the constitutional concept
of sovereignty it should be noted that, historically, various paradigms on the ownership of
supreme and final powers within a state have undergone many transformations. Moreover,
it must be noted that during certain periods in history it has never been a case of having
a one and only concept of sovereignty and the sovereign. At various points in time, the
prevailing concept would always be challenged by alternatives postulated by the monarch
and the aristocracy, the emperor and the pope, the party and the national leader, the nation
itself and even the law as a certain sovereign. A perfect illustration of this can be found in
268
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Summary
modem democracies, such as the competing (co-existent) pluralistic concept of sovereignty
in the United Kingdom, where, from a constitutional point of view, sovereignty belongs to
the Parliament, from the political point of view ֊ to the nation, and from the historical point
of view ֊ to the monarch.
As regards the idea of national sovereignty, it should be noted that the concept of a
nation described in J. J. Rousseau s theory of social contract, the notion of a nation correlates
more with a civil society (populus), whereas national revival movements of the 19th century
brought about the idea of a historical ethnic nation (natio). Moreover, even the contemporary
idea of inherent human rights can be regarded within the context of sovereignty. Therefore,
different interpretations of sovereignty existed at various historical times and sometimes
several sovereigns might have (and still may) coexisted even at the same time within a certain
state. In addition, it is important to stress that the concept of sovereignty is much broader in
scope than the meaning of a public authority as it may cover such notions as the state, the
law or even human rights.
II. Fundamental constitutional values:
the rule of law, democracy, and human rights
Constitutional values may be regarded as the third element of a constitution and
constitutionalism (in addition to the state and authority). Legal values are those moral and
political values, which should be used as the basis of the public life of a given society. From
one side, they are prescribed in the text of the constitution itself, and, from the other, they
go beyond the limits of the law and constitution. As mentioned already, according to the
Western legal tradition, the rule of law, democracy and protection of human rights can be
regarded as the key constitutional values. Moreover, as previously mentioned, these three
values are interrelated and intertwined with each other and are derived from each other, and
more importantly, each of the three legitimises the other two.
Indeed, dissemination of the idea of constitution and constitutionalism maybe viewed
as one of the most striking manifestations of the principle of the rule of law. The rule of law
is sometimes linked to the idea of law as certain sovereign and means primacy over the
state and public authority, which does not need to be legitimated by the state or its public
authority. However, the idea of the rule of law is always construed as a mechanism for limit-
ing public authority (primarily, through the written sources of law, the principle of division
of public powers, and independent judiciary). Historically, such concept of the rule of law
even legitimised a rebellion against a titular sovereign were the latter to infringe the principle
of the rule of law. The spreading of the English term of the rule of law in Europe is tradition-
ally linked with the Anglo-Saxon legal tradition, according to which, even the monarch of
Medieval England had to abide by the law. The most famous example of a limitation of sov-
ereign powers is the 1215 Magna Charta. In modern times, this principle gained popularity
LIETUVOS konstitucionalizmo istorija
269
Summary
as the basis of British constitutionalism, primarily due to Albert Venn Dicey, who called it
the fundamental principle of the constitution. The popularity of this term was furthered also
by the American tradition of constitutionalism, which gained root following the adoption
of the 1787 US Constitution and judicial review of the Supreme Court. Meanwhile, the most
famous metaphors of the rule of law of the 20th century were Kelsen s "basic norm”, Hart s
“rule of recognition”, and Ronald Dworkins “legal empire”, whereby the latter is perceived
as the foundation of “integral legal system” and which is evolving continuously in a certain
direction (of the Western legal tradition) capable of identifying the right answers and (aided
by the judiciary) reinterpreting itself. Therefore, on the basis of the contemporary tradition
of constitutionalism, at least three elements of the principle of the rule of law might be distin-
guished, but these shall not be regarded as being final. These elements are: 1) supremacy of
the constitution, 2) limitation of powers of a public authority (including division of powers),
and 3) the principle of justice.
Another constitutional value, which would make the contemporary constitutionalism
unimaginable and which is presented in this chapter is democracy. Democracy (Gr. demos -
nation (people), kratos - power) is closely linked to the principle of the rule of law and the
protection of human rights, constituting a hermeneutical triad of contemporary constitu-
tionalism together with these values. Just like any other constitutional value, democracy too
can be broken down into direct and indirect democracy and into constitutional principles or
elements of a narrower scope, primarily into 1) sovereignty of a nation (people), 2) elections
and parliamentarism and 3) republic, because ‘republic (Lat. res - matter, affair, business,
publica - public/common) may also be construed as a Roman interpretation for the Greek
democracy. In this study, national sovereignty will be disclosed through direct and indirect
democracy and parliamentarism - through such parliamentary elements as the exclusive status
of a parliament within the general framework of public authority, special status of a parlia-
mentarian, parliamentary scrutiny (of the executive), legislative functions of parliament, etc.
It has been universally recognised that the contemporary Western legal tradition is
impossible without real guarantees of the protection of human rights and vice versa. In other
words, states that fail to guarantee human rights (for instance, the freedom of assembly, freedom
of speech, etc.) may not be perceived as constitutional democracies. Looking at it another
way, the prerequisite for protection of human rights as a constitutional value is closely linked
with democracy and the rule of law, to the extent that violation of any of the principles will
inevitably violate the other two (and vice versa). Hence, human rights may be analysed both
within the context of the value of the rule of law as one of the instruments limiting the pow-
ers of public authority, as well as within the context of a democratic value. In other words, a
state that fails to guarantee protection of human rights could be regarded as non-democratic
and illegitimate. Meanwhile, within the context of the present study and considering the
significance of human rights for the Western legal tradition and civilisation, human rights are
analysed as an independent value of constitutionalism. It is the anti-majority nature ofhuman
rights phenomenon that (just like the protection of the rights of minorities in the context of
contemporary democracy) allows calling the constitution itself an anti-majority act.
270
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
Summary
The modern concept of human rights within the context of Western legal tradition
originates from at least three sources: the philosophy of Ancient Greece (primarily, Stoicism),
Judeo-Christian ethics and humanistic and liberal individualism. The present study did not
intend to provide a detailed list of legal theories to justify the contemporary concept of human
rights, irrespective of whether this might be an historical school of law, legal ethics, analytical
jurisprudence, critical legal studies, utilitarianism, legal hermeneutics, uniformity of rights
and duties or any other concepts and paradigms of the philosophy of law. The authors believe
that all contemporary legal theories may be appreciated within the context of four major
legal schools: natural legal school, legal positivism, legal realism and historical school of law.
We think that contemporary legal studies should harmonise all paradigms of the concept
of law. However, this study focuses primarily on the natural school of law, mainly due to the
fact that the contemporary concept of human rights born in the aftermath of the atrocities
of WWII is linked to the rebirth of the idea of inherent human rights, on the basis of which
human rights do not originate from a positive law, but rather from human nature and dignity.
Against the backdrop of this study, it is worth mentioning that in terms of the level of
legal protection, human rights maybe broken down into international, European (conventional
and charter-based), constitutional and ordinary. According to this concept, constitutional
rights enjoy a higher degree of protection (from the point of view of their limitations) vis-
à-vis other human rights not prescribed by a constitution (or in the European Convention
on Human Rights). Human rights presented in this study are primarily to be regarded as
constitutional rights, even though states following the Western legal tradition do not have a
precise finite “list of constitutional rights”.
There are many references in legal science on the classification of human rights:
individual and collective; absolute versus non-absolute; changeable versus unchangeable
rights; general and special rights; first, second and third generation rights, etc. Among them
all, the most popular classification of human rights is a classification based on their content.
The 1948 Universal Declaration of Human Rights, the 1950 European Convention for the
Protection of Human Rights, the 1966 International Covenant on Civil and Political Rights,
the 1966 International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights and a few more
international instruments enabled to formulate a clearer typology of human rights in terms
of the content, identifying primarily 1) personal, 2) civil-political and 3) social, economic
and cultural rights.
Therefore, the concept of constitutional ideas and values given above has contributed
to the reconstruction of the Lithuanian historical constitutional sources.
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
27I
Summary
III. Historical perspective of the Preamble
to the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania:
national privileges of the I4th-i6th centuries of the Grand Duchy
of Lithuania, the Lithuanian Statutes of the 16th Century,
the 1791 Constitution and the interwar Lithuanian Constitutions
A preamble to a constitution is often construed as the basis for interpretation of the
body of the constitution and as a major source of inspiration for the underlying ideas and
values contained therein. A preamble is usually assumed to be part of the text of the constitu-
tion, which is not directly applicable, unless provided otherwise in its specific provisions on
human rights and duties or other provisions of normative nature. Even though the preamble
to the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania does not contain provisions of norma-
tive nature, the provisions contained therein can perfectly facilitate a better understanding of
the underlying text of the Constitution and better interpretation of its normative provisions.
First of all, it is worth mentioning that the preamble to the 1992 Constitution of the Republic
of Lithuania contains all three major constitutional ideas analysed above, i.e., - the state, the
power (sovereignty), and fundamental constitutional values. Moreover, it must be stressed
that the text of the preamble reflects the concept of the constitution, which is continuously
undergoing historic developments and follows the spirit of the nation. Pursuant to this con-
cept, the Lithuanian Constitution emerged in parallel to the statehood of Lithuania and has
been continuously developing from the first legal acts of the state of Lithuania from the 14th
century, through the Lithuanian Statutes of the 16th century up until the traditions of the First
Lithuanian Republic, and finally, crowned by the adoption of the Constitution in 1992. Even
the 1992 Constitution itself may be regarded not as the end of the Lithuanian constitutional
development, but rather as another historic step of continuous journey.
Therefore, the present study analysed each historic stage of the development of
Lithuanian constitutionalism linking it to the ideas and values of constitutionalism covered
earlier. Even though, the study rests on the belief that for a specific legal act (or any other
legal source) to be recognised as having constitutional status, it is not required to reflect all
three constitutional values analysed above. It may be presumed, nevertheless, that these
values or origins thereof already existed much earlier in Lithuanian legal tradition than in
the constitutional acts of the 20th century or the 1791 Constitution. They already existed back
in the 16th century Lithuanian Statutes and texts of national privileges of the Grand Duchy
of Lithuania (GDL), which have been analysed in greater detail here.
When reviewing the history of Lithuanian statehood and law and aided by the consti-
tutional preamble, the authors were able to reconstruct five historic dates which symbolise
(according to the terminology of Harold J. Berman) certain dates of “legal revolutions” in the
history of Lithuanian constitutionalism and marking some major breakthroughs in society
covering “revolutionary” changes in legal thinking, namely the years of 1387,1566,1791,1918
and 1990. The first date (1387) marks the first common state privilege of the Grand Duchy of
272
LIETUVOS KONST1TUCIONALIZMO ISTORIJA
Summary
Lithuania (which also became the first known legal normative act of the state of Lithuania)
and symbolises the beginning of transition from the ancient type of law to the Medieval type
of legal system, which incorporated Lithuania into the European ius commune. The second
date (1566) is the date of the adoption of the Second Statute of Lithuania and symbolises
the transition from the Medieval to the New Age Renaissance (Humanism) legal thinking,
including codification and systematisation of the legal system. The third date (1791) marks
the transition to the so-called Enlightenment constitutionalism. The fourth date (1918) marks
the re-establishment of the Lithuanian state and transition to the contemporary modern legal
system, and last but not least, the fifth date (1990) is the date of the second re-establishment
of the state of Lithuania in the 2,0th century and symbolises the transition from the imposed
totalitarian legal system and positive legal thinking to a democratic and pluralistic system of
law built on the concept of inherent human rights.
1. According to the Anglo-American legal tradition, one of the contemporary consti-
tutional sources is the 1215 Magna Charta, which contained some origins on the protection
of human rights and limitation of powers enjoyed by public authorities. Such approach to
the medieval legal sources allows an identical interpretation to be applied to the historical
Lithuanian documents, first of all, to the so-called national privileges of the Grand Duchy of
Lithuania, which may be interpreted as an obligation assumed by the Grand Duke towards
the nobility to guarantee certain rights and freedoms upon his ascension to the throne. In
this study, 16 such privileges were identified from 1387 to 1568. While the strongest elements
reflected in these privileges were mainly elements of the state and power, they also guaran-
teed certain constitutional values, such as certain origins of the rule of law, democracy, and
human rights. At that time, the rule of law was mainly reflected in the supreme hierarchical
status of privileges within the Lithuanian legal system. Since the privileges of the 16th century,
the values of democracy have been reflected in all of its elements: in the emerging concept of
sovereignty of the civil society (nobility), in elections to the parliament (the Seimas)f in the
emergence of Lithuanian parliamentarism and an of idea at a respublicanism as a state, which
is a common affair of all citizens (electing their ruler). When reconstructing the human
rights contained in the privileges, all three types of human rights were identified: personal,
political, and economic. Obviously, democracy and human rights of that time were perceived
within the context of a class-based society and were guaranteed only to the nobility as the
only fully-fledged citizens of the Grand Duke of Lithuania (GDL). The national privileges
of the GDL can be associated with the reference to the emergence of the state of Lithuania
made in the preamble to the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania, because ti387
Jagillo s national privilege is the first known legal normative act of the state of Lithuania.
Moreover, the territorial (rather than personal or tribal) principle of application of such
privileges bestows them with a universal (albeit class-based) normative nature. Finally, the
constituent nature of the GDLs national privileges, their place within the hierarchy of legal
sources and contents, which reflected the then civil contract within a state (establishment
of the major institutions of the state and the rights and duties of its citizens), allow them
to be attributed to the historical sources of Lithuanian constitutionalism.
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
273
Summary
2. At this point, it is worth mentioning certain privileges of the GDL in the 16th cen-
tury, because in a certain sense they legitimised the adoption of the Statutes of Lithuania in
the 16th century and these are also referred to in the preamble to the 1992 Constitution as
legal sources of constitutional status. The reconstruction of the Statutes of Lithuania (official
title - the Statutes of the Grand Duchy of Lithuania), within the context of contemporary
constitutional ideas and values, was the other objective of the study. First of all, the Statutes
of Lithuania is a certain compilation of a codified source of law covering the entire legal
framework of the Grand Duchy of Lithuania of the 16th century and including legal norms
from private to public law and from criminal to administrative rules. There were three editions
of the Statutes of Lithuania: ֊ in 1529,1566 and 1588, although they have been known in the
historiography under titles of the 1529 First Statute of Lithuania, the 1566 Second Statute of
Lithuania and the 15 88 Third Statute of Lithuania. The Statutes of Lithuania systematised and
further expanded the constitutional values covered by the national privileges: the rule of law,
democracy, and human rights. Within the context of these values, along with the tradition of
the constitutionalism of Lithuania, it maybe concluded that the breakthrough (“revolution-
ary”) event, which took place during the legal reform of the Lithuanian in the midst of the 16th
century, should be associated with the adoption of the 1566 Statute of Lithuania, which laid
the foundation for Lithuanian parliamentary tradition. This Statute stipulated the principle
of regular parliamentary (Seimas) elections, equal and territorial representation of the entire
then civil society, the special status of representatives in the Seimas, it limited the sovereigns
legislative powers and established the key legislative competences of the Seimas, including
imposition of taxes, proclamation of war, and nomination of officials.
3. In the first part of the study it was argued that despite the absence of reference to
the 1791 Constitution in the preamble to the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania,
the 1791 Constitution must also be included in the fist of legal sources of the Lithuanian
constitutional traditions. The study identified five constitutional acts adopted by the Seimas
of Reforms (1788-1792) in 1791, which maybe regarded as forming part of the 1791 composite
Constitution: the Law on Cardinal Rights of January 8, the Law on Local assemblies (Seymiki)
of March 24, the Law on Towns of April 21, the Government act of May 3, and the Mutual
Pledge of the Two Nations (Zaręczenie Wzajemne Obojga Narodów) of October 20. In the
study it is argued that the “central axis” of the 1791 composite constitution is the May 3 Gov-
ernment act. However, as it does not refer to the statehood of Lithuania, this 1791 complex
constituent Constitution maybe construed as “the Constitution of the Republic of the Two
Nations” (and, hence, as part of the Lithuanian tradition of constitutionalism) only thanks
to the Mutual Pledge of the Two Nations adopted on October 20,1791 by the Seimas, which
once again turned back to the idea of “the Republic of the Two Nations”.
During this study of three constitutional values, a conclusion was drawn that despite
the class nature of the 1791 Constitution that was evident in the procedure of the Seimas
elections and composition of the judiciary (with specially designated class courts for the
gentry, the urban and rural population), the rule of law was most vividly expressed in the May
3 Government act through an explicit principle of division of powers (focusing, in particular,
274
LIETUVOS KONSTITUOI ON ALI ZMO ISTORIJA
Summary
on the independence of the judiciary) and the supremacy of this constitutional act (and of
all five constitutional acts referred to above) over other acts adopted by the Republic of Two
Nations. The constitutional value of democracy was most profoundly expressed in the 1791
Constitution (similar to the Lithuanian Statutes) in the expanding notion of a citizenship
and a well-developed principle of parliamentarism, including regular elections, uniform
territorial representation of civil society in a bicameral parliament (the Seimas), rather
detailed procedure of elections of civil society representatives to the Seimas (the principle
of independence and impartiality of election organisers, secret ballot and universal nature
of gentry elections), immunity of parliamentarians, functions of legislation, parliamentary
scrutiny and deliberation. The concept of the republicanism enshrined in the 1791 Constitu-
tion was analogous to the perception of national privileges and the Lithuanian Statutes, i.e.,
it expressed the idea of a common good and state as the common value for all of its civil
society. As far as protection of human rights in the 1791 Constitution are concerned, it has to
be emphasised that human rights did not receive much attention, because the Constitution
was primarily dedicated to increasing the efficiency of state governance through modernisa-
tion of the then existing gentry democracy on one hand, while not being daring enough to
abolish the class system of the state, on the other hand. All this resulted in a much greater
focus on the political rights of citizens from different social classes, in particular, on electoral
rights to the Seimas and other rights derived from these.
4· The last historic reference contained in the 1992 Constitution of the Republic of
Lithuania is to the constitutions of the inter-war or the First Lithuanian Republic. The consti-
tutional tradition of the First (inter-war) Republic of Lithuania is closest to the current 1992
Lithuanian Constitution and marks the establishment of a contemporary legal framework
of Lithuania and embodies ideas of contemporary constitutionalism. The inter-war period
had three interim (1918, 1919, 1920) and three permanent (1922, 1928, 1938) constitutions.
This study mainly focused on the analysis of the interim 1920 Constitution and (permanent)
1922 Constitution because the last two (1928 and 1938) were adopted after the December
1926 coup d'etat, moving to authoritarian regime, which symbolised withdrawal of the state
of Lithuania in bigger part from the constitutional values analysed therein, i.e., from the rule
of law, democracy, and protection of human rights. The history of Lithuanian constitutional-
ism analysed in this chapter, therefore, covers only six years (1920-1926), which makes it all
the more relevant.
The 1922 Constitution of Lithuania was a typical constitution of a parliamentary
(republican) democracy of Europe in the first half of the 20th century. It reflected all the
three constitutional values: the rule of law, democracy, and protection of human rights.
From the perspective of the rule of law, this Constitution may be said to have explicitly
stipulated the principles of the supremacy of the constitution and the division of powers.
However, the Seimas (parliament) enjoyed a dominant position vis-à-vis other branches
of power. The President of the State was to be elected by the Seimas and was part of the
Government. Reference to the value of democracy was given in the preamble and Article
1, but was most profoundly expressed through the principles of sovereignty of the nation,
LIETUVOS KONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
275
Summary
elections, parliamentarism and republicanism, which meant not only a form of government
but also a common public matter of all citizens. For the first time in the history of Lithu-
anian constitutionalism, human rights had a separate individual chapter within a constitu-
tion, which laid down the fundamental personal, political, economic and cultural rights,
together with minority rights.
IV. Declarations of Independence as part
of the Lithuanian constitutionalism (Act of February 16,1918,
Declaration of February 16,1949 and Act of March 11,1990)
Finally, the last chapter of the study first at all analyses two Declarations of Indepen-
dence: the Act of February 16,1918 and the Act of March 11,1990 On the Re-establishment
of the State of Lithuania. These constitutional acts are analysed in the context of the earlier
mentioned constitutional values, in particular, in the context of the rule of law and democ-
racy. The study draws the conclusion that both acts (Declarations of Independence) are
inseparable from each other, derive from each other and legitimise each other. Due to their
primary constituent character and to the fact that the two constitutional values (the rule of
law and democracy) were enshrined in these constitutional acts, they might be treated even as
irreversible constitutional acts in Lithuanian constitutional tradition. The chapter concludes
with an analysis of the Declaration of February 16,1949 by the Council of the Movement
of the Lithuanian Freedom Fighters (this act was adopted during the Soviet occupation by
fighters of the resistance movement) underscoring its huge importance within the system of
constitutional sources of Lithuania. Even though this Declaration was transposed into the
contemporary legal system of Lithuania by an ordinary statute of January 12,1999, the legal
status of the Declaration due to its constituent nature should undoubtedly be grouped with
the other Declarations of Independence as a primary constitutional legal act. Moreover, the
Declaration derives its constitutional status from the constitutional values analysed in the
study, namely, the rule of law, democracy, and human rights. In addition, the Declaration
of February 16,1949 was the first national constitutional act to refer to the 1948 Universal
Declaration of Human Rights.
LI ETU V OS K.ONSTITUCIONALIZMO ISTORIJA
8*vori5*che i
V
276 |
| any_adam_object | 1 |
| author | Griškevič, Lina Machovenko, Jevgenij Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita Vaičaitis, Vaidotas A. 1969- |
| author_GND | (DE-588)1113033975 |
| author_facet | Griškevič, Lina Machovenko, Jevgenij Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita Vaičaitis, Vaidotas A. 1969- |
| author_role | aut aut aut aut |
| author_sort | Griškevič, Lina |
| author_variant | l g lg j m jm j p k jpk v a v va vav |
| building | Verbundindex |
| bvnumber | BV043753443 |
| contents | Englische Zusammenfassung: History of Lithuanian constitutionalism (Historic Lithuanian constitution) |
| ctrlnum | (OCoLC)958088984 (DE-599)BVBBV043753443 |
| era | Geschichte 1387-1990 gnd |
| era_facet | Geschichte 1387-1990 |
| format | Book |
| fullrecord | <?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>00000nam a2200000 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV043753443</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20170817</controlfield><controlfield tag="007">t|</controlfield><controlfield tag="008">160906s2016 xx |||| 00||| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9786094596339</subfield><subfield code="9">978-609-459-633-9</subfield></datafield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9786094596346</subfield><subfield code="9">978-609-459-634-6</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)958088984</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV043753443</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">7,41</subfield><subfield code="2">ssgn</subfield></datafield><datafield tag="100" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Griškevič, Lina</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Lietuvos konstitucionalizmo istorija</subfield><subfield code="b">(istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism</subfield><subfield code="c">autoriai: Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis</subfield></datafield><datafield tag="246" ind1="1" ind2="1"><subfield code="a">History of Lithuanian constitutionalism</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">Vilniaus universiteto leidykla</subfield><subfield code="c">2016</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">276 Seiten</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="505" ind1="8" ind2=" "><subfield code="a">Englische Zusammenfassung: History of Lithuanian constitutionalism (Historic Lithuanian constitution)</subfield></datafield><datafield tag="648" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Geschichte 1387-1990</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Konstitutionalismus</subfield><subfield code="0">(DE-588)4165087-6</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Verfassung</subfield><subfield code="0">(DE-588)4062787-1</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="651" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="D">g</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Verfassung</subfield><subfield code="0">(DE-588)4062787-1</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Konstitutionalismus</subfield><subfield code="0">(DE-588)4165087-6</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="3"><subfield code="a">Geschichte 1387-1990</subfield><subfield code="A">z</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Machovenko, Jevgenij</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Vaičaitis, Vaidotas A.</subfield><subfield code="d">1969-</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="0">(DE-588)1113033975</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB Muenchen 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB Muenchen 19 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000002&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Literaturverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">340.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0902</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">340.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">340.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0903</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="943" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-029164948</subfield></datafield></record></collection> |
| geographic | Litauen (DE-588)4074266-0 gnd |
| geographic_facet | Litauen |
| id | DE-604.BV043753443 |
| illustrated | Not Illustrated |
| indexdate | 2025-01-07T13:13:12Z |
| institution | BVB |
| isbn | 9786094596339 9786094596346 |
| language | Lithuanian |
| oai_aleph_id | oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-029164948 |
| oclc_num | 958088984 |
| open_access_boolean | |
| owner | DE-12 |
| owner_facet | DE-12 |
| physical | 276 Seiten |
| publishDate | 2016 |
| publishDateSearch | 2016 |
| publishDateSort | 2016 |
| publisher | Vilniaus universiteto leidykla |
| record_format | marc |
| spelling | Griškevič, Lina Verfasser aut Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism autoriai: Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis History of Lithuanian constitutionalism Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2016 276 Seiten txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Englische Zusammenfassung: History of Lithuanian constitutionalism (Historic Lithuanian constitution) Geschichte 1387-1990 gnd rswk-swf Konstitutionalismus (DE-588)4165087-6 gnd rswk-swf Verfassung (DE-588)4062787-1 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 g Verfassung (DE-588)4062787-1 s Konstitutionalismus (DE-588)4165087-6 s Geschichte 1387-1990 z DE-604 Machovenko, Jevgenij Verfasser aut Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita Verfasser aut Vaičaitis, Vaidotas A. 1969- Verfasser (DE-588)1113033975 aut Digitalisierung BSB Muenchen 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB Muenchen 19 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000002&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Literaturverzeichnis |
| spellingShingle | Griškevič, Lina Machovenko, Jevgenij Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita Vaičaitis, Vaidotas A. 1969- Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism Englische Zusammenfassung: History of Lithuanian constitutionalism (Historic Lithuanian constitution) Konstitutionalismus (DE-588)4165087-6 gnd Verfassung (DE-588)4062787-1 gnd |
| subject_GND | (DE-588)4165087-6 (DE-588)4062787-1 (DE-588)4074266-0 |
| title | Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism |
| title_alt | History of Lithuanian constitutionalism |
| title_auth | Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism |
| title_exact_search | Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism |
| title_full | Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism autoriai: Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis |
| title_fullStr | Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism autoriai: Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis |
| title_full_unstemmed | Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism autoriai: Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis |
| title_short | Lietuvos konstitucionalizmo istorija |
| title_sort | lietuvos konstitucionalizmo istorija istorine lietuvos konstitucija 1387 m 1566 m 1791 m 1918 m 1990 m monografija history of lithuanian constitutionalism |
| title_sub | (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1918 m. - 1990 m. : monografija = History of Lithuanian constitutionalism |
| topic | Konstitutionalismus (DE-588)4165087-6 gnd Verfassung (DE-588)4062787-1 gnd |
| topic_facet | Konstitutionalismus Verfassung Litauen |
| url | http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=029164948&sequence=000002&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA |
| work_keys_str_mv | AT griskeviclina lietuvoskonstitucionalizmoistorijaistorinelietuvoskonstitucija1387m1566m1791m1918m1990mmonografijahistoryoflithuanianconstitutionalism AT machovenkojevgenij lietuvoskonstitucionalizmoistorijaistorinelietuvoskonstitucija1387m1566m1791m1918m1990mmonografijahistoryoflithuanianconstitutionalism AT pauzaitekulvinskienejurgita lietuvoskonstitucionalizmoistorijaistorinelietuvoskonstitucija1387m1566m1791m1918m1990mmonografijahistoryoflithuanianconstitutionalism AT vaicaitisvaidotasa lietuvoskonstitucionalizmoistorijaistorinelietuvoskonstitucija1387m1566m1791m1918m1990mmonografijahistoryoflithuanianconstitutionalism AT griskeviclina historyoflithuanianconstitutionalism AT machovenkojevgenij historyoflithuanianconstitutionalism AT pauzaitekulvinskienejurgita historyoflithuanianconstitutionalism AT vaicaitisvaidotasa historyoflithuanianconstitutionalism |